Kauno apylinkės teismo nutartis

2017-04-18 · Baudžiamoji byla Nr. T-590-946/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-04-18
Bylos Nr.
T-590-946/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-53219-2015-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Purvainis
Nuteistasis
A. R.
Kategorijos

Teikimas Nr. T-590-946/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-53219-2015-1Procesinio sprendimo kategorijos:1.1.7.3.1; 1.1.8.12; 2.5.16(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS

2017 m. balandžio 18 d.

KaunasKauno apylinkės teismo teisėjas Arūnas Purvainis,sekretoriaujant Rasai Baranauskaitei,dalyvaujant prokurorei Simonai Naskauskaitei,antstoliui M. L.,

teismo posėdyje išnagrinėjęs antstolio M. L. teikimą dėl nuteistajam A. R. paskirtos bausmės baudos pakeitimo į arešto bausmę ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2525-946/2015 A. R. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje, ir skirta jam 6 minimalių gyvenimo lygių (MGL), tai yra 225,96 eurų dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 4 minimalių gyvenimo lygių (MGL), tai yra 150,64 eurų dydžio baudą.

Kauno apylinkės teisme 2017 m. kovo 21 d. gautas antstolio M. L. teikimas, kuriuo prašoma baudą pakeisti areštu. Teikime nurodyta, kad antstolis vykdo Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. vykdomąjį raštą dėl 150,64 Eur baudos, kuri paskirta kaip pagrindinė bausmė baudžiamojoje byloje, išieškojimo. Vykdant išieškojimą nustatyta, kad skolininkas geranoriškai paskirtos baudos nesumokėjo. Nustatyta, kad skolininkas neturi sąskaitų banke ar kitų lėšų, iš kurių būtų galima išieškoti baudą ir vykdymo išlaidas. Skolininkas niekur nedirba, turto neturi, todėl 2017 m. kovo 10 d. buvo surašytas aktas apie išieškojimo negalimumą. Skolininkas sąmoningai vengia sumokėti paskirtą baudą.

Antstolis prašė teikimą tenkinti. Nurodė, kad nuteistajam buvo žinoma apie paskirtą bausmę. Baudžiamajame įsakyme buvo išaiškinti baudos sumokėjimo terminai. Nuteistasis baudos nemokėjo. Antstolis minėto asmens turto nerado, sąskaitų neturi, niekada nėra dirbęs. Tai sąmoningas nuteistojo vengimas mokėti baudą. Žiemą ar rudenį yra su juo bendravęs, sakė, kad mokės dalimis. Taip pat kalbėjo ir su nuteistojo motina, kuri gyvena Vokietijoje, kuri sakė, kad ji neturi duomenų, jog jos sūnus būtų Vokietijoje. Policijos pareigūnai nurodė, kad nuteistasis dirba užsienyje. Neturi duomenų, kad nuteistasis nedarbingas. Jis neturi nuteistojo sutikimo dėl viešųjų darbų, jų paskyrimui neprieštarautų. Nuteistasis nedeklaravęs išvykimo iš Lietuvos. Lietuvos registruose nėra duomenų apie užsienyje nuteistųjų turimą turtą. Šioje byloje būtų galima skelbti paiešką, tačiau jeigu antstolis paskelbia paiešką, tai policija suradusi asmenį, pateikia tik adresą, asmuo sulaikomas nebūna.

Prokurorė prašė teikimą tenkinti, nes nuteistasis antstoliui žadėjo sumokėti skolą dalimis, bet to nepadarė. Kad nuteistasis nedarbingas, duomenų nėra. Antstolis neturi duomenų apie nuteistojo turtą užsienyje, be to, asmens pareiga rūpintis bausmės įvykdymu.

Motyvuojamoji dalis

Antstolio teikimas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 16 straipsnis nustato, kad baudą priverstinai išieško antstolis. Antstolis, pradėdamas priverstinį baudos išieškojimą, iš karto, neįteikęs raginimo, taiko priverstinio vykdymo priemones. Priverstinio baudos išieškojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) bei BVK numatytos taisyklės (BVK 24 str. 4 d.).

BK 47 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo vengia savu noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu. Keisdamas baudą areštu, teismas vadovaujasi šio kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis. BVK 25 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsniu antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.

Iš teismui pateikto teikimo bei jo priedų matyti, kad 2017 m. kovo 10 d. antstolio surašytas išieškojimo negalimumo aktas vykdomojoje byloje patvirtina, jog 150,64 Eur skolos iš skolininko A. R. pagal Kauno apylinkės teismo vykdomąjį raštą išieškoti nėra galimybės.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokiais atvejais, kai antstolis teikime nurodo, jog nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą, jis turėtų kartu su teikimu pateikti ir tai patvirtinančius duomenis, t. y. duomenis, iš kurių būtų galima spręsti, kad nuteistasis kokiais nors tyčiniais veiksmais turėdamas pajamų ar turto visiškai ar iš dalies atsisakė mokėti teismo paskirtą baudą, arba turėdamas pajamų, visiškai ar iš dalies atsisakė mokėti teismo paskirtą baudą ir neturi turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, arba slepia savo pajamas, turtą ir pan. (žiūrėti pavyzdžiui Vilniaus apygardos teismo 2015 gegužės 13 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1S-672-562/2015).

Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos matyti, kad Kauno apylinkės teismas 2016 m. vasario 8 d. išdavė vykdomąjį raštą dėl 4 MGL dydžio baudos išieškojimo iš nuteistojo A. R.

Antstolio teikime nurodyta, kad skolininko turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma bauda, nerasta.

Kadangi nuteistasis neatvyko į teismo posėdį, buvo nutarta jį atvesdinti. Tačiau 2017 m. balandžio 12 d. teisme gautas Kauno apskr. VPK VTV Areštinės ir konvojaus skyriaus raštas, kuriame nurodyta, kad nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, duris atidarė moteris, prisistačiusi A. R. močiute, kuri paaiškino, jog anūko ji nėra mačiusi jau beveik metus laiko, žino, kad yra išvykęs į (duomenys neskelbtini), ten gyvena ir dirba. Dėl nurodytų aplinkybių jo nepavyko atvesdinti į posėdį.

Pažymėtina, kad duomenų apie tai, kur šiuo metu faktiškai gyvena ar būna nuteistasis, antstolis nepateikė ir vykdymo procese nesiėmė visų įmanomų priemonių, kad tokie duomenys būtų nustatyti. Paieškos, kad nustatyti nuteistojo buvimo vietą, antstolis per policiją neinicijavo (CPK 620 str.).

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 142 straipsnio 1 dalį, įtariamasis, kaltinamasis, nukentėjusysis ir kiekvienas šaukiamas kaip liudytojas asmuo privalo šaukiami atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar į teismą. Be pateisinamos priežasties neatvykęs pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar į teismą įtariamasis, kaltinamasis, nukentėjusysis ar liudytojas gali būti atvesdinami. Jeigu įtariamojo ar kaltinamojo buvimo vieta nežinoma, ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi skelbiama įtariamojo ar kaltinamojo paieška. Tačiau nei BPK, nei Bausmių vykdymo kodeksas nesuteikia teisės teismui savo iniciatyva skelbti nuteistojo paiešką. Todėl šiuo atveju antstolis, kuriam buvo pateikta vykdyti baudos bausmė, turėjo išnaudoti visas galimybes susisiekti su nuteistuoju visais žinomais jo galimo buvimo ar gyvenamosios vietos adresais, o esant pagrindui, bendradarbiaudamas su policija, inicijuoti nuteistojo paiešką, vadovaujantis CPK 620 straipsnio 3 dalimi.

Teismas pažymi, kad šiuo atveju tam, kad paskelbti nuteistojo paiešką, išieškotojas, šiuo atveju tai Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), atstovaujanti Lietuvos valstybę, neprivalo teikti nei atskiro prašymo dėl paieškos paskelbimo, nei duomenų, kad nepavyko nustatyti skolininko gyvenamosios vietos, kaip yra numatyta CPK 620 straipsnio 3 dalyje. Šiuo atveju bauda, kurią vykdo antstolis, yra kildinama iš baudžiamojo teisinio santykio ir yra kriminalinė bausmė, o ne įsiskolinimas valstybei, kuris būtų kildinamas iš civilinio teisinio santykio. Todėl tokiu atveju bausmę vykdanti institucija (antstolis) nuteistojo atžvilgiu veikia visų pirma vadovaudamasis BVK ir kitais bausmių, baudžiamojo poveikio priemonių vykdymą reglamentuojančiais teisės aktais (BPK 348 str. 3 d.). Bausmės baudos vykdymas yra užtikrinamas valstybės prievarta būtent per antstolį (BVK 24 str.), todėl valstybė, atstovaujama VMI, tam, kad būtų išnaudotos visos galimybės surasti nuteistąjį bei išieškoti baudą (įvykdyti bausmę) neturi teikti jokių papildomų prašymų bei duomenų. Šiuo atveju baudos, atsiradusios iš baudžiamojo teisinio santykio, skirtingai nei skolos, kurios išieškojimą taip pat vykdo antstolis, kildinamos iš civilinio teisinio santykio, vykdyme išieškotojas neprivalo imtis jokių papildomų veiksmų, nes šis vykdymas pagal įstatymą yra priverstinis ir pati valstybė jo vykdymą užtikrina įstatyme numatytomis prievartos priemonėmis, viena kurių yra minėta paiešką. Teismų praktikoje analogiškose situacijose taip pat pripažįstama, kad CPK 620 straipsnis reglamentuoja skolininko paiešką vykdymo procese ir nepavykus nustatyti tikslios nuteistojo gyvenamosios vietos, antstolis privalo spręsti klausimą dėl nuteistojo paieškos paskelbimo (Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. T-40-648/2013).

Antstolis teismo posėdžio metu nurodė, kad nepaskelbė nuteistojo paieškos, jog būtų nustatyta faktinė nuteistojo gyvenamoji ar kita buvimo vieta. Tai rodo, kad visos galimybės susisiekti su nuteistuoju nebuvo išnaudotos, nebuvo stengiamasi sužinoti, dėl kokių priežasčių nuteistasis nevykdo baudos bausmės, o taip pat neišnaudojo ir galimybės inicijuoti nuteistojo paieškos paskelbimą per policiją, jeigu nuteistojo faktinė buvimo ar gyvenamoji vieta yra nežinoma.

Pažymėtina, kad tik aukščiau minėtos paieškos metu yra galimybė bausmę vykdančiam antstoliui išsiaiškinti, ar nuteistasis nėra išvykęs nuolat gyventi, dirbti į kitą Europos Sąjungos valstybę. Tokiu atveju antstolis turėtų spręsti dėl teikimo teismui dėl bausmės baudos išieškojimo vykdymo perdavimo Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai inicijavimo remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. kovo 26 d. nutarimu Nr. 287 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 5 d. nutarimo Nr. 219 „Dėl Lietuvos Respublikos teismų paskirtų piniginių sankcijų perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintomis taisyklėmis (TAR, 2014-04-02, Nr. 2014-03998).

Be to, vykdomojoje byloje nėra duomenų, jog baudos išieškojimo laiką būtų buvę vertinama, ar nuteistasis turi objektyvią galimybę paskirtą baudą sumokėti ir pripažinus tokios galimybės nebuvimą, atitinkamai būtų inicijuojamas teikimas dėl baudos pakeitimo nemokamais viešaisiais darbais, nes pagal BVK 25 straipsnio 1 dalį, jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Taigi, antstolis privalo ne tik įvertinti nuteistojo turtinę padėtį, bet realiai nustatyti, ar asmuo gali sumokėti jam paskirtą baudą, ar ne, imtis aktyvių veiksmų tam, kad nustatyti nuteistojo faktinę buvimo vietą, ir tik tuomet spręsti klausimą, ar kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausmės rūšimi – viešaisiais darbais arba areštu, arba su teikimu dėl baudos vykdymo perdavimo, jeigu paaiškėtų, kad nuteistasis gyvena kitoje Europos Sąjungos valstybėje, kas šiuo atveju nebuvo padaryta.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, antstolio teikimas dėl nuteistajam A. R. paskirtos bausmės baudos pakeitimo į arešto bausmę atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsnio 2, 6 ir 7 dalimis, 364 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis,

nutaria:

atmesti antstolio M. L. teikimą dėl nuteistajam A. R. paskirtos bausmės baudos pakeitimo į arešto bausmę.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos prokuroro, nuteistojo ir jo gynėjo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Arūnas Purvainis