- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-02
- Bylos Nr.
- e2S-1988-173/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12627-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Leonas Jachimavičius
- Ieškovas
- P. A. B.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „UPI kranai“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Leonas Jachimavičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-17307-920/2016 pagal ieškovo P. A. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „UPI kranai“ dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas P. A. B. pateikė teismui ieškinį atsakovui UAB “UPI kranai“, kuriuo prašo iš atsakovo priteisti 25 000 Eur neturtinę žalą dėl sveikatos sužalojimo darbe, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Ieškiniu taip pat prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir 25 000 Eur sumai areštuoti atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovui areštuotu turtu naudotis pagal jo tiesioginę paskirtį bei uždraudžiant visu areštuotu turtu disponuoti, o materialaus turto nesant ar esant nepakankamai, trūkstami sumai areštuoti atsakovo pinigines lėšas, esančias bankų ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis. Areštavus atsakovo pinigines lėšas., leisti atsakovui iš jų išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei, socialinio ir sveikatos draudimo įmokas, atsikaityti su ieškovu. Nurodė, kad ieškinio suma yra didelė, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2016 m. birželio 21 d. nutartimi atmetė ieškovo P. A. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Šalies argumentai
Teismas nurodė, kad pateikdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovas nenurodo jokių įrodymais pagrįstų aplinkybių, patvirtinančių pareikšto prašymo būtinumą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra tada, kai vyksta ginčas dėl didelės pinigų sumos, nes reikalavimų sumos dydis objektyviai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti ir vien ši aplinkybė savaime, negali būti pakankamu pagrindu civilinėje byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Ieškovas nepateikia duomenų, įrodančių, kad atsakovės turtinė padėtis yra bloga ir ji ieškinio tenkinimo atveju negalės atsiskaityti su ieškovu. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovė neturi piniginių lėšų ar turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Taip pat ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių pasunkės ar taps nebeįmanomas teismo sprendimo įvykdymas, pavyzdžiui, kad atsakovė realiai siekia nuslėpti turimą turtą ar faktiškai imasi kitokių veiksmų, kurie sunkina ar daro visai neįmanomą teismo sprendimo vykdymą, t. y. pardavinėja savo turtą, nevykdo jokios ūkinės veiklos ir panašiai. Vien reiškiamo reikalavimo faktas nesudaro pagrindo manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas P. A. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016-06-21 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės-ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgi į atsakovo finansines galimybes. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas formaliai išsprendė laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo klausimą, neįvertinęs atsakovo finansinės padėties, nenustatęs ar ieškinio suma atsakovui yra didelė.
Atsakovas neturi nekilnojamojo turto. Remiantis pelno (nuostolių) ataskaita už 2015 metus matyti, kad atsakovas patyrė beveik 25 000 Eur nuostolių, kai tuo tarpu 2014 metais įmonė dirbo pelningai. Lyginant su 2014 metais dvigubai sumažėjo įmonės pardavimo apimtys, pajamos. Iš atsakovo 2015-12-31 balanso matyti, kad įmonės turtas taip pat sumažėjo beveik dvigubai. Atsakovo turimas 11 722 Eur turtas nepadengia turimų įsipareigojimų 31 155 Eur sumos. Atsakovo vykdomos veiklos apimtys mažėja, o tai rodo apie prastą atsakovo finansinę būklę.
Šalies argumentai
Ieškovo pateikti duomenys patvirtina, kad prašoma priteisti suma atsakovui yra didelė, nes atsakovas yra nemoki įmonė, neturi piniginių lėšų bei turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą.
Teismas, netenkindamas prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pažeidė pusiausvyros principą, nenurodė, kokiu būdu bus galima realiai įvykdyti teismo sprendimą, jei jis ieškovui bus palankus.
Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo nagrinėjimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, yra pagrįsta ir teisėta.
Kartu su atskiruoju skundu ieškovas pateikia naujus įrodymu. Pažymėtina, kad CPK 314 straipsnyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia kartu su atskiruoju skundu pateiktus papildomus įrodymus prijungti prie bylos ir vertinti juos visų byloje esančių įrodymų kontekste.
Vadovaudamasis CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagrindinis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas, užtikrinti ieškinį, būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas ir yra bet kokių grėsmių, susijusių su ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymu, pašalinimas. T.y. taikant laikinąsias apsaugos priemones, yra vertinamas ne ieškinio reikalavimų pagrįstumas, o kitos aplinkybės, kaip antai grėsmė, kad galimas palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas arba iki bylos išnagrinėjimo bus padaryta žala įstatymo saugomiems asmenų interesams. Taikant laikinąsias apsaugos priemones reikia remtis ekonomiškumo, proporcingumo bei bendraisiais teisės principais. Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Teismas neturi pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, kai paneigiama objektyvi grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Be to, būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais.
Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovas grindžia didele ieškinio suma. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad teismui nepateikti duomenys, jog pareikštų reikalavimų suma atsakovui yra didelė. Taip pat nepateikti įrodymai, kad atsakovas imasi veiksmų, kuriais realiai siekia nuslėpti turimą turtą ar imasi kitokių veiksmų, kurie sunkina ar daro visai neįmanomą teismo sprendimo vykdymą.
Pažymėtina kad kai sprendžiamas turtinis ginčas dėl didelės pinigų sumos preziumuojama, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu. Tačiau ieškinio suma pati savaime nepasunkina ir nepadaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti, ar pareikšto ieškinio suma yra didelė konkrečiam atsakovui, ar ne, todėl ieškovas turi pareigą argumentuotai pagrįsti, jog ieškinio suma yra didelė atsakovui. Konkrečiam asmeniui pareikšta turtinio reikalavimo suma vertintina pagal jo turimo turto vertę, pajamas, įsipareigojimus ir pan. Teismas neturi pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, kai paneigiama objektyvi grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
Remiantis byloje esančiais duomenimis matyti, kad pateikdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovas tik deklaratyviai nurodė, kad ieškinio suma atsakovui laikytina didele. Ieškovas kartu su ieškiniu nepateikė įrodymų apie atsakovo turimą turtą. T.y. ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepateikė objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą nagrinėjamu atveju. Todėl pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais duomenimis, pagrįstai atmetė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, nepagrįstu laikytinas atskirojo skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas formaliai išsprendė laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo klausimą, neįvertinęs atsakovo finansinės padėties, nenustatęs ar ieškinio suma atsakovui yra didelė.
Kartu su atskiruoju skundu ieškovas pateikė duomenis iš registrų centro, kur užfiksuota, jog atsakovo vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto, 2015-12-31 balansą bei pelno (nuostolių) ataskaitą. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pateikti duomenys nelaikytini pagrindu laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Iš ieškovo pateiktų duomenų matyti, kad atsakovas yra juridinis asmuo, vykdantis veiklą. Byloje nepateikti duomenys, kad įmonė anksčiau turėjo nekilnojamojo turto ir jis buvo perleistas. Tai, kad įmonė neturi jos vardu registruoto nekilnojamojo turto nereiškia, kad ji veiklos nevykdo, negauna pajamų, pelno, ar kad ši aplinkybė trukdė įmonei veikti ir anksčiau. Teismui nepateikti kiti duomenys, apibūdinantys realią atsakovo finansinę padėtį. Pažymėtina, kad iš pateiktų duomenų negalima daryti išvados, kad atsakovas yra nemokus, kaip kad teigia ieškovas.
Kiti atskirojo skundo argumentai neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, t. y. paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.