Kauno apygardos teismo nutartis

2019-11-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-801-478/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. KasacijaNutartis · 2016-04-26Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  2. T-642-753/2017Nutartis · 2017-09-19Kauno apylinkės teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2017-10-23Kauno apygardos teismas
  4. T-62-925/2018Nutartis · 2018-01-19Kauno apylinkės teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2018-02-27Kauno apygardos teismas
  6. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2018-06-08Panevėžio apygardos teismas
  7. T-2343-753/2018Nutartis · 2018-11-21Kauno apylinkės teismas
  8. Atskirasis skundasNutartis · 2018-12-21Kauno apygardos teismas
  9. T-697-548/2019Nutartis · 2019-04-19Kauno apylinkės teismas
  10. T-1867-753/2019Nutartis · 2019-09-30Kauno apylinkės teismas
  11. Atskirasis skundasNutartis · 2019-10-14Kauno apygardos teismas
  12. Atskirasis skundasNutartis · 2019-10-22Kauno apygardos teismas
  13. Atskirasis skundasNutartis · 2019-11-05Kauno apygardos teismas
  14. T-87-548/2020Nutartis · 2020-01-27Kauno apylinkės teismas
  15. Atskirasis skundasNutartis · 2020-02-27Kauno apygardos teismas
  16. T-333-844/2020Nutartis · 2020-12-22Utenos apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-05
Bylos Nr.
1S-801-478/2019
Teisminio proceso Nr.
1-49-1-00327-2012-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Darius Kantaravičius
Nuteistasis
P. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-801-478/2019Teisminio proceso Nr. 1-49-1-00327-2012-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dariaus Kantaravičiaus ir Algirdo Remeikos,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo P. B. (P. B.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. rugsėjo 30 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ajame sektoriuje 2019 m. rugpjūčio 26 d. priimtą nutarimą Nr. 93-188 taikyti nuteistajam P. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. P. B. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2015 m. kovo 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį 8 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2015 m. lapkričio 24 d., pabaiga – 2022 m. vasario 24 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai yra 2 metai 6 mėnesiai ir 2 dienos.

Žemesnės instancijos teismas

2. 2019 m. rugpjūčio 26 d. Komisijos nutarimu nutarta taikyti nuteistajam P. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 2 metų 6 mėnesių 2 dienų (skaičiuojant komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2019 m. rugpjūčio 26 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 15 balų, ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balas, gautas vertinant „OASys“ metodiką bausmės atlikimo pradžioje, nuo 20 sumažėjo iki 15 balų. Komisija pažymėjo, kad bausmės atlikimo metu nuteistojo elgesys pasižymėjo išimtinai teigiamomis savybėmis, skatintas 8 kartus, turi teigiamą nuostatą į darbą, dirbantis, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 30 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, nurodant, kad nuteistasis P. B. laisvės atėmimo bausmę atlieka už sunkaus nusikaltimo padarymą, teisminio nagrinėjimo metu savo kaltės nepripažino, šiuo metu nusikaltimo rimtumą minimalizuoja. Teismas atsižvelgė į nuteistojo asmenybės ypatumus, likusią neatliktos bausmės dalį, į nustatytą statinių ir kintamų kriminogeninių veiksnių santykį ir padarė išvadą, kad nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką privalo dar mažinti. Išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantis kriminogeninis veiksnys – mąstymas ir elgesys.

Šalies argumentai

4. Skunde nuteistasis P. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą - taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos Nutarime nurodytomis sąlygomis.

4.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas nepagrįstai atsižvelgė į nusikalstamos veikos pobūdį, sunkumą, taip nesilaikydamas teismų praktikos ir įstatymų reikalavimų. Šios aplinkybės buvo įvertintos nuosprendžiu skiriant bausmę, todėl sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo neturi būti vertinama. Šiuo atveju turi būti vertinama tik jo elgesys atliekant bausmę. Nuteistasis nesutinka su teismo išvada, kad bausmės atlikimo metu jis nepasižymėjo teigiamu elgesiu. Nurodo, kad pataisos namuose dirbo, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, yra net 8 kartus skatintas, galiojančių nuobaudų neturi, tačiau teismas akcentavo vienintelę jo turėtą nuobaudą, kuri jau seniai negaliojanti, todėl negali sukelti jokių neigiamų pasekmių.

4.2. Nurodo, kad palaiko glaudžius socialinius ryšius, išėjęs į laisvę turės kur gyventi ir dirbti. Prašo atsižvelgti į tai, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuo paskutinio vertinimo sumažėjo dar labiau, nuo 20 iki 15 balų, nes apylinkės teismas to visiškai nevertino. Nuteistojo įsitikinimu, šios aplinkybės neabejotinai parodo, kad nuteistojo elgesys pasikeitė į teigiamą pusę, kad savo tikslų jis sieks teisėtais būdais ir priemonėmis ir sėkmingai integruosis į visuomenę.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo P. B. skundas atmestinas.

7. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalį, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei ar aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Taigi, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.

8. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas, ir kurios turėtų esminės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, apeliantas nepateikė. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas P. B. lygtinio paleidimo klausimą, teisingai vadovavosi BVK 157 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 2 punkto, 164 straipsnio 2 dalies nuostatomis, BPK 360 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir pagrįstai nusprendė netvirtinti Komisijos nutarimo paleisti nuteistąjį lygtinai.

9. Iš pateiktos medžiagos yra matyti, kad nuteistais vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau tam, kad jis galėtų būti paleistas lygtinai iš bausmės atlikimo vietos, vien paminėtų aplinkybių nepakanka. Būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažangą ją mažinant. Šiuo atveju P. B. pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo pagal „OASys“ metodiką rezultatas yra 15 balų, t. y. jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema. Sutiktina, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, dirba, yra 8 kartus skatintas, galiojančių nuobaudų neturi, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

10. Sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis supranta, kad turi problemų, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą, ir to, kaip supranta prisidėjęs prie jos atsiradimo, yra prieštaravimų. Jis yra pernelyg susirūpinęs dėl trumpalaikės naudos, o ne dėl ilgalaikių sprendimų, apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad laisvėje nuteistasis reguliariai vartodavo heroiną, tačiau nei socialinio tyrimo išvadoje, nei Komisijos nutarime nėra jokių duomenų apie tai, ar nuteistasis lankė kokią nors pataisos programą, susijusią su narkotinių medžiagų prevencija. Taip pat pažymėtina, kad nors nuteistajam P. B. nustatyta pakankamai maža pakartotinio nusikalstamumo rizika – 15 balų, tačiau statiniai kriminogeniniai svertiniai veiksniai sudaro tik 2 balus, o kiti yra dinaminiai – kintamieji, kuriuos nuteistasis savo tinkamu elgesiu turi galimybę mažinti.

11. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susijusios su padarytų nusikaltimų sunkumu ir pavojingumu, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Kolegijos vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytas formalias lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir aukščiau paminėtas. P. B. laisvės atėmimo bausmę atlieka už sunkaus, visuomenei pavojingo nusikaltimo padarymą – disponavimu dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Teisminio nagrinėjimo metu savo kaltės nepripažino, šiuo metu minimalizuoja savo nusikaltimo rimtumą. Kaip minėta, laisvėje nuteistasis reguliariai vartodavo heroiną, nusikaltimą padarė siekdamas tiesioginio atlygio, tačiau nei socialinio tyrimo išvadoje, nei Komisijos nutarime nėra jokių duomenų apie tai, ar nuteistasis lankė kokią nors pataisos programą, susijusią su narkotinių medžiagų prevencija. Šių aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo asmenybę, vertinimas, kaip teigiama skunde, nelaikytinas įstatymo nuostatų pažeidimu, o priešingai, jas būtina vertinti sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, bet tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Esant šioms aplinkybėms, apylinkės teismas, išsamiai aptaręs nuteistajam inkriminuoto nusikaltimo sunkumą ir pobūdį, likusią paskirtos bausmės dalį bei jo asmenybės ypatumus, pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti P. B. lygtinį paleidimą.

12. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis P. B. neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar nukrypo nuo teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose, todėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo P. B. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo P. B. (P. B.) skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. rugsėjo 30 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Jūratė JakubonienėDarius KantaravičiusAlgirdas Remeika