Kauno apygardos teismo nutartis

2017-10-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-842-485/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. KasacijaNutartis · 2016-04-26Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  2. T-642-753/2017Nutartis · 2017-09-19Kauno apylinkės teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2017-10-23Kauno apygardos teismas
  4. T-62-925/2018Nutartis · 2018-01-19Kauno apylinkės teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2018-02-27Kauno apygardos teismas
  6. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2018-06-08Panevėžio apygardos teismas
  7. T-2343-753/2018Nutartis · 2018-11-21Kauno apylinkės teismas
  8. Atskirasis skundasNutartis · 2018-12-21Kauno apygardos teismas
  9. T-697-548/2019Nutartis · 2019-04-19Kauno apylinkės teismas
  10. T-1867-753/2019Nutartis · 2019-09-30Kauno apylinkės teismas
  11. Atskirasis skundasNutartis · 2019-10-14Kauno apygardos teismas
  12. Atskirasis skundasNutartis · 2019-10-22Kauno apygardos teismas
  13. Atskirasis skundasNutartis · 2019-11-05Kauno apygardos teismas
  14. T-87-548/2020Nutartis · 2020-01-27Kauno apylinkės teismas
  15. Atskirasis skundasNutartis · 2020-02-27Kauno apygardos teismas
  16. T-333-844/2020Nutartis · 2020-12-22Utenos apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-10-23
Bylos Nr.
1S-842-485/2017
Teisminio proceso Nr.
1-49-1-00327-2012-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Gytis Večerskas
Nuteistasis
P. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-842-485/2017Teisminio proceso Nr. 1-49-1-00327-2012-2Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gyčio Večersko,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo P. B. (P. B.) skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą taikyti P. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

P. B. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2015 m. kovo 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį – 8 metų laisvės atėmimo bausme. Anksčiau neteistas. Bausmės pradžia – 2015 m. lapkričio 24 d., bausmės pabaiga – 2022 m. vasario 24 d. 2017 m. rugpjūčio 28 d. Komisijos priimtu nutarimu buvo nutarta taikyti nuteistajam P. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, neatlikus 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą taikyti nuteistajam P. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra motyvuojant tuo, jog nuteistasis daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra pakankama konstatuoti, jog lygtinai paleistas laikysis įstatymų ir nenusikals.Nuteistasis P. B. skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartį ir nurodo, kad su daugeliu teismo pasisakymų nesutinka, ypač dėl teismo išvados, jog jo elgesys nesudaro pagrindo teigti, kad paleistas lygtinai laikysis įstatymų ir nenusikals. Šis teismo motyvas žeidžia pareiškėjo orumą ir jį gniuždo dėl teismų požiūrio į žmogaus gyvenimą. Teismo motyvas dėl bausmės atlikimo faktinio laiko laikomas didžiausiu absurdu, nes per jau atliktą laiką jis padarė tinkamas išvadas, žino, jog išėjęs tikrai nedarys nusikaltimų ir tikrai labai gailisi padaręs šį nusikaltimą, už kurį labai brangiai dabar jau moka. Skunde nurodo, jog bausmę atlieka pusiaukelės namuose ir tai patvirtina jo ketinimus išėjus iš pataisos įstaigos. Jis stengėsi, kad patektų į minėtus namus, todėl stengsis ir būdamas paleistas. Vertina šeimos palaikymą, jam tai suteikė stiprybės, nori tai kompensuoti būdamas su jais, o ne būti išlaikomas mokesčių mokėtojų, nes pasimokė iš savo klaidų, daugiau nenusikals ir labai gailisi. Šiuo metu dirba, darbą atlieka nepriekaištingai, o patvirtinus lygtinį paleidimą darbą tęs, nes bus įdarbintas, gyvenimą sieja su sunkiu darbu. P. B. skundas netenkinamas. Lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis. Joje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Taigi taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.Klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalis). Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus teismui pateiktą medžiagą, konstatuotina, kad priešingai nei nurodyta skunde, apylinkės teismas, svarstydamas nuteistojo P. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tinkamai įvertino visas aplinkybes, kurios reikšmingos darant išvadas apie tai, ar yra pagrindas nuteistojo atžvilgiu taikyti BVK 157 straipsnio nuostatas. Nėra paneigiančių byloje aplinkybių, jog nuteistasis yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą bausmės dalį, kuomet gali būti svarstomas jo lygtinio paleidimo prašymas bei vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Skundo turinys patvirtina, jog nuteistojo nuomone, jis atitinka BVK 157 straipsnyje numatytus pagrindus, tačiau formaliųjų kriterijų atitikimas tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne besąlyginio lygtinio paleidimo pagrindas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.Iš teismui pateiktos medžiagos nustatyta, kad pataisos namuose nuteistasis atlieka bausmę nuo 2015 m. lapkričio 24 d., nuo 2016 m. lapkričio 24 d. suteikta teisė vykti be sargybos arba palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Pataisos namuose dirbo ir nuo 2017 m. sausio 9 d. perkėlus jį į Pravieniškių pusiaukelės namus, P. B. 2017 m. birželio 12 d. pradėjo dirbti ŽŪB „Nematekas“ sandėlio darbininku. Toks elgesys byloja, jog parinkta valstybės prievartos priemonė – bausmė daro pakankamą įtaką, kad asmuo keistų savo elgesį į teigiamą pusę ir atitinkamai už tai jam bausmės atlikimo sąlygos yra lengvinamos, nes be jau paminėtų aplinkybių, jis pataisos įstaigos taisyklių nepažeidė, buvo skatintas 4 kartus, išleidžiamas į namus dviem paroms, sąlygų nepažeidė. Toks elgesys įvertintas ir nepaneigia to, kad nesant anksčiau teistam, nesant nustatytų kriminogeninių veiksnių, neturint finansinių įsipareigojimų, esant žemam nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balui (11 balų), nuteistojo pažanga akivaizdi. Toks elgesys vertintinas tik teigiama prasme, tačiau apylinkės teismo nuomone, nuteistasis savo nusikaltimo rimtumą minimalizuoja, kaltumo įrodytinumo aspektu kelia savas abejones, neanalizuoja savo nusikaltimo padarymo, įtakos tokių veiksmų vadai. Tokie teismo motyvai nepaneigti, jie vyrauja ir vertinti visumoje, kaip ir skunde kritikuotina teismo pozicija dėl atliktos bausmės dalies. Šio argumento kontekste pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. Nuteistojo atlikta nusikalstama veika, už kurią jis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas, nors nėra savarankiškas pagrindas lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tai ir buvo padaryta apylinkės teismo. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą lygtinio paleidimo taikymas nuteistajam nėra privalomas ir galutinį sprendimą priima teismas, tvirtindamas arba atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą. Komisijos nutarime išdėstyti sprendimo priėmimo motyvai nesaisto galutinį sprendimą priimančio teismo ir jis turi teisę atsižvelgti į visas, jo vertinimu, lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Taigi, pritariant Kaišiadorių rajono apylinkės teismo išvadai, kad nėra pagrindo patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistojo P. B. atžvilgiu su intensyvia priežiūra, Komisijos nutarimo pagrįstumas yra abejotinas, manant, kad Komisija nepakankamai atidžiai įsigilino į nuteistojo atžvilgiu materialaus lygtinio paleidimo pagrindo analizę, kas lėmė nepagrįstą jo įvertinimą.Taigi, įvertinus nurodytas aplinkybes, išanalizavus ir įvertinus skundo argumentus, jų pagrindu naikinti skundžiamą nutartį ir taikyti lygtinį paleidimą P. B. šiuo metu pagrįstų pagrindų nenustatyta, teismas procesinių ir teisės taikymo klaidų nepadarė, klausimą išnagrinėjo teisingai, kurio atsisakymo tvirtinti motyvus išdėstė procesiniame sprendime. Tai, kad teismo nurodyta pozicija nepateisino pareiškėjo lūkesčių dar nereiškia, kad taip teismas pažeidė asmens orumą, o toks teismo sprendimas ir požiūris į žmogaus gyvenimą yra gniuždantis. Skundo argumentų išanalizavimo ir įvertinimo kontekste teisėjų kolegijos vertinimu, lygtinio paleidimo klausimas išnagrinėtas tinkamai ir teisingai, nepažeidžiant pareiškėjo konstitucinių teisių. Pažeidimų, vertinant Komisijos nutarimą, apylinkės teismas nagrinėjamoje byloje nepadarė. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Taigi, Komisijos galutinė išvada suformuota nepakankamai įvertinus materialaus lygtinio paleidimo taikymo pagrindo, šią išvadą dėl minėto instituto netaikymo apylinkės teismas motyvavo, BVK nuostatų nepažeidė, su nurodytais skundžiamojoje nutartyje motyvais sutinka ir aukštesnysis teismas, faktinės aplinkybės ir BVK nuostatos patikrintos ir taikytos tinkamai.Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartis paliktina nepakeista, o skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo P. B. (P. B.) skundą atmesti ir palikti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartį galioti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Jūratė JakubonienėAlgirdas RemeikaGytis Večerskas