Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-92-613/2024

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-01-15
Bylos Nr.: e2A-92-613/2024
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Giedrė Seselskytė, Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė
Ieškovas: T. Š.
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus viešasis transportas“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-92-613/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05252-2023-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.6; 1.3.2.9.10.10; 1.3.2.12; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. sausio 15 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio, Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės T. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės T. Š. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus viešasis transportas“ dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovė T. Š. (toliau – ieškovė, darbuotoja) nesutikdama su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – ir DGK) 2023 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. DGKS-1525, kuriuo ieškovės skundas buvo atmestas, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Vilniaus viešasis transportas“ (toliau – atsakovė, darbdavys), kuriame prašo panaikinti atsakovės UAB „Vilniaus viešasis transportas“ generalinio direktoriaus 2022 m. lapkričio 15 d. įsakymą Nr. IS-232 ir įpareigoti atsakovę iš naujo svarstyti klausimą dėl premijos už ilgametį (15 metų) ir nepriekaištingą darbą skyrimą T. Š..

Šalies argumentai

2. Ieškinyje nurodė, kad atsakovės UAB „Vilniaus viešasis transportas“ generalinio direktoriaus 2022 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. IS-232 ieškovei T. Š. buvo paskirtas rašytinis įspėjimas už tai, kad ji pažeidė atsakovės 2021 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. V-242 (1.12) patvirtintų atsakovės darbo tvarkos taisyklių: 67.17 punkto reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad „darbuotojai privalo laikytis darbo vietoje ir viešoje veikloje visuotinai priimtų elgesio bei etikos normų ir tarpusavio santykių reikalavimų, etikos principų“; 68.7 punkto reikalavimus, kuriuose nurodyta kad „darbuotojams draudžiama kelti konfliktines situacijas, kuriomis būtų siekiama sukelti nepasitikėjimą bendradarbiais ir/ar bendrovės vadovais“; 76.7 punkto reikalavimus, kad neva ieškovė šiurkščiai pažeidė darbo pareigas, „šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikomas priekabiavimas dėl lyties, seksualinis priekabiavimas, diskriminacinio pobūdžio veiksmai ar garbės ir orumo pažeidimas kitų darbuotojų ar trečiųjų asmenų atžvilgiu darbo metu ir darbo vietoje“; 76.11 punkto reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad „šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikomas necenzūrinių žodžių vartojimas bendrovės klientų, svečių, partnerių, darbuotojų akivaizdoje, jų įžeidimas, žeminimas“. Ieškovė nurodė, kad 2022 m. spalio 17 d., apie 14 val. 12 min., baigė savo pamainą, vykdydama pagal grafiką keleivių pervežimo maršrute funkcijas ir turėjo perduoti autobusą kitos pamainos vairuotojui E. L.. E. L. buvo pamainos priėmimo teritorijoje, tačiau stovėjo prie kito autobuso. Ieškovė atsidariusi prie vairuotojo vietos autobuso langelį, iš tolo pakvietė E. L. į autobusą, kuriuo jis turėjo dirbti, tačiau E. L. ignoravo ieškovės kvietimą ir pamainos priėmimą. Prie autobuso, kuriuo turėjo dirbti, nepriėjo, vartojo necenzūrinius žodžius. Ieškovė pažymėjo, kad iš jos pusės jokio agresyvaus elgesio, keiksmažodžių, kitokio įžeidinėjimo nebuvo. Kadangi E. L. nenorėjo priimti autobuso, ieškovė 14 val. 19 min. paskambino Departamento vadovui, o kai vadovas neatsiliepė į skambutį, 14 val. 20 min. iš savo mobiliojo telefono paskambino mechanikui. Ieškovė 14 val. 24 min. dar paskambino Departamento vadovo pavaduotojui A. M., o po pokalbio paliko autobusą perdavimo vietoje. Kai ieškovė pasišalino, E. L. išvažiavo į savo maršrutą. Nurodė, kad vėliau ieškovė prisiminė, kad ne visus nesklandumus, kuriuos technikai po pamainų turėtų patikrinti ir pataisyti, įrašė į kelionės lapą. Todėl po vieno maršruto reiso sugrįžo į tą pačią vietą ir E. L. paprašė kelionės lapo techninėms pastaboms įrašyti. E. L. nenoriai, tačiau kelionės lapą padavė, ieškovė įrašė būtiną informaciją ir atgal atidavė kelionės lapą ir pasišalino. Jokio apsižodžiavimo nebuvo. Po dviejų dienų, t. y. 2022 m. spalio 19 d., E. L. atsakovei elektroniniu paštu pateikti pranešimą, kad 2022 m. spalio 17 d. tarp jo ir ieškovės įvyko konfliktas, kad neva ieškovė pradėjo keiktis rusiškais keiksmažodžiais, įžeidinėjo jį. Pasak E. L., kadangi ieškovė baiginėjo darbą, jis nusprendė netęsti konflikto, ignoravo ieškovės kvietimą priimti autobusą, laukė, kol ieškovė pasišalins. Taip pat neva po apvažiuoto ,,rato“ ieškovė priėjo antrą kartą jam sugrįžus iš maršruto į tą pačią vietą ir jam grasino rimtu susidorojimu, net panaudojimu „elektrošokerį“. Taip pat E. L. dar nurodė liudininką A. T., kurio ieškovė pamainų pasikeitimo vietoje tuo laiku nematė. Ieškovė pažymėjo, kad pokalbį tarp ieškovės ir E. L. girdėjo įmonės darbuotojas vairuotojas G. T. su stažuotoja. Ieškovė papildomai nurodė, kad dėl atsakovės įsakymu Nr. IS-232 skirto rašytinio įspėjimo ieškovei buvo padaryta didelė moralinė ir net materialinė žala. 2022 m. lapkričio 18 d. buvo organizuota UAB „Vilniaus viešasis transportas“ metinė šventė, per kurią buvo numatyta pagerbti darbuotojus ir šventės proga skirti premijas. Į tokį sąrašą buvo įtraukta ir ieškovė premijai už ilgametį (15 metų) ir nepriekaištingą darbą. Tačiau paskyrus rašytinį įspėjimą, ieškovė premijos negavo.

Atsiliepimas

3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su juo nesutinka ir prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, jog 2022 m. sausio 19 d. buvo gautas atsakovės darbuotojo autobusų vairuotojo E. L. pranešimas apie atsakovės darbuotojos autobuso vairuotojos ieškovės neetišką elgesį jo atžvilgiu 2022 m. spalio 17 d. Po gauto ieškovės paaiškinimo dėl gauto skundo, UAB „Vilniaus viešasis transportas“ veiklos atsparumo vadovas, išnagrinėjęs E. L. skundą ir atlikęs išsamų tyrimą, 2022 m. lapkričio 4 d. tarnybiniu pranešimu Nr. PR-412(1.21) pateikė išvadą, kad ieškovė pažeidė UAB „Vilniaus viešasis transportas“ darbo tvarkos taisyklių punktus: 67.17 (Bendrovės darbuotojai privalo laikytis darbo vietoje ir viešojoje vietoje visuotinai priimtinų elgesio bei etikos normų ir tarpusavio santykių reikalavimų, etikos principų), 68.7 (Bendrovės darbuotojams draudžiama kelti konfliktines situacijas, kuriomis būtų siekiama sukelti nepasitikėjimą bendradarbiais ir / ar Bendrovės vadovais) punktų reikalavimus ir padarė šiurkščius darbo pareigų pažeidimus, numatytus Darbo tvarkos taisyklių 76.7 (šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikomi diskriminacinio pobūdžio veiksmai ar garbės ir orumo pažeidimas kitų darbuotojų ar trečiųjų asmenų atžvilgiu darbo metu ar darbo vietoje) ir 76.11 (šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikomas necenzūrinių žodžių vartojimas darbuotojų akivaizdoje, jų įžeidinėjimas, žeminimas). UAB „Vilniaus viešasis transportas“ generalinio direktoriaus 2022 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. IS-232 „Dėl rašytinio įspėjimo skyrimo T. Š. už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą“ ieškovė buvo įspėta, kad jai padarius antrą tokį pat darbo pareigų pažeidimą per paskutinius dvylika mėnesių darbo sutartis su ja gali būti nutraukta. Atsakovė prašo teismo atkreipti dėmesį į tai, kad atliekant 2022 m. spalio 17 d. įvykio tyrimą iš darbuotojų buvo gauti pasikartojantys nusiskundimai dėl ieškovės elgesio kitų kolegų atžvilgiu. Pirmiausia tai paties pranešimą darbdaviui išdrįsusio pateikti E. L. parodymai. Antra, A. T. žodžiu išsakyti parodymai, kurie yra užfiksuoti tyrimo medžiagoje, kad ieškovė panašiai elgiasi ir su kitais kolegomis, kaip vieną iš jų, kurį neretai užsipuola ieškovė, A. T. įvardijo autobuso vairuotoją V. B.. Pastarasis 2022 m. spalio 21 d. paaiškinime nurodė kitą 2022 m. spalio 16 d. įvykusį įvykį, kurio metu, keičiantis pamainai, T. Š. išlipdama iš autobuso išvadino V. B. „urodu“, sakydama, kad jo ilga nosis. Darbuotojas patvirtino, kad T. Š. nuolat įžeidinėja kitus bendradarbius. Atsakovė kartu nurodė, kad E. L. pranešimu gavus informaciją apie galimą T. Š. darbo pareigų pažeidimą, atliko išsamų galimo pažeidimo aplinkybių tyrimą: surinko visus galimus įrodymus, susijusius su pažeidimu, darbuotojų paaiškinimus, kreipėsi į darbuotoją rašte nurodydama, kokiais konkrečiais pažeidimais ji kaltinama, ir paprašydama pateikti savo paaiškinimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė, būdama ilgamete bendrovės darbuotoja, yra supažindinta su Darbo tvarkos taisyklėmis ir žino, kokio elgesio iš jos reikalaujama ir koks elgesys bus darbdavio netoleruojamas. Pažymėjo, kad iš ieškovės ieškinio matyti, kad E. L. stengėsi ignoruoti ieškovės elgesį, o jo galimą susierzinimą neišvengiamai lėmė kryptingas ir tikslingas ieškovės priešiškas elgesys ir nuolatinis priekabiavimas prie jo. Pažymėjo, kad E. L. pačios ieškovės tiesiogiai visiems matant ir girdint neįžeidinėjo, neužgauliojo, nesityčiojo iš jos ir jai negrasino, darbuotojas stengėsi išvengti eilinio konflikto, pasitelkdamas ignoravimo taktiką ir siekdamas tinkamai atlikti savo pareigas. Ieškovė, priešingai, būdama agresyviai nusiteikusi jo atžvilgiu, sąmoningai kėlė konfliktą, elgėsi neetiškai, šiurkščiai ir užgauliai, o E. L. padarius reisą, dargi grįžo į Skalvių žiedą, tęsė ir provokavo konfliktą. Papildomai nurodė, kad nagrinėjamu atveju svarbi ieškovės kaltės forma, t. y. kad ji darbo pareigų pažeidimus padarė tyčiniais veiksmais, neatsižvelgdama į Darbo tvarkos taisyklėse nurodytus reikalavimus darbo vietoje laikytis visuotinai priimtinų elgesio bei etikos principų, tarpusavio santykių bei ignoruodama draudimą kelti konfliktines situacijas, kuriomis būtų siekiama sukelti nepasitikėjimą bendradarbiais. Būtent dėl ieškovės neteisėtų veiksmų, agresyvaus bendravimo atsirado neigiami padariniai, jog jos kolega E. L. patyrė patyčias ir žeminimą, ieškovei grasinant, pasijautė nesaugus darbo vietoje, kadangi kilo grėsmė ne tik jo psichinei, bet ir fizinei sveikatai. Dėl šių priežasčių atsakovė privalo reaguoti į tokius savo darbuotojų veiksmus, kuriais šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka, ir griežtai juos kontroliuoti bei imtis visų įmanomų teisėtų priemonių, kad visi darbuotojai darbo metu jaustųsi saugiai ir nepatirtų neigiamų emocijų. Atsakovė nurodė, kad įspėdama ieškovę siekia ne tik nubausti, bet ir daryti įtaką jos tolesniam elgesiui. Rašytiniu įspėjimu norima atkreipti kaltos darbuotojos dėmesį, kad jos elgesys vertintinas kaip netinkamas ir pažeidžiantis darbo tvarką, kad darbo metu ir darbo vietoje yra privaloma laikytis nustatytų taisyklių. Rašytinis įspėjimas yra teisingas, nes pasižymi auklėjamąja ir prevencine reikšme ieškovės atžvilgiu. Atsakovė dėl ieškovės prašymo įpareigoti atsakovę svarstyti klausimą dėl premijos už ilgametį ir nepriekaištingą darbą skyrimą T. Š. nurodė, kad vadovaujantis UAB „Vilniaus viešasis transportas“ generalinio direktoriaus 2015 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. V-107(1.12) patvirtintų UAB „Vilniaus viešasis transportas“ darbuotojų apdovanojimo nuostatų 4.1, 9 punktais ir UAB „Vilniaus viešasis transportas“ generalinio direktoriaus 2022 m. lapkričio 15 d. laikinuoju įsakymu Nr. V-136 patvirtinto UAB „Vilniaus viešasis transportas“ laikinojo darbuotojų papildomo naudų aprašo 3.10.1 punktu, darbuotojams, padariusiems šiurkščius darbo pareigų pažeidimus per paskutinius 5 (penkerius) metus, premija už nepriekaištingą ir ilgametį nepertraukiamą darbą bendrovėje neskiriama. Priešingu atveju, darbdaviui priėmus sprendimą skirti ieškovei minėtą premiją, būtų pažeista bendrovėje galiojanti tvarka ir kitų darbuotojų teisėti lūkesčiai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė valstybei iš ieškovės T. Š. 20,07 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, pripažino netekusiu galios Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2023 m. kovo 17 d. sprendimą darbo byloje Nr. APS-131-2623/2023. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai:

4.1. Nustatė, jog UAB „Vilniaus viešasis transportas“ generalinio direktoriaus 2022 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. IS-232 ieškovei T. Š. buvo paskirtas rašytinis įspėjimas už tai, kad ji pažeidė atsakovo 2021 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. V-242(1.12) patvirtintų UAB „Vilniaus viešasis transportas“ darbo tvarkos taisyklių 67.17, 68.7, 76.7 ir 76.11 punktų reikalavimus. Šiuo įsakymu ieškovė taip pat buvo įspėta, kad padarius antrą tokį pat darbo pareigų pažeidimą per paskutinius dvylika mėnesių, darbo sutartis gali būti nutraukta pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Įsakymas priimtas įvertinus 2022 m. lapkričio 15 d. Eismo tarnybos Verkių transporto departamento vadovo A. M. tarnybinį pranešimą „Dėl rašytinio įspėjimo skyrimo“, kuriame nurodoma, kad Eismo tarnybos Verkių transporto departamento autobuso vairuotoja T. Š. 2022 m. spalio 17 d. dirbdama maršrute Nr. (duomenys neskelbtini) autobusu garažinis Nr. (duomenys neskelbtini), keičiantis vairuotojų pamainai tarp 14.12 val. ir 14.23 val., netinkamai ir agresyviai elgėsi, įžeidinėjo ją keičiantį vairuotoją E. L.. Panašius veiksmus atliko ir vėliau, ne savo darbo metu, apie 16.00 val., priėjusi prie E. L. vairuojamo autobuso. Taip pat nurodoma, kad T. Š. ir anksčiau netinkamai bendravo ir su kitais bendradarbiais. Nesutikdama su minėtu įsakymu, ieškovė kreipėsi į DGK, kuri išnagrinėjusi ginčą DGK 2023 m. kovo 17 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-131-2623/2023 ieškovės skundą atmetė.

Šalies argumentai

4.2. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė kreipėsi į teismą dėl drausminės nuobaudos panaikinimo, teigdama, jog ji drausmės pažeidimo nepadarė, iš jos pusės jokio agresyvaus elgesio, keiksmažodžių, kitokio įžeidinėjimo nebuvo. Tačiau, priešingai tokiems paaiškinimams, liudytojas E. L. tvirtino, jog jis ieškovės buvo įžeidinėjamas, vartoti jo atžvilgiu keiksmažodžiai.

4.3. Teismas taikydamas įrodymų vertinimo taisykles ir įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus bei paaiškinimus teismo posėdžio metu, liudytojų parodymus, kitus byloje esančius rašytinius įrodymus ir garso įrašus, remdamasis įrodymus vertinant taikytina tikėtinumo taisykle, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti, kad ieškovė pažeidė visuotinai priimtas elgesio bei etikos normas, sukėlė konfliktinę situaciją, vartojo necenzūrinius žodžius, atliko diskriminacinio pobūdžio veiksmus.

4.4. Nustatė, kad ieškovė T. Š. ir liudytojas E. L. skirtingai paaiškino jų bendravimo ypatumus abiejų susitikimų, įvykusių 2022 m. spalio 17 d., metu, tačiau teismas įtikinama laikė liudytojo E. L. nurodytą versiją ir parodymus, duotus teismo posėdžio metu, kadangi jie yra nuoseklūs ir juos patvirtina kiti byloje ištirti įrodymai. Akcentavo, jog abi ginčo šalys patvirtino, jog prieš tai jos yra turėjusios konfliktą. Be to, liudytojas E. L. parodė, jog jis vengė ieškovės, siekdamas išvengti konflikto, tai patvirtina, jog šis ginčas nebuvo atsitiktinis, o santykiai tarp ginčo šalių nebuvo neutralūs ar kolegiški.

4.5. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad dėl kilusio konflikto 2022 m. spalio 19 d. liudytojas E. L. elektroniniu paštu informavo darbdavį, nurodydamas, kad 2022 m. spalio 17 d. 14.12 val. Skalvių žiede tarp jo ir bendradarbės T. Š. įvyko konfliktas. Patyčios iš T. Š. pusės vyksta jau ne pirmą kartą. Pastarąją aplinkybę liudytojas taip pat nurodė 2022 m. spalio 26 d. paaiškinime bei tai, kad liudytoją E. L. ieškovė įžeidinėjo, bendraudama vartojo keiksmažodžius, šiurkščiai pašaukė ir toliau nuosekliai tvirtino, t. y. rašydamas 2023 m. vasario 6 d. paaiškinimą bei duodamas parodymus teismo posėdžio metu. Tas pačias aplinkybes, jog su E. L. ieškovė bendravo aukštu tonu, vartojo necenzūrinius žodžius, patvirtino liudytojas A. T., kuris buvo greta tą dieną vykusio konflikto metu ir girdėjo visą pokalbį. Teismas nusprendė, jog nėra pagrindo netikėti tokiais liudytojo parodymais, nes jie visų pirma atitinka liudytojo E. L. parodymus, buvo gretai konflikto vietos – tarp autobusų buvo 3–4 metrai, duodamas parodymus konkrečiai galėjo įvardyti necenzūrinį žodį, kuris ieškovės buvo adresuotas E. L..

4.6. Teismo posėdyje taip pat buvo apklausti ir kiti liudytojai, tačiau teismas abejojo jų patikimumu ir objektyvumu. Liudytoja J. M. parodė, kad apie įvykį nieko neatsimena. Teismo posėdyje taip pat apklausti liudytojai A. Š. ir G. T., tačiau pastarųjų liudytojų parodymus teismas vertino kritiškai, kadangi jų parodymai nebuvo nuoseklūs viso proceso metu, t. y. tiek darbdaviui atliekant tyrimą, tiek teismo proceso metu.

4.7. Nurodė, kad liudytojas G. T. pirminiame 2022 m. lapkričio 19 d. paaiškinime nurodė, jog E. L. vietoj to, kad priimtų pamainą, stovėjo lauke ir kalbėjo necenzūriniais žodžiais, vėliau priėjo prie jo ir kalbėjo apie ją (t. y. ieškovę) necenzūriniais žodžiais. Tačiau 2023 m. vasario 3 d. patikslintame paaiškinime nurodė, jog E. L. kažką garsiai kalbėjo. Teismo posėdyje duodamas parodymus teigė, kad buvo triukšmas, ką kalbėjo, negirdėjo. Kai jie prasilenkė, E. L. jam pasakė negražų žodį apie T.. Ar ji tai girdėjo, nežino. Buvo keikiamasi, šmeižiama, žodžiai negražūs, tiksliai neprisimena. Todėl pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad tokius nenuoseklius liudytojo parodymus negali vertinti kaip pakankamus faktinėms aplinkybėms nustatyti.

4.8. Akcentavo, jog pirminius paaiškinimus liudytojai A. Š. ir G. T. parašė paprašyti ieškovės ir būtent jai, o ne darbdaviui juos įteikė, todėl jų objektyvumas kėlė teismui abejonių ir šiuo aspektu.

4.9. Teismas, išanalizavęs liudytojų parodymus ir jų teiktuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, padarė išvadas jų patikimumo aspektu. Tuo tarpu ieškovės paaiškinimus, kuriuose ji teigė, jog būtent E. L. jos atžvilgiu elgėsi neetiškai, vartojo keiksmažodžius ir įžeidinėjo, teismas vertino kaip gynybinę taktiką, siekiant išvengti drausminės atsakomybės, nes kitų objektyvių įrodymų tokiems paaiškinimams patvirtinti byloje nėra pateikta. Įvertinęs liudytojų parodymus, kitus rašytinius įrodymus, teismas nusprendė, jog šioje ginčo situacijoje buvo teisinis ir faktinis pagrindas darbdaviui inicijuoti procedūrą dėl drausminės atsakomybės taikymo ieškovei.

4.10. Teismas vertindamas, ar ieškovė savo veiksmais pažeidė darbdavio nurodytus Darbo taisyklių reikalavimus, pažymėjo, jog pati ieškovė 2022 m. lapkričio 3 d. paaiškinime nurodė, kad ji E. L. šaukė atidariusi langą, o šiam priėjus prie autobuso ji paklausė, ar yra paraiška dėl durų (neveikia trečios durys) ir elektrinio bilieto. Liudytojas A. T. parodė, jog ieškovė E. L. sakė: „tu nežiūri autobuso, aš vos atidirbau, buvo sunku dirbti“. Tai, kad E. L. ieškovė priekaištavo dėl autobuso būklės, teismo posėdyje parodė ir jis pats.

4.11. Konstatavo, jog keičiantis vairuotojų pamainoms iškyla būtinybė vairuotojams kontaktuoti. Šiuo atveju vairuotojas E. L., siekdamas išvengti konflikto, keičiantis pamainai, ėmėsi veiksmų, kad tiesiogiai nesusitiktų su ieškove – stovėjo atokiau. Tačiau vis dėlto bendravimas dėl darbo pobūdžio buvo neišvengiamas ir akivaizdu, jog ieškovė savo veiksmais inicijavo konfliktą. Vertindamas ieškovės elgesį, t. y. ji klausė E. L. (tai nurodė savo paaiškinime), ar yra paraiška dėl durų (neveikia trečios durys) ir elektrinio bilieto, nusprendė, jog ji peržengė savo kompetencijos ribas, todėl sutiko su atsakovės vertinimu, jog tai buvo ne kolegiškas bendravimo būdas, tačiau iš vadovo pozicijos, tai nesant jokių pavaldumo santykių yra neetiška.

4.12. Teismo vertinimu, ieškovės elgesys neatitiko dalykinio bendravimo ir tarpusavio bendravimo santykių reikalavimų normų, todėl vertintinas kaip netinkamas ir neetiškas. Be to, ieškovės pasirinktas bendravimo būdas, E. L. paaiškinimais, tai, jog ieškovė jam priekaištavo, kad autobusas yra techniškai netvarkingas ir kad jis turi būti jai dėkingas, kad atidirbo pamainą, akivaizdu, jog kėlė įtampą ir inicijavo konfliktą, be to, pati ieškovė nurodė paaiškinime, jog „E. L. pas mus priklauso privilegijuotųjų grupei: dirba tik antrą pamainą, tik penktu maršrutu. Kodėl, už kokius nuopelnus. Mašina yra nešvari, o pats L. su švara nedraugauja“. Tokius pasisakymus teismas siejo su diskriminavimo kategorija, tai menkina asmenį.

4.13. Pirmosios instancijos teismas sutiko, jog ieškovė savo neetišką elgesį priima kaip objektyviai priimtiną. Tai, kad ieškovė bendraudama su E. L. naudojo keiksmažodžius ir necenzūriniai žodžiai buvo nukreipti jo atžvilgiu, nurodė ne tik jis pats, tačiau patvirtino ir liudytojas A. T., kuris teigė, jog ieškovė kalbėjo aukštu tonu, kalbėjo necenzūrinius žodžius. Jis pagalvojo, jog ieškovė kalba savu stiliumi: kas trečias žodis keiksmažodis, žargoninė kalba, be to, nurodė, jog buvo ir toks necenzūrinis žodis, kuris buvo nukreiptas tiesiogiai E. L.. Teismo vidiniu įsitikinimu, ieškovės su E. L. pasirinkta bendravimo forma yra nederama, šiurkšti, žeminanti, įžeidžiantys žodžiai buvo pasakyti viešai girdi kitiems asmenims, todėl nusprendė, jog taip buvo pažeista E. L. garbė ir orumas.

4.14. Teismas laikė neįrodyta aplinkybe, kad ieškovė 2022 m. spalio 17 d. konflikto metu grasino E. L. elektrošoko prietaisu, kadangi negali vadovautis vienintelio liudytojo E. L. parodymais, tvirtinusio, jog tai, kad ieškovė turėjo būtent tokį prietaisą, išsiaiškino ieškodamas informacijos internete, kitų minėtą aplinkybę patvirtinančių įrodymų byloje nėra.

4.15. Darė išvadą, kad T. Š. ieškinyje nurodyti ir teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai nepaneigia E. L. 2022 m. spalio 19 d. pranešime nurodytų aplinkybių, jog ieškovė elgėsi agresyviai ir jį įžeidinėjo, vartojo rusiškus keiksmažodžius, inicijavo konfliktą. Atsakovės padaryta išvada, įvertinus ieškovę charakterizuojančių aplinkybių visumą, jog ieškovė padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, yra pagrįsta ir tinkamai kvalifikuota. Todėl nusprendė, jog drausminė nuobauda – įspėjimas – ieškovei paskirta teisėtai.

4.16. Teismui padarius išvadą, jog drausminė nuobauda ieškovei skirta pagrįstai, nusprendė, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovės prašymo dėl atsakovės įpareigojimo iš naujo svarstyti klausimą dėl premijos už ilgametį (15 metų) ir nepriekaištingą darbą skyrimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai ir motyvai:

5.1. Nurodo, kad atsakovės atstovė įrodinėjo, kad ieškovei buvo priekaištų ir anksčiau, tačiau jos nebuvo fiksuojamos. Kažkieno nepasitenkinimas gali būti vertinamas, jeigu jis nėra tinkamai įformintas. Tačiau visi tie ieškovės darbe nesusipratimai (kiek jų buvo ar nebuvo) departamento vadovui buvo žinomi ir, nominuodamas skatinimui ieškovę, vadovas negalėjo jų neįvertinti. Daro išvadą, kad jie nebuvo tokie, kurie galėjo turėti reikšmę nominavimui.

5.2. Pažymi, kad UAB „Vilniaus viešasis transportas“ vidaus darbo tvarkos taisyklių 68.7 punkto reikalavimas: „darbuotojams draudžiama kelti konfliktines situacijas“, konkrečiai ir tiesiogiai apibrėžia ir akcentuoja konfliktinių situacijų kėlimo (pradžios, provokacijų) reikšmę. Jeigu pareiškus pretenzijas su kalte asmuo nesutinka, būtina išsiaiškinti, ar pretenzijos buvo pagrįstos, ar tai buvo provokacija, būtent paminėto straipsnio pažeidimas, konfliktinės situacijos kėlimas. Be provokuojančių veiksmų konfliktas neprasidės, be pradžios nebūna tęsinio ir pasekmių.

5.3. Pažymi, kad, kai ieškovė privažiavo prie pamainos perdavimo vietos, iki ji atidarė autobuso vairuotojos langelį kviesti pamainai, E. L. negalėjo girdėti, kaip ieškovė uždarame autobuse galbūt keikėsi. Taigi ryšys tarp pamainų vairuotojų atsirado, ieškovei kviečiant priimti pamainą, todėl E. L. negalėjo tęsti ar netęsti konflikto, kadangi iki to jis nebuvo prasidėjęs, jis galėjo tik jį pradėti arba nepradėti.

5.4. Akcentuoja, kad E. L. prisimena nežinia kada prasidėjusį konfliktą, jam sukėlusią antipatiją ieškovei, kuris stimuliuoja jo ambicijas ir suformavo tam tikrą provokaciją, sutrikdant ieškovės darbo vertinimus prieš skatinimo procedūras. Tai atsispindi ir bylos medžiagoje, kai dar tų pačių metų kovo mėnesį E. L. autobusų stovėjimo aikštelėje, nesiskaitydamas su saugumo aplinkybėmis, iš ambicijų išvažiavęs vėliau, bandė aplenkti ieškovės vairuojamą autobusą ir pirma jos įvažiuoti į keleivių sulaipinimo stotelę, bet nesuvaldė savo autobuso, atsitrenkė į kitas, aikštėje stovėjusias transporto priemones, įvykdė eismo įvykį, pats dėl to kaltę pripažino.

5.5. Pažymi, kad E. L. savo skunde, nors užrašė su klaida, bet panaudojo žodį „įgnoravo“. Tai reiškia, kad jis žinojo, ką daro, ir darė tyčia. Antra vertus, E. L. konfliktą ignoruoti galėjo kitaip: tiesiog ateiti prie autobuso, priimti pamainą kaip nieko nebuvę. Tada iš santykių kokybės būtų aišku ir pagrįsta, ar konfliktas galutinai pasibaigė, ar kokios priežastys jį stimuliuoja toliau. Pasirinkdamas tokią ignoravimo formą, konfliktą jis tik sustiprino ir pradėjo iš naujo, nors iš esmės pamainos priėmimo metu rimto konflikto nebuvo. Konfliktas atsinaujino po to, kai E. L. parašė elektroninį skundą.

5.6. Sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad teismas laiko neįrodyta aplinkybę, kad ieškovė 2022 m. spalio 17 d. konflikto metu grasino E. L. elektrošoko prietaisu. Taigi E. L. neįrodyto (iš viso nebuvusio) nusikaltimo teikimas yra persistengimas garantuotam tikslui pasiekti, bet sudaro pagrindą ne tik pripažinti, kad teismas ne tik negali vadovautis vienintelio liudytojo E. L. parodymais, bet ir turi reikšmę kritiškam visų jo skundo teiginių ir liudijimų byloje vertinimui.

5.7. Nurodo, kad E. L. vengė savo pareigos priimti autobusą, o konfliktą savo veiksmais inicijavo (ir pažeidė „UAB „Vilniaus viešasis transportas“ vidaus darbo tvarkos taisyklių 68. 7 punkto reikalavimas: ,,darbuotojams draudžiama kelti konfliktines situacijas“). Jau išnagrinėti E. L. skundas ir liudijimai. Jie nebuvo nei nuoseklūs (nenurodyta, kada ieškovė, prieš kviesdama pamainą priimti, keikėsi ir kaip tai E. L. galėjo išgirsti, nei pagrįsti, bent jau nepagrindus fizinio grasinimo elektrošoku ir kitų su tuo susijusių aplinkybių.

5.8. Pažymi, kad A. T. vairuojamas autobusas stovėjo kažkiek toliau. Darbo ginčų komisijoje ir teismo posėdžiuose jis pasakojo daug pasakų, jo įsivaizdavimu ieškovės charakteristikos rėmuose apie tai, kad su ieškove buvo ir geri santykiai, ir ne labai. Iš esmės A. T. su savo autobusu stovėjo iš kitos pusės ir pačios taip vadinamos konflikto pradžios jis nematė ir negirdėjo. Jis užgirdo triukšmą kiek vėliau ir nelabai aišku, ar jis girdėjo tikrą santykių aiškinimąsi, ar girdėjo tai, ką E. L. jam papasakojo ir paprašė, kad paliudytų.

5.9. Pirmosios instancijos teismas sutiko su A. T. parodymais dėl to, kad jie atitinka liudytojo E. L. parodymus. Tačiau jo parodymai tiesiog negali neatitikti E. L. parodymų. E. L. negalėjo nepasidomėti ir nesuderinti su A. T., ką jis matė, ir gali paliudyti, prieš pateikdamas kaip liudininką tyrimui darbdaviui. Kitaip A. T. nebūtų buvęs kaip liudytojas.

5.10. Pažymi, kad byloje pakankamai duomenų, kad tokios pastabos, kaip „su švara nedraugauja“, E. L. užsitarnavo. Tokia pastaba pakankamai kultūringa, be jokių keiksmažodžių, tiesiog pajuokavimo forma. Jis gi ne tik galbūt ,,nedraugauja“ su švara, bet ir nesidomi autobuso technine būkle net priimdamas pamainą.

Žemesnės instancijos teismas

5.11. Pirmosios instancijos teismas kritiškai vertino liudytojų A. Š. ir G. T. parodymus, kadangi jie parašyti daug vėliau ir pateikti ne darbdaviui, o ieškovei, parašyti jos prašymu. Ieškovė pažymi, kad vengė konflikto, kurio iš esmės pamainos perdavimo metu ir nebuvo. Ieškovė nekaltina E. L., nesiruošė rašyti ir nerašė skundo, nerinko liudytojų, iš anksto nereikalauja taikyti poveikio priemones jam, tik ginčija atsakovės sprendimą dėl to, kad aplinkybės buvo šališkai išnagrinėtos ir priimtas neteisingas sprendimas jos atžvilgiu.

5.12. Nurodo, kad A. Š. ir G. T. paaiškinimai buvo pateikti raštu. Daro išvadą, kad rašyti antrą kartą tuos pačius paaiškinimus buvo įtaigiai prašoma. Darbdavys galėjo tik pasidomėti, ar paaiškinimai tikrai atitinka tai, ką liudytojai tikrai matė. Paaiškinimus galima patikslinti, tada reikėtų juose ir nurodyti, kas pirminiuose paaiškinimuose buvo netikslu ar net neteisinga.

5.13. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismo vertinimas, kad tokiomis sąlygomis liudytoja A. Š. negalėjo nieko negirdėti, liudytoja tiesiogiai apkaltinama melavimu. Apie keiksmažodžius buvo kalbama perduodant nepriimtą pamainą. Tas aplinkybes paliudijo G. T.. A. Š. ten tada nebuvo.

5.14. Nurodo, kad liudytojas G. T. teisme paaiškino, kad pirmą paaiškinimą ieškovei prašant parašė namuose ir po to ne tiesiogiai, bet per tarpininkus perdavė iškovei, o antrą paaiškinimą parašė darbe. Teisme G. T. ne vieną kartą patvirtino, kad tikrasis jo paliudijimas buvo pirmas. Sprendžia, kad antri paaiškinimai išgauti darant įtaigą G. T.. Tačiau paaiškinime nurodyta ir paaiškinta teisme, kad tai buvo necenzūriniai posakiai. G. T. nepakartojo tų žodžių teisme ne dėl to, kad kažką slėptų ar meluotų, bet jis kelis kartus pakartojo, kad tai buvo labai negražūs žodžiai. G. T. ir paaiškinime, ir aiškinimai teisme buvo chronologiškai nuoseklūs. Jis matė, kai autobusą atvairavo moteris (ieškovė), atidarė autobuso vairuotojo langelį, pakvietė porininką priimti pamainą ir kaip elgėsi porininkas (E. L.).

Atsiliepimas

6. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, juo prašo apeliacinį skundą atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai ir motyvai:

6.1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad 2022 m. spalio 17 d. būtent E. L. buvo kilusio konflikto iniciatorius, rimto konflikto nebuvo, o teismo sprendimo argumentacija yra prieštaringa.

6.2. Atsakovė negali sutikti su tokiais ieškovės teiginiais, nes būtent ieškovė savo netinkamais tyčiniais veiksmais, ką nuosekliai įvertino ir argumentuotai patvirtino tiek DGK, tiek teismas savo sprendimuose, pažeidė bendrovėje nustatytą elgesio ir bendravimo su kolegomis tvarką ir dėl tokio netinkamo jos elgesio kilo neigiami padariniai, jos kolega E. L. patyrė patyčias ir žeminimą, ieškovei grasinant, pasijautė nesaugus darbo vietoje, kadangi kilo grėsmė ne tik jo psichinei, bet ir fizinei sveikatai. Atitinkamai atsakovė privalo reaguoti į tokius savo darbuotojų veiksmus, kuriais šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka, ir griežtai juos kontroliuoti ir imtis visų įmanomų teisėtų priemonių, kad visi darbuotojai darbo metu jaustųsi saugiai ir nepatirtų neigiamų emocijų.

6.3. Teismo sprendime aiškiai nurodyta, jog keičiantis vairuotojų pamainoms iškyla būtinybė vairuotojams kontaktuoti. Šiuo atveju vairuotojas E. L., siekdamas išvengti konflikto, keičiantis pamainai, ėmėsi veiksmų, kad tiesiogiai nesusitiktų su ieškove – stovėjo atokiau. Tačiau vis dėlto bendravimas dėl darbo pobūdžio buvo neišvengiamas ir akivaizdu, jog ieškovė savo veiksmais inicijavo konfliktą. Ieškovė, apeliaciniame skunde cituodama teismo sprendimą, nenurodo tolesnės teismo argumentacijos, teigdama, kad minėtos teismo išvados yra prieštaringos. Atsakovės nuomone, priešingai, teismas detaliai ir aiškiai argumentavo savo teiginius ir padarė pagrįstas išvadas dėl netinkamo ieškovės elgesio.

6.4. Pažymi, kad būtent ieškovė 2022 m. spalio 17 d. baigusi pamainą, pirmoji pro autobuso langą „iš tolo“ kvietė E. L., vadinasi, šaukė, kadangi jis nenorėjo eiti į autobusą. Šaukimas pro autobuso langą kitam vairuotojui neatitinka dalykinio bendravimo darbo santykiuose standartų. Tuo labiau, kaip nurodė pats E. L., ieškovė pamačiusi jį per autobuso langą sušuko: „Ko tu stovi su savo batonais, ateini čia“ (tuo metu E. L. maišelyje turėjo bandeles pietums). Antra, ieškovė provokavo E. L. jam priėjus prie autobuso, kaltindama dėl autobuso gedimų, klausdama, kodėl nėra remonto paraiškų, nors pagal vairuotojo pareiginius nuostatus pati ieškovė esamus autobuso gedimus turėjo įrašyti į kelionės lapą ir informuoti apie juos darbą tęsiantį vairuotoją, šiuo atveju ieškovė bendravo su E. L. ne kaip kolegė darbe, o iš vadovo pozicijų, versdama jį jaustis kaltu.

6.5. Atkreipia dėmesį, kad ieškovė savo 2022 m. lapkričio 3 d. paaiškinime nurodė, kad „L. pas mus priklauso privilegijuotai grupei. Dirba tik antrą pamainą, tik (duomenys neskelbtini) maršrutu. Kodėl už kokius nuopelnus. Mašina yra nešvari, o ir pats L.su švara nedraugauja“. Ši ieškovės paaiškinimo dalis ją charakterizuoja neigiamomis savybėmis: Ieškovė oficialiame rašte darbdaviui savo bendradarbį vadina tik pavarde, kas yra neetiška, ieškovė viršija savo įgaliojimus, vertindama savo iniciatyva bendradarbio higienos palaikymo standartus (atkreiptinas dėmesys, kad su juo vienoje pamainoje dirbo tik vieną kartą), ieškovė kelia klausimus, kvalifikuotinus intrigavimo kategorijoje, menkino asmenį. Šios savybės, kaip nurodė DGK, o vėliau patvirtino ir teismas, o tai sudaro pagrindą vertinti ieškovės teiginius su nepasitikėjimu, nes ieškovė savo neetišką elgesį priima kaip objektyviai priimtiną.

Šalies argumentai

6.6. Ieškovė nurodo, kad skambino atsakingiems asmenims dėl to, kad E. L. nenorėjo priimti autobuso, tačiau byloje nėra duomenų, kad administracija buvo nurodžiusi E. L. priimti autobusą, byloje taip pat nėra prielaidų išvadai, kad E. L. buvo atsisakęs vykdyti savo darbo pareigas. Atitinkamai ieškovės apeliacinio skundo teiginiai, jog būtent E. L. inicijavo konfliktą savo tiesioginių pareigų nevykdymu, yra visiškai nepagrįsti. Priešingai, ieškovei sukėlus konfliktą, kandžiomis replikomis ir nepagrįstais kaltinimais provokuojant E. L., jį žeminant, pastarasis stengėsi laikytis nuo ieškovės atokiau, nesivelti į konfliktą, neaštrinti situacijos, tačiau savo pareigas įvykdė tinkamai, autobusą priėmė ir išvyko į maršrutą.

6.7. Pažymi, kad ieškovė ne tik netinkamai vykdė minėtų nuostatų reikalavimus (neužpildė kelionės lapo), bet ir savo veiksmais pamainos pasikeitimo metu inicijavo konfliktą ir jį vėliau tęsė grįžusi į Skalvių žiedą padaryti darbo metu nepadarytų įrašų kelionės lape.

6.8. Netinkamas ieškovės elgesys 2022 m. spalio 17 d. įvykio metu yra akivaizdus ir tai patvirtino tiek DGK, tiek pirmosios instancijos teismas. Atsakovė pažymi, kad nėra pagrindo netikėti E. L. teiginiais, atsižvelgiant tiek į paties darbuotojo, tiek į konfliktą stebėjusių darbuotojų parodymus bei objektyviai vertinant T. Š. elgesį darbo pareigų vykdymo metu. Nors pati ieškovė teigia neišsakiusi E. L. atžvilgiu jokių necenzūrinių žodžių, iš bylos įrodymų viseto galima nuspręsti, kad jos išsakyti žodžiai laikytini necenzūriniais, kadangi buvo netinkamai išsakyti, nepadorūs ir neetiški, o elgesys grasinant elektrošoko prietaisu, nors ir neįrodytas – visiškai neleistinu.

6.9. Pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog teismas sprendime laikė neįrodyta aplinkybe, kad ieškovė grasino E. L. elektrošoko prietaisu, nesudaro pagrindo pripažinti atsakovės įsakymą neteisėtu, kadangi tiek DGK, tiek teismo vertinimu atsakovė pagrįstai pripažino, kad ieškovė 2022 m. spalio 17 d. elgėsi netinkamai, agresyviai ir įžeidinėjo kitą vairuotoją. Toks darbo drausmės pažeidimas pagrįstai gali būti vertinamas kaip šiurkštus.

Atsiliepimas

6.10. Atsakovė nesutinka su ieškovės apeliaciniame skunde pateiktais teiginiais, jog A. T. nieko nematė ir negirdėjo, o tik paliudijo tai, ko jo paprašė paliudyti E. L.. Pažymi, kad, remiantis ieškovės, E. L. ir kitų liudijusių darbuotojų maršrutų grafikais ir maršrutų išklotinėmis, būtent A. T. buvimo laikas Skalvių žiede sutapo su T. Š. atvykimo į Skalvių žiedą ir E. L. išvykimo iš Skalvių žiedo laiku – nuo 14.13 iki 14.25 val., todėl darbdaviui nekėlė abejonių darbuotojo, mačiusio viso konflikto, iki E. L. išvažiavimo iš Skalvių žiedo, eigą, parodymai.

6.11. Teismas taip pat neturėjo pagrindo netikėti tokiais liudytojo parodymais, nes jie visų pirma atitinka liudytojo E. L. parodymus, buvo greta konflikto vietos – tarp autobusų buvo 3–4 metrai, duodamas parodymus konkrečiai galėjo įvardyti necenzūrinį žodį, kuris ieškovės buvo adresuotas E. L.. Taigi A. T. teiginiai ir atsakymai į klausimus buvo nuoseklūs, išsamūs ir detalūs.

6.12. Atsakovė prašo atkreipti dėmesį į tai, jog pirminius paaiškinimus liudytojai A. Š. ir G. T. parašė paprašyti ieškovės ir būtent jai, o ne darbdaviui juos įteikė, t. y. paaiškinimai buvo surašyti nesant darbdavio prašymo, todėl jų objektyvumas sukėlė teismui, kaip ir DGK, abejonių ir šiuo aspektu. Apie turimą liudytoją G. T. ieškovė apskritai net nebuvo užsiminusi savo teiktame paaiškinime dėl galbūt padarytų darbo pareigų pažeidimų.

6.13. Teismui padarius išvadą, jog drausminė nuobauda ieškovei skirta pagrįstai, t. y. neįrodžius ieškovės nepriekaištingo darbo, nėra pagrindo ginti ieškovės teisės į piniginę premiją už 15 metų nepertraukimą ir nepriekaištingą darbą ir tenkinti ieškovės prašymo dėl atsakovės įpareigojimo iš naujo svarstyti klausimą dėl premijos už ilgametį (15 metų) ir nepriekaištingą darbą skyrimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

8. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia vien rašytiniais įrodymais, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.

9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovės ieškinys dėl įsakymo panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme

10. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

11. Atsakovė teikdama atsiliepimą į apeliacinį skundą papildomai pridėjo rašytinius įrodymus, kuriuos iš esmės teikė ir pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pridėtais įrodymais, daro išvadą, jog minėti įrodymai neturi teisinės reikšmės apeliacinio skundo nagrinėjimui, kadangi su atsiliepimu į apeliacinį skundą pakartotinai teikiami įrodymai yra matomi Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO elektroninėje byloje, todėl šių įrodymų pridėjimo klausimas prie elektroninės bylos nespręstinas.

Dėl byloje nustatytų esminių faktinių aplinkybių

12. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad UAB „Vilniaus viešasis transportas“ generalinio direktoriaus 2022 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. IS-232 ieškovei T. Š. buvo paskirtas rašytinis įspėjimas už tai, kad ji pažeidė atsakovo 2021 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. V-242(1.12) patvirtintų UAB „Vilniaus viešasis transportas“ darbo tvarkos taisyklių 67.17, 68.7, 76.7 ir 76.11 punktų reikalavimus. Šiuo įsakymu ieškovė taip pat buvo įspėta, kad padarius antrą tokį pat darbo pareigų pažeidimą per paskutinius dvylika mėnesių, darbo sutartis gali būti nutraukta pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Įsakymas priimtas įvertinus 2022 m. lapkričio 15 d. Eismo tarnybos Verkių transporto departamento vadovo A. M. tarnybinį pranešimą „Dėl rašytinio įspėjimo skyrimo“, kuriame nurodoma, kad Eismo tarnybos Verkių transporto departamento autobuso vairuotoja T. Š. 2022 m. spalio 17 d. dirbdama maršrute Nr. (duomenys neskelbtini) autobusu garažinis Nr. (duomenys neskelbtini), keičiantis vairuotojų pamainai tarp 14.12 val. ir 14.23 val., netinkamai ir agresyviai elgėsi, įžeidinėjo ją keičiantį vairuotoją E. L.. Panašius veiksmus atliko ir vėliau, ne savo darbo metu, apie 16.00 val., priėjusi prie E. L. vairuojamo autobuso. Taip pat nurodoma, kad T. Š. ir anksčiau netinkamai bendravo ir su kitais bendradarbiais.

13. Ieškovė nesutikdama su UAB „Vilniaus viešasis transportas“ generalinio direktoriaus 2022 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. IS-232, kreipėsi į DGK, kuri išnagrinėjusi ginčą 2023 m. kovo 17 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-131-2623/2023 nusprendė atmesti ieškovės T. Š. prašymą atsakovei UAB „Vilniaus viešasis transportas“ dėl įspėjimo pripažinimo neteisėtu bei premijos už ilgametį ir nepriekaištingą darbą išieškojimo kaip nepagrįstą.

14. Ieškovė T. Š. nesutikdama su DGK 2023 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. DGKS-1525, kuriuo ieškovės skundas buvo atmestas, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Vilniaus viešasis transportas“, kuriuo prašė panaikinti atsakovės UAB „Vilniaus viešasis transportas“ generalinio direktoriaus 2022 m. lapkričio 15 d. įsakymą Nr. IS-232 ir įpareigoti atsakovę iš naujo svarstyti klausimą dėl premijos už ilgametį (15 metų) ir nepriekaištingą darbą skyrimo T. Š..

15. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas taikydamas įrodymų vertinimo taisykles ir įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, išdėstytus argumentus bei paaiškinimus teismo posėdžio metu, liudytojų parodymus, garso įrašus, remdamasis įrodymus vertinant taikytina tikėtinumo taisykle, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti, kad ieškovė pažeidė visuotinai priimtas elgesio bei etikos normas, sukėlė konfliktinę situaciją, vartojo necenzūrinius žodžius, atliko diskriminacinio pobūdžio veiksmus. Teismas liudytojų A. Š. ir G. T. parodymus vertino kritiškai, kadangi jų parodymai nebuvo nuoseklūs viso proceso metu. Taip pat akcentavo, jog minėti liudytojai parodymus parašė paprašyti ieškovės ir būtent jai, o ne darbdaviui juos įteikė, todėl jų objektyvumas kėlė teismui abejonių ir šiuo aspektu. Taip pat pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad liudytojo G. T. parodymai buvo nenuoseklūs, todėl jų negalima vertinti kaip pakankamus faktinėms aplinkybėms nustatyti, o liudytoja J. M. parodė, kad apie įvykį nieko neatsimena. Pirmosios instancijos teismas vertino tai, kad tas pačias aplinkybes, jog su E. L. ieškovė bendravo aukštu tonu, vartojo necenzūrinius žodžius, patvirtino liudytojas A. T., kuris greta buvo tą dieną vykusio konflikto metu ir girdėjo visą pokalbį. Nusprendė, jog nėra pagrindo netikėti tokiais liudytojo parodymais, nes jie visų pirma atitinka liudytojo E. L. parodymus, buvo gretai konflikto vietos – tarp autobusų buvo 3–4 metrai, duodamas parodymus konkrečiai galėjo įvardyti necenzūrinį žodį, kuris ieškovės buvo adresuotas E. L.. Todėl teismas darė išvadą, jog drausminė nuobauda ieškovei skirta pagrįstai, t. y. neįrodžius ieškovės nepriekaištingo darbo, nėra pagrindo ginti ieškovės teisės į piniginę premiją už 15 metų nepertraukiamą ir nepriekaištingą darbą ir tenkinti ieškovės prašymo dėl atsakovės įpareigojimo iš naujo svarstyti klausimą dėl premijos už ilgametį (15 metų) ir nepriekaištingą darbą skyrimo.

16. Apeliantė (ieškovė) apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir nurodo, kad atsakovės atstovė įrodinėjo, kad ieškovei buvo priekaištų ir anksčiau, tačiau jos nebuvo fiksuojamos, todėl šiuo atveju negali būti vertinamos netinkamai užfiksuotos ir įformintos galimos pastabos, kadangi jos nebuvo tokios, kurios galėjo turėti reikšmę įvertinimo skyrimui. Pažymi, kad E. L. vengė savo pareigos priimti autobusą ir konfliktą savo veiksmais inicijavo, taip pat nurodo, kad E. L. parodymai nebuvo nuoseklūs. Akcentuoja, kad iš esmės A. T. su savo autobusu stovėjo iš kitos pusės ir pačios taip vadinamos konflikto pradžios jis nematė ir negirdėjo, jis išgirdo triukšmą kiek vėliau ir nėra aišku ar jis viską girdėjo. Nurodo, kad A. Š. ir G. T. paaiškinimai buvo pateikti raštu. Daro išvadą, kad rašyti antrą kartą tuos pačius paaiškinimus buvo įtaigiai prašoma. Teisme G. T. ne vieną kartą patvirtino, kad tikrasis jo paliudijimas buvo pirmas, todėl prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliantės pateiktus apeliacinio skundo argumentus, pagrindo su jais sutikti neturi.

Dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo

17. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad ji nepažeidė UAB „Vilniaus viešasis transportas“ generalinio direktoriaus 2022 m. lapkričio 15 d. įsakyme Nr. IS-232 nurodytų vidaus darbo taisyklių reikalavimų ir mano, kad nepadarė jokio pažeidimo, todėl dėl priimto UAB „Vilniaus viešasis transportas“ generalinio direktoriaus 2022 m. lapkričio 15 d. įsakymo Nr. IS-232 pažeidžiamos jos teisės, kadangi ji prarado teisę į piniginę premiją už 15 metų nepertraukiamą ir nepriekaištingą darbą ir atsakovei sudarius antrą tokį galbūt melagingą įsakymą ieškovė gali būti atleista iš darbo.

18. DK 58 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. To paties straipsnio 2 dalyje nustatytos dvi galimos darbo sutarties nutraukimo priežastys: 1) šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas; 2) per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas. Prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį, darbdavys privalo pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo, išskyrus atvejus, kai darbuotojas per darbdavio nustatytą protingą laikotarpį šio paaiškinimo nepateikia. Darbo sutartis dėl darbuotojo padaryto antro tokio paties darbo pareigų pažeidimo gali būti nutraukta tik tada, jeigu ir pirmasis pažeidimas buvo nustatytas, darbuotojas turėjo galimybę dėl jo pasiaiškinti ir darbdavys per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos darbuotoją įspėjo apie galimą atleidimą už antrą tokį pažeidimą (DK 58 straipsnio 4 dalis).

19. DK 58 straipsnio analizė teikia pagrindą išvadai, kad atleidimas iš darbo už antrą tokį patį darbinių pareigų pažeidimą, padarytą per 12 mėnesių, gali būti taikomas tik esant šioms sąlygoms: 1) buvo nustatytas pirmasis darbo pareigų pažeidimas; 2) darbuotojas turėjo galimybę dėl jo pasiaiškinti raštu; 3) darbuotojas per 1 mėnesį nuo pirmojo pažeidimo padarymo dienos buvo raštu įspėtas apie galimą atleidimą iš darbo, jei per ateinančius 12 mėnesių bus padarytas antras tokio paties pobūdžio pažeidimas. Taigi tiek pirmojo darbo pareigų pažeidimo nustatymas, tiek įspėjimas apie galimą atleidimą už antrą tokį pažeidimą laikytini sąlygomis, sudarančiomis pagrindą ateityje, esant per vienus metus padarytam antram tokiam pačiam darbo pareigų pažeidimui, nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo kaltės. Darbdavio įsakymo, kuriuo konstatuojamas darbuotojo darbo pareigų pažeidimas ir įspėjama apie galimą atleidimą už antrą tokį pažeidimą, priėmimas laikytinas tik procedūriniu veiksmu, kuris darbuotojui nesukelia jokių materialiųjų teisinių pasekmių. Toks įsakymas kartu atlieka ir prevencinę funkciją – skatina darbuotoją tinkamai įgyvendinti savo teises ir vykdyti pareigas, tačiau įsakymo priėmimu jokios subjektinės teisės ar pareigos darbuotojui nėra sukuriamos, panaikinamos ar pakeičiamos.

20. Atkreiptinas dėmesys, kad DGK 2023 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. DGKS-1525 darbo byloje Nr. APS-131-2623/2023 pažymėjo, kad įspėjimas DK 58 straipsnio 4 dalies pagrindu nesukelia savaime darbuotojui jokių teisinių pasekmių, todėl, jų nesant, įspėjimo teisėtumas negali būti darbo ginčo dalyku, tačiau nagrinėjamoje byloje darbo ginčų komisija nagrinėjo įspėjimo teisėtumo klausimą, kadangi jis sukėlė ieškovei tiesiogines teisines pasekmes – ieškovė dėl šio įspėjimo fakto negavo atsakovės darbo apmokėjimo sistemoje reglamentuotos premijos už ilgametį ir nepriekaištingą darbą.

21. Ieškovė taip pat teigia, kad ginčijamam UAB „Vilniaus viešasis transportas“ generalinio direktoriaus 2022 m. lapkričio 15 d. įsakymui Nr. IS-232 likus galioti, atsakovė įgytų privilegiją ieškovės atžvilgiu, nes ieškovės darbą / bendravimą bet kada galėtų įvertinti kaip netinkamą ir už tai nutraukti darbo sutartį. Tačiau nurodyti ieškovės argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

22. Įstatymas nustato, kad, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, tiek darbdaviai, tiek darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise; darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų (CK 24 straipsnio 1–2 dalys). DK 30 straipsnio 1 dalis įpareigoja darbdavį sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojas ar jų grupė nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į atskiro darbuotojo ar jų grupės garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį asmens neliečiamumą ar kuriais siekiama darbuotoją ar jų grupę įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį. Tuo atveju, jeigu darbdavė nuspręstų pasinaudoti teise nutraukti darbo sutartį DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu, ieškovė, su tuo nesutikdama, turėtų teisę kreiptis į darbo ginčus dėl teisės nagrinėjančius organus, kurie, be kita ko, vertintų darbo pareigų pažeidimo pagrįstumą ir teisėtumą. Taigi galiojantis teisinis reglamentavimas nesudaro prielaidų darbdaviui piktnaudžiauti teise, o pirmojo darbo pareigų pažeidimo nustatymas nesuteikia darbdaviui jokių privilegijų darbuotojo atžvilgiu.

23. Byloje nustatyta, kad 2022 m. spalio 19 d. liudytojas E. L. elektroniniu paštu informavo darbdavį, nurodydamas, kad 2022 m. spalio 17 d. 14 val. 12 min. Skalvių žiede tarp jo ir bendradarbės T. Š. įvyko konfliktas. Darbuotoja pradėjo elgtis agresyviai, garsiai keiktis rusiškais keiksmažodžiais, įžeidinėti. Nusprendė netęsti konflikto, ignoravo jos elgesį. Apvažiavęs „ratą“ apie 16 val. vėl atvažiavo į Skalvių žiedą, kur jo laukė T. Š.. Ji vėl pradėjo keiktis ir įžeidinėti. Patyčios iš T. Š. pusės vyksta jau ne pirmą kartą. Tai, kad ieškovė liudytoją įžeidinėjo ir anksčiau, liudytojas E. L. nurodė 2022 m. spalio 26 d. pateiktame paaiškinime, o tai, kad ieškovė įžeidinėjo, bendravo pakeltu tonu, dar kartą patvirtino 2023 m. vasario 6 d. paaiškinime.

24. Taip pat iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė 2022 m. lapkričio 3 d. paaiškinime nurodė, kad ji atvažiavusi į pamainą 14 val. 12 min. Skalvių žiede matė E. L. už 20–30 m. nuo autobuso, todėl ji atidarė langą ir jį pašaukė, o jis nusikeikė ir pasakė, kad įlips į autobusą, kai ji iš jo išlips. Taip pat nurodė, kad ji paklausė E. L., ar yra paraiška dėl durų (neveikia trečios durys) ir elektrinio bilieto, tačiau E. L. keikdamasis priėjo prie priekinių durų, ji išlipo iš mašinos ir nuėjo namo. Vėliau sugrįžo atgal į aikštelę, kadangi prisiminė, jog neparašė paraiškos dėl durų, paprašius E. L. kelialapio, jis vėl pradėjo keiktis, vėliau kelialapį davė ir ji išėjo namo. Jokio elektrošokerio niekada neturėjo. Minėtame paaiškinime taip pat nurodė, kad visa tai matė A. Š..

25. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nors ieškovė T. Š. ir liudytojas E. L. skirtingai nurodė 2022 m. spalio 17 d. įvykusio konflikto aplinkybes, tačiau teisėjų kolegija iš esmės įvertinusi rašytinius įrodymus, išklausiusi teismo posėdžiuose duotus parodymus, pagrindo daryti priešingą išvadą nei padarė pirmosios instancijos teismas neturi.

26. UAB „Vilniaus viešasis transportas“ Transporto departamentų autobuso, troleibuso vairuotojo bei autobuso ir troleibuso vairuotojo pareiginių nuostatų, patvirtintų atsakovės generalinio direktoriaus 2019 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. V-105(1.12), 20 p. nustatyta, kad (keičiantis vairuotojų pamainoms) vairuotojas privalo supažindinti kitos pamainos vairuotoją su transporto priemonės būkle ir eismo sąlygomis, perduoti visus per pamainą gautus nurodymus, kurie turi būti užrašyti kelionės lape, elektroninio bilieto sistemoje užfiksuoti pamainos pabaigą. Šių nuostatų 21 p. nustatyta, kad vairuotojas privalo kelionės lape nurodyti pamainos keitimosi vietą ir laiką, parašu patvirtinti transporto priemonės perdavimo ir priėmimo faktą, patikrinti transporto priemonės techninę būklę ir dokumentus. Rasti trūkumai nurodomi kelionės lape, po kuriuo pasirašo abu vairuotojai.

27. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog iš teisinio reglamentavimo matyti, kad keičiantis vairuotojų pamainoms iškyla būtinybė vairuotojams kontaktuoti. Byloje nustatyta, kad ieškovės ir autobuso vairuotojo E. L. tarpusavio santykiai nėra dalykiškai draugiški ar neutralūs, kadangi pirmosios instancijos teismo posėdžių metu jie patys patvirtino, jog anksčiau yra turėję konfliktą, o UAB „Vilniaus viešasis transportas“ apie tai buvo žinoma, todėl buvo stengiamasi jų neįtraukti į vieną pamainą, dirbant tuo pačiu autobusu. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos vertinimu, nurodo, kad šiuo atveju ne ji pradėjo konfliktinę situaciją, o E. L., kadangi jis būdamas pamainos priėmimo aikštelėje kviečiamas nepriėjo prie autobuso. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliacinio skundo argumentais pagrindo sutikti neturi.

28. Visų pirma pažymėtina, kad apeliantė savo 2022 m. lapkričio 3 d. paaiškinime nurodė, kad pabaigusi pamainą ir atvykusi į Skalvių žiedą 14 val. 12 min. atidariusi langą pašaukė E. L.. Autobuso vairuotojas E. L. siekdamas išvengti konflikto ir jo netęsti nusprendė ignoruoti tokį ieškovės elgesį ir laukė, kol ji išlips iš autobuso. Šiuo atveju sutiktina su DGK 2023 m. kovo 17 d. sprendime Nr. DGKS-1525 darbo byloje Nr. APS-131-2623/2023 akcentuotomis aplinkybėmis, kad šaukimas pro langą kitą autobuso vairuotoją neatitinka dalykinio bendravimo darbo santykiuose standartų, todėl nėra pagrindo sutikti, kad autobuso vairuotojo E. L. siekis išvengti konfliktinės situacijos po ieškovės kreipimosi į jį (šaukimo iš tolo) iš esmės yra konfliktinės situacijos inicijavimas, kadangi šiuo atveju ieškovė atvykusi į pamainos pasikeitimo vietą iš karto turėjo pagal vairuotojo pareiginius nuostatus informuoti darbą tęsiantį vairuotoją apie autobuso gedimus ir užpildyti kelionės lapą. Tačiau, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovė pradėjo kaltinti dėl autobuso gedimo E. L. (tai patvirtino ir pati savo 2022 m. lapkričio 3 d. paaiškinime), t. y. dar kartą savo elgesiu provokavo autobuso vairuotoją E. L. ir bendravo su juo ne kaip kolegė darbe, o iš vadovo pozicijų versdama jį jaustis kaltu. Ieškovė neįvertino aplinkybės, kad prieš tai autobusu galėjo dirbti kiti vairuotojai ir E. L. objektyviai apie tam tikrus autobuso gedimus galėjo nežinoti. Iš esmės ieškovė tiek savo 2022 m. lapkričio 3 d. paaiškinime, tiek apeliaciniame skunde toliau vertina bendradarbio higienos palaikymo standartus, kelia klausimus, kvalifikuotinus autobuso vairuotojo E. L. statusui, iš esmės tokiais savo pasisakymais ieškovė patvirtina tai, kad savo neetišką elgesį priima kaip objektyviai priimtiną, todėl, kaip pagrįstai pažymėjo DGK 2023 m. kovo 17 d. sprendime Nr. DGKS-1525, šios aplinkybės sudaro pagrindą vertinti ieškovės teiginius su nepasitikėjimu. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais, kad autobuso vairuotojo E. L. elgesys sąlygojo konflikto pradėjimą, kadangi autobuso vairuotojas E. L. siekė išvengti konfliktinės situacijos, t. y. vengė tiesioginio kontakto su ieškove, o ieškovė savo veiksmais stengėsi jį provokuoti, kalbėjo neetiškai, dėl šių priežasčių ieškovė sukėlė konfliktą, į kurį dėmesį atkreipė kiti vairuotojai.

29. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2012; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Taigi teismas turi teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas civilinio proceso tvarka konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo; įstatymo nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą dėl tam tikrų aplinkybių buvimo tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Civiliniame procese vadovaujamasi pirmiau nurodyta įrodymų pakankamumo taisykle, todėl teismas išvadą dėl faktų buvimo gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; kt.).

30. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, t. y. su tuo, kad iš esmės teismas vadovavosi ir vertino liudytojo A. T. parodymus, kadangi jie atitinka E. L. parodymus. Daro išvadą, kad liudytojų A. T. ir V. B. parodymai yra pernelyg bendro pobūdžio, todėl jie negalėjo būti vertinami. Šiems apeliacinio skundo argumentams pagrindo pritarti teisėjų kolegija neturi. Pažymėtina, kad liudytojas A. T. apklaustas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek darbo ginčų komisijos posėdžių metu pažymėjo, kad iki 2022 m. spalio 17 d. įvykio pažinojo E. L. tik iš matymo, o ieškovę apibūdino kaip ūmaus būdo. Liudytojas viso proceso metu nurodė, kad girdėjo, kaip ieškovė kalba pakeltu tonu, reiškė pretenzijas dėl tam tikrų autobuso gedimų, vartojo necenzūrinius žodžius E. L. atžvilgiu. Šio liudytojo parodymai buvo nuoseklūs, išsamūs ir detalūs. Tai, kad liudytojas girdėjo visą konfliktinę situaciją ir jo nuoseklus pasakojimas išliko viso proceso metu, tik patvirtina šių įrodymų patikimumą. Vien ta aplinkybė, kad apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais bei liudytojo parodymu patikimumu, nesudaro pagrindo nuspręsti, kad šie liudytojo A. T. parodymai turėjo būti vertinami kritiškai. Aplinkybę, kad liudytojas A. T. viską girdėjo, patvirtina ir tai, kad jis atkartojo būtent E. L. skirtus necenzūrinius žodžius, tai, kad ieškovė kalbėjo pakeltu tonu, bei tai, kad iš esmės šio liudytojo parodymai atitinka autobuso vairuotojo E. L. parodymus. Apeliantė taip pat nurodo nesutinkanti su liudytojo V. B. parodymais, kadangi jis aptariamo įvykio iš viso nematė. Pažymėtina, kad liudytojas V. B. nebuvo apklaustas nei teisminio proceso metu, nei DGK posėdžių metu, kadangi jis įvykio 2022 m. spalio 17 d. nematė. Liudytojas V. B. 2022 m. spalio 21 d., paaiškinime nurodė, kad 2022 m. spalio 16 d. keičiantis pamainai ieškovė išlipdama iš autobuso jį išvadino „urodu“, be kita ko, pažymėjo, kad T. Š. įžeidinėja kitus bendradarbius. Minėtas liudytojas ir nenurodo, kad matė įvykusį konfliktą 2022 m. spalio 17 d., o tik aprašo savo patirtį bendraujant ir keičiantis pamainai su T. Š., todėl šiuo atveju šis liudytojo V. B. paaiškinimas laikytinas kaip ieškovės asmenybę charakterizuojanti medžiaga.

31. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos vertinimu, kad nebuvo vadovaujamasi liudytojos A. Š. ir G. T. parodymais. Vertina, kad neturi reikšmės, kam liudytojai perdavė savo parodymus, kadangi visi liudytojai rašė savo parodymus, kai buvo paprašyti, todėl tuo atžvilgiu patikimumo lygis vienodas. Pirmosios instancijos teismas suabejojo apklaustų liudytojų A. Š. ir G. T. parodymais ir juos vertino kritiškai. Teisėjų kolegija sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu. Visų pirma pažymėtina, kad liudytojas G. T. pirminiame 2022 m. lapkričio 19 d. paaiškinime nurodė, jog E. L. buvo kviečiamas priimti pamainą, tačiau jis į autobusą nėjo, stovėjo lauke ir kalbėjo necenzūriniais žodžiais, vėliau priėjo prie jo ir kalbėjo apie ją (t. y. ieškovę) necenzūriniais žodžiais. Tačiau 2023 m. vasario 3 d. patikslintame paaiškinime nurodė, jog E. L. kažką garsiai kalbėjo. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas nurodė, kad matė, kaip atvažiavo T., ji buvo atsidariusi langą ir pakvietė E. L., kad ateitų, priimtų pamainą. E. L. kažką garsiai sakė, tačiau buvo triukšmas, ką kalbėjo, negirdėjo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, kad tokius nenuoseklius liudytojo parodymus negalima vertinti kaip pakankamus faktinėms aplinkybėms nustatyti, kadangi liudytojas negalėjo pasakyti, nei kas buvo kalbama, nei įvardyti, kokius konkrečius necenzūrinius žodžius E. L., pasak jo, vartojo. Be kita ko, DGK 2023 m. kovo 17 d. sprendime Nr. DGKS-1525 taip pat kritiškai vertino liudytojo G. T. 2022 m. lapkričio 19 d. paaiškinimą, kadangi jis surašytas nesant darbdavio prašymo, t. y. ieškovės neatskleistomis aplinkybėmis ir pagal nenustatytą procedūrą. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliante, kadangi nurodyto liudytojo parodymai iš esmės buvo nuoseklūs viso proceso metu, surašytas paaiškinimas buvo be darbdavio prašymo ir atiduotas ieškovei, todėl tai iš esmės kelia abejonių dėl šių įrodymų patikimumo ir objektyvumo.

32. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kuriame liudytojos A. Š. parodymai buvo vertinami kritiškai, kadangi teismas nusprendė, kad jie nebuvo nuoseklūs tiek darbdaviui atliekant tyrimą, tiek teismo proceso metu. Pažymėtina, kad liudytoja A. Š. 2022 m. lapkričio 22 d. paaiškinime nurodė, jog ji jokio triukšmo ar konflikto negirdėjo, (T. Š.) atidavus kelionės lapą ramiai išėjo. 2023 m. sausio 26 d. paaiškinime taip pat nurodė, kad jokio triukšmo ar balso pakėlimo negirdėjo, T. nuotaikos buvo geros. Pirmosios instancijos teismo 2023 m. birželio 20 d. posėdžio metu liudytoja į klausimą, kodėl jos pateikti paaiškinimai skiriasi, ji pažymėjo, kad: „matyt užsimiršau, nekreipiau dėmesio kas buvo kažkada. Aš netgi galiu pamiršti, kas buvo vakar ar užvakar. Aiškiau pagalvojus prisiminė ir taip parašė.“ Tokie liudytojos parodymai iš esmės negali būti vertinami kaip nuoseklūs, patikimi. Iš liudytojos parodymų galima suprasti, kad ji prisimena vėlesnius įvykius geriau negu tuos, kurie vyksta esamu momentu, nors duodama parodymus pažymi, kad ne viską gali prisiminti, kas įvyko vakar ar užvakar. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek DGK komisija darė pagrįstą išvadą, kad šios liudytojos parodymai negali būti vertinami kaip patikimi. Iš esmės byloje nėra jokių prielaidų, galinčių patvirtinti, kad ieškovės nuotaika buvo gera bendraujant 2022 m. spalio 17 d. po 16 val. Pirmosios instancijos teismo posėdyje taip pat parodė, jog sėdėjo prie atidaryto lango, esant išjungtam varikliui, tačiau nieko negirdėjo. Tačiau vien tai, jog abi konflikto šalys teigia, jog buvo vartojami keiksmažodžiai (ieškovė 2022 m. lapkričio 3 d. paaiškinime nurodė, kad E. L. pradėjo vėl keikti, E. L. abiejuose paaiškinimuose nurodė, jog ieškovė keikėsi ir įžeidinėjo), akivaizdu, jog tokiomis sąlygomis liudytoja A. Š. negalėjo nieko negirdėti, todėl šios liudytojos parodymai negali būti vertinami kaip patikima informacija.

33. Visuma byloje esančių įrodymų bei nuoseklūs ir logiški atsakovės darbuotojų (E. L., A. T.) parodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovė 2022 m. spalio 17 d. elgėsi agresyviai ir ji įžeidinėjo E. L., vartojo rusiškus keiksmažodžius, inicijavo konfliktą. Aplinkybė, kad byloje esantys duomenys (darbuotojo V. B. 2022 m. spalio 21 d. paaiškinimas, užfiksuoti keleivių nusiskundimai) buvo aprašyti ne 2022 m. spalio 17 d. įvykio nagrinėjamu atveju, neturi esminės reikšmės, tačiau šie įrodymai leidžia daryti išvadą, kad ieškovė ūmaus būdo, kad iš esmės ieškovė savo neetišką elgesį priima kaip objektyviai priimtiną. Todėl, apeliacinės instancijos teismo manymu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad, įvertinus ieškovę charakterizuojančių aplinkybių visumą, jog ieškovė padarė šiukštų darbo pareigų pažeidimą, yra pagrįsta ir tinkamai kvalifikuota. Todėl tai suponuoja išvadą, jog drausminė nuobauda – įspėjimas – yra ieškovei paskirta teisėtai, naikinti jos apeliantės nuodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

34. Vadovaudamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo byloje pateiktus šalių argumentus, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų (CPK 329–330 straipsniai), tai yra visiškai atskleidė bylos esmę ir iš esmės priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šį teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

35. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylos procesinės baigties

36. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas mano, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, jo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas palieka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

37. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

38. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teisme jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

39. Duomenų apie atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas (CPK 93 straipsnis).

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Erika MisiūnienėAlmantas PadvelskisGiedrė Seselskytė