Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Linas Baublys, sekretoriaujant Sonatai Skučienei, dalyvaujant ieškovui P. A. B., jo atstovei advokato padėjėjai J. V.-K., atsakovės atstovui advokatui V. P., žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. A. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „UPI KRANAI“ dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Kauno apylinkės teisme 2016 m. birželio 17 d. gautas ieškovo P. A. B. ieškinys, dublikas, kuriuo prašoma priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „UPI KRANAI“ 25000 Eur neturtinės žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodoma, kad 2015 m. liepos 13 d. ieškovas P. A. B. su atsakovu UAB „Upi kranai" sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 12, pagal kurią buvo priimtas dirbti automobilinio krano mašinistu. 2015 m. liepos 16 d. ieškovas, vykdydamas atsakovo direktoriaus nurodymą, atliko susidėvėjusių strėlės šliaužiklių ant teleskopinio 40 tonų krano keitimo darbus. Vykdydamas pavedimą 11.30 val., t.y. darbo metu ir darbo vietoje, įvyko nelaimingas atsilikimas darbe, kurio metu automobilio krano mašinistui P. A. B. varžto galvutės dalis pateko į darbuotojo kairę akį. 2015-07-16 ieškovui buvo atlikta operacija, po jos paskirtas intensyvus medikamentinis gydymas, tačiau gydymo eigoje pradėjo kilti akies spaudimas, akis nerimo ir 2015-07-23 buvo atlikta dar viena operacija. 2015-09-25 siuntimu ieškovas buvo siunčiamas stacionariam gydymui, ieškovui diagnozuotas abiejų akių aklumas, nuo 2016-04-28 neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, nuo 2016-04-28 nustatytas 90 proc. netektas darbingumas. Ieškovui padarytas pakenkimas sveikatai priskirtas prie sunkių. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodo, kad ieškovo veiksmai atliekant darbus vertintini kaip didelis neatsargumas, nes ieškovas, naudodamas smūginius įrankius ir privalėdamas užsidėti apsauginius akinius, jų neužsidėjo, dėl ko buvo pažeista darbo pareiga laikytis saugos reikalavimų. Atsakovas taip pat nurodo, kad būtent ieškovo saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimas, bet ne atsakovo pažeidimai, nurodyti 2015-08-28 Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1, lėmė neigiamų pasekmių atsiradimą ir ieškovo sveikatos sužalojimą. Taip pat atsakovas nurodo, kad jo, kaip darbdavio pažeidimai (profesinės rizikos neįvertinimas ir neaprūpinimas saugiomis darbo priemonėmis) vertintinas kaip formalus, nes jei ir nebūtų buvę nurodytų darbdavio pažeidimų, bet ieškovas darbus būtų vykdęs be apsaugos priemonių, tai neigiamos pasekmės vis tiek būtų kilę. Tačiau Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1 viena iš nelaimingo atsitikimo darbe priežasčių - kontrolės neužtikrinimas, kad darbuotojas darbo metu darbo vietoje dėvėtų jam išduotas asmenines apsaugos priemones. Šiuo atveju atsakovui atsakomybė nekiltų tik tada, jei nelaimingas atsitikimas būtų įvykęs ne dėl neįprastų ar nenumatytų aplinkybių susiklostymo, kurių darbdavys ar jo įgaliotas asmuo negalėjo kontroliuoti, o taip pat, jei ieškovo sveikata būtų sužalota net ir tuo atveju, jei darbdavys būtų užtikrinęs kontrolę, jog ieškovas dėvėtų asmeninės apsaugos priemones. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog nelaimingas atsitikimas kilo dėl neįprastų ar nenumatytų aplinkybių susiklostymo, taip pat nepateikė jokių įrodymų, jog jis negalėjo kontroliuoti ieškovo atliekamo darbo, kurį pastarasis atliko atsakovo nurodymu. Taip pat atsakovas nepateikė ir jokių įrodymų apie tai, kad ieškovas buvo perspėtas dėl apsauginių akinių užsidėjimo. Be to, svarbu pažymėti ir tai, kad ieškovas tik 2015-07-14 pradėjo dirbti darbus, o įvykis kilo trečią jo darbo dieną (2015-07-16), t.y. ieškovui net neturint jokios ženklesnės patirties. Akivaizdu, kad tokio asmens, nors teoriškai ir supažindinto su darbų saugos taisyklėmis ir instrukcijomis, atžvilgiu darbų saugos reikalavimų realus užtikrinimas ir jo veiksmų kontrolė dėl saugumo reikalavimų laikymosi, turi būti vykdomi itin preciziškai. Taigi, jei atsakovas būtų užtikrinęs kontrolę, kad ieškovas, atlikdamas darbą, būtų dėvėjęs jam išduotas apsaugos priemones, t.y. darbus būtų atlikęs užsidėjęs apsauginius akinius, nutrūkusi varžto galvutės dalis nebūtų sužalojusi ieškovo akies. Tokiu būdu atsakovo vidinės kontrolės nebuvimas (įstatymuose nustatytos pareigos nevykdymas) lėmė nelaimingo atsitikimo atsiradimą ir yra priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis ieškovo atžvilgiu.Kauno apylinkės teisme gautas atsakovės atsiliepimas į ieškinį, triplikas, kuriais prašoma ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodoma, kad Ieškovas, atlikdamas darbus, turėjo naudoti asmenines apsaugos priemones - šalmą, apsauginius akinius, darbo kostiumą, darbo pirštines, darbo batus. UAB „Upi Kranai“ direktoriaus 2013 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. DS-13-07 patvirtintos Automobilinio strėlinio hidraulinio krano naudojimo saugos ir sveikatos instrukcijos 36 punkte nurodoma, jog jei darbuotojas atlikdamas kasdieninio aptarnavimo, priežiūros ar remonto darbus naudosis smūginiais įrankiais, jis privalo užsidėti apsauginius akinius. Su šiuo reikalavimu ieškovas buvo supažindintas. 2015 m. liepos 29 d. paaiškinime Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus inspektoriui ieškovas nurodė: „apsaugos priemonės buvo išduotos. Buvau instruktuotas. Nelaimingo atsitikimo metu akiniai buvo ant galvos, tačiau nebuvo nuleisti ant akių...“. Taigi ieškovas žinodamas, jog naudojantis smūginiais įrankiais privalo užsidėti apsauginius akinius, turėdamas apsauginius akinius jų neužsidėjo, tuo šiurkščiai pažeidė darbo pareigas laikytis saugos reikalavimų, saugoti sveikatą, buvo itin neapdairus ir nerūpestingas, todėl prisiėmė riziką ir dėl galimų pasekmių. Ieškovo veiksmai vertinami kaip didelis neatsargumas. Didelis neatsargumas - tai paprasčiausių atidumo, rūpestingumo taisyklių nepaisymas. Jei ieškovas būtų laikęsis paprasčiausios taisyklės užsidėti apsauginius akinius, t.y. nebūtų laikęs apsauginių akinių ant galvos, o būtų juos užsidėjęs kaip to reikalauja instrukcija, būtų neįvykęs nelaimingas atsitikima. Naudojimas smūginių įrankių neužsidėjus apsauginių akinių yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su nelaimingu atsitikimu ir jo pasekmėmis. Todėl negalima sutikti su ieškinio argumentu, jog šio ginčo atveju priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos yra tiesioginis, nes būtent dėl atsakovo netinkamo teisės aktų vykdymo ieškovui kilo žalingi padariniai, kurie nebūtų atsiradę, jei atsakovas būtų tinkamai veikęs. Kaip matyti iš 2015 m. rugpjūčio 28 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. l yra dvi nelaimingo atsitikimo priežastys: pirma, saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės nepakankamumas, atsakingas darbdavys, antra, saugos ir sveikatos norminio teisės akto (darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų, taisyklių ir kt.) reikalavimų pažeidimas, atsakingas darbuotojas. Pirma priežastis yra organizacinė, t.y. darbdavys turi organizuoti arba pavesti įgaliotam asmeniui organizuoti profesinės rizikos vertinimą ir tuo pagrindu įvertina (nustato) faktinę darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje, padaliniuose ir atskirose darbo vietose. Nustačius, kad darbuotojų saugos ir sveikatos būklė neatitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, darbdaviui atstovaujantis asmuo organizuoja reikiamų priemonių parengimą ir įgyvendinimą. Be to, darbdavys ar jo įgaliotas asmuo pagal darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje sprendžia, kokias kolektyvines saugos priemones naudoti, organizuoja kolektyvinių apsaugos priemonių įrengimą ir, jeigu jos nepakankamai apsaugo darbuotojus nuo rizikos, darbuotojus aprūpina asmeninėmis apsaugos priemonėmis, organizuoja tokių priemonių patikrinimus, aprūpina darbuotojus saugiomis darbo priemonėmis, diegia saugius darbo bei technologijos procesus. Pažymėtina, jog nelaimingas atsitikimas įvyko ne dėl to, jog nebuvo įvertinta profesinė rizika ir darbuotojas nebuvo aprūpintas saugiomis darbo priemonėmis. Todėl šis pažeidimas vertintinas kaip formalus ir atsižvelgiant į šio konkretaus nelaimingo atsitikimo aplinkybes nesusiję su neigiamais padariniais. Neigiamus padarinius sukėlė tai, kad ieškovas pažeidė saugos ir sveikatos norminių teisės aktų (darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų, taisyklių ir kt.) reikalavimus, t.y. neužsidėjo apsauginių akinių, kurie jam buvo išduoti ir, kaip nurodo ieškovas savo paaiškinime, buvo jam „...ant galvos, tačiau nenuleisti ant akių...“. Atsižvelgiant į sužalojimo pobūdį ir mechanizmą- kalant plaktuku varžtą atitrūko galvutės dalis ir atšokusi sužalojo akį, t.y. naudojant primityviausią įrankį- plaktuką, kurio naudojimui buvo paruošta instrukcija nurodant, jog kalimo metu darbuotojas turi būti su apsauginiais akiniais. Ieškovo akis buvo sužalota dėl to, jog kalimo metu ieškovas nebuvo užsidėjęs apsauginių akinių. Jei ieškovas, vykdydamas instrukcijos reikalavimus, būtų su apsauginiais akiniais, tai nutrūkusi varžto galvutės dalis nebūtų sužalojusi akies, nors ir būtų tuo metu darbdavys netinkamai įvykdęs Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 25 straipsnio 2 ir 3 punktų reikalavimus ir atvirkščiai, jei ir būtų tinkamai įvykdyti Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 25 straipsnio 2 ir 3 punktų reikalavimai, bet ieškovas pažeisdamas Automobilinio strėlinio krano naudojimo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr.8, patvirtintos UAB „UPI Kranai“ direktoriaus 2013 m. vasario 04 d. įsakymu Nr. DS-13-07, 36 p. reikalavimus, dirbdamas smūginiais įrankiais (plaktuku) nenaudojo išduotų asmeninių apsaugos priemonių- apsauginių akinių, tai neigiamos pasekmės vis tiek būtų kilę. Iš to darytina išvada, jog tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis neigiamomis pasekmėmis yra Nelaimingo atsitikimo darbe akto 11 punkte nurodyta antra nelaimingo atsitikimo priežastis: „Saugos ir sveikatos norminio teisės akto (darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų, taisyklių ir kt.) reikalavimų pažeidimas. Darbuotojas darbo metu darbo vietoje nedėvėjo jam išduotų asmeninių apsaugos priemonių- apsauginių akinių. Pažeista: Automobilinio strėlinio krano naudojimo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr.8, patvirtintos UAB „UPI Kranai“ direktoriaus 2013 m. vasario 04 d. įsakymu Nr. DS-13-07, 36 p. „Jei darbuotojas atlikdamas kasdieninio aptarnavimo , priežiūros ar remonto darbus naudosis smūginiais įrankiais, jis privalo užsidėti apsauginius akinius...“. Ieškovo teiginys, jog darbdavys atliko neteisėtus veiksmus pavesdamas atlikti darbą, kuris „neįėjo į automobilinio krano mašinisto darbines funkcijas“, yra nepagrįstas tiek dėl faktinių aplinkybių egzistavimo, tiek dėl veiksmų kvalifikavimo kaip neteisėtų. Teismas konstatuoja, kad ginčas tarp šalių kyla dėl 25000 Eur neturtinės žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanų priteisimo.

Dėl 25000 Eur neturtinės žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanų priteisimo

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2015 m. liepos 13 d. ieškovas P. A. B. su atsakovu UAB „Upi kranai" sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 12, pagal kurią buvo priimtas dirbti automobilinio krano mašinistu (t. I, b.l. 9-11). 2015 m. liepos 16 d. apie 11.30 val. darbo metu įvyko nelaimingas atsilikimas darbe, kurio metu automobilio krano mašinistui P. A. B. varžto galvutės dalis pateko į darbuotojo kairę akį (t. I, b.l. 13-16). 2015-07-16 ieškovui buvo atlikta operacija, po jos paskirtas intensyvus medikamentinis gydymas, tačiau gydymo eigoje pradėjo kilti akies spaudimas, akis nerimo ir 2015-07-23 buvo atlikta dar viena operacija (t. I, b.l. 17). 2015-09-25 siuntimu ieškovas buvo siunčiamas stacionariam gydymui, ieškovui diagnozuotas abiejų akių aklumas, nuo 2016-04-28 neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, nuo 2016-04-28 nustatytas 90 proc. netektas darbingumas (t. I, b.l. 18-21). 2015-08-21 Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1 nurodytos nelaimingo atsitikimo priežastys: 1. Saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės nepakankamumas. Automobilinio krano mašinisto darbo vietoje neįvertinta profesinė rizika, atliekant kasdieninio aptarnavimo, priežiūros ar remonto darbus. Neužtikrinta kontrolė, kad darbuotojas darbo metu darbo vietoje dėvėtų jam išduotas asmeninės apsaugos priemones. Pažeisti Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 25 straipsnio 2 ir 3 punktai: „Darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais:2) organizuoja arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti profesinės rizikos vertinimą ir tuo pagrindu įvertina (nustato) faktinę darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje, padaliniuose ir atskirose darbo vietose. Nustačius, kad darbuotojų saugos ir sveikatos būklė neatitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, darbdaviui atstovaujantis asmuo organizuoja reikiamų priemonių parengimą ir įgyvendinimą;..3) pagal darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje sprendžia, kokias kolektyvines saugos priemones naudoti, organizuoja kolektyvinių apsaugos priemonių įrengimą ir, jeigu jos nepakankamai apsaugo darbuotojus nuo rizikos, darbuotojus aprūpina asmeninėmis apsaugos priemonėmis, organizuoja tokių priemonių patikrinimus, aprūpina darbuotojus saugiomis darbo priemonėmis, diegia saugius darbo bei technologijos procesus...“. 2. Saugos ir sveikatos norminio teisės akto (darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų, taisyklių ir kt.) reikalavimų pažeidimas. Darbuotojas darbo metu darbo vietoje nedėvėjo jam išduotų asmeninių apsaugos priemonių-apsauginių akinių. Pažeista: Automobilinio strėlinio krano naudojimo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr.8, patvirtintos UAB „UPI kranai“ direktoriaus 2013 m. vasario 04 d. įsakymu Nr. DS-13-07, 36 p. „Jei darbuotojas atlikdamas kasdieninio aptarnavimo , priežiūros ar remonto darbus naudosis smūginiais įrankiais, jis privalo užsidėti apsauginius akinius...“ (t. I, b.l. 13-16).Vertinant tarp šalių kylantį ginčą dėl 25 000 Eur neturtinės žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanų priteisimo, teismas remiasi Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 str. nuostata, kad Darbdaviui atstovaujantis asmuo turi pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, taip pat 33 str. nuostata, kad Kiekvieno darbuotojo pareiga yra vykdyti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminių dokumentų reikalavimus ir darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus, su kuriais jie supažindinti ir apmokyti juos vykdyti, ir kaip galima labiau rūpintis savo ir kitų darbuotojų sauga ir sveikata remiantis savo žiniomis ir vadovaujantis padalinio vadovo, darbdaviui atstovaujančio asmens duotais nurodymais. Vertinant atsakovo neteisėtų veiksmų faktą, reikšmingomis bylai pripažintinos tokios aplinkybės. Visų pirma, būtina atsižvelgti į tai, kad 2015-07-29 ieškovo paaiškinime yra užfiksuotos tokios aplinkybės: „Aš pasisiūliau ir direktorius L. Z. sutiko duoti man užduotį pakeisti susidėvėjusius strėlės šliaužiklius ant teleskopinio 40 tonų krano“ (t. I, b.l. 59). Šis ieškovo paaiškinimas yra nurodytas ir 2015-08-21 Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1 (t. I, b.l. 14). Teismo posėdžio metu ieškovas neigė nurodęs tokias aplinkybes ir dėl to prašė liudytoju į bylą kviesti jo sūnų, kuris iš jo žodžių surašė paaiškinimą, tačiau patenkinus šį ieškovo prašymą, sūnus į posėdį neatvyko. Ieškovas negalėjo paaiškinti liudytoju kviesto jo sūnaus neatvykimo aplinkybių. Antra, atsakovo direktoriaus L. Z. 2015-08-03 paaiškinime yra nurodyta, kad jis ieškovui davė nurodymą susitvarkyti automobilinio krano vairuotojo kabiną. Krano strėlės ieškovui remontuoti nereikėjo (t. I, b.l. 12). Šias aplinkybes atsakovo direktoriaus L. Z. patvirtino teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju. Trečia, UAB „UPI Kranai“ direktoriaus 2013 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. DS-13-07 patvirtintos Automobilinio strėlinio hidraulinio krano naudojimo saugos ir sveikatos instrukcijos 36 punkte nurodoma, jog jei darbuotojas atlikdamas kasdieninio aptarnavimo, priežiūros ar remonto darbus naudosis smūginiais įrankiais, jis privalo užsidėti apsauginius akinius (t. I, b.l. 57-58). 2015-07-29 ieškovo paaiškinime yra užfiksuotos tokios aplinkybės: „Aš buvau lengvai pasilenkęs, plokštelė buvo apie 80 cm nuo žemės. Plaktukas buvo tvarkingas, asmens apsaugos priemonės buvo išduotos. Buvau instruktuotas. Nelaimingo atsitikimo metu akiniai buvo ant galvos, tačiau nebuvo nuleisti ant akių, nes darbo pobūdis buvo nepavojingas, nesusietas su tiesioginiu pavojumi akims“ (t. I, b.l. 59). Ketvirta, 2015-08-21 Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1 užfiksuotos 2 nelaimingo atsitikimo priežastys - saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės nepakankamumas, taip pat saugos ir sveikatos norminio teisės akto (darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų, taisyklių ir kt.) reikalavimų pažeidimas.Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad ieškovas buvo supažindintas su „UPI Kranai“ direktoriaus 2013 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. DS-13-07 patvirtinta Automobilinio strėlinio hidraulinio krano naudojimo saugos ir sveikatos instrukcija, kurios 36 punktas įpareigojo ieškovą užsidėti apsauginius akinius, tačiau ieškovas šio reikalavimo neįvykdė, t.y. neužsidėjo apsauginių akinių. Tai reiškia, kad reikia pripažinti, jog ieškovas, pažeisdamas Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 33 str. ir Automobilinio strėlinio hidraulinio krano naudojimo saugos ir sveikatos instrukcijos 36 p., pats savo netinkamu darbo pareigų vykdymu prisidėjo prie nelaimingo atsitikimo darbe. Ši aplinkybė nurodyta ir 2015-08-21 Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1 kaip antroji nelaimingo atsitikimo darbe priežastis. Taip pat reikia pripažinti, kad byloje nėra nustatyta, jog atsakovo direktorius davė nurodymą ieškovui pakeisti susidėvėjusius strėlės šliaužiklius ant teleskopinio 40 tonų krano. Ieškovas savo paaiškinime nurodo pats pasisiūlęs atlikti tokį darbą, o atsakovo direktorius apskritai neigia tokios užduoties buvimą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nėra pakankamo pagrindo pripažinti atsakovo direktorių davus ieškovui neteisėtą nurodymą. Taip pat svarbi bylai aplinkybė yra faktas, kad ieškovas jo paties paaiškinimu akinius buvo užsidėjęs ant galvos, tačiau nenuleido ant akių, nes manė, kad darbo pobūdis nepavojingas, nesusietas su tiesioginiu pavojumi akims. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, teismas pripažįsta, kad 2015-08-21 Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1 užfiksuota pirmoji nelaimingo atsitikimo priežastis - saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės nepakankamumas, negali būti pripažįstama pakankamu pagrindu konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus šioje byloje, nes ieškovui apsauginiai akiniai buvo išduoti, jis buvo supažindintas su jų naudojimo instrukcija ir užsidėjo akinius ant galvos, tačiau nenuleido jų ant akių. Tokiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta pagrįstais atsakovo atstovo teiginius, kad atsakovo kontrolė negali pasireikšti nuolatiniu buvimu prie darbuotojo, siekiant kontroliuoti kiekvieno jo veiksmą, ypač atsižvelgiant į tai, kad ieškovas buvo užsidėjęs akinius ant galvos. Pripažįstant pagrįstais šiuos teiginius svarbu ir tai, kad ieškovas jo paties pripažinimu turėjo ilgametę šaltkalvio remontininko darbo patirtį (t. I, b.l. 166-167). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo pripažinti atsakovo neteisėtų veiksmų fakto, nes nelaimingas atsitikimas įvykto dėl paties ieškovo didelio neatsargumo.Vertinant ieškovo patirtos žalos faktą, teismas remiasi Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 46 str. 2 d. nuostata, kad Darbdavys neatsako už darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų neužtikrinimą arba atsakomybė už tai gali būti sumažinta, jeigu ištyrus nelaimingą atsitikimą darbe ar profesinę ligą nustatoma, kad tai įvyko susiklosčius neįprastoms ar nenumatytoms aplinkybėms, kurių darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo negalėjo kontroliuoti, arba dėl atsitikimų, kurių padarinių nebuvo galima išvengti, nors ir buvo naudojamos visos reikiamos priemonės. Teismas pripažįsta pagrįsta atsakovo nurodytą aplinkybę, kad ieškovui 2016-04-28 nustatytas 90 proc. netektas darbingumas negali būti priežastiniu ryšiu siejamas tik su 2015 m. liepos 16 d. nelaimingu atsitikimu, nes atsakovui jau iki 2015 m. liepos 13 d. įsidarbinimo atsakovo įmonėje buvo diagnozuotas regėjimo 1 akimi netekimas (t. I, b.l. 168-175). Be to, abi šalys teismo posėdžio metu patvirtino, kad ši aplinkybė ieškovo įsidarbinimo metu 2015-07-13 atsakovui nebuvo žinoma, nes ieškovas pateikė atsakovui 2013-09-13 medicininę pažymą apie jo galimybę vairuoti be apribojimų (t. I, b.l. 144). Tai reiškia, kad esant nurodytoms aplinkybėms, galima konstatuoti susiklosčius neįprastas aplinkybes, kurių darbdaviui atstovaujantis asmuo negalėjo kontroliuoti bei pripažinti, kad dėl nelaimingo atsitikimo atsakovo įmonėje ieškovas neteko tik dalies iš 90 proc. netekto darbingumo.Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškinys dėl 25 000 Eur neturtinės žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanų priteisimo, yra atmestinas, kaip nepagrįstas.

Ieškinį atmetus, iš ieškovo P. A. B. valstybei priteistinos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 3,94 Eur. (t. I, b.l. 2).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo P. A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 3,94 Eur. (tris eurus 94 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.