- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-24
- Bylos Nr.
- 1S-265-282/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-86-1-00577-2014-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginija Žindulienė
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. R., kuriam taikytos priverčiamosios medicinos priemonės, skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutarties ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutartimi S. R. buvo pripažintas padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, esant riboto pakaltinamumo būsenoje ir, vadovaujantis BK 18 straipsnio 2 dalimi, S. R. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą ir jam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas ir gydymas pirminėje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje pagal gyvenamąją vietą.
Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikimas dėl priverčiamosios medicinos priemonės rūšies pakeitimo S. R. buvo patenkintas ir S. R. taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis buvo pakeista į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose.
2016 m. rugsėjo 9 d. Telšių rajono apylinkės teisme buvo gautas S. R. skundas, kuriuo jis prašė peržiūrėti jo patalpinimo (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje aplinkybes, nes jis yra sveikas žmogus, gydymas jam nereikalingas.
Skundžiama Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartimi atsisakyta priimti S. R. skundą kaip paduotą pakartotinai dėl 2016-02-09 nutarties.
Šalies argumentai
Skundu aukštesniajam teismui S. R. prašo išleisti jį iš ligoninės, nes jis yra darbingas, jo sveikata yra gera, jis niekuo nesiskundžia, atsisako gydymo, kadangi yra sveikas žmogus ir gydymas jam nereikalingas. Nurodo, kad jo tėvų sunki sveikatos būklė, jie nebegali dirbti ūkio darbų.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Iš S. R. skundo argumentų akivaizdu, jog jis nesutinka su Telšių rajono apylinkės teismo 2016-02-09 nutartimi, kuria jam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis buvo pakeista į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose ir jis buvo pasiųstas gydytis į (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninę. Kaip iš teismui pateiktos medžiagos matyti, analogišku skundu S. R. į teismą kreipėsi dar 2016-06-02 ir dėl šio S. R. skundo Telšių rajono apylinkės teismas 2016-06-06 priėmė nutartį – atsisakė priimti skundą, kaip paduotą praleidus nutarties apskundimo terminą. Ši Telšių rajono apylinkės teismo 2016-06-06 nutartis yra įsiteisėjusi. Pastebėtina, kad naujai paduotame skunde S. R. nenurodė jokių naujų aplinkybių (priežasčių), kodėl jis 2016-02-09 nutartį skundžia praleidęs jos apskundimo terminą. Įvertinus paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad apylinkės teismas skundžiama 2016-09-12 nutartimi pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti pakartotinį S. R. skundą. Dėl to apygardos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, atsisakydamas priimti S. R. skundą, priėmė teisingą sprendimą, kurį naikinti S. R. skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu (442 straipsnio 1 dalies 1 punktu),
nutaria:
S. R. skundą atmesti ir palikti galioti Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos paskelbimo dienos ir yra neskundžiama.