Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovei Ž. A. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tretieji asmenys „Swedbank“, AB, PlusPlus Baltic OÜ Lietuvos filialas, uždaroji akcinė bendrovė „LPB Capital“, A. J., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas dalinai.

Byloje nustatyta, kad šalys – ieškovas A. A. ir atsakovė Ž. A. – susituokė (duomenys neskelbtini), jų santuoka įregistruota Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje, (duomenys neskelbtini). Gyvenant santuokoje (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus M. A., kuris šiuo metu gyvena su atsakove Vokietijoje. Nekilnojamojo turto registro išrašai patvirtina, kad šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 28 d. teismo sprendimo matyti, kad atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso butai, esantys (duomenys neskelbtini). Šeimos būsto įsigijimui, remontui šalys iš „Swedbank“, AB yra gavusios būsto paskolą pagal dvi kredito sutartis, sudarytas 2016 m. birželio 4 d., Nr. 16-063503-FA (46944,75 Eur) ir Nr. 16-063500-FA (2161,14 Eur), paskolas dengia ieškovas.

Santuoka yra vienas iš pagrindų asmenims abipusiu susitarimu sukurti šeimos teisinius santykius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.7 straipsnis), kuriuose preziumuojamos sutuoktinių tarpusavio teisės ir pareigos, sutuoktinių lygiateisiškumas (CK 3.26 straipsnis), turto (CK 3.87 straipsnis) ir vaikų (CK 3.140 straipsnio 1–2 dalys) bendrumas. Santuoka baigiasi, kai vienas iš sutuoktinių miršta ar ji įstatymų nustatyta tvarka nutraukiama. Santuoka gali būti nutraukta arba bendru sutuoktinių sutikimu, arba dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, arba, esant tam tikroms įstatymo nustatytoms objektyvioms priežastims, vieno iš sutuoktinių prašymu (CK 3.49 straipsnis). Priklausomai nuo santuokos nutraukimo būdo, šalims kyla atitinkami padariniai.

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką, laikosi pozicijos, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės galimas tik įrodžius vieną iš įstatymo preziumuojamų sutuoktinio kaltų veiksmų arba nustačius esminį pareigų nevykdymą. Vis dėlto sutuoktinių ryšiai grindžiami pirmiausia asmeniniais tarpusavio santykiais: lojalumu ir pagarba, šiltais jausmais vienas kitam (CK 3.27 straipsnis), todėl tais atvejais, kai nenustatytas preziumuojamas kaltas sutuoktinio elgesys, byloje turi būti įvertinta, kokie buvo sutuoktinių tarpusavio santykiai jiems gyvenant šeimoje, koks buvo jų susitarimas dėl tarpusavio pareigų ir teisių, ar šis susitarimas nebuvo visiškai priešingas gerai moralei ir teisei, dėl kokių priežasčių vienas iš sutuoktinių pradėjo piktnaudžiauti turima padėtimi ir nevykdyti savo kaip sutuoktinio pareigų ar jas vykdyti netinkamai, kokių veiksmų ėmėsi antrasis sutuoktinis, ar sutuoktiniai ar vienas jų dėjo pastangas išsaugoti santuoką ir kaip buvo priimtas galutinis sprendimas ją nutraukti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013; kt.). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių buvimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Teismo, vadovaujantis tikėtinumo taisykle, padarytos išvados nėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-642/2005). Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp šalių ginčo dėl to, kad šalys kartu nebegyvena nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio, tačiau tarp šalių yra kilęs ginčas dėl santuokos iširimo priežasčių. Šalys savo poziciją dėl šeimos iširimo grindė tik savo paaiškinimais. Atsakovė tvirtindama, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, įrodymų, patvirtinančių ieškovo smurtavimą, piktnaudžiavimą alkoholiu, visišką nesirūpinimą šeima, nepateikė. Iš šalių paaiškinimų ir išsakytų argumentų darytina išvada, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių nepakankamo bendradarbiavimo, nesugebėjimo rasti bendrą sprendimą, nepakankamos pagarbos ir tolerancijos vienas kito atžvilgiu, taip pat nepakankamo vienas kito interesų paisymo bei nepakankamo siekio išsaugoti santuoką, todėl pripažįstama, kad dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai. Teismas atkreipia dėmesį, jog šiuo atveju CK 3.61 straipsnio taikymui neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių pareigas galimai pažeidė daugiau, o kitas – mažiau.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ir išlaikymo.

CK 3.169 straipsnyje numatyta, jei tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu.

Kaip matyti iš šalių paaiškinimų, nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio šalių nepilnametis sūnus M. gyvena su atsakove Vokietijoje. Dėl sūnaus gyvenamosios vietos tarp šalių ginčo nekilo, abiejų tėvų nuomone – sūnus po santuokos nutraukimo lieka gyventi su atsakove, vaiko motina. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė teisme nurodė, kad dėl netinkamo tėvų elgesio vaikų atžvilgiu ar smurtavimo atvejų šeima vaiko teisių apsaugos tarnybai nėra žinoma. Esant tokioms aplinkybėms, šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta nustatoma su atsakove.

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas principas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, įtvirtinto CK 3.3 straipsnio 1 dalyje. Įstatyminė pareiga išlaikyti vaiką tėvams suponuoja pareigą teikti įrodymus apie jų realią turtinę padėtį. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis).

Nustatant konkretaus vaiko poreikių turinį, reikalinga įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, taip pat protingi poreikiai, kuriuos lemia vaiko gabumai, polinkiai. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant klausimą dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ar maksimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Kasacinio teismo praktikoje aiškinama, kad išlaikymas yra priteisiamas ilgesniam laikotarpiui į ateitį, o ne momentiniam laikotarpiui, net ir pačioje detaliausioje vaiko poreikių lentelėje (skaičiuotėje) neįmanoma smulkiai ir tiksliai nurodyti visų išlaidų, kadangi to paprastai ir neįmanoma padaryti – išlaidos gali skirtis priklausomai nuo sezoniškumo, vaiko sveikatos būklės, konkrečių poreikių kaitos, taip pat gali atsirasti nenumatytų išlaidų ir pan., t. y. vieną mėnesį jos gali būti mažesnės, nei priteista, kitą – didesnės. Periodinio išlaikymo būtina suma nustatoma ir priteisiama ne individualiai kiekvienam konkrečiam mėnesiui, o ilgam laikotarpiui, turint omenyje aplinkybę, kad su vaiko amžiumi jo poreikiai auga, todėl teismas, vadovaudamasis protingumo kriterijumi, nustato vidutinę mėnesio sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).

Byloje nustatyta, kad šalių nepilnametis sūnus nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio gyvena su atsakove. Jos teigimu, net pusę metų ieškovas išlaikymo sūnui iš viso neteikė. Šios aplinkybės ieškovas nepaneigė. Atsakovės teigimu, ieškovas sūnaus išlaikymui 2021 m. jai pervedė 1550 Eur, 2022 m. – 2150 Eur, 2023 m. – 5 įmokas po 200 Eur (1000 Eur.) Iš ieškovo pateikto sąskaitos išrašo matyti, kad jis 2023 m. birželio – lapkričio mėnesiais į sūnaus sąskaitą pervedė 1800 Eur, t. y. po 300 Eur per mėnesį. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovas sūnui išlaikymą po 300 Eur pradėjo teikti tik po ieškinio pareiškimo teismui. Anksčiau jo teikiamas išlaikymas buvo itin nedidelis – 129 Eur per mėnesį 2021 m., 179 Eur per mėnesį 2022 m., 200 Eur 2023 m. iki ieškinio teismui padavimo. Šiuo metu šalių sūnus yra sulaukęs 16 metų amžiaus. Ieškovas dirbantis Vokietijos įmonėje, jo darbinės pajamos, kaip matyti iš pateiktų sąskaitų išrašų, 2023 m. birželio mėnesį – 3310 Eur, liepos mėnesį – 2000 Eur, rugpjūčio – 2700 Eur, rugsėjo mėnesį – 2068 Eur, spalio mėnesį – 2314 Eur, t. y., vidutiniškai 2478 Eur per mėnesį. Iš sąskaitos išrašo matyti, kad jo mokamos paskolos dalis pagal abi kredito sutartis 2023 m. lapkričio mėnesį sudarė 250,53 Eur (239,51+11,02), palūkanos – 116,29 Eur (111,02+5,27), iš viso apie 367 Eur per mėnesį. Atskaičius mokamo kredito ir palūkanų sumą iš jo gaunamų darbinių pajamų, jam lieka apie 2111 Eur per mėnesį. Įvertinus nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio ieškovo teikiamą nedidelį išlaikymą sūnui, sūnaus amžių (iki pilnametystės dveji metai), darytina išvada, kad ieškovas, gaudamas ne mažesnes nei 2000 Eur dydžio darbines pajamas, turi rasti galimybių sūnaus išlaikymui teikti po 350 Eur kas mėnesį. Atsakovė, su kuria gyvena šalių nepilnametis sūnus, nepateikė įrodymais pagrįstų sūnaus išlaikymo išlaidų, todėl teismas neturi pagrindo spręsti, kad iš ieškovo būtina priteisti 400 Eur, kaip to prašo atsakovė. Vien tai, kad santuokos nutraukimo metu vaikas lieka gyventi su vienu iš tėvų, nesukelia pasekmių, jog skyrium gyvenančiam tėvui turėtų atitekti didesnė dalis išlaikyti nepilnametį vaiką. Atsakovė taip pat darbinga ir dirbanti, turinti nekilnojamojo turto (net du butus Šiauliuose), todėl abiejų tėvų galimybės išlaikyti sūnų yra vienodos. Abiem vaiko tėvams per mėnesį sūnui skiriant po 350 Eur, gaunant valstybės 250 Eur dydžio išmoką vaikui, susidaro 950 Eur suma, kuri yra pakankama šalių nepilnamečio sūnaus poreikių patenkinimui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis. Teismo vertinimu, 350 Eur tėvo teikiamas išlaikymas yra proporcingas jo turtinei padėčiai, pakankamas, kad būtų užtikrintas sūnaus poreikių patenkinimas.

Pažymėtina, kad išlaikymo teikimo santykiai yra tęstinio pobūdžio. Dėl to teismo sprendimas, kuriuo yra priteistas atitinkamo dydžio išlaikymas, šalims res judicata galios neįgyja, o po teismo sprendimo priėmimo pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ir nuolatinė priežiūra), priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas arba sumažintas (CK 3.201 straipsnis). CK 3.185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas, todėl išlaikymas priteistinas vaikui, teisę valdyti vaiko lėšas paliekant nepilnamečio vaiko turto uzufruktoriui, šiuo atveju – vaiko motinai, su kuria gyvena nepilnametis šalių sūnus.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir kreditorinių įsipareigojimų.

Pagal kasacinio teismo praktiką santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Taigi tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių), arba dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos. Bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo natūra netaikymas ne dėl išvardytų objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio veiksnių, bet kitais pagrindais, dėl kurių vienas bendraturčių, gaudamas kompensaciją už jam priklausantį turtą, įgyvendintų teises, kylančias iš bendrosios jungtinės nuosavybės teisinių santykių taip, kad kitam bendraturčiui tektų neproporcingai didelė vykdytinų prievolių, kylančių iš įstatymo ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, našta, neatitinka šeimos teisinių santykių reguliavimo ir šeimos teisių įgyvendinimo principų (CK 3.3 straipsnis, 3.5 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015, 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2012, kt.).

Atsakovė sutiko su ieškovo prašomu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto padalijimu, ieškovui priteisinat butą natūrą, jai – piniginę kompensaciją. Kadangi ginčas dėl santuokoje įgyto turto – buto – padalijimo ir atsakovei priteistinos kompensacijos dydžio – 19094,58 Eur – tarp sutuoktinių nekilo, abu pripažino, kad toks buto padalijimo būdas yra geriausias jiems abiem, todėl laikytina, kad toks turto padalijimo būdas labiausiai atitinka sutuoktinių ir jų nepilnamečio vaiko interesus, nes dėl abiejų šalių konfliktiško būdo, negebėjimo problemų spręsti bendru susitarimu, ateityje neišvengiamai kiltų konfliktų butą pasidalinus natūra per pusę, t. y. subjektyvaus pobūdžio aplinkybės lemia santuokoje įgyto turto padalijimo būdą. Tai, kad ieškovas, prašydamas butą natūra priteisti jam, prisiima ir visus kreditorinius įsipareigojimus „Swedbank“, AB, susijusius su šiuo butu, priteistinos kompensacijos dydis apskaičiuotas įvertinus likusių neišmokėtų paskolų dalis, spręstina, kad ieškovui atitekusi vykdytinų prievolių dalis nėra neproporcingai didelė našta. Kadangi atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso du butai, todėl santuokoje įgytą butą priteisus ieškovui, atsakovės ir šalių nepilnamečio sūnaus, kurio gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo nustatyta su atsakove, teisės ir teisėti interesai turėti būstą nenukentėtų. Kadangi šalių sudarytos būsto paskolų sutarčių sąlygos nemodifikuojamos, nekeičiamos, sutuoktiniai lieka solidarūs skolininkai kreditoriui „Swedbank“, AB, nutraukus santuoka nustatoma tik prievolių šiam kreditoriui vykdymo tvarka, todėl tai nepažeidžia kreditoriaus teisių.

CK 3.117 straipsnio 3 dalyje numatyta, jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją. Pateikus adekvatų šios prievolės įvykdymo užtikrinimą, teismas kompensacijos išmokėjimą gali atidėti, bet ne ilgiau kaip dvejiems metams.

Ieškiniu ieškovas prašė leisti jam kompensaciją už jam atitekusį butą atsakovei išmokėti per dvejus metus, tačiau teisme jis šį terminą sutrumpino, patvirtino, kad ras galimybių atsakovei 19094,58 Eur kompensaciją išmokėti greičiau - per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo sumokės 10000 Eur, likusią sumą per pusantrų metų. Atsakovė su tokiu kompensacijos išmokėjimo terminu nesutiko, jos įsitikinimu, ieškovas turėtų kompensaciją jai išmokėti per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Ieškovas darbingas ir dirbantis, gaunantis pastovias pajamas, ne mažesnes nei 2000 Eur per mėnesį, todėl tikėtina, kad suteikus galimybę jam per pusantrų metų išmokėti kompensaciją atsakovei, ši prievolė per ieškovo nurodytą laikotarpį bus įvykdyta. Ieškovui tenka pareiga dengti paskolas bankui, teikti išlaikymą sūnui, duomenų, kad jis turėtų santaupų ar papildomų pajamų šaltinių, nenustatyta, todėl teismas neturi pagrindo netenkinti ieškovo prašymą ir leisti jam kompensaciją atsakovei išmokėti per pusantrų metų laikotarpį.

Atsakovė pripažino, kad prievolės kreditoriams PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „LPB Capital“, A. J. yra jos asmeninės prievolės, susijusios su jos asmeninio pobūdžio poreikiais, asmeninio turto valdymu, kurias ji vykdo šiuo metu ir vykdys po santuokos nutraukimo. Ginčo dėl atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – dviejų butų, esančių (duomenys neskelbtini), tarp šalių nekilo, ieškovas neprašė šio turto įtraukti į dalintino turto masę, aplinkybių, kurios leistų manyti, kad šis turtas buvo iš esmės pagerintas santuokos metu ir sutuoktinių bendromis lėšomis, ieškovo lėšomis ar darbu, dėl ko turėtų būti pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nenustatyta.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos kyla dėl civilinės bylos nagrinėjimo teisme ir yra neatsiejamai susijusios su nagrinėjama byla. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjamu, nurodytos CPK 88 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

Ieškovas patyrė 853 Eur žyminio mokesčio išlaidų paduodant ieškinį ir 580,80 Eur išlaidų advokatės teisinei pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos pobūdį, sudėtingumą, reiškiamų reikalavimų kiekį, į tai, kad buvo paruoštas ieškinys, ieškovo atstovė dalyvavo teismo posėdžiuose, ieškovo turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti pripažįstamos protingomis ir pagrįstomis, be to, jų dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nustatyto maksimalaus dydžio. Atsakovė įrodymų, patvirtinančių savo patirtas išlaidas šioje byloje, nepateikė. Santuoką nutraukus dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškinį patenkinus dalinai, atsakovei iš dalies sutinkant su ieškinio reikalavimais, abiem šalims tenka pareiga lygiomis dalimis pasidalinti ir bylinėjimosi išlaidas, susidariusias santuokos nutraukimo byloje, todėl iš atsakovės ieškovui priteistina pusė jo patirtų išlaidų, t. y. 290,40 Eur atstovavimo išlaidų ir 431,50 Eur žyminio mokesčio. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje susidarė 39,32 Eur, santuoką nutraukus dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškinį patenkinus dalinai, šios išlaidos iš šalių taip pat priteistinos lygiomis dalimis, t. y. po 19,66 Eur iš kiekvieno.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.61 straipsnio 2, 3 dalimis, 3.117 straipsnio 1, 3 dalimis, 3.127 straipsnio 1, 3 dalimis, 3.174 straipsniu, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3.200 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką tarp A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Ž. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą (duomenys neskelbtini). Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje, (duomenys neskelbtini), nutraukti.

Pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo Ž. A. palikti santuokinę A. pavardę, A. A. - jo pavardę.

Po santuokos nutraukimo nepilnamečio vaiko M. A., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su vaiko motina Ž. A.

Priteisti iš A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnui M. A., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) nuo 2024 m. vasario 12 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Nustatyti, kad nepilnamečio vaiko M. A., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise valdys vaiko motina Ž. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

A. A. asmeninėn nuosavybėn priteisti butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 66000 Eur vertės;

priteisti iš A. A. Ž. A. 19094,58 Eur (devyniolikos tūkstančių devyniasdešimt keturių eurų 58 ct) kompensaciją, nustatant, kad kompensacija turi būti sumokėta per 1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo A. A. ir Ž. A. lieka solidariais kreditoriaus „Swedbank“, AB skolininkais, A. A. vykdo visas prievoles kreditoriui „Swedbank“, AB pagal 2016 m. birželio 4 d. būsto paskolos sutartį Nr. 16-063503-FA ir 2016 m. birželio 4 d. būsto paskolos sutartį Nr. 16-063500-FA.

Nustatyti, kad prievolės kreditoriams PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „LPB Capital“, A. J. yra asmeninės Ž. A. prievolės.

Ieškinį dalyje dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo atmesti.

Priteisti iš Ž. A. A. A. 721,90 Eur (septynių šimtų dvidešimt vieno euro 90 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš A. A. valstybei 19,66 Eur (devyniolikos eurų 66 ct) bylinėjimosi išlaidas (gavėja – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas – 5662).

Priteisti iš Ž. A. valstybei 19,66 Eur (devyniolikos eurų 66 ct) bylinėjimosi išlaidas (gavėja – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas – 5662).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.