Utenos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. B. ieškininį pareiškimą dėl 2012 m. vasario 17 d. Visagino miesto apylinkės teismo sprendimo dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, pakeitimo,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Išvadą teikiančios institucijos-Visagino savivaldybės administracijos VTAS atstovė nurodė, jog skyrius sutinka su ieškininio pareiškimo prašymais dėl nepilnamečio K. B., gimusio (duomenys neskelbtini) ir nepilnametės J. B., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo kartu su tėvu A. B., ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo iš atsakovės. Atstovė nurodė, jog atsakovės A. B. šeima 2012-11-13 Visagino administracijos direktoriaus įsakymu Nr. ĮV-1324 įtraukta į Skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Skyriuje pastaruoju metu buvo nuolat gaunami pranešimai dėl nepilnamečių K. B. nepakankamos priežiūros iš Visagino miesto PK,

gyventojų, A. B. buvo skirta net administracinė nuobauda, pagal LR ATPK 181 str. Taip pat Visagino miesto PK pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl A. B. smurto panaudojimo prieš nepilnametį K. B.. Taip pat VATS yra nuolat gaunami žodiniai ir rašytiniai namo (duomenys neskelbtini) gyventojų skundai, kad A. B. šeimoje yra netinkama nepilnamečiams vaikams aplinka, neužtikrinamas tinkamas vaikų auklėjimas bei priežiūra, vartojamas alkoholis. Atsakovė A. B. niekur nedirba, gyvena iš socialinių išmokų, turi didelį įsiskolinimą už buto komunalinių paslaugų apmokėjimą-8000 litų. Nepilnametė J. B. nuo 2012-10-01 nelankė vaikų darželio dėl didelės skolos už vaiko išlaikymą darželyje. Nepilnametis K. B. reikalauja ypatingos priežiūros. Berniuko intelektiniai gebėjimai atitinka labai žemą gebėjimų lygį, 2013 m. gruodį, tarpininkaujant VTAS, K. B. buvo perkeltas mokytis į (duomenys neskelbtini) specialųjį skyrių. Nepilnamečiui K. B. apie metus pasireiškia epilepsijos priepuoliai, kurie yra provokuojami streso. Visagino socialinių paslaugų centro socialinio darbuotojo, dirbančio su šeima, duomenimis, A. B. nesugeba atlikti asmeniniame ir visuomeniniame gyvenime reikalingų funkcijų, nėra motyvuota spręsti savo problemas, tik neseniai kreipėsi į specialistus dėl alkoholio vartojimo problemų. 2013-01-17 VTAS gauta informacija, kad 00.04 val. A. B. buvo namuose kartu su nepilnamečiais vaikais neblaivi, nepilnamečių vaikų akivaizdoje bandė perpjauti sau rankų ir kojų venas, taip sukeldama pavojų ne tik sau, bet ir savo vaikų fizinei ir psichinei sveikatai. Moteris medikų pagalba išvežta į Vilniaus psichiatrinę ligoninę. 2013-01-17 VTAS bendraujant su nepilnamečiais vaikais J. ir K. B., išsiaiškinta, kad jie patyrė daug neigiamų išgyvenimų. Pokalbio metu nepilnamečiai nurodė, jog jie nori gyventi senelių namuose, bijoję grįžti į motinos butą. Vaikai informavo, jog mama jau ne pirmą kartą bando žudytis. Nors jaunesniojo dukra J. šiuo metu nurodo norinti gyventi su mama, tačiau atsižvelgiant į išdėstytus faktus, akivaizdu, jog svarbiausia yra ne vaiko nuomonė, o jo interesai. Vaikams šiuo metu nėra saugu gyventi su atsakove A. B., atsakovė nesudaro vaikams sveikos ir saugios aplinkos augti ir gyventi.

VTAS nurodo, jog atsižvelgiant į surinktą informaciją, prašo ieškinį dėl nepilnamečio K. B., gimusio (duomenys neskelbtini) ir nepilnametės J. B., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo kartu su tėvu A. B., ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo iš atsakovės, tenkinti.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas V. J. nurodė, jog jis yra atsakovės A. B. tėvas ir puikiai žino šiuo metu susiklosčiusią sunkią situaciją jo dukros šeimoje. Liudytojas nurodo, jog siekiant apsaugoti vaikus ne tik nuo fizinio ir psichologinio smurto, bet ir nuolat patiriamo streso, būtina nustatyti nepilnamečių K. ir J. gyvenamąją vietą su tėvu A. B., kadangi atsakovė su jai pavestomis funkcijomis nesusitvarko. Liudytojas V. J. nurodo, jog jo dukra A. B. nėra adekvati, sistemingai muša savo sūnų K. B., kuris šiuo metu laikinai gyvena su V. J.. Šis vaikas turi sveikatos problemų, kurias atsakovės elgesys dar labiau pagilino: vaikas nuo mažumės nebuvo vedamas į vaikų darželį, su juo nebuvo užsiiminėjama ir namuose, nors atsakovė visuomet buvo namuose ir per savo gyvenimą tėra dirbusi kokius 10 mėnesių. Šiuo metu K. B. atiduotas į (duomenys neskelbtini) mokyklą, skirtą atsilikusiems vaikams. Vaikui tai yra didelis stresas, kadangi mokykla yra lietuvių kalba, kurios K. nemoka, todėl vaikas dar labiau užsidarė savyje. Šiuo metu V. J. stengiasi kiek įmanoma kompensuoti vaikui dėmsio stoką, užsiima su juo, epilepsijos priepuoliai, kuriuos dažniausiai sukeldavo stresas ir įtampa –liovėsi, vaikas jaučiasi gerai. K. nurodė, jog jis norėtų gyventi su mama, tačiau 2013-03-23 nuvykus pas atsakovę namo, sūnus K. nurodė, atsakovei, kad jis grįš gyventi pas mamą tik jei pastaroji nustos gerti ir rūkyti. Liudytojas nurodo, jog iki 30 metų jo ir atsakovės santykiai buvo puikųs, tai buvo mylimiausias žmogus pasaulyje, tačiau vėliau santykiai sugedo. Atsakovė mėgsta manipuliuoti žmonėmis, gal kokį 100 kartų grąsino nusižudyti, skambindavo ir sakydavo, jog ji miršta, kad persipjaus venas ir prašydavo pinigų. Liudytojas prašo teismo neleisti vaikams grįšti į tokią aplinką ir leisti jiems gyventi su tėvu, kuris, liudytojo manymu, suteiks vaikams saugią ir ramią bei tinkamą augti aplinką.

Teismo posėdyje liudytoja apklausta B. Ž. parodė, kad ji yra atsakovės A. B. kaimynė, gyvena šalia, bute adresu (duomenys neskelbtini). Liudytoja nurodo, jog atsakovę pažįsta jau 8 metai, draugauja su atsakove. Pažįsta ir ieškovą, kaip buvusį atsakovės vyrą, tačiau su juo jokių santykių nepalaiko. Liudytoja B. Ž. nurodo jog jos manymu, atsakovė A. B. gerai prižiūri savo vaikus K. ir J. bei jais rūpinasi, pačios A. ji girtos niekada nematė. Liudytoja nurodo, jog ji kartu su atsakove vedžuioja šunis, susitjknka apie 2-3 kartus per savaitę. Liudytoja nurodo, jog ji žinanti, kad atsakovės A. B. vaikai K. ir

J. buvo paimti, tačiau dėl kokios priežasties vaikai buvo paimti ji nežinanti. Liudytoja nurodo, jog jos pačios vyras prieštarauja tampriems santykiams su kaimynais. Apie tai, jog yra jos namo (duomenys neskelbtini), kaimynų skundai (gretima esančių butų)dėl to, jog atsakovė neprižiūri savo vaikų, liudytoja nurodo nieko nežinanti, jokių triukšmų ji negirdėjusi.

Teismo posėdyje liudytoja apklausta J. S. parodė, kad ji su atsakove A. B. draugauja jau 10 metų, su ieškovu nebendrauja. Liudytoja nurodo, jog apie kartą per savaitę ji būna pas atsakovę svečiuose. Pasak liudytojos atsakovės A. B. vartojančios alkoholį ji nemačiusi, nebent tik per gimtadienius. Liudytoja nurodo, jog mano, kad atsakovė tinkamai prižiūri vaikus ir jais rūpinasi, gal ne visada suspėja juos nuvesti į būrelius, nes ne visada užtenka laiko. Liudytoja nurodo, jog bendrauja su atsakove, bet ne taip artimai, todėl ji nežinanti dėl kokių problemų buvo paimti vaikai, nežinanti ir ar atsakovės sūnus K. serga, jos manymu vaikas yra visiškai sveikas. Pati liudytoja nurodo turinti keturis vaikus, jos šeima taip pat įtraukta į socialinės rizikos apskaitą, kaip nurodo liudytoja, tai yra dėl vyresniojo sūnaus elgesio.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad 2012-02-17 Visagino miesto apylinkės teismo sprendimu, tenkinant prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru abiejų sutuoktinių sutikimu, buvo nutraukta santuoka tarp A. B. ir A. B. (b.l.8-10). Teismo sprendimu buvo nuspręsta, kad po santuokos nutraukimo nepilnamečių vaikų J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) (gim. (duomenys neskelbtini)) (b.l. 6), ir K. B., a.k. (duomenys neskelbtini) (gim. (duomenys neskelbtini)) (b.l.5) gyvenamoji vieta nustatoma kartu su jų motina A. B., a.k. (duomenys neskelbtini), pagal jos deklaruotą gyvenamąją vietą, o A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) įsipareigoja nuo 2011 m. lapkričio 01 d. mokėti savo nepilnamečių vaikų: J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) (gim. (duomenys neskelbtini)), ir K. B., a.k. (duomenys neskelbtini), (gim. (duomenys neskelbtini)) išlaikymui po 500 (penki šimtai litų) kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, nurodytą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Pavesti A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) disponuoti šiomis lėšomis uzufrukto teise. Ištuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) (ištuokos liudijimo įrašo (duomenys neskelbtini)) (b.l.7).

2012-10-05 Utenos apskrities VPK Visagino miesto PK buvo gautas I. S. pareiškimas, kad 2012-10-05 apie 18.00 val.jos dukra V. G. ir sūnus M. G. sumušti bei įžeidinėjami trijų nepilnamečių vaikų, kurių tarpe buvo ir mažametis K. B.. Dėl K. B. mažametystės buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, pagal LR BK 140 str. 2 d. (b.l.30).

2012-11-05 A. B. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, pagal Lietuvos Respublikos ATPK 181 str. (tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams), nustačius, jog mažametis K. B. 2012-12-15 Visagine, Santarvės Aikštėje pavogė Naujametinės eglutės žaislus (b.l.23).

2012-11-12 Utenos apskrities VPK Visagino miesto PK buvo gautas gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Visagine, gyventojų pareiškimas, apie A. B. vaikų nepriežiūros, nurodant, jog bute (duomenys neskelbtini), nuolat triukšmaujama, garsiai leidžiama muzika, ypač nuo 21 val. iki 3 val. nakties, A. B. nesirūpina nei vaikais , nei augintiniu šunimi (b.l.24-25, 26, 27-28, 29, 31).

Atsakovės A. B. šeima 2012-11-13 Visagino administracijos direktoriaus įsakymu Nr. ĮV-1324 įtraukta į Skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (b.l.42). Jai suteikta socialinė ir psichologinė pagalba (B.l.48-50). Šiuo metu nepilnametis K. B. mokosi (duomenys neskelbtini) specialiojo ugdymo skyriuje, 4 spec. klasėje (b.l.137).

2013-01-10 Utenos apskrities VPK Visagino miesto PK buvo gautas gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Visagine, gyventojų pareiškimas, apie tai, jog A. B. neprižiūri savo nepilnamečių vaikų, nuolat girtauja su kita daugiavaike motina A. P., gyvenančia tame pačiame name, bute (duomenys neskelbtini) (b.l.43).

Remiantis 2013-01-22 Utenos apskrities VPK Visagino PK pranešimu, 2013-01-17 apie 00.04 val. Visagino miesto PK buvo gautas anonimas pranešimas, kad A. B., adresu (duomenys neskelbtini), persipjovė venas. Atvykus į įvykio vietą, bute buvo rasta akivaizdžiai neblaivi A. B. ir du jos nepilnamečiai vaikai. A. B. elgėsi neadekvačiai, šaukė, nuolat kartojo, kad nusižudys (b.l.22).

2013-01-17 Visagino savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus sprendimu Nr. (11.16)-45-5 buvo nuspręsta laikinai paimti nepilnamečius J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) (gim. (duomenys neskelbtini)), ir K. B., a.k. (duomenys neskelbtini) (gim. (duomenys neskelbtini)), iš mamos A. B., siekiant užtikrinti šiems vaikams saugumą ir ramią aplinką ir apgyvendinti juos pas senelius:L. B. (b.l.20, 21) ir V. J.

(b.l.18-19) iki jų tėvas A. B. grįš iš Vokietijos ir spręs klausimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su juo (b.l.11). Sprendime nurodo, jog vaikai paimti po to, kai buvo gauta informacija, jog 2013-01-17, nakties metu A. B. būdama namuose neblaivi, prašė nepilnametį sūnų K. pagaląsti peilį, kuriuo vėliau, nepilnamečių vaikų akivaizdoje pjovėsi sau kojų ir rankų venas. Nepilnametis K. iškvietė policijos pareigūnus, kurie A. B. išvežė į policiją, vėliau į Visagino ligoninę, o dar vėliau-į Vilniaus psichiatrinę ligoninę.2013-01—2 Utenos apskrities VPK Visagino miesto PK pažymoje Nr. 89-49-S-090 nurodoma, jog 2013-01-17 apie 00 val. 04 min. atvykus policijos pareigūnams A. B. elgėsi neadekvačiai, šaukė ir nuolat kartojo, jog ji nusižudys, visa tai vyko jos nepilnamečių vaikų akivaizdoje, kurie buvo labai išsigandę (b.l.11).

Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės išduotoje epikrizėje nurodyta, jog A. B. nuo 2013-01-17 iki 2013-01-21 gydyta minėta skyriuje (b.l. 111112). 2013-01-25 VšĮ Visagino pirminės sveikatos priežiūros centro išduotoje pažymoje nurodoma, jog A. B. stovi įskaitoje pas psichiatrą su diagnoze-depresija, šiuo metu vaikams nepavojinga (b.l.106).

Ieškovas A. B. (b.l.32) nuo 2012-05-21 nuolat gyvena Vokietijoje, adresu (duomenys neskelbtini)(b.l.12-13), dirba ribotos atsakomybės bendrovėje (duomenys neskelbtini), nuo 2012-05-30 (b.l.14-17), gaunamas darbo užmokestis-11,05 euro per valandą. Remiantis teismui pateiktais dokumentais, nuo 2013-06-01 ieškovui A. B. ir jo žmonai L. S. siūloma sudaryti nuomos sutartį apsigyventi keturių kambarių 89,74 m² bute, adresu (duomenys neskelbtini) (b.l.113-114). Ieškovo sutuoktinė L. S. sutinka, jog A. B. nepilnamečiai vaikai gyventų kartu su jais (b.l.115-116).

Atsakovė A. B. niekur nedirba, gyvena iš socialinės pašalpos, mokomos vaikams (b.l. 102, 44, 96-101). Remiantis 2013-02-21 antstolio Leono Jankausko kontoros Visagino skyriaus pažyma, A. B. įsiskolinimas pagal 2012-02-17 Visagino miesto apylinkės teismo sprendimą priteisto išlaikymo skirto nepilnamečiams vaikams, 2013-02-01 dienai sudaro 15 000 litų (b.l.103). Šiuo metu atsakovė A. B. dalyvauja projekte“Noriu, galiu veikiu-dirbu“, mokosi buhalterės specialybės A. Visagino šeimos krizių centre (b.l.136).

Iš 2012-11-20 VĮ „Visagino energija“ pranešimo matyti, jog A. B., gyvenanti (duomenys neskelbtini), 2012-11-20 buvo skolinga minėtai įmonei už energijos išteklius 4311,75 litus. Paskutinis mokėjimas buvo atliktas 2010-12-08 (b.l.45). Pagal 2012-11-21 UAB „Visagino būstas“ pažymą, įsiskolinimas už suteiktas komunalines paslaugas (duomenys neskelbtini), butui, 2012-11-01 sudaro 4701,90 litų (b.l.46). remiantis 2012-11-22 (duomenys neskelbtini) (vaikystės pedagogikos centras) pažyma Nr. S-127, A. B. mažametė dukra J. B., gimusi (duomenys neskelbtini), nelanko lopšelio-darželio nuo 2012-10-01, nelankomumo priežastis-skola už vaiko 9išlaikymą lopšelyje-darželyje. Skola - 248,60 Lt. (b.l.47). Remiantis 2012-11-21 Visagino pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai centro pažyma Nr. (2.29)S-126, nepilnametis K. B.,gimęs (duomenys neskelbtini), turi sveikatos sutrikimų (psichologinio pobūdžio (b.l.51-53), o remiantis 2013-01-15 Vaikų ligoninės VšĮ Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikos filialo išrašu iš medicininių dokumentų, nepilnametis K. B., gimęs (duomenys neskelbtini), vaikas serga epilepsija, priepuoliai yra provokuojami streso (b.l.54-55).

Visagino savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2013-02-13 išvadoje nurodoma, jog pokalbių su nepilnamečiais metu išsiaiškinta, jog nepilnametis K. B. norėtų gyventi tiek su tėvu, tiek su mama, bet mama turėtų nustoti rūkyti ir gerti, nes ji jam pažadėjusi. K. B. nurodė, jog jis negali pasirinkti su kuo jis iš tikrųjų norėtų gyventi. Nepilnametė J. B. nurodė, jog ji myli ir tėtį ir mamą, bet gyventi norėtų su mama. Mergaitė pasakojo, jog mama šiuo metu „serga“, bet žadėjo „gydytis“ ir tuomet ji galėsiant gyventi su ja. Mergaitė pokalbio metu nurodė, jog tėvas jai skambina kiekvieną dieną interneto pagalba, jo žmona ir vaikai nuolat kviečia ją gyventi pas save, bet ji nenorinti palikti sergančios mamos. VTAS išanalizavęs surinktą medžiagą daro išvadą, jog nepilnamečiams J. ir K. B. gyventi kartu su mama A. B. yra nesaugu, gyvendami su ja jie patyrė daug neigiamų išgyvenimų, jiems nebuvo užtikrinta tinkama priežiūra ir auklėjimas. K. B. yra specifinių poreikių (turi sveikatos problemų ir raidos sutrikimų), jam reikalinga ypatinga priežiūra ir saugi, nesukelianti stresų aplinka. VTAS nurodo, jog atsižvelgiant į surinktą informaciją, prašo ieškinį dėl nepilnamečio K. B., gimusio (duomenys neskelbtini) ir nepilnametės J. B., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo kartu su tėvu A. B., ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo iš atsakovės, tenkinti (b.l.88-89).

jog Utenos apskrities VPK Visagino miesto PK atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 49-1-00360-12 pagal LR BK 140 str. 2 d., kur įtarimas įteiktas A. B., kuri įtariama tuo, jog 2012-11-08 apie 24 valandą, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), savo mažamečiui sūnui K. B., gulinčiam lovoje užsuko rankas pakeldama jas virš jo galvos ir vieną kartą su ranka sudavė į veido sritį, tuo sukeldama sūnui K. B. fizinį skausmą (b.l.129).

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 3.169 str. įtvirtintomis nuostatomis, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta (kilus ginčui) teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

Po teismo sprendimo priėmimo pasikeitus aplinkybėms teismas gali pakeisti vaiko gyvenamąją vietą, išlaikymo dydį ir formą, nustatyti bendravimo su vaiku tvarką pagal vieno iš vaiko tėvų ieškinį (Lietuvos Respublikos CK 3.169str., 3.201str., 3.175str., 3.176str.).

Byloje keliamas klausimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina vadovautis ir prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus.

Teismo pareiga ex officio kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti vaiko interesus. Vaiko interesus nulemia vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, vystymasis, jam turi būti suteikta galimybė turėti savo aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų būti, užsiimti vaiko vystymuisi reikalingais dalykais, todėl kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl vaiko interesų turi būti įvertinama reikšmingų faktų visuma.

Ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). CK 3.174 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta šį principą įgyvendinanti teisės norma, pagal kurią teismas, nagrinėjantis ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, prioritetiškai turi vadovautis vaiko interesais. Kartu įstatyme įtvirtinta teismo pareiga, sprendžiant ginčus dėl vaikų, išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, išsiaiškinti vaiko norus ir atsižvelgti į juos, jeigu vaiko norai neprieštarauja jo interesams (CK 3.177 straipsnis, 3.174 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje išaiškinta, kad kiekvienu atveju, sprendžiant tokio pobūdžio ginčą, turi būti nustatyta, su kuriuo iš tėvų nustačius vaiko gyvenamąją vietą, tai labiau atitiks jo interesus, vaiko nuomonė, pareikšta dėl jo gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų, nėra privaloma teismui, ji turi būti vertinama tik kartu su kitais duomenimis byloje, reikšmingų faktinių aplinkybių visumos kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-3-242/2005).

Vaiko interesus nulemia vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, vystymasis, jam turi būti suteikta galimybė turėti savo aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų būti, užsiimti vaiko vystymuisi reikalingais dalykais, todėl kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl vaiko interesų turi būti įvertinama reikšmingų faktų visuma, be kitų: kiekvieno iš tėvų galimybės ir pastangos, užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą, įgyvendinimas; kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygos, t. y. tos sąlygos, kuriomis vaikas gyveno iki ginčo dėl jo gyvenamosios vietos pakeitimo, ir kuriomis jam tektų gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su kitu iš tėvų; vaiko norai ir pažiūros. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų – tai yra svarbi sąlyga, nes būtent prisirišimo pagrindas (natūralus ar nulemtas netinkamo vieno iš tėvų elgesio ar nuomonės) nulemia vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius. Sprendžiant apie vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, būtina įvertinti, su kuriuo iš tėvų ir kiek laiko vaikas gyveno nuo gimimo, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena bylos nagrinėjimo metu. Taip pat įvertintinas vaiko prisirišimas prie brolių, seserų (ir kitų giminaičių), kiekvieno tėvo doroviniai ir kitokie asmenybės bruožai, tėvų požiūris į vaiko auklėjimą, vystymąsi, dalyvavimas vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, kiekvieno iš tėvų galimybės sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, materialinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes), tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūris į vaiką ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų

kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. L. Š., bylos Nr. 3K-3-176/2005; 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. K. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-411/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-24/2010; kt.).

Nagrinėjamu atveju teismų nustatyta, kad K. B. ir J. B. nuo gimimo iki 2010-2011 metų gyveno su abiem tėvais, nuo 2012 m. (nutraukus santuoką ir teismo sprendimu patvirtinus šalių susitarimą), – su atsakove A. B.. O nuo 2013-01-17, remiantis VTAS sprendimu dėl vaikų laikino paėmimo iš tėvų, nepilnametės J. B., gimusios (duomenys neskelbtini) laikina gyvenamoji vieta nustatyta su senele L. B., o nepilnamečio K. B., gimusio (duomenys neskelbtini) su seneliu-V. J.. Nepilnametis K. B. nurodė, jog norėtų gyventi tiek su tėvu, tiek su mama, bet mama turėtų nustoti rūkyti ir gerti, nes ji jam pažadėjusi. K. B. nurodė, jog jis negali pasirinkti su kuo jis iš tikrųjų norėtų gyventi. Nepilnametė J. B. nurodė, jog ji myli ir tėtį ir mamą, bet gyventi norėtų su mama. Mergaitė pasakojo, jog mama šiuo metu „serga“, bet žadėjo „gydytis“ ir tuomet ji galėsiant gyventi su ja. Mergaitė pokalbio metu nurodė, jog tėvas jai skambina kiekvieną dieną interneto pagalba, jo žmona ir vaikai nuolat kviečia ją gyventi pas save, bet ji nenorinti palikti sergančios mamos. Kaip matyti, abu nepilnamečiai vaikai ir K. ir J. bendrauja su abiem tėvais, su abiem tėvais jų tarpusavio santykiai yra geri, o emocinis ryšys - glaudus. Vaikai myli ir tėtį ir mamą, norėtų likti gyventi su mama tik su viena sąlyga-jei mama (atsakovė A. B.) nustotų gerti ir rūkyti.

Sprendžiant skyrium gyvenančių tėvų ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, pareikštą remiantis CK 3.169 straipsnio 3 dalimi, teismui būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Aplinkos keitimas vaikui sukelia emocinių išgyvenimų, gali padaryti tam tikrą socialinę, psichologinę žalą. Tarptautinės ir nacionalinės teisės normos užtikrina vaiko šeimos aplinkos apsaugą ir, nesant būtino reikalingumo bei aiškaus, pakankamo pagrindo, nenumato vaiko šeimos aplinkos keitimo. Stabilios vaiko aplinkos užtikrinimo poreikis atsispindi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) taikymo (žr., mutatis mutandis, N. and S. v. Switzerland (GC), no. 41615/07, 6 July 2010; H. v. Finland, no. 19823/92, 23 September 1994). Lietuvos teismų praktika taip pat yra orientuota į stabilų vaiko gyvenimą jo poreikius atitinkančioje aplinkoje. Tokios aplinkos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas, t. y. būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. v. D. I., bylos Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. V. N., bylos Nr. 3K-3-506/2008).

Kaip matyti, 2013-01-17 Visagino savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus sprendimu Nr. (11.16)-45-5 buvo nuspręsta laikinai paimti nepilnamečius J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) (gim. (duomenys neskelbtini)), ir K. B., a.k. (duomenys neskelbtini) (gim. (duomenys neskelbtini)), iš mamos A. B., siekiant užtikrinti šiems vaikams saugumą ir ramią aplinką ir apgyvendinti juos pas senelius:L. B. (b.l.20, 21) ir V. J. (b.l.18-19). Sprendime nurodo, jog vaikai paimti po to, kai buvo gauta informacija, jog 2013-01-17, nakties metu A. B. būdama namuose neblaivi, prašė nepilnametį sūnų K. pagaląsti peilį, kuriuo vėliau, nepilnamečių vaikų akivaizdoje pjovėsi sau kojų ir rankų venas. Nepilnametis K. iškvietė policijos pareigūnus, kurie A. B. išvežė į policiją, vėliau į Visagino ligoninę, o dar vėliau-į Vilniaus psichiatrinę ligoninę.2013-01—2 Utenos apskrities VPK Visagino miesto PK pažymoje Nr. 89-49-S-090 nurodoma, jog 2013-01-17 apie 00 val. 04 min. atvykus policijos pareigūnams A. B. elgėsi neadekvačiai, šaukė ir nuolat kartojo, jog ji nusižudys, visa tai vyko jos nepilnamečių vaikų akivaizdoje, kurie buvo labai išsigandę (b.l.11). Atsižvelgiant į 2013-01-17 Visagino savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus sprendime Nr. (11.16)-45-5 išdėstytas aplinkybes, atsakovė A. B. neužtikrina tinkamos vaikų priežiūros, ji buvo namuose kartu su mažamečiais vaikais neblaivi (tai, jog tai ne pirmas kartas, patvirtinta į civilinę bylą pateiktos Utenos apskrities VPK pažymos bei atsakovės A. B. gyvenamosios vietos, namo (duomenys neskelbtini), kaimynų pranešimai), naktį pjovėsi venas vaikų akivaizdoje, sukėlė vaikams didelių neigiamų išgyvenimų (kaip nurodė vaikai, mama naktį gėrė, vėliau šaukė, liepė K. atnešti peilį, grasino, kad „nupjaus sau koją ar ranką“, vaikai labai išsigando). Vaikai informavo VTAS darbuotojus, jog mama jau ne pirmą

kartą bando žudytis, t.y. šis 2013-01-17 incidentas buvo jau ne pirmas. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nepilnametis K. B. reikalauja ypatingos priežiūros. Berniuko intelektiniai gebėjimai atitinka labai žemą gebėjimų lygį, 2013 m. gruodį, tarpininkaujant VTAS, K. B. buvo perkeltas mokytis į (duomenys neskelbtini) specialųjį skyrių. Nepilnamečiui K. B. apie metus pasireiškia epilepsijos priepuoliai, kurie yra provokuojami streso, todėl nepilnamečio gyvenimas tokioje aplinkoje (kurioje vaikas nuolat patiria baimę ir stresą) dar labiau provokuoja vaiko ligą.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog 2013-03-07 Utenos apskrities VPK Visagino mesto PK rašte Nr. 89-49-S-1947 nurodyta, jog Utenos apskrities VPK Visagino miesto PK atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 49-1-00360-12 pagal LR BK 140 str. 2 d., kur įtarimas įteiktas A. B., kuri įtariama tuo, jog 2012-11-08 apie 24 valandą, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), savo mažamečiui sūnui K. B., gulinčiam lovoje užsuko rankas pakeldama jas virš jo galvos ir vieną kartą su ranka sudavė į veido sritį, tuo sukeldama sūnui K. B. fizinį skausmą (b.l.129). Todėl darytina pagrįsta išvada, jog kad esanti aplinka mažamečiams K. B. ir J. B. tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaikų gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų-ieškovu A. B..

Taip pat vienas iš kriterijų, nustatant vaiko gyvenamąją vietą yra ir šalių materialinė padėtis, kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygos, t. y. tos sąlygos, kuriomis vaikas gyveno iki ginčo dėl jo gyvenamosios vietos pakeitimo, ir kuriomis jam tektų gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su kitu iš tėvų, kiekvieno iš tėvų galimybės sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, materialinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes) tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūris į vaiką ir kt..

Atsakovė A. B. niekur nedirba, gyvena iš socialinių išmokų, turi didelį įsiskolinimą už buto komunalinių paslaugų apmokėjimą-8000 litų. Nepilnametė J. B. nuo 2012-10-01 nelankė vaikų darželio dėl didelės skolos už vaiko išlaikymą darželyje. Visagino socialinių paslaugų centro socialinio darbuotojo, dirbančio su šeima, duomenimis, A. B. nesugeba atlikti asmeniniame ir visuomeniniame gyvenime reikalingų funkcijų. Tuo tarpu ieškovas B. (b.l.32) nuo 2012-05-21 nuolat gyvena Vokietijoje, adresu (duomenys neskelbtini)(b.l.12-13), dirba ribotos atsakomybės bendrovėje (duomenys neskelbtini), nuo 2012-05-30 (b.l.14-17), gaunamas darbo užmokestis-11,05 euro per valandą. Remiantis teismui pateiktais dokumentais, nuo 2013-06-01 ieškovui A. B. ir jo žmonai L. S. siūloma sudaryti nuomos sutartį apsigyventi keturių kambarių 89,74 m² bute, adresu (duomenys neskelbtini) (b.l.113-114). Ieškovo sutuoktinė L. S. sutinka, jog A. B. nepilnamečiai vaikai gyventų kartu su jais (b.l.115-116).

Teismas, remdamasis išdėstytu bei 2013-02-13 Visagino savivaldybės administracijos VTAS išvadą byloje, atsižvelgdamas į tai, jog atsakovė A. B. tinkamai nevykdė pareigos auklėti, prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus bei rūpintis jais, bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, išanalizavęs surinktą medžiagą daro išvadą, jog esanti aplinka mažamečiams K. B. ir J. B. tapo nesaugi (gyvendami su motina A. B. jie patyrė daug neigiamų išgyvenimų, jiems nebuvo užtikrinta tinkama priežiūra ir auklėjimas), esama aplinka nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jiems būtų sukurta pakeitus vaikų gyvenamąją vietą; taip pat atsižvelgdamas į šalių buitines gyvenimo sąlygas: atsakovės materialių gyvenimo sąlygų neapibrėžtumą, nuolatinio pajamų šaltinio neturėjimą, daro pagrįstą išvadą, jog yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad nepilnamečių vaikų interesams neprieštarautų gyvenamosios vietos su ieškovu nustatymas todėl nepilnamečių vaikų: K. B., gimusio (duomenys neskelbtini) ir J. B., gimusios (duomenys neskelbtini), nuolatinė gyvenamoji vieta nustatytina su kitu iš jų tėvų-ieškovu A. B., pagal jo nuolatinę gyvenamąją vietą.

Informuoti šalis, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 3.170 str. įtvirtintomis nuostatomis, tėvas ar motina, negyvenantys kartus su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 3 d.).

Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad teismo sprendimas dėl vaikų gyvenamosios vietos neįgyja res iudicata galios. Vaikų interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai nuo to, ar jie gyvena kartu su vaikais, ar skyriumi. Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikai, įgyja papildomų pareigų, iš kurių

svarbiausia, o neretai – sunkiausia – užtikrinti vaikų bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Č. v. I. Č., bylos Nr. 3K-3-555/2007). Dėl to teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, pasikeitus aplinkybėms, bet kuri šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo (pakeitimo).

Dėl išlaikymo priteisimo.

Ieškovas prašo teismo nustačius nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su juo, Visagino miesto apylinkės teismo 2012-02-12 sprendimą dalyje, kurioje iš A. B. priteista nepilnamečio K. B., gimusio (duomenys neskelbtini) ir nepilnametės J. B., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui mokėti po 500 litų kiekvienam vaikui kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis, pakeisti ir priteisti iš A. B. nepilnamečio K. B., gimusio (duomenys neskelbtini) ir nepilnametės J. B., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui mokėti po 250 litų kiekvienam vaikui kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės, pavedant A. B. disponuoti nurodytomis lėšomis uzufrukto teise.

Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Jei tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka tokios formos ir dydžio, kokį parenka kiekvienoje konkrečioje byloje teismas, prioritetiškai atsižvelgdamas į vaiko interesus, jo poreikius. Individualūs vaiko poreikiai, jo kaip asmenybės vystymasis sąlygoja ir reikalingą realų išlaikymo dydį. Siekiant, jog suaugęs vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui, siekiant gero išsilavinimo, jam realizuojant turimus gebėjimus, pomėgius. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtinais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas(CK 3.192 str. 2 d.) Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.

Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (Konvencijos 27 str. 1,2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis (vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui ir ugdymui), sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Tėvų turtinė padėtis nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, pensiją, socialinę pašalpą ir kt. Nustatant proporcingumą tarp tėvų turtinės padėties turi būti nustatyta kiekvieno iš tėvų dalis išlaikymo prievolėje ir konkretus išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 3 d.).

Pažymėtina, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti Lietuvos Respublikos CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje V. S. v. M. S., bylos Nr. 3K-3-259/2004 m.).

Teismas mano, jog nepilnamečiams K. B., gimusiam (duomenys neskelbtini) ir J. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), teiktino iš abiejų tėvų vieno mėnesio išlaikymo dydis negali būti mažesnis už vieną minimalią mėnesio algą (MMA).

Teismas keisdamas ir nustatydamas iš atsakovės priteistino išlaikymo išmokų dydį, atsižvelgia į nepilnamečių vaikų poreikius, ieškovo ir atsakovės gaunamas pajamas, į tai, jog materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str.3 d.), į tai, jog atsakovė yra sveika, darbinga, duomenų, jog be nepilnamečių K. ir J. B. atsakovė turėtų dar kokių nors išlaikytinių, teismui nepateikta, todėl teismas mano, jog atsakovė privalo teikti pakankamą

išlaikymą savo vaikams, ir daro išvadą jog remiantis protingumo, teisingumo principais, tikslinga pakeisti Visagino miesto apylinkės teismo 2012-02-12 sprendimą Nr. 2-162-844/2012 dalyje, kurioje iš A. B. priteista nepilnamečio K. B., gimusio (duomenys neskelbtini) ir nepilnametės J. B., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui mokėti po 500 litų kiekvienam vaikui kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis ir priteisti iš A. B. nepilnamečio K. B., gimusio (duomenys neskelbtini) ir nepilnametės J. B., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui mokėti po 250 litų kiekvienam vaikui kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės, pradedant mokėti nuo 2013-03-27 pavedant A. B. disponuoti nurodytomis lėšomis uzufrukto teise.

Lietuvos Respublikos CK įtvirtintas vaikų ir tėvų turto atskyrimo principas (CK 3.185 straipsnio 1 dalis), pagal kurį nepilnametis gali būti nuosavybės teisinių santykių subjektas, turto savininkas. Dėl to teismas priteisia išlaikymą vaikui, o ne jo įstatyminiam atstovui (CK 3.157 str., 3.272 straipsnio 1 dalis).

Teismo sprendimu dėl išlaikymo priteisimo teismas turi paskirti tėvą (motiną), tvarkysiantį vaikui išlaikyti skirtas lėšas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarimas Nr. 54). Tėvas (motina) priteistą išlaikymą vaikui tvarko uzufrukto teise (CK 3.185 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Ieškovas A. B. prašo teismo priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas: 290 Lt. žyminio mokesčio (b.l. 4).

Sutinkamai su LR CPK 88 str., 93 str. 1 d., iš atsakovės priteisiama ieškovo naudai – išlaidos, susijusios su žyminio mokesčio sumokėjimu-290 litų sumoje, valstybės naudai – pašto išlaidos. Kitų duomenų, patvirtinančių turėtas bylinėjimosi išlaidas ieškovas teismui nepateikė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 3.65, 3.85 str. 1 d., 3.170 str., 3.174 str., 3.192 str., 3.201 str., CPK 88 str., 93 str., 98 str., 268, 270 str. str. ,-

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Pakeisti Visagino miesto apylinkės teismo 2012-02-17 teismo sprendimą Nr. 2-162-844/2012 dalyje, kurioje nepilnamečio K. B., gimusio (duomenys neskelbtini) ir nepilnametės J. B., gimusios (duomenys neskelbtini) nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta su jų motina A. B., ir nustatyti nepilnamečio K. B., gimusio (duomenys neskelbtini) ir nepilnametės J. B., gimusios (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su jų tėvu A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Pakeisti Visagino miesto apylinkės teismo 2012-02-12 sprendimą Nr. 2-162-844/2012 dalyje, kurioje iš A. B. priteista nepilnamečio K. B., gimusio (duomenys neskelbtini) ir nepilnametės J. B., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui mokėti po 500 litų kiekvienam vaikui kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis ir priteisti iš A. B. nepilnamečio K. B., gimusio (duomenys neskelbtini) ir nepilnametės J. B., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui mokėti po 250 litų kiekvienam vaikui kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės, pradedant mokėti nuo 2013-03-27 pavedant A. B. disponuoti nurodytomis lėšomis uzufrukto teise.

Panaikinti 2013 m. sausio 25 d. Visagino miesto apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. N2-173-664/2013 dėl laikinos nepilnamečių K. B., gimusio (duomenys neskelbtini) ir J. B., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), iki bus priimtas sprendimas byloje.

Išieškoti iš atsakovės A. B. 290 Lt. (du šimtus devyniasdešimt litų) žyminio mokesčio ieškovo A. B. naudai bei 11,22 Lt. (vienuolika litų 22 ct.) pašto išlaidų valstybės naudai.

Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo yra skubiai vykdytinas.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Visagino miesto apylinkės teismą.