- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-02-05
- Bylos Nr.
- 1-481-1123/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Ragelienė
- Kaltinamasis
- L. D.
- Nukentėjusysis
- D. K.
- Advokatai
- Dmitrijus Bogdanovas, Danuta Cytovič
- Kategorijos
- 1.2.18.2Netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimas, tikros elektroninės mokėjimo priemonės klastojimas ar neteisėtas disponavimas elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis (BK 214 str.)
- 1.2.18.3Neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimas (BK 215 str.)
- 1.2.14.5.1Sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, vykdantis individualią veiklą, teistas:
1) Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį – 40 parų arešto bausme;
2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 straipsnio 4 dalį – 30 parų arešto bausme;
3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį – subendrinta 60 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 23 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta 60 parų arešto bausmė;
4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, paskirta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 mėnesiams (nuosprendis neįsiteisėjęs),
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje (5 veikos), 182 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. D. neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę pakankamą finansinei operacijai inicijuoti, o būtent: jis, 2024 m. vasario 8 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bute, (duomenys neskelbtini), neteisėtai įgijo svetimą, D. K. vardu AB Swedbank banko išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – banko kortelę (duomenys neskelbtini), pakankamą finansinei operacijai inicijuoti, kurią slaptai paėmė iš pastarosios piniginės, kuri buvo rankinuke, ir ją laikė iki kol 2024 m. kovo 4 d., 11.42 val., pagal savanorišką daiktų, dokumentų protokolą, pateikė ikiteisminio tyrimo vyresniajai tyrėjai, adresu (duomenys neskelbtini), tokiu būdu neteisėtai įgijo ir laikė vieną svetimą elektroninę mokėjimo priemonę pakankamą finansinei operacijai inicijuoti. Šiais savo veiksmais L. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje.
Taip pat L. D. neteisėtai inicijavo ir atliko finansinę operaciją panaudodamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, o būtent: jis, 2024 m. vasario 8 d., 19:32:49 val., „Perlas“ terminalo kasoje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įstatęs į „Perlas“ kortelės skaitytuvą svetimą, D. K. vardu, AB Swedbank banko išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – banko kortelę (duomenys neskelbtini), susietą su D. K. AB Swedbank banko sąskaita (duomenys neskelbtini), ir, surinkęs jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – personalinį identifikavimo numerį (PIN), pakankamą finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai inicijavo vieną finansinę grynųjų pinigų išėmimo operaciją – 30 eurų sumai svetima elektronine mokėjimo priemone. Šiais savo veiksmais L. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje.
Taip pat L. D. neteisėtai inicijavo ir atliko finansinę operaciją panaudodamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, o būtent: jis, 2024 m. vasario 8 d., 16:41:49 val., parduotuvėje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įstatęs į kasoje esantį kortelės skaitytuvą svetimą, D. K. vardu AB Swedbank banko išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – banko kortelę (duomenys neskelbtini), susietą su D. K. AB Swedbank banko sąskaita (duomenys neskelbtini), ir, surinkęs jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – personalinį identifikavimo numerį (PIN), pakankamą finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai inicijavo vieną finansinę pinigų atsiskaitymo už prekę operaciją – 30,16 eurų sumai svetima elektronine mokėjimo priemone. Šiais savo veiksmais L. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje.
Taip pat L. D. neteisėtai inicijavo ir atliko finansinę operaciją panaudodamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, o būtent: jis, 2024 m. vasario 8 d., 16:44:41 val., parduotuvėje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įstatęs į kasoje esantį kortelės skaitytuvą svetimą, D. K. vardu AB Swedbank banko išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – banko kortelę (duomenys neskelbtini), susietą su D. K. AB Swedbank, AB banko sąskaita (duomenys neskelbtini), ir, surinkęs jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – personalinį identifikavimo numerį (PIN), pakankamą finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai inicijavo vieną finansinę pinigų atsiskaitymo už prekę operaciją – 2.00 eurų sumai svetima elektronine mokėjimo priemone. Šiais savo veiksmais L. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje.
Taip pat L. D. neteisėtai įgijo ir panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis bei apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: jis, 2024 m. vasario 8 d., 19.33 val., AB Swedbank bankomate (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą apgaulę įgyti svetimą turtą, įstatęs į bankomatą svetimą, D. K. vardu AB Swedbank banko išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – banko kortelę (duomenys neskelbtini), susietą su D. K. AB Swedbank banko sąskaita (duomenys neskelbtini), taip suklaidindamas elektroninę banko sistemą, pateikė save kaip teisėtą banko sąskaitos naudotoją – D. K.ir, surinkęs jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – personalinį identifikavimo numerį (PIN), inicijavo finansinę grynųjų pinigų išėmimo operaciją – 750 Eur sumai svetima elektronine mokėjimo kortele ir apgaule savo naudai įgijo svetimą, D. K. priklausantį turtą – pinigus 750 Eur, minėtai sumai padarydamas D. K. turtinė žalą. Šiais savo veiksmais L. D. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje.
Taip pat L. D. neteisėtai inicijavo ir atliko finansinę operaciją panaudodamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, o būtent jis, 2024 m. vasario 8 d., 19:34:35 val., AB SEB bankomate „SEB“ (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įstatęs į AB SEB bankomatą svetimą, D. K. vardu AB Swedbank banko išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – banko kortelę (duomenys neskelbtini), susietą su D. K. AB Swedbank banko sąskaita (duomenys neskelbtini), ir, surinkęs jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – personalinį identifikavimo numerį (PIN), pakankamą finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai inicijavo vieną finansinę grynųjų pinigų išėmimo operaciją – 40 eurų sumai svetima elektronine mokėjimo priemone. Šiais savo veiksmais L. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis L. D., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo pripažino ir parodė, kad jis daug ko neprisimena, tačiau tai, kas nurodyta kaltinime, surašyta teisingai, jis prisipažįsta, kad padarė šias veikas. Nukentėjusioji yra D. K., jos jis gerai nepažįsta. Jo draugas A. V. ją pažįsta. Nukentėjusioji jų paprašė, kad jie perkraustytų jos daiktus ir jie sutiko. D. K. butas yra (duomenys neskelbtini), jie dirbo pas ją, o paskui įvyko nemalonus dalykas, jis (L. D.) pasiėmė ir pasinaudojo tuo, kas jam nepriklausė. Jis paėmė jos kortelę. Tačiau dabar jau praėjo daug laiko ir jis nepamena visų aplinkybių. Buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir tada davė paaiškinimus.
Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti L. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose jis nurodė, kad D. K. pažįsta iš savo draugo A. V. Datų tiksliai neprisimena, tačiau prisimena, kad vieną dieną, t. y. 2023 metų gruodžio mėnesį, dienos nurodyti negali, nes neprisimena, A. V. jo paklausė ar sutiktų padėti jo pažįstamai persikraustyti daiktus, jis (L. D.) sutiko už tam tikrą mokestį, kokį, jau neprisimena, tai buvo apie 20 eurų. Pirmą kartą pas D. K. į namus, adreso nurodyti negali, nes neprisimena, nuvyko gruodžio mėnesį, tačiau dienos neprisimena, jie padėjo su A. V. ir dar vienu draugu I., pavardės nežino, susikrauti ir persivežti daiktus, praėjus maždaug savaitei laiko D. K., paskambinusi jam, paprašė padėti kraustytis, jis sutiko. Ji norėjo, kad jis atvažiuotų ryte, bet ryte pasakė, kad jis negali, nes dirba, jis pasakė, kad gali atvažiuoti vakare, bet ji jam pasakė, kad ji vartoja alkoholį ir blogai jaučiasi, todėl eis miegoti. Ji jam paskambino 3 val. nakties ir paklausė, kada jis gali atvažiuoti, jis jai pasakė, kad gali dabar, ir vienas nuvažiavo pas ją namus, tai buvo maždaug 4 val. ryto. Jie kartu su ja vartojo alkoholinius gėrimus, kuriais ji jį vaišino. Namuose tuo metu nieko daugiau nebuvo. Jis išgėrė du butelius alaus, o D. K. jau buvo išgėrusi butelį 0,5 talpos degtinės. D. K., paskambinusi į taksi, ieškojo naktinės parduotuvės, kur būtų galima dar įsigyti alkoholio, tada ji rado taksi vairuotoją, kuris sutiko jai atvežti 1 l. talpos viskio butelį. Taksistui atvežus alkoholį, jie toliau abu gėrė viskį. Pas ją buvo iki tos pačios dienos vakaro. D. K. Swedbank banko kortelė visą laiką gulėjo ant stalo, nuo jokios lovos jis jos neėmė, jis D. K. pasiūlė užsisakyti picą ir ši su viskuo sutiko, ji jam pasakė, kad neturi grynų pinigų ir pati padavė jam savo banko kortelę, ir ant jo rankos užrašė savo kortelės PIN kodą, koks tai kodas, dabar nurodyti negali, nes neprisimena, neišsisaugojo jo. Į bankomatą, kurį tiksliai, nurodyti negali, nes neprisimena jis pėsčias nuėjo ir, suvedęs PIN kodą, patikrino, kiek sąskaitoje yra pinigų, pamatė, kad, kiek prisimena, sąskaitoje buvo apie 823 Eur, kiek prisimena, pinigus nuėmė per 3 kartus, kaip ir rašoma įtarime – 750 eurų, 40 eurų ir 30 eurų, per tris kartus nuėmė, nes pirmasis bankomatas neleido nuimti 50 eurų kupiūros, todėl nuimti pinigus turėjo per 3 bankomatus, bankomatų adresų neprisimena, tačiau tai gali būti tie, kurie minimi įtarime. Su D. K. kortele jis išėjo nupirkti picos, tačiau, nupirkęs picą šalia jos namų netoli esančioje picerijoje, ją vienas ir suvalgė, po ko, išsikvietęs taksi, jis su D. K. kortele grįžo į namus. Jis supranta, kad D. K. jam neleido pasisavinti jos pinigų, sutinka, kad pasielgė negerai pasisavindamas visus jos pinigus, dėl to jis kaltę pripažįsta, tik jis pačios kortelės nevogė, ji jam ją davė pati, pati ir pasakė PIN kodą. Po įvykio praėjus maždaug kelioms dienoms jam paskambino pati D. K. ir paklausė, kodėl jis iš jos pavogė pinigus, jis į tai jai atsakė, kad kortelės jis nepavogė, o ji jam ją davė pati, taip pat jai pasakė, kad ji jam paskambintų, kai išsiblaivys, nes iš balso suprato, kad ji jam skambina neblaivi. Vėliau jam paskambinęs A. V. pasakė, kad jam skambino D. K., kad pasakė, kad jis (L. D.) pavogė pinigus ir klausė, kaip jie tarsis dėl grąžinimo, gražiuoju ar bloguoju, jis (L. D.) iškart atsakė, kad gražiuoju ir kad visus pasisavintus pinigus jai grąžins. Įtarimo esmę jis suprato, savo kaltę pripažįsta visiškai, labai gailisi. Kadangi jis yra dirbantis, prašo jam leisti D. K. grąžinti visus pasisavintus pinigus, juos pervedant į D. K. banko sąskaitą ir labai nori jos atsiprašyti, nes pasielgė labai neapgalvotai. Visus pinigus jis išleido asmeninėms reikmėms. Visus pasisavintus pinigus jis įsipareigoja jai grąžinti iki 2024 m. kovo 18 d. (1 t., b. l. 126-128).
Taip pat teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti L. D. ikiteisminio tyrimo papildomos apklausos metu duoti parodymai, kuriuose jis nurodė, kad lieka prie ankščiau duotų parodymų, tik nori patikslinti, kad D. K. jam pati pasakė savo Swedbank mokėjimo kortelės PIN kodą ir paprašė nuimti jai pinigus bei nupirkti pavalgyti picos. PIN kodo pasakyti negali, jo neprisimena, nežino. Prisimena, kad tai buvo žiemą, tačiau praėjo daug laiko, nepamena nei datos, nei laiko. Neprisimena, iš kur D. K. išėmė savo mokėjimo kortelę ir jam davė. Kokią pinigų suma D. K. paprašė nuimti, pasakyti negali, daug praėjo laiko, visų aplinkybių nepamena. Jis nuėjo iki bankomato, pamena, kad nuėmė pinigus galimai per du kartus. Tuo metu priklausė nuo alkoholio ir, kai nusiėmė D. K. pinigus, kažkaip kilo pagunda tuo metu juos pasilikti sau, tačiau vėliau skambino D. K., sakė, kad grąžins pinigus, tačiau kai pradėjo darbuotis, jį suėmė kitoje byloje. Sutinka, kad neturėjo teisės palikti jos pinigus sau. Sutinka jai atlyginti žalą, kiek pamena, nuėmė apie 800 eurų, tačiau tai galės padaryti tik būdamas laisvėje. Taip pat nori paminėti, kad tą vakarą D. K. pati buvo gerai išgėrusi, gal pati nepamena aplinkybių ir dabar jį kaltina, kad jis pasinaudojo jos Swedbank mokėjimo kortelę, nors iš tikrųjų jis net nežinojo jos PIN kodo ji pati jam pasakė. Prisimena, kad bute buvo D. K., taip pat buvo vyriškis apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus vyriškis, tam pačiam vyrui D. K. buvo davusi savo Swedbank mokėjimo kortelę dienos metu, vyriškis kartu su jais vartojo alkoholinius gėrimus, vaišino D. K., vyriškis tas buvo su D. K. kortele nuėjęs iki parduotuvės, pamena, kad irgi atnešė degtinės. Kur vyriškis paliko D. K. mokėjimo kortelę, pasakyti negali, nematė. Jis negirdėjo ir nematė, ar D. K. tam vyriškiui pasakė PIN kodą kortelės, ar šis jį žinojo. Pamena, kad ryte, apie 7 val. taksi vairuotojas atvežė D. K. butelį viskio, jie kartu su D. K. nusileido į lauką, ši už 50 eurų iš taksi vairuotojo nusipirko 1 litro talpos butelį viskio. Pakilo į butą, ten toliau vartojo alkoholį, po ko D. K. užsimanė picos. Paprašė jo (L. D.) nueiti su jos Swedbank mokėjimo kortelę nuimti pinigų bankomate ir už grynuosius pinigus nupirkti picos. Tačiau picą suvalgė vienas ir likusius pinigus pasiliko sau, iki D. K. buto negrįžo. Dėl visko gailisi (1 t., b. l. 134-136).
Taip pat teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti L. D. ikiteisminio tyrimo papildomos apklausos metu duoti parodymai, kuriuose jis nurodė, kad pranešimą apie įtarimą supranta, pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir labai gailisi. Labai daug praėjo laiko, visų aplinkybių nepamena ir tuo metu buvo priklausomas nuo alkoholio (1 t., b. l. 143-145).
Pagarsinus minėtus parodymus teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis L. D. nurodė, kad prisipažįsta, kad kortelę paėmė nuo stalo, ji buvo rankinėje, kortelę paėmė nematant D. K., PIN kodą galimai išgirdo, kai ji kodą pasakė savo draugui. Gailisi dėl savo veiksmų, nusižengė visuomenei, elgesio normos taisyklėms, nuoširdžiai atsiprašo nukentėjusiosios ir teismo. Tuo metu jis buvo priklausomas nuo alkoholio, įvykio metu buvo neblaivus ir ne viską prisimena. Narkotikus vartojo seniau, bet dabar nevartoja jau metus laiko. Dabar su viskuo sutinka, nežino, kodėl keičia parodymus, negali to paaiškinti. Civilinį ieškinį pripažįsta, pinigus ruošiasi grąžinti. Jis yra sulaikytas nuo birželio, grąžins viską, bet dabar neturi galimybės. Visi gyvenime klaidų padaro, jis labai atsiprašo, grąžins visus pinigus.
Kadangi kaltinamasis L. D. savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo pripažino, padarytos veikos nėra labai sunkios, veikų padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti ir davė teisme parodymus, prokuroras neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio nustatyta tvarka.
2024 m. vasario 10 d. protokole-pareiškime nurodyta, kad pareiškėja D. K., pageidaujanti pareikšti apie įvykį, parodė, kad laikotarpyje nuo 2024 m. vasario 8 d., 19.32 val., iki 2024 m. vasario 9 d., 09.00 val., (duomenys neskelbtini), iš jos piniginės, buvusios rankinėje, kuri buvo svetainėje ant lovos, dingo jos vardu išduota banko kortelė AB Swedbank. Vėliau sužinojo, kad 2024 m. vasario 8 d., apie 19.32 val. jos kortele buvo pasinaudota ir buvo nuimti grynieji pinigai, tai yra 750 eurų, adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat atlikti du grynųjų pinigų nuėmimai 2024 m. vasario 8 d., sumos 30 ir 40 eurų. Bendra dėl nusikalstamos veikos jai padaryta žala 820 eurų. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą. (1 t., b. l. 1-2).
Nukentėjusioji D. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad šiuo metu gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu gyvena kartu su savo dukra I. K. 2024 m. vasario 9 d., apie 9.00 val. pastebėjo, kad dingo jai (D. K.) priklausanti „Swedbank“ kortelė. Kortelė buvo įdėta į raudonos spalvos piniginę, kuri buvo padėta po čiužiniu. Pastebėjusi, kad dingo jai priklausanti „Swedbank“ kortelė, atidarė „Swedbank“ programėlę, kurioje buvo matyti, kad 2024 m. vasario 8 d., apie 19.32 val., nuo jos „Swdbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), pasinaudojus kortele, buvo išgryninti 750 eurų adresu (duomenys neskelbtini), taip pat tą pačia dieną, pasinaudojus jos kortele, buvo išgryninti 40 eurų (SEB banko bankomate) bei 30 eurų (Perlas (duomenys neskelbtini). Tai pamačiusi, iš karto užblokavo jai priklausančią kortelę. Jos „Swedbanko“ banko kortelės PIN kodą žinojo tik ji ir jos draugės vyras V. S., kadangi šis kartais nueidavo iki parduotuvės nupirkti maisto, kadangi ji sunkiai vaikščioja. Jis jai taip padeda apie du metus. Anksčiau niekada nėra pasinaudojęs jos kortele be jos leidimo. 2024 m. vasario 7 d., apie 17-18 val. pas ją atėjo V. S., ji jam davė jai priklausančią „Swedbank“ kortelę, kad jai nupirktų maisto produktų, V. S. paprašė jos priminti PIN kodą, kadangi jis nuolatos jį pamiršta. Tuo momentu, kai pasakė savo „Swedbank“ kortelės PIN kodą, tame pačiame kambaryje taip pat buvo vaikinas, kuris jai padeda kraustytis, kartais atlieka kitus vyriškus darbus jos bute, vardu L., pavardės nežino, gimimo datos taip pat nežino, tačiau jis yra apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, gyvena (duomenys neskelbtini). L. irgi girdėjo PIN kodą. V. S., nuėjęs į parduotuvę, nupirko jai maisto produktų, grįžęs iš parduotuvės jai pasakė, kad jos „Swedbank“ kortelę padėjo atgal į jos piniginę, o piniginę įdėjo į rankinuką. Po kiek laiko V. S. išėjo namo, o L. išėjo kiek vėliau, kadangi turėjo atjungti skalbimo mašiną bei indaplovę. Atlikdamas darbus, L. po butą vaikščiojo laisvai. Tą patį vakarą ji paėmė piniginę iš savo rankinės ir ją padėjo po čiužiniu. 2024 m. vasario 8 d., apie 11 val. pas ją atėjo V. S., kuris jos paklausė, kur jos piniginė. Ji jam atsakė, kad piniginė guli po čiužiniu. Tada jis jos paklausė, ar piniginėje yra kortelė, ji atsakė, kad nežino ir reikia pažiūrėti. Paėmusi piniginę, ją atidarė ir pamatė, kad piniginėje kortelės nėra. Ji nesuprato, kur galėjo dingti jos kortelė ir kodėl V. S. jos apie ją klausią. V. S. jai pasakė ieškoti. Ji visą dieną ieškojo savo kortelės, tačiau niekur nerado. Kaip minėjo 2024 m. vasario 9 d., apie 9.00 val. pastebėjo, kad iš jos „Swedbank“ kortelės, pasinaudojus PIN kodu, tris kartus yra išgryninti pinigai, iš viso 820 eurų. Nori paminėti, kad prieš savaitę buvo įvykis su L., šis pavogė iš jos 100 eurų grynųjų pinigų iš jos piniginės, dėl šio įvykio iškvietė policiją, parašė pareiškimą. Kiek vėliau L. jai prisipažino, kad jam reikėjo pinigų ir jis juos pavogė, bei prisižadėjo atidirbti tą 100 eurų. Nemano, kad V. S. galėjo pavogti jai priklausančią kortelę, nes, kaip minėjo, apie du metus jis jai padeda ir rūpinasi ja, nupirkdamas jai maisto produktų. Daugiau niekas pas ją bute nebuvo. Pateiks jai priklausančios „Swedbank“ sąskaitos, iš kurios buvo išgryninti pinigai, išrašus (1 t., b. l. 101-103).
Nukentėjusioji D. K., papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2023 metais gruodžio mėn. ji kraustėsi. Tam, kad persikraustytų į naują butą, jai reikėjo pagalbos. Kraustytis jai padėjo L., A. ir dar vienas vyriškis. Taip pat buvo dar jai nepažįstamų vyriškių, kurių pagalbos paprašė jos dukra, jų buvo keturi vyrai, jokių kontaktų ar duomenų neturi. A. pažįsta, nes jis buvęs jos kaimynės sūnus, L. ir dar vieną vyriškį kraustymosi metu matė pirmą kartą. Juos atsivedė A. Per dvi dienas persikraustė į naują butą. Pirmą kraustymosi dieną, datos pasakyti negali, neprisimena, 2023 metų gruodžio mėn., ji vyrams buvo pagaminusi pietus, prie pietų stalo buvo alkoholis. Jie visi, t. y. ji, L., A. ir dar vienas vyriškis, kuris su jais buvo, vartojo alkoholį. Vėliau namo išėjo A. ir dar vienas vyriškis, jo duomenų nežino, pateikti negali. L. liko bute, jie tiesiog bendravo. Po kažkiek laiko L. išėjo namo. Kitą dieną ryte, tačiau laiko pasakyti negali, nepamena, atvyko L. į butą (duomenys neskelbtini), ji tą naktį ten ir nakvojo. Apie pietus atėjo V., kuris yra jos draugės vyras, kaip ir minėjo ankstesnėje apklausoje, jis nueidavo į parduotuvę, parnešdavo jai produktų. Tą dieną, kiek pamena jis jai nupirko vandens, dešros, dar kažkokių produktų. Ji jam davė savo „Swedbank“ mokėjimo kortelę ir į ausį tyliai pašnabždėjo PIN kodą, tuo metu L. nuo jų buvo apie 1 metrą atstumu. Ar L. galėjo girdėti PIN kodą, pasakyti negali. V. po parduotuvės jai grąžino mokėjimo kortelę, ji ją padėjo atgal į piniginę, piniginę padėjo į rankinuką, o rankinukas gulėjo ant lovos. V. išėjo namo, mano, kad L. matė, kur ji padėjo piniginę, nes viskas vyko viename kambaryje. Antrą dieną dar buvo likę alkoholio, su L. išgėrė po keletą taurelių. Ji nutarė prigulti ir matyt kietai užmigo. L. liko bute, kažką darė su santechnika. Kai ji pabudo, jo jau nebebuvo, viskas vyko ryte. V. atėjo apie 11 val., paklausė pažiūrėti, ar yra pinigai, nes bute nežinia kas lankosi. Tada pastebėjo, kad piniginėje nebuvo „Swedbank“ mokėjimo kortelės ir grynų pinigų, kokia ten buvo pinigų suma pasakyti negali, neprisimena. Mokėjimo kortelės PIN kodas niekur užrašytas nebuvo. Tada kilo įtarimų, kad ją paėmė L., jam paskambino, paklausė, kur jos kortelė ir pinigai, jis jai pasakė, kad ji nenusišnekėtų. Per „Swedbank“ programėlę matė, kad buvo gryninami pinigai, jos draugė dirbo parduotuvėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), pas apsaugos darbuotoją paprašė peržiūrėti vaizdo kameras, kurioje buvo užfiksuotas vyriškis, draugė jai jį apibūdino ir ji (D. K.) suprato, kad tai L.. Su policijos pagalba L. prisipažino, kad paėmė jos „Swebdank“ kortelę ir iš jos išsigrynino 750 eurų. Žadėjo grąžinti, tačiau to nepadarė (1 t., b. l. 104-107).
Liudytoja I. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad įvykio metu 2024 m. vasario 8 d. ji kartu su savo mama D. K. gyveno nuomojamame bute, adresu (duomenys neskelbtini). 2024 m. vasario 8 d., joms besikraustant iš minėto adreso, mama per savo pažįstamus susirado meistrą, kuris turėjo padaryti kažkokius darbus, taip pat turėjo padėti išsikraustyti. Išsikraustyti joms padėjo jo draugai ir per jos mamos draugę rasti trys vaikinai. Vienas iš vaikinų buvo A. V., kiek žino, visi trys vaikinai gyvena viename bute, adresu (duomenys neskelbtini). Vieno iš trijų vaikinų nežino nei vardo, nei pavardės, nei turi kažkokių kontaktų, kitas vaikinas yra L., kuris ir pasisavino jos mamos banko kortelę. Minėti trys vaikinai joms padėjo išsikraustyti 2024 sausio mėnesį, dienos neprisimena. Neseniai sužinojo, nes mama jai buvo nieko nesakiusi, kad L. iš mamos buvo pavogęs 100 eurų, aplinkybių jokių nurodyti negali, nes nieko nežino, tik mama buvo užsiminusi, kad sutarė su L., kad už pasisavintus 100 eurų jis atidirbs padarydamas kažkokius darbus. 2024 m. vasario 8 d. L. buvo pas jas namuose ir turėjo padaryti kažkokį darbą, po ko mama, po įvykio praėjus porai dienų, pasigedo savo „Swedbank“ banko kortelės, kuri dingo iš piniginės, kuri buvo namuose po čiužiniu. Jai mama 2024 m. vasario 10 d. ryte paskambinusi pasakė, kad jas apvogė, ir kad iš jos banko kortelės dingo 750 eurų, kurie buvo nuimti viename bankomate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), pinigai buvo nuimti 2024 m. vasario 8 d. vakare, 40 eurų buvo nuimti SEB banko bankomate, tik nežino, kokiu adresu, 30 eurų buvo nuimti kitame bankomate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Kad pinigus pasisavino L. sužinojo, kai mamos draugė, kuri dirba (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pati peržiūrėjusi vaizdo įrašus, pamatė, kad pinigus iš mamos banko kortelės nuima L. Kai mama pastebėjo, kad iš jos dingo banko kortelė, ji susisiekė telefonu su L., su kuriuo kalbėjo apie dingusią banko kortelę šis ne iškart, bet vėliau prisipažino, kad banko kortelę pasisavino jis, mamai žadėjo pinigus grąžinti, tačiau iki šiol jų negrąžino. L. numeris šiuo metu yra išjungtas. Minėtų vaikinų ji asmeniškai nepažįsta, žino tik iš matymo, yra mačiusi gal 3 kartus (1 t., b. l. 97-99).
Liudytojas V. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad D. K. pažįsta apie 5-6 metus. 2024 metais žiemą, vasario mėnesį, datos tikslios pasakyti negali, nepamena, D. K. gyveno (duomenys neskelbtini) namo numerio nežino, buto (duomenys neskelbtini). Vasario mėnesį ji kraustėsi į naują bustą ir jai padėjo kraustytis kiti vyriškiai, jų buvo 3-4 vyrai, jis jų nepažįsta, jokių duomenų nežino. Laiko tikslaus pasakyti negali, nepamena, tačiau iki pietų paskambino jam D. K., paprašė nueiti iki parduotuvės ir vaistinės, kadangi D. K. sunkiai vaikšto. Jis atėjo iki D. K. buto, buvo pačiame bute, viename iš kambarių, jie buvo trise, t. y. jis, D. K. ir dar vienas vyriškis. Bute užtruko apie 10 min, atėjo pasiimti mokėjimo kortelės. D. K. pati jam davė savo „Swedbank“ banko mokėjimo kortelę, ją ištraukė iš savo piniginės, PIN kodo jis nežinojo, ji jam jį priminė, PIN kodą pasakė tyliai, šnabždėdama į ausį, jam nepažįstamas vyras nuo jų stovėjo apie 2 metrų atstumu. Nėra tikras, ar vyriškis galėjo išgirsti PIN kodą, arba pati D. K. galėjo jam pasakyti, kadangi ji buvo šiek tiek išgėrusi. D. K. „Swedbank“ banko mokėjimo kortelę jam duodavo ir ankščiau, pirkdavo jai prekes. Parduotuvėje užtruko apie 20 minučių, po ko grįžęs į D. K. butą, „Swedbank“ banko mokėjimo kortelę paliko svetainėje, tame pačiame kambaryje, kur ir davė D. K. jam minėtą kortelę, padėjo ant stalo. Vyriškis buvo bute, matė, kaip jis padėjo kortelę. Jam (V. S.) išeinant namo, mokėjimo kortelė gulėjo ant stalo. Sekančią dieną jam paskambino D. K. ir pasakė, kad iš mokėjimo kortelės dingo pinigai ir nėra kortelės. Kiek jis žino, D. K. skambino į „Swedbank“, sužinojo, kur buvo nuimti pinigai, sužinojo, kad tai vyko (duomenys neskelbtini), esančioje parduotuvėje (duomenys neskelbtini), bankomate, jo žmona dirba minėtoje parduotuvėje, ji nuėjo pas apsaugos darbuotoją, paprašė pažiūrėti vaizdo įrašą. Įraše buvo matomas tas pats vyriškis, kurį jis (V. S.) matė dieną prieš pas D. K. bute. D. K. su jo žmona nuėjo iki minėtos parduotuvės, kur D. K. pažino tą patį vyriškį, kuris buvo pas ją bute diena prieš tai (1 t., b. l. 93-95).
2024 m. vasario 10 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta bute, adresu (duomenys neskelbtini), svetainėje esanti piniginė. Svetainėje yra sofa, jos galiniame dešiniame kampe, šalia žalsvos spalvos rankinės matoma raudos spalvos piniginė „Kloney moker“. Atidarius piniginę, jos viršutinėje dalyje matoma moters foto nuotrauką, apatinėje dalyje matomi du užsegami skyriai, kur yra smulkus pinigai – monetos, ir trys skyriai be užsegimo, kur yra įvairios nuolaidų kortelės, vizitinės, apsilankymo pas gydytoją lapeliai, kvitai, neįgaliojo pažymėjimas, išduotas D. K. vardu, ir kiti dokumentai. Šalia smulkiųjų pinigų skyriaus matomas kortelių skyrių, kur yra Europos sveikatos pažymėjimas, Vairuotojo pažymėjimas ir asmens tapatybės kortelė. Po apžiūros piniginė yra grąžinama savininkui. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nėra (1 t., b. l. 27-43).
2024 m. vasario 10 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad D. K. savanoriškai pateikė 3 fotonuotraukas su informacija apie atliktas pinigines operacijas, t. y. grynųjų pinigų išėmimo operacijas iš jai priklausančios „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Iš minėtų fotonuotraukų matyti, kad 2024 m. vasario 8 d. „Perlas (duomenys neskelbtini) terminale iš minėtos sąskaitos buvo išgryninta 30 Eur, 2024 m. vasario 8 d. „SEB (duomenys neskelbtini)“ bankomate iš minėtos sąskaitos buvo išgryninta 40 Eur, bei 2024 m. vasario 8 d., 19.32 val. (duomenys neskelbtini) iš minėtos sąskaitos buvo išgryninta 750 Eur (1 t., b. l. 44-49).
2024 m. kovo 4 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad L. D. pateikė AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelę (duomenys neskelbtini), išduotą D. K. vardu (1 t., b. l. 71-72).
2024 m. kovo 5 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelė kuri yra įprasto dydžio, oranžinės spalvos, per vidurį kortelės su medžio inicialu. Dešinėje kortelės pusėje parašyta „debit“. Kitoje kortelės pusėje yra kortelės numeris (duomenys neskelbtini), po juo parašyta (duomenys neskelbtini), kortelės dešinės pusės apačioje yra vandens ženklas bei banko kontaktiniai duomenys (1 t., b. l. 73-76).
2024 m. liepos 9 d. pakvitavimu „Swedbank“ banko kortelė (duomenys neskelbtini) grąžinta D. K. (1 t., b. l. 77).
2024 m. spalio 2 d. AB Swedbank raštu dėl informacijos pateikimo buvo pateiktas D. K. sąskaitos išrašas nuo 2024 m. vasario 8 d. iki 2024 m. vasario 10 d. bei mokėjimo kortele atliktų operacijų sąrašas nuo 2024 m. vasario 8 d. iki 2024 m. vasario 9 d. ir bankomato, kuriame atliktos pinigų išgryninimo iš minėtos sąskaitos operacijos, ir kuriame įrengta vaizdo stebėjimo-įrašymo sistema, nuotraukos (nuotraukų titruose yra matomas operacijos laikas, data, bankomato numeris, operacija (kortelės įdėjimas (CARDIN) ir paėmimas (CARDOUT, CARDTKN), pinigų išdavimas (CASHOUT), pinigų paėmimas (CASHTKN)) ir mokėjimo kortelės numerio keturi paskutiniai skaičiai), elektroniniu formatu (6 JPG ir 2 PDF formato dokumentai). Iš pateiktų duomenų matyti, kad 2024 m. vasario 8 d., 13:18:49 val., „Perlas“ terminalo kasoje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) buvo atlikta grynųjų pinigų išėmimo operacija 30 eurų sumai, panaudojant banko kortelę (duomenys neskelbtini), kuri yra susieta su D. K. AB Swedbank banko sąskaita (duomenys neskelbtini). Taip pat matyti, kad 2024 m. vasario 8 d., 16:41:49 val., parduotuvėje (duomenys neskelbtini) buvo inicijuota viena finansinė pinigų atsiskaitymo už prekę operacija 30,16 eurų sumai, panaudojant banko kortelę (duomenys neskelbtini), kuri yra susieta su D. K. AB Swedbank banko sąskaita (duomenys neskelbtini). Taip pat 2024 m. vasario 8 d., 16:44:41 val., parduotuvėje (duomenys neskelbtini) buvo inicijuota viena finansinė pinigų atsiskaitymo už prekę operacija 2,00 eurų sumai, panaudojant banko kortelę (duomenys neskelbtini), kuri yra susieta su D. K. AB Swedbank banko sąskaita (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, kad 2024 m. vasario 8 d., 19:32:10 val., AB Swedbank bankomate (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), buvo atlikta grynųjų pinigų išėmimo operacija 750 eurų sumai, panaudojant banko kortelę (duomenys neskelbtini), kuri yra susieta su D. K. AB Swedbank banko sąskaita (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, kad 2024 m. vasario 8 d., 19:34:35 val., AB SEB bankomate „SEB“ (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), buvo atlikta grynųjų pinigų išėmimo operacija 40 eurų sumai, panaudojant banko kortelę (duomenys neskelbtini), kuri yra susieta su D. K. AB Swedbank banko sąskaita (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 69-70).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 214 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas gamino vieną ar daugiau netikrų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų dalių ar suklastojo vieną ar daugiau tikrų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtai įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, arba gamino, įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo techninę įrangą, programinę įrangą ar kitokias priemones, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas netikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms ar jų dalims gaminti ar tikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms klastoti.
Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu.
BK 214 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių, o BK 215 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių. Aiškinant neteisėtumo ir svetimumo požymius, teismų praktikoje nurodyta, kad baudžiamąją atsakomybę užtraukia tik neteisėtas svetimos mokėjimo priemonės duomenų, pakankamų finansinei operacijai inicijuoti, įgijimas, laikymas, realizavimas ar panaudojimas. Teismų praktikoje, aiškinant BK 215 straipsnyje apibrėžto nusikaltimo požymius, pabrėžiama, kad neteisėtas svetimos mokėjimo priemonės panaudojimas baudžiamąja teisine prasme suprantamas kaip padarytas be mokėjimo priemonės savininko ar jos turėtojo sutikimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-389/2013, 2K-509/2014). Ši nuostata suprastina taip, kad minėtų veiksmų atlikimas, teisėtam sąskaitos ar kortelės naudotojui paprašius, įgyvendinant pozityvius tikslus ir neturint tikslo padaryti kam nors žalos, nelaikytinas nusikalstamu BK 215 straipsnio prasme. Kita vertus, kai tai daroma be teisėto naudotojo sutikimo ir (ar) pažeidžiant jo teises ir interesus, nors ir šiam savo valia perdavus visus prisijungimo duomenis, kortelę, PIN kodą, tokie veiksmai, nustačius visus būtinus nusikalstamos veikos sudėties požymius, užtraukia baudžiamąją atsakomybę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-336/2014, 2K-509/2014, 2K-280-788/2015, 2K-555-788/2015 ir kt.).
Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Remiantis BK 190 straipsnio 1 dalyje pateiktu turto vertės išaiškinimu, nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 182 straipsnio 1 dalį tada, kai apgaule įgyto turto vertė viršija 10 MGL (500 Eur) dydį, bet neviršija 400 MGL (20 000 Eur) dydžio.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus baudžiamojoje byloje surinktus rašytinius duomenis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, konstatuoja, kad kaltinamojo L. D. kaltė, padarius nusikaltimus, numatytus BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje (5 veikos) ir 182 straipsnio 1 dalyje visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų, kuriuos teismas tyrė ir vertino vadovaudamasis BPK 20 straipsnyje nustatytais reikalavimais, visumos analizė.
Kaltinamasis, apklaustas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo pilnai pripažino, nurodė, kad nors šiuo metu pilnai nebeprisimena įvykio aplinkybių, tačiau patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus, kurių metu kaltę taip pat pripažino. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad tai, kas nurodyta kaltinime, yra surašyta teisingai, Nukentėjusioji jų paprašė, kad jie perkraustytų jos daiktus ir jie sutiko. D. K. butas yra (duomenys neskelbtini), jie dirbo pas ją, o paskui jis (L. D.) pasiėmė ir pasinaudojo jos banko mokėjimo kortele. Kortelę paėmė nuo stalo, ji buvo rankinėje, ją paėmė nematant D. K., PIN kodą galimai išgirdo, kai ji kodą pasakė savo draugui. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas patvirtina kiti byloje esantys įrodymai: nukentėjusiosios D. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, protokolas-pareiškimas, liudytojų I. K. ir V. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolai, įvykio vietos bei daiktų apžiūros protokolai, AB Swedbank raštu pateikti duomenys bei kita rašytinė bylos medžiaga, kuria teismas neturi pagrindo netikėti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis L. D. kaltinime nurodytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis, neteisėtai įgijo svetimą, D. K. vardu AB Swedbank banko išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – banko kortelę, kurią slaptai paėmė iš pastarosios piniginės, kuri buvo rankinuke, ir ją laikė iki kol 2024 m. kovo 4 d., 11.42 val., pagal savanorišką daiktų, dokumentų protokolą, pateikė ikiteisminio tyrimo vyresniajai tyrėjai, adresu (duomenys neskelbtini), tokiu būdu neteisėtai įgijo ir laikė vieną svetimą elektroninę mokėjimo priemonę pakankamą finansinei operacijai inicijuoti.
Kaltinime ši L. D. nusikalstama veika buvo kvalifikuota pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (2020 11 05 įstatymo Nr. XIII-3350 redakcija, galiojusi iki 2025 m. sausio 31 d.). Šioje nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje BK 214 straipsnio 1 dalies redakcijoje buvo nustatyta, kad už šios nusikalstamos veikos padarymą asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Pagal aktualią, nuo 2025 m. vasario 1 d. galiojančią BK 214 straipsnio 1 dalies redakciją, už šios nusikalstamos veikos padarymą asmuo baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.
BK 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu galiojančioje BK 214 straipsnio 1 dalies redakcijos sankcijoje yra numatyta papildoma švelnesnė bausmės rūšis – laisvės apribojimas, darytina išvada, kad ši redakcija švelnina kaltinamojo teisinę padėtį, todėl aptarta L. D. nusikalstama veika perkvalifikuotina pagal šiuo metu galiojantį baudžiamąjį įstatymą į BK 214 straipsnio 1 dalį.
Taip pat teismas konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis L. D. kaltinime nurodytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis, įstatęs į „Perlas“ kortelės skaitytuvą svetimą, D. K. vardu, AB Swedbank banko išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – banko kortelę ir, surinkęs jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – personalinį identifikavimo numerį (PIN), pakankamą finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai inicijavo vieną finansinę grynųjų pinigų išėmimo operaciją – 30 eurų sumai svetima elektronine mokėjimo priemone.
Taip pat L. D. kaltinime nurodytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis, parduotuvėje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įstatęs į kasoje esantį kortelės skaitytuvą svetimą, D. K. vardu AB Swedbank banko išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – banko kortelę ir, surinkęs jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – personalinį identifikavimo numerį (PIN), pakankamą finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai inicijavo vieną finansinę pinigų atsiskaitymo už prekę operaciją – 30,16 eurų sumai svetima elektronine mokėjimo priemone.
Taip pat L. D. kaltinime nurodytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis, parduotuvėje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įstatęs į kasoje esantį kortelės skaitytuvą svetimą, D. K. vardu AB Swedbank banko išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – banko kortelę ir, surinkęs jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – personalinį identifikavimo numerį (PIN), pakankamą finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai inicijavo vieną finansinę pinigų atsiskaitymo už prekę operaciją – 2.00 eurų sumai svetima elektronine mokėjimo priemone.
Taip pat L. D. kaltinime nurodytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis, AB SEB bankomate „SEB“ (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įstatęs į AB SEB bankomatą svetimą, D. K. vardu AB Swedbank banko išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – banko kortelę ir surinkęs jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – personalinį identifikavimo numerį (PIN), pakankamą finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai inicijavo vieną finansinę grynųjų pinigų išėmimo operaciją – 40 eurų sumai svetima elektronine mokėjimo priemone.
Kaltinime šios L. D. nusikalstamos veikos buvo kvalifikuotos pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (2007 06 28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija, galiojusi iki 2025 m. sausio 31 d.). Šioje nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusioje BK 215 straipsnio 1 dalies redakcijoje buvo nustatyta, kad už šios nusikalstamos veikos padarymą asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Pagal aktualią, nuo 2025 m. vasario 1 d. galiojančią BK 215 straipsnio 1 dalies redakciją, už šios nusikalstamos veikos padarymą asmuo baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.
Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu galiojančioje BK 215 straipsnio 1 dalies redakcijos sankcijoje yra numatyta papildoma švelnesnė bausmės rūšis – laisvės apribojimas, darytina išvada, kad ši redakcija švelnina kaltinamojo teisinę padėtį, todėl, remiantis anksčiau aptartomis BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, aptartos keturios L. D. nusikalstamos veikos perkvalifikuotinos pagal šiuo metu galiojantį baudžiamąjį įstatymą į BK 215 straipsnio 1 dalį.
Taip pat teismas konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog L. D., kaltinime nurodytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis, turėdamas tikslą apgaulę įgyti svetimą turtą, įstatęs į bankomatą svetimą, D. K. vardu AB Swedbank banko išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – banko kortelę, taip suklaidindamas elektroninę banko sistemą, pateikė save kaip teisėtą banko sąskaitos naudotoją – D. K.ir, surinkęs jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – personalinį identifikavimo numerį (PIN), inicijavo finansinę grynųjų pinigų išėmimo operaciją – 750 Eur sumai svetima elektronine mokėjimo kortele ir apgaule savo naudai įgijo svetimą, D. K. priklausantį turtą – pinigus 750 Eur, minėtai sumai padarydamas D. K. turtinė žalą. Kaltinime ši L. D. nusikalstama veika buvo kvalifikuota pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (2007 06 28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija, galiojusi iki 2025 m. sausio 31 d.) ir 182 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į anksčiau aptartus nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusius BK 215 straipsnio 1 dalies pakeitimus, ši kaltinamojo L. D. nusikalstama veika, remiantis anksčiau aptartomis BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, perkvalifikuotina pagal šiuo metu galiojantį baudžiamąjį įstatymą į BK 215 straipsnio 1 dalį. Tuo tarpu, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo apgaulės būdu užvaldytas turtas viršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 400 MGL (20 000 Eur) dydžio sumos, teismas konstatuoja, kad ši nusikalstama veika pagal BK 182 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis L. D. suvokė, kad naudojasi svetima, tai yra kito asmens banko kortele, neturėdamas tam leidimo, tai yra neteisėtai, bei suvokė, kad dėl tokių jo apgaulingų veiksmų bus sukeltos pasekmės (t. y. nukentėjusioji dėl šių neteisėtų veiksmų praras savo pinigines lėšas), t. y. kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.
BK 214 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos baudos arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmės.
BK 215 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos baudos arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmės.
BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės.
Skirdamas bausmes kaltinamajam L. D., teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį. Kaltinamasis L. D. padarė iš viso septynias nusikalstamas veikas, iš jų šešias – finansų sistemai ir vieną nuosavybei, šešios nusikalstamos veikos priskiriamos prie apysunkių nusikaltimų ir viena – prie nesunkių nusikaltimų. Visos nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia, baigtos, jos padarytos siekiant finansinės naudos. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį L. D. – jis yra gana jauno amžiaus, SODRA duomenimis vykdantis individualią veiklą, paties teigimu dirbo (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 167), administracine tvarka per pastarųjų penkerių metų laikotarpį baustas tris kartus, paskirtos baudos nesumokėtos, turintis galiojančių nuobaudų (1 t., b. l. 169-171), teistas 3 kartus, taip pat ir už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, už kurių padarymą yra teisiamas šiuo nuosprendžiu (1 t., b. l. 173-183).
Atsižvelgdamas į padarytas nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis ir tikslai gali būti pasiekti L. D. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje (penkios veikos) ir 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrus sankcijose numatytas arešto bausmes, jų dydį nustatant didesnį už arešto bausmės, skirtinos už nusikaltimo padarymą, vidurkį, bet mažesnį už maksimumą, artimesnį bausmės vidurkiui (BK 49 straipsnio 3 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kad BK 215 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (neteisėtą nukentėjusiosios D. K. elektroninės mokėjimo priemonės panaudojimą 2024 m. vasario 8 d., 19.33 val., AB Swedbank bankomate (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) bei BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką kaltinamasis L. D. padarė esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, už šių nusikalstamų veikų padarymą paskirtos arešto bausmės tarpusavyje bendrintinos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę. Likusioje dalyje, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, L. D. paskirtos arešto bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu, pridedamų bausmių dalį nustatant lygią minimaliam arešto bausmės, skirtinos už nusikaltimo padarymą, dydžiui, ir, atsižvelgiant į BK 63 straipsnio 7 dalies nuostatą, kad galutinė subendrinta bausmė negali viršyti dvidešimties metų laisvės atėmimo, o jeigu skiriama kitos rūšies bausmė, išskyrus baudą, – šio kodekso nustatyto tos rūšies bausmės maksimalaus dydžio, paskiriant L. D. subendrintą arešto bausmę, kurios dydis nustatytinas lygus arešto bausmės, skirtinos už nusikaltimo padarymą, maksimumui.
Kadangi baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis L. D. pripažino savo kaltę, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi jam paskirta subendrinta arešto bausmė sumažintina trečdaliu.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 28 d. nuosprendžiu L. D. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, paskirta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 mėnesiams. Minėtas nuosprendis šio nuosprendžio priėmimo dieną nėra įsiteisėjęs, todėl šiuo metu, siekiant išvengti dvigubo bausmių bendrinimo, L. D. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė nebendrintina su kitais nuosprendžiais jam paskirtomis bausmėmis. Atlikti bausmių bendrinimą bus tikslinga įsiteisėjus visiems L. D. atžvilgiu priimtiems nuosprendžiams.
BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. BK 75 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Tačiau nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai L. D. atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaltinamasis yra jau kelis kartus teistas už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas, už kurias jam paskirtos arešto bausmės. Akivaizdu, kad būdamas laisvėje kaltinamasis savo elgesio nekontroliavo, darė nusikalstamas veikas, siekdamas finansinės naudos. Pagal aktualius SODROS duomenis kaltinamasis vykdo individualią veiklą, tačiau teismas neturi daugiau duomenų apie kaltinamojo darbą, gaunamas pajamas ir iš turimų duomenų negali padaryti išvados, kad kaltinamasis turi legalų pragyvenimo šaltinį. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas neturi pagrindo manyti, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nedarys naujų panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų, taigi, bausmės tikslai jo atžvilgiu nebūtų įgyvendinti atidedant jam arešto bausmės vykdymą. Dėl šios priežasties arešto bausmės vykdymo atidėjimas jo atžvilgiu netaikytinas.
Kaltinamajam L. D. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus jį vykdyti – panaikintina.
Vadovaujantis BPK 109 straipsniu asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
Šioje byloje nukentėjusioji D. K. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo jai priteisti 852,16 Eur turtinės žalos atlyginimą. Nurodo, kad šią žalą sudaro netektos lėšos dėl to, kad 2024 m. vasario 8 d. L. D. neteisėtai naudojo nukentėjusiosios vardu išduotą AB „Swedbank“ elektroninę mokėjimo priemonę. Netektas lėšas sudaro 2024 m. vasario 8 d. išgrynintos sumos – 750 Eur, 30 Eur ir 40 Eur, bei atsiskaitymai už prekes – 30,16 Eur ir 2 Eur 2024 m. vasario 8 d. atsiskaitant parduotuvėje (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Bendra netektų lėšų suma – 852,16 Eur. Taip pat civiliniu ieškiniu nukentėjusioji prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (2 t., b. l. 26). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis L. D. nurodė, kad civilinį ieškinį pripažįsta ir pagal galimybes atlygins žalą.
Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamasis L. D., neteisėtai įgijęs nukentėjusiosios D. K. banko kortelę ir neteisėtai ją panaudodamas, 2024 m. vasario 8 d. per tris kartus išgrynino 750 Eur, 30 Eur ir 40 Eur, taip pat 2024 m. vasario 8 d. atsiskaitė šia kortele už prekes du kartus 30,16 Eur ir 2 Eur, todėl bendrai dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji D. K. neteko 852,16 Eur. Tokiu būdu tarp kaltinamojo nusikalstamų veiksmų ir nukentėjusiosios patirtos turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nukentėjusiosios D. K. civilinis ieškinys tenkintinas pilna apimtimi, iš kaltinamojo L. D. priteisiant 852,16 Eur nukentėjusiosios D. K. naudai patirtai turtinei žalai atlyginti.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Nors šios CK normos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje procesinės palūkanos yra priteisiamos ir bylose, kai žala kyla iš delikto. Tokiu atveju civilinis ieškovas turi teisę reikalauti procesinių palūkanų nuo teismo sprendimo, nustatančio konkretų nusikalstama veika padarytos žalos dydį, įsiteisėjimo (kasacinės nutartys Nr. 3K-7-144/2014, Nr. 2K-4-699/2015; 2K-352-976/2018, 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamojo L. D. nukentėjusiosios D. K. naudai, kartu su 852,16 Eur turtinės žalos atlyginimu priteistinos ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo dienos.
Civiliniu ieškiniu nukentėjusioji D. K. taip pat prašė jos naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas – 200 Eur advokato pagalbos išlaidas. Kartu su civiliniu ieškiniu pateikti dokumentai: 2024 m. lapkričio 10 d. sąskaita už teisines paslaugas (duomenys neskelbtini), išrašyta advokato Dmitrijaus Bogdanovo, už advokato honorarą pagal teisinių paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) – 200 eurų sumai (2 t., b. l. 30) bei Luminor banko sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad D. K. 2024 m. lapkričio 11 d. sumokėjo 200 Eur už advokato paslaugas (2 t., b. l. 31).
BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Nagrinėjamu baudžiamojoje byloje nukentėjusiosios išlaidos advokatui buvo pagrįstos būtinumu tinkamai organizuoti savo teisių gynimą baudžiamosios bylos nagrinėjime, kadangi kaltinamasis, nors savo kaltę ir pripažino, jau anksčiau buvo pasižadėjęs nukentėjusiajai atlyginti patirtą žalą, tačiau to nepadarė. Teismas pažymi, kad proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, tai yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-628/2020 ir joje nurodyta teismų praktika). Nagrinėjamoje byloje teismas, spręsdamas dėl prašomų procesinių išlaidų advokato pagalbai apmokėti pagrįstumo, vertina tai, jog byla nėra sudėtinga, ji nereikalaujanti itin sudėtingų teisinių žinių, jos apimtis nedidelė (į teismą su kaltinamuoju aktu buvo perduotas 1 tomas), byla išnagrinėta per du teismo posėdžius, abiejuose iš jų dalyvavo nukentėjusiosios atstovas, atitinkamų posėdžių trukmė buvo 35 min. ir 1 val. 10 min., taigi, advokatas nukentėjusiąją iš viso atstovavo teisme mažiau nei 2 valandas, taip pat surašė nesudėtingą, 2 lapų apimties civilinį ieškinį. Vis dėlto, atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, įvertinus tai, kad prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma (200 Eur) nėra labai didelė, teismas šiuo atveju neturi pagrindo išvadai, kad tokia suma neatitinka proporcingumo ir teisingumo kriterijų advokato atliktiems veiksmams ir jo darbo sąnaudoms, todėl prašymas priteisti šias išlaidas tenkintinas pilna apimtimi ir iš kaltinamojo nukentėjusiosios D. K. naudai priteistinos 200 Eur dydžio procesinės išlaidos advokato pagalbai apmokėti.
Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. sausio 15 d. pažyma (duomenys neskelbtini) (patikslinta), kurioje nurodyta, kad dėl L. D. teiktos antrinės teisinės pagalbos valstybė patyrė 725 Eur dydžio išlaidas (2 t., b. l. 56).
BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Nagrinėjamoje byloje kaltinamojo L. D. gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu, kadangi kaltinamasis buvo suimtas kitoje baudžiamojoje byloje. Kaltinamojo L. D. gynėja teisme buvo paskirta advokatė Danuta Cytovič.
Pažymėtina, kad teismų praktikoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų buvo laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Tokiais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, paprastai nebūdavo priteistinos.
Tačiau pagal nuo 2020 m. liepos 15 d. galiojančią BPK 106 straipsnio 2 dalies redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Šioje byloje, vertinant kaltinamojo L. D. turtinę padėtį, pažymėtina, kad kaltinamasis yra teistas ne vieną kartą, nėra aišku, ar jis gauna kokias nors pajamas iš individualios veiklos, šiuo metu yra suimtas, todėl jo laisvė ir galimybė dirbti yra suvaržytos, be to, šiuo nuosprendžiu jam paskirta reali arešto bausmė. Taip pat šiuo nuosprendžiu, patenkinus civilinį ieškinį, iš kaltinamojo buvo priteista atlyginti jo padaryta turtinė žala bei nukentėjusiosios patirtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo L. D. turtinė padėtis šiuo metu yra sunki, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamojo šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Atsižvelgiant į išdėstytą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. sausio 15 d. pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nurodytos 725 Eur išlaidos iš L. D. nepriteistinos.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas spręstinas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – ir BPK) 94 straipsnio nuostatomis, o būtent: 2 vokai, kuriuose yra kompaktiniai diskai su bylai reikšmingais duomenimis, prisegti prie bylos 1 tomo viršelio – paliktini saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu:
padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 (šešiasdešimties) parų areštą;
padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje (neteisėtas nukentėjusiosios D. K. elektroninės mokėjimo priemonės panaudojimas 2024 m. vasario 8 d., 19:32:49 val., „Perlas“ terminalo kasoje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir skirti jam 60 (šešiasdešimties) parų areštą;
padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje (neteisėtas nukentėjusiosios D. K. elektroninės mokėjimo priemonės panaudojimas 2024 m. vasario 8 d., 16:41:49 val., parduotuvėje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir skirti jam 60 (šešiasdešimties) parų areštą;
padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje (neteisėtas nukentėjusiosios D. K. elektroninės mokėjimo priemonės panaudojimas 2024 m. vasario 8 d., 16:44:41 val., parduotuvėje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir skirti jam 60 (šešiasdešimties) parų areštą;
padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje (neteisėtas nukentėjusiosios D. K. elektroninės mokėjimo priemonės panaudojimas 2024 m. vasario 8 d., 19.33 val., AB Swedbank bankomate (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir skirti jam 60 (šešiasdešimties) parų areštą;
padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 50 (penkiasdešimties) parų areštą;
padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje (neteisėtas nukentėjusiosios D. K. elektroninės mokėjimo priemonės panaudojimas 2024 m. vasario 8 d., 19:34:35 val., AB SEB bankomate „SEB“ (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir skirti jam 60 (šešiasdešimties) parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, L. D. už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje (neteisėtas nukentėjusiosios D. K. elektroninės mokėjimo priemonės panaudojimas 2024 m. vasario 8 d., 19.33 val., AB Swedbank bankomate (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) ir 182 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą paskirtas arešto bausmes subendrinti tarpusavyje apėmimo būdu, griežtesnei 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmei apimant švelnesnę 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę. Šią subendrintą arešto bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 7 dalimis, subendrinti su kitomis paskirtomis arešto bausmėmis dalinio sudėjimo būdu, ir paskirti L. D. subendrintą bausmę – 90 (devyniasdešimties) parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, L. D. paskirti galutinę 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.
Kaltinamajam L. D. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus jį vykdyti – panaikinti.
Nukentėjusiosios D. K. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo L. D. 852,16 Eur nukentėjusiosios D. K. naudai turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo dienos.
Tenkinti nukentėjusiosios prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo pilna apimtimi ir priteisti iš L. D. nukentėjusiosios D. K. naudai 200 Eur patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. sausio 15 d. pažymoje (duomenys neskelbtini) (patikslintoje) nurodytų 725 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo nepriteisti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2 vokus, kuriuose yra kompaktiniai diskai su bylai reikšmingais duomenimis, prisegtus prie bylos 1 tomo viršelio – palikti saugoti byloje.
Išaiškinti kaltinamajam, kad arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23-29 straipsniai. Konkrečią arešto bausmės atlikimo vietą nuteistajam, atsižvelgdama į šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, parenka laisvės atėmimo vietų įstaiga. Visa arešto bausmė atliekama vienoje bausmės atlikimo vietoje. Perkelti nuteistąjį atlikti arešto bausmės iš vienos šios bausmės atlikimo vietos į kitą leidžiama dėl ligos arba išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje bausmės atlikimo vietoje. Konkrečios arešto bausmės atlikimo vietos parinkimo ir nuteistųjų arešto bausme perkėlimo iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą tvarką nustato teisingumo ministras.
Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, teisingumo ministro nustatyta tvarka ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo atvykti atlikti arešto bausmės į jiems parinktą šios bausmės atlikimo vietą (šiuo atveju – į Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą, adresu Pravieniškių g. 10, Kaišiadorių r., tel. Nr. +370 34656442). Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nenurodė laisvės atėmimo vietų įstaigai neatvykimo priežasčių, paiešką atlieka policija.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimto nuteistojo – per dvidešimt dienų nuo teismo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.