- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-27
- Bylos Nr.
- 1S-153-530/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-49-1-00327-2012-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Edita Dambrauskienė, Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis
- Nuteistasis
- P. B.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės, Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Arūno Paštuolio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo P. B. (P. B.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. sausio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2017 m. gruodžio 18 d. nutarimą taikyti P. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
P. B. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2015 m. kovo 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį 8 metų laisvės atėmimo bausme. Anksčiau neteistas. Bausmės pradžia – 2015 m. lapkričio 24 d., bausmės pabaiga – 2022 m. vasario 24 d. 2017 m. gruodžio 18 d. Komisijos priimtu nutarimu buvo nutarta taikyti nuteistajam P. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, neatlikus 4 metų 2 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmės.Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2018 m. sausio 19 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2017 m. gruodžio 18 d. nutarimą taikyti nuteistajam P. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra motyvuojant tuo, jog vien tai, kad šiuo metu nuteistasis elgiasi tinkamai, jo nusikalstamo elgesio rizika žema ir jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dar nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis jau pakankamai pasikeitė, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.Skunde P. B. prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. sausio 19 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą.Skunde atkreipė dėmesį į tai, jog teismas nesilaikė Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijos Nr. (2003)22 „dėl lygtinio paleidimo“ kur rekomenduojama taikyti lygtinį paleidimą visiems laisvės atėmimo bausme nuteistiems asmenims, kurie atitinka paleidimo sąlygas, siekiant sumažinti žalingą įkalinimo poveikį ir skatinti kalinčiųjų įsiliejimą į visuomenę sąlygomis, padedančiomis garantuoti laisvėje esančios visuomenės saugumą. Šių rekomendacijų privalomumas nurodytas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. 602-126/2012.Taip pat skunde nurodė, jog lygtinio paleidimo sąlygos išimtinai siejamos tik su nuteistojo bausmės dalies atlikimu pataisos įstaigoje, jis yra atlikęs reikiamą bausmės dalį, o kokia turi būti dar neatlikta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK) nenumato, todėl ir neturi būti tai analizuojama. Jo nuomone, apylinkės teismas ėmėsi iš naujo nagrinėti lygtinio paleidimo sąlygas, nors tai jau padarė Komisija. Skundo autoriui nesuprantama tokia pozicija, o nepatvirtindamas Komisijos nutarimo, jos darbas paverčiamas niekiniu, nuteistiesiems lieka tik abejoti dėl įstatymo veikimo, dėl ar teismai laikosi tarptautinių sutarčių ir rekomendacijų, be to, neturi motyvacijos elgtis tinkamai.Kritikuojant teismo nutartį skunde nurodė, jog pagal BK 2 straipsnio 6 dalį draudžiama bausti žmogų už tą patį nusikaltimą du kartus, o netaikius lygtinio paleidimo kalbant apie nusikaltimo sunkumą tai ir reiškia baudimą dar kartą. P. B. nuomone, teismo argumentai nelogiški, abstraktūs, neatitinkantys BVK ir tarptautinių teisės aktų nuostatų, sprendime nenurodytos aplinkybės, kurių pagrindu jis nesilaikys įstatymų ar nusikals ateityje, sprendime naujai vertinta kas jau įvertinta pagal OAsys metodiką, pats teismo sprendimas be jokių argumentų, kas yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti.Skunde nuteistasis nurodė savo tikslus, jog doru elgesiu ir pavyzdingu darbu laisvėje įrodys savo patikimumą, nenusikals, nevykdys jokios veiklos kuri kirsis su įstatymais, dirbs, puoselės socialinius ryšius, laikysis visų teismo paskirtų lygtinio paleidimo reikalavimų, gerbs priežiūrą vykdančių pareigūnų darbą, nori atstatyti savo reputaciją, tapti pilnaverčiu visuomenės nariu, pareigingu piliečiu, supranta, jog doras gyvenimas yra jo ateitis.P. B. skundas netenkinamas. Aukštesniojo teismo vertinimu Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą ir lygtinai paleisti į laisvę nuteistąjį P. B., kadangi šiuo metu negalima daryti išvados, kad būdamas laisvėje pastarasis nenusikals, laikysis įstatymų, nes išanalizuota teismui pateikta bylos medžiaga šiuo klausimu rodo, jog toks pasitikėjimas pastarajam dar negali būti suteiktas.Lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos reglamentuoja BVK 157 straipsnio 1 dalis. Joje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Taigi taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.Klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalis). Be įstatymo nustatytų formalių lygtinio paleidimo instituto taikymo sąlygų, pakankamai svarbus yra materialiojo BVK 157 straipsnio 1 dalies kriterijaus nustatymas – ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.Teismui pateikti byloje duomenys patvirtina, jog atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, P. B. priklauso žemai rizikos grupei – 11 balų, kurie atlikus prieš tai tokio pobūdžio vertinimą kito teigiama linkme. Matyti ir tai, kad įvertinus jo elgesį bei darbinę veiklą nuteistasis skatintas 4 kartus, jo elgesio modelis nepažymėtas pažeidimais dėl nustatytos įstaigoje vidaus tvarkos nesilaikymo. Šis neabejingumas taisyklėms rodo teigiamą motyvaciją elgtis tinkama linkme, pažanga pastebima, bet sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo tai nėra vienintelis ir lemiantis rodiklis (veiksnys) lygtiniam jo paleidimui. Analizuojamu atveju apylinkės teismas dėl nuteistojo elgesio kritikos gausos nepareiškė, tačiau šio instituto taikymui svarbus teismo objektyvus ir tvirtas įsitikinimo susiformavimas, kad nuteistasis laisvėje gali gyventi laikydamasis visuomenėje nustatytų normų. Be byloje esančių duomenų apie nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, kurie formuoja atitinkamą procesą dėl paskirtos bausmės tikslų pasiekiamumo ir paties nuteistojo išvadų darymo, analizuojami ir tokie veiksniai, kaip kad nuteistojo mąstymo aspektai, kurių metu atlikus socialinį tyrimą su nuteistuoju, specialistų buvo nustatyta, jog jis bendraujantis, įgūdžiai tam yra geri, nėra drovus ar agresyvus, tačiau kalbą nukreipus apie padarytus neteisėtus veiksmus, dėl ko įvykęs konfliktas su įstatymo leidėju ir už tai jam paskirta bei jo atliekama bausmė, kritikos tokių veiksmų analizavime pasigęsta. Teismas pažymi, jog asmens kaltės aspektai dar kartą neanalizuotini, jie buvo ištirti ir įvertinti teismo, kuris priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, tačiau šioje nuosprendžio vykdymo procese svarbi nuteistojo padarytų išvadų pusė. Apylinkės teismo sprendimą netvirtinti Komisijos nutarimo nepaneigia aukštesniojo teismo vertinamos aplinkybės, nes tai, kad nuteistasis dar nėra pasirengęs taisytis neizoliuotas nuo visuomenės, rodo ir jo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis nei teisme, nei bausmės atlikimo metu, savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, pilnai nesuvokia ir jos nepripažįsta, iš esmės nesigaili. Tai rodo, jog nuteistasis pilnai nesuvokia savo atliktų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, jų neanalizuoja, tikėtina negalvoja apie padarinius, abejotina ar supranta dėl ko yra nubaustas, bei abejojama, nors iš skundo turinio matyti priešingai, nepakankamai svarsto jam paskirtos bausmės paskirtį ir tikslus. Taigi, akivaizdu, jog savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų nepripažįstantis asmuo, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta tokio savo elgesio pasekme, todėl aukštesniojo teismo vertinimu, svarstyti sėkmingos probacijos galimybę atžvilgiu, nėra pagrindo. Teismo nuomone, asmens mąstymas ir elgesys itin svarbūs ir preciziškai analizuotini aspektai, kurie teismo įsitikinimą sprendimo pagrįstumu tik sustiprina ir jokiu būdu tai nėra vertinamas lygtinis paleidimas ir jo sąlygos naujai, nes tą jau padarė Komisija, o teismo pareiga patikrinti tokio sprendimo pagrįstumą. Taip pat sprendžiant ar pagrįstai apylinkės teismas atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą, buvo atsižvelgta ir tokius bylos duomenis, kuriais analizuota ir dėl padaryto nusikaltimo sunkumo, ir dėl neatliktos bausmės dalies. Visiškai sutiktina su skundo argumentais, kad nagrinėjamu atveju turi būti analizuojama tik ta bylos medžiagos dalis, kurioje formuojasi išvados dėl nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu laisvės atėmimo vietose, tačiau teismas pagrįstai atsižvelgė ir į bausmės paskirtį bei teisingumo, proporcingumo principų įgyvendinimo užtikrinimą. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų ir teismo sprendimo motyvuose nurodytų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikoma neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Taip pat teismas vertindamas ir dėl padaryto nusikaltimo sunkumo, tačiau pabrėžtina, jog šis aspektas tai tik aplinkybė, formuojanti kuria kryptimi asmuo turi koreguoti savo elgesį, pasirinkti atitinkamą modelį, jog ateityje būtų išvengta neteisėtumo įstatymų atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju, ne padaryto nusikaltimo sunkumo analizė ir pobūdis lėmė teismo sprendimą atsisakyti tvirtinti lygtinį paleidimą, o visuma jų. Vertinimas yra subjektyvus loginis procesas, kurio metu vertinama kiekviena aplinkybė atskirai bei susiejus į nustatytų ir reikšmingų aplinkybių visumą, formuojamos galutinės pagrįstos ir teisiškai įvertintos išvados nagrinėjamu klausimu. Tokius veiksmus atlikęs apylinkės teismas, šio proceso nuostatų nepažeidė, bylos medžiagą ištyrė ir išanalizavo pilnai ir visapusiškai, o tai, kad jos nepateisino P. B. lūkesčių nesuponuoja pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį.Byloje esantys duomenys aukštesniojo teismo, kaip ir apylinkės teismo, neįtikino, kad P. B. bent jau šiuo metu laisvėje sugebės veikti teisėtu būdu, ypač atsižvelgus į tai, kad jis nėra kritiškas savo anksčiau atliktų veiksmų atžvilgiu – pastarajam vis dar būtina dalyvauti organizuojamose reabilitacijos programose, perprasti priimtino elgesio visuomenėje ypatumus ir padaryti atitinkamas išvadas už neteisėtą veikimą praeityje. Teismo vertinimu, nuteistojo argumentai dėl galimo nepagrįsto baudimo tikslo jo atžvilgiu akcentavimo, yra nepagrįsti. Jokie tarptautiniai teisės aktai ar rekomendacijos neįpareigoja teismo taikyti lygtinio paleidimo ir taip išreikšti pasitikėjimą nuteistuoju, jei teismas nebuvo įtikintas, kad bausmės tikslai jau yra pasiekti, kad nuteistasis, būdamas paleistas į laisvę anksčiau nei buvo paskirta teismo nuosprendžiu, gebės gyventi laisvėje gerbdamas teisę ir visuomenę. Nuteistasis, siekdamas šio instituto taikymo, turi būti padaręs atitinkamas išvadas bei būti motyvuotas ateityje nesieti savo gyvenimo su veikimu priešingu teisei ir tai tolesnio bausmės atlikimo metu turi įrodyti savo nepriekaištingu elgesiu bei požiūrio į savo veiksmus kaita. Tokios išvados būtinos gerbiant ne tik nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą – jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.Pažymėtina ir tai, jog nuteistojo skunde nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (administarcinė byla Nr. 602-126/2012) nėra detali tiek, kad būtų galimybė ją patikrinti ir sugretinti su šia nagrinėjama byla bei jos konkrečiomis aplinkybėmis, todėl teismas šiuo skundo argumentu nepasisakys, be to, pažymėtina, kad lygtinio paleidimo atveju kiekviena byla yra individuali ir šis klausimas nagrinėtinas tik vertinant būtent šios bylos faktines aplinkybes, susijusias su konkrečiu asmeniu, t. y. tik su pačiu apeliantu.Taigi, įvertinus nurodytas aplinkybes, išanalizavus skundo argumentus, jų pagrindu naikinti skundžiamą nutartį ir taikyti lygtinį paleidimą P. B. šiuo metu pagrįstų pagrindų nenustatyta, teismas procesinių ir teisės taikymo klaidų nepadarė, klausimą išnagrinėjo teisingai, kurio atsisakymo tvirtinti motyvus išdėstė procesiniame sprendime. Tai, kad teismo nurodyta pozicija nepateisino jo lūkesčių dar nereiškia, kad taip teismas pažeidė asmens orumą, o toks teismo sprendimas ir požiūris į žmogaus gyvenimą yra gniuždantis. Skundo argumentų išanalizavimo ir įvertinimo kontekste teisėjų kolegijos vertinimu, lygtinio paleidimo klausimas išnagrinėtas tinkamai ir teisingai, nepažeidžiant ne tik asmens konstitucinių teisių, bet proceso bei teisės normų. Pagal BVK ir BPK įtvirtintą reglamentavimą būtent apylinkės teismas priima galutinį sprendimą dėl galimybės nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą. Todėl tai, kad Komisija nutarė taikyti lygtinį paleidimą, nelaikytina absoliučiu pagrindu komisijos nutarimą patvirtinti. Kaišiadorių rūmai, įvertinę, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK numatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, sprendė, kad nuteistasis P. B. neatitinka vienos iš lygtinio paleidimo taikymo sąlygų – nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes daroma išvada, kad skundžiama Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. sausio 19 d. nutartis, kuria atsisakyta patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą, yra pagrįsta ir teisėta. Nutartyje pateikti išsamūs atsisakymo tvirtinti Komisijos nutarimą argumentai, su jais aukštesniojo teismo teisėjų kolegija sutinka. Nenustačius aplinkybių, dėl kurių skundžiama nutartis turėtų būti naikinama, ji paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo P. B. (P. B.) skundą atmesti ir palikti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. sausio 19 d. nutartį galioti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.