Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Simona Dementavičienė, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. (A. B.) atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Visagino energija“ dėl nepagrįsto praturtėjimo ir jo pagrindu įgytų lėšų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 1 061,10 Eur be teisinio pagrindo įgytas lėšas. Ieškinyje nurodoma, kad Visagino miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-661-724/2017 (toliau – 2017 m. gegužės 25 d. sprendimas už akių) pagrindu antstolis iš ieškovo išieškojo 1 061,10 Eur. Teismo 2017 m. gegužės 25 d. sprendimas už akių ieškovui nebuvo įteiktas ir neįsiteisėjo, nes teismas neišnaudojo visų galimybių ir nebandė įteikti ieškovui procesinių dokumentų ieškovo gyvenamosios vietos adresais, kurie buvo nurodyti ieškovo ieškinyje Utenos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. N2-173-664/2013. Be to, yra visos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos.

I. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Šiaulių apylinkės teismas 2025 m. spalio 10 d. nutartimi ieškovo ieškinį atsisakė priimti.

3. Teismas konstatavo, kad iš pareikšto ieškinio akivaizdu, jog ieškovas nesutinka su 2017 m. gegužės 25 d. sprendimu už akių, nes apie civilinės bylos iškėlimą jis nebuvo tinkamai informuotas. Taigi ieškovas iš esmės ieškiniu dėl nepagrįsto praturtėjimo siekia paneigti 2017 m. gegužės 25 d. sprendimo už akių teisėtumą ir pagrįstumą.

4. Teismas akcentavo, kad 2017 m. gegužės 25 d. teismo sprendimas už akių yra įsiteisėjęs, proceso dalyviai nebetenka teisės jo ginčyti. Teismas pažymėjo, kad naujai paaiškėjus esminėms bylos aplinkybėms yra pagrindas proceso atnaujinimui, tačiau kaip teisingai pastebėjo ieškovas, įstatymas numato naikinamąjį 5 metų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį gali būti pateikiamas prašymas dėl proceso atnaujinimo.

II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Atskiruoju skundu apeliantas (ieškovas) prašo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Visagino miesto apylinkės teismui iš Utenos apylinkės teismo civilinės bylos Nr. N2-173-664/2013 buvo žinoma, kad apelianto (ieškovo) gyvenamosios vietos adresas yra Vokietijoje, kitas, korespondencijos adresas (duomenys neskelbtini). Visagino miesto apylinkės teismas net nebandė įteikti 2017 m. gegužės 25 d. sprendimo už akių apelianto (ieškovo) nurodytais adresais. Todėl apelianto (ieškovo) teigimu, 2017 m. gegužės 25 d. sprendimas už akių apeliantui (ieškovui) nebuvo įteiktas ir jo atžvilgiu neįsiteisėjo. Visagino miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. vykdomasis raštas Nr. e2-661-724/2017 ir antstolio arešto apelianto (ieškovo) 5 295 Eur dydžio piniginėms lėšoms uždėjimas yra nepagrįsti ir neteisėti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

7. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako tik dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo argumentų pagrindu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis.

Dėl faktinių aplinkybių, reikšmingų apeliacinės instancijos teisme

8. Utenos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. N2-173-664/2013 Liteko sistemoje įvestas apelianto (ieškovo) gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini) (CPK 179 straipsnis).

9. Visagino miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 28 d. išsiuntė ieškinį ir teismo pranešimą apeliantui (ieškovui) ir jo buvusiai sutuoktinei jo gyvenamosios (deklaruotos gyvenamosios vietos adresu). Procesiniai dokumentai 2017 m. balandžio 14 d. grįžo atgal į teismą su žyma, kad apeliantas (ieškovas) procesinių dokumentų pašte neatsiėmė (CPK 179 straipsnis).

10. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. gegužės 5 d. priėmė nutartį, kuria konstatavo, kad apelianto (ieškovo) ir jo buvusios sutuoktinės gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, todėl procesiniai dokumentai šalims įteikiami viešo paskelbimo būdu (CPK 179 straipsnis).

11. Visagino miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. sprendimu už akių iš apelianto (ieškovo) ir jo buvusios sutuoktinės solidariai priteista 3 956,72 Eur skola ir išvestiniai reikalavimai. Apie ieškinį ir priimtą sprendimą už akių apeliantui (ieškovui) ir jo buvusiai sutuoktinei buvo pranešta 2017 m. gegužės 26 d. viešo paskelbimo būdu. Sprendimas už akių įsiteisėjo 2017 m. birželio 27 d. (CPK 179 straipsnis).

Dėl ginčo esmės

12. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe, kad ieškiniu dėl nepagrįsto praturtėjimo apeliantas (ieškovas) siekia paneigti 2017 m. gegužės 25 d. sprendimo už akių teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliantas (ieškovas), teigdamas, kad minėtas sprendimas laikytinas neįsiteisėjusiu, kartu nurodo ir nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygas. Tačiau Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.242 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Nagrinėjamu atveju skola iš apelianto (ieškovo) atsakovei išieškoma pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuris pats savaime sudaro teisinį pagrindą lėšoms gauti. Todėl apelianto (ieškovo) reiškiamas ieškinys dėl nepagrįsto praturtėjimo faktiškai yra netiesioginis 2017 m. gegužės 25 d. sprendimo už akių ginčijimas.

13. Apeliantas (ieškovas) ieškinyje ir atskirajame skunde iš esmės remiasi aplinkybe, kad procesiniai dokumentai jam buvo įteikti viešo paskelbimo būdu, teigiant, jog teismas neišnaudojo visų galimybių jį informuoti apie bylos nagrinėjimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad procesinių dokumentų apeliantui (ieškovui) nepavykus įteikti ieškinyje nurodytu adresu (deklaruotos gyvenamosios vietos adresu), procesiniai dokumentai, esant atsakovės prašymui, įteikti vadovaujantis CPK 130 straipsnio nuostatomis (žr. nutarties 10 ir 11 punktus). Apeliantui (ieškovui) per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, teismas priėmė sprendimą už akių, kuris taip pat buvo įteiktas viešo paskelbimo būdu.

14. Apelianto (ieškovo) nurodytos aplinkybės, kad jis nežinojo apie iškeltą ir nagrinėjamą civilinę bylą, nepaneigia sprendimo už akių įsiteisėjimo ir jo sukeltų teisinių pasekmių. Duomenų, kad apeliantas (ieškovas) būtų tinkamai informavęs valstybės institucijas apie ilgalaikį išvykimą gyventi ir dirbti į užsienio valstybę, byloje nėra. Vertinant vidutiniškai rūpestingo ir atidaus žmogaus elgesio standartus, taikomus civilinėje teisėje, apeliantas (ieškovas) pats pasielgė neatsakingai valstybės institucijų atžvilgiu, nedeklaruodamas arba kitaip oficialiai nepranešdamas apie išvykimą į užsienio valstybę. Be to, vien tai, kad kitoje civilinėje byloje buvo nurodyta kita apelianto (ieškovo) gyvenamoji vieta, nepatvirtina, jog ši gyvenamoji vieta buvo aktuali nagrinėjamo ginčo metu. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas (ieškovas) ilgą laiką faktiškai gyveno ir dirbo užsienio valstybėje ir nesiėmė veiksmų informuoti valstybės institucijų apie savo faktinę gyvenamąją vietą, teismas pagrįstai vadovavosi byloje turimais duomenimis. Atitinkamai toks sąmoningas pasyvumas ir lėmė apeliantui (ieškovui) atitinkamas procesines pasekmes, teismui nutarus viešo paskelbimo būdu įteikti jam, kaip adresatui, kurio gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos, tiek atsakovės procesinius dokumentus, tiek ir patį priimtą sprendimą už akių pagal CPK 130 straipsnio nuostatas. Todėl apelianto (ieškovo) nurodytos aplinkybės nepagrindžia, kad sprendimas už akių jo atžvilgiu neįsiteisėjo. Pažymėtina, kad sprendimas už akių negali būti kvestionuojamas kitu teisiniu procesu, įskaitant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškinį, kuriuo faktiškai siekiama peržiūrėti ir paneigti įsiteisėjusio teismo sprendimo už akių teisėtumą ir pagrįstumą.

15. Apeliantas (ieškovas) atskiruoju skundu prašo nevertinti šios situacijos formaliai ir pateikti išaiškinimą, kaip nagrinėjamu atveju turėtų būti ginamos pažeistos jo teisės. CPK 21 straipsnyje įtvirtinama, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki. Teismų praktikoje, aiškinant CPK įtvirtintus teisminio proceso principus pažymima, kad, teismas, kaip ginčus dėl teisės sprendžianti institucija, privalo būti nešališkas. Tai reiškia, kad teismas negali tapti ieškovo advokatu ir už jį suformuluoti procesinio dokumento reikalavimus (pvz. ieškinio) dalyką ir pagrindą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-300/2011). Vadovaujantis nurodytu, pagal suformuotą teismų praktiką teismas neturi teisės ieškoti ar nurodyti proceso šaliai jos teisių gynimo būdų, taip pat formuluoti už ją procesinių reikalavimų ar parinkti tinkamesnį teisių gynimo būdą.

16. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos apeliacijos rezultatui, todėl plačiau dėl jų nėra pasisakoma.

Dėl bylos procesinės baigties

17. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą 2025 m. spalio 10 d. nutartį, tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, todėl apeliacine tvarka patikrinta nutartis nekeistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.