Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui M. K.,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovui P. B. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, byloje daluvaujantys tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – uždaroji akcinė bendrovė „Mokilizingas“, uždaroji akcinė bendrovė „Bobutės paskola“, uždaroji akcinė bendrovė „Minibank“, uždaroji akcinė bendrovė „General Financing“, institucija teikianti išvadą - Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė V. B. 2014-12-23 kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti jos ir atsakovo P. B. santuoką, sudarytą Šakių rajono savivaldybės administracijos CMS 2007-07-07, santuokos akto įrašas Nr. 75, dėl sutuoktinio P. B. kaltės; nutraukus santuoką šalims palikti santuokines pavardes; nustatyti sūnaus N. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; nustatyti, kad atsakovas P. B. bendraus su sūnumi abiems pusėm ir sūnui priimtinu laiku, iš anksto suderintu susitikimo laiku; priteisti iš P. B. sūnaus N. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą periodinėmis išmokomis po 115,84 Eur (400 Lt) į mėnesį iki sūnaus pilnametystės indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę V. B.; priteisti įsiskolinimą už 2014 metų sausio, balandžio, gegužės, birželio, liepos rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio mėnesius po 115,84 Eur (400 Lt) į mėnesį, iš viso 1042,63 Eur (3600 Lt); transporto priemonę (duomenys neskelbtini) AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palikti P. B. nuosavybėje; nustatyti, kad atsakovo P. B. kreditorinės prievolės yra jo asmeninės prievolės, o ieškovės kreditorinė prievolė uždarajai akcinei bendrovei „Mokilizingas“ yra jos asmeninė prievolė.

Kadangi šalys negyvena kartu, neveda bendro ūkio, jų santuokinis gyvenimas yra nutrūkęs, ieškovė prašė santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės. Nutraukus santuoką, prašė nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ja. Nurodė, kad ji dirba, turi gyvenamą patalpą, žalingų įpročių neturi, niekada nebuvo teista. Ieškovės ir nepilnamečio sūnaus santykiai yra geri, ieškovė daug bendrauja su sūnumi, ją ir sūnų sieja stiprus emocinis ryšys, pagrįstas meile, dėmesiu, pagarba vienas kitam ir rūpinimusi. Todėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove labiau atitiks nepilnamečio sūnaus interesus. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas galės bendrauti su sūnumi N. pagal iš anksto suderintą laiką, kuris būtų priimtinas abiems šalims ir sūnui.

Ieškovės atstovė advokatė J. A. palaikė ieškovės reikalavimus ir išdėstytą poziciją. Pažymėjo, kad iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad šalių šeimyninis gyvenimas nebuvo darnus, gimus vaikui išaiškėjo atsakovo nešeimyninis požiūris, tai patvirtino ir byloje apklaustos liudytojos. Atsakovas neišlaikė šeimos, vartojo alkoholį, neteikė vaiku išlaikymo. Todėl laikytina, kad atsakovo kaltė įrodyta. Vaikas gyveno visą laiką su motina, ieškovė prašo priteisti minimalią sumą išlaikymui. Ieškovė paaiškino, kad kelis mėnesius pervedė atsakovas pinigus, o toliau neteikė išlaikymo. Esant nurodytoms aplinkybėms ieškinys tenkintinas visiškai. Pažymėjo, kad atsakovas buvo įsigijęs automobilį už paskolą, kurį išsivežė ir pardavė. Atsakovo kreditoriniai įsipareigojimai buvo imi nežinant ieškovei ir panaudoti ne šeimos poreikiams, todėl yra pagrindas pripažinti, kad visos prievolės yra atsakovo asmeninės prievolės.

Atsakovas atsiliepimo į ieškovės pareikštą ieškinį byloje nepateikė. Atsakovo kuratorius advokatas D. J. teismo posėdžio metu ieškinio reikalavimams neprieštaravo, išskyrus dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės. Kuratoriaus vertinimu, tai, kad ieškovė pripažino liepusi atsakovui išsikraustyti, rodo, kad atsakovo kaltę preziumuojančios aplinkybės, kad jis paliko šeimą ir nesirūpino šeima, nėra. Pripažintina, kad santuoka iširo dėl abiejų kaltės.

Kuratorius neprieštaravo dėl vaiko gyvenamosios vietos su ieškove nustatymo, prašomo priteisti išlaikymo dydžio, dėl kreditorinių įsipareigojimų padalinimo.

Teismo posėdyje trečiojo asmens atstovas nedalyvavo, apie posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai (2 t., b.l. 8).

Teismo posėdyje trečiojo asmens atstovas nedalyvavo, apie posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai (2 t., b.l. 7).

Teismo posėdyje atstovas nedalyvavo, apie posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai (2 t., b.l. 9).

Institucijos teikiančios išvadą byloje Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovės V. B., šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus Kauno mieste, apskaitą. Ginčo tarp šalių dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra. Vaikas iki šiol augo su motina, todėl darytina išvada, kad ir toliau turi gyventi su motina. Ieškovė nurodė, kad ieškinyje nurodyta suma užtikrintų vaiko poreikius, todėl VTAS vertinimu, jei būtų priteista ieškovės prašoma suma tai neprieštarautų vaiko interesams.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas santuoką sudarė 2007-07-07, Šakių rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. 75), (1 t., b.l. 18).

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Civilinio kodekso 3.60 straipsnyje nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės sąlygos. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Pagal Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu.

Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsižvelgia į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu dėl santuokos išrimo sąlygas. Pagal Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalį, sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.26 straipsnis, 3.27 straipsnis, 3.28 straipsnis numato, kad sudarę santuoką sutuoktiniai įgyja teises ir pareigas, privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo. Sudarę santuoką, sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. Civilinio kodekso 3.27 straipsnyje išvardytų pareigų pažeidimas gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu (Civilinio kodekso 3.60 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

Atsakovo kuratorius prašė santuoką nutraukti, pripažįstant, kad ji nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kuratoriaus vertinimu, šalys neturėjo bendro tikslo, bendro ūkio nevedė, be to, pati ieškovė nurodė, kad išvarė atsakovą. Todėl atstovo manymu, atsakovo kaltės prezumpcijos nėra.

Civilinio kodekso 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Nagrinėjamu atveju atsakovas (jo atstovas) turėjo pateikti įrodymus, paneigiančius ieškovės nurodytas aplinkybes dėl atsakovo kaltės dėl šeimos iširimo (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis). Tačiau atsakovas ir jo atstovas ieškovės nurodytų aplinkybių nepaneigė ir ieškovės kaltės įrodymų nepateikė. Tai, kad atsakovui piktnaudžiaujant alkoholiu ir nesirūpinant šeima, į ieškovės prašymus keisti gyvenimo būdą nereaguojant, ieškovė jam pasakė išsikraustyti, teismas nevertina kaip ieškovės kaltę pagrindžiančią aplinkybę. Atsakovui buvo leista rinktis, ieškovė siekė išsaugoti šeimą, prašė atsakovo keisti gyvenimo būdą. Tačiau atsakovas pasirinko ne gyvenimo būdo keitimą, o išėjimą iš namų. Teismo vertinimu, tai, kad atsakovas į šeimą daugiau nesugrįžo, jokio ryšio su ieškove ir sūnumi nepalaikė, rodo, jog išėjimas iš namų ir šeimos palikimas buvo pačio atsakovo sprendimas. Pažymėtina, kad netgi prasidėjus teismo procesui, atsakovas visiškai nesidomėjo bylos eiga, savo pozicijos neišreiškė ir neatskleidė savo gyvenamosios vietos. Tai rodo visišką atsakovo abejingumą šeimą liečiančiais klausimais.

Byloje esantys Gyventojų registro duomenys patvirtina, kad atsakovas nuo 2012-11-01 deklaravęs savo išvykimą į užsienį Jungtinę Karalystę (1 t., b.l. 64).

Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, ieškovės bei byloje apklaustų liudytojų R. M. ir N. S. parodymus, kad atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu, neteikė materialinio išlaikymo šeimai, taip pat į tai, kad 2012-11-01 atsakovas išvyko iš Lietuvos, teismas vertintina, jog atsakovo kaltę preziumuojančios aplinkybės yra įrodytos.

Kadangi šalys daugiau nei vienerius metus gyvena atskirai, bendro ūkio neveda, darytina išvadai, jog šalių santuoka yra tik formali ir nėra galimybių ją išsaugoti, todėl santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 3 dalis, 3.62 straipsnis).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (Civilinio kodekso 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė po santuokos nutraukimo prašė jai palikti santuokinę pavardę – B., atsakovui – B. Atsakovo prieštaravimų dėl pavardžių nėra, todėl šis ieškovės prašymas tenkintinas.

Dėl šalių tarpusavio išlaikymo.

Ieškovė po santuokos nutraukimo išlaikymo sau nereikalavo. Byloje pripažinus, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, atsakovas neturi teisės į išlaikymą (Civilinio kodekso 3.72 straipsnio 4 dalis).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Šalys gyvendamos santuokoje susilaukė sūnaus N. B., gimusio (duomenys neskelbtini), kuris santuokos nutraukimo metu yra nepilnametis. Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ja. Atsakovo atstovės ieškovės prašymui neprieštarauja.

Iš bylos duomenų bei ieškovės ir liudytojų nurodytų aplinkybių nustatyta, kad ieškovė nuo pat sūnaus gimimo rūpinasi ir augina šalių nepilnametį sūnų N. B., yra sudariusi jam visas sąlygas sveikai vystytis, augti, užtikrina sūnaus socialinę raidą. Ieškovė yra dirbanti, nevartoja alkoholio bei narkotinių medžiagų, nėra teista.

Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas nuo 2012-11-01 deklaravęs savo išvykimą į užsienį Jungtinę Karalystę (1 t., b.l. 64). VSDFV duomenų apie jo įdarbinimus neturi (1 t., b.l. 65).

Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodė, kad ieškovės šeima nebuvo įrašyti į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikų apskaitą. Kadangi ginčo tarp šalių dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra, o nepilnametis šalių sūnus iki šiol augo su ieškove, todėl darytina išvada, kad ir toliau turi gyventi su ja.

Esant nurodytoms aplinkybėms bei byloje pateiktiems įrodymams, įvertinat vaiko amžių, jo ir motinos gyvenimą kartu, vadovaujantis nepilnamečio vaiko interesais bei atsakovo atstovui neprieštaraujant, šalių nepilnamečio vaiko N. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (Civilinio kodekso 3.174 straipsnio 2 dalis).

Dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku.

Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Ieškovė prašė nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ja, nustatyti, kad atsakovas P. B. bendraus su sūnumi N. abiems pusėm ir sūnui priimtinu laiku, iš anksto suderinęs su ieškove susitikimų laiką.

Atsakovo atstovas šiam prašymui neprieštaravo.

Kadangi ginčo dėl atsakovo bendravimo tvarkos su sūnumi nėra, nagrinėjamu atveju konkreti bendravimo tvarka nenustatytina, kadangi patys tėvai, žinodami vaiko poreikius, tikėtina, sugebės susitarti dėl labiausiai vaiko interesus atitinkančios bendravimo tvarkos.

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Civilinio kodekso 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Bylos duomenimis, šalys nuosavybės teise nekilnojamojo turto nėra įgijusios (1 t., b.l. 16-17). Ieškovės darbo užmokestis per mėnesį sudaro apie 434,43 Eur (1500 Lt) (1 t., b.l. 5). Atsakovo vardu registruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini) AVANT valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 14). Atsakovas VSDFV duomenimis niekur nedirba (1 t., b.l. 65). Įrodymų apie atsakovo turtinę padėtį byloje nėra.

Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).

Atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas (priešingų įrodymų byloje nėra). Ieškovės teigimu ir pagal pateiktus Gyventojų registro duomenis, nuo 2012 m. 11 mėn. gyvena Jungtinėje Karalystėje. Neabejotina, jog atsakovas turi tam tikrų pajamų, nes pragyvena šalyje, kurioje pragyvenimo lygis yra aukštesnis nei Lietuvoje. Nors atsakovas pajamų šaltinio ir jų dydžio teismui neatskleidė, esant paminėtoms aplinkybėms, teismas vertina, kad atsakovas yra pajėgus teikti savo nepilnamečiam sūnui ieškovės prašomo dydžio išlaikymą.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo ir teisingumo kriterijais, siekiant užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, iš atsakovo nepilnamečiam sūnui N. B., gim. (duomenys neskelbtini), priteistinas ieškovės prašomo dydžio išlaikymas - po 115,84 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2014-12-23) iki vaiko pilnametystės (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis, 197 straipsnis, 185 straipsnis, Civilinio kodekso 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalis 1 punktas). Išlaikymas kasmet indeksuojamas LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (Civilinio kodekso 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė V. B.. Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (Civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už 2014 metų sausio, balandžio, gegužės, birželio, liepos rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio mėnesius po 115,84 Eur (400 Lt) į mėnesį viso 1042,63 Eur (3600 Lt), nurodydama, kad atsakovas siųsdavo sūnui po 57,92 Eur (200 Lt) į mėnesį, tačiau 2014 metais atsiuntė tik vasario ir kovo mėn., todėl iš atsakovo priteistinas nurodyto dydžio susidaręs įsiskolinimas.

Spręsdamas dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovas ir jo atstovas dėl tokio ieškinio reikalavimo neprieštaravo, nepateikė įrodymų, kad atsakovas būtų teikęs vaikui išlaikymą nurodytu laikotarpiu. Todėl vertintina, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymo įsiskolinimas yra pagrįstas ir jos reikalavimas tenkintinas.

Šalims išaiškintina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (Civilinio kodekso 3.201 straipsnis). Šis teismo sprendimas neužkerta galimybės pakartotinai kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pasikeitus šalių turtinei padėčiai.

Dėl santuokinio turto padalijimo.

Nutraukiant santuoką privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas (Civilinio kodekso 3.100 straipsnio 4 punktas). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno, ir kito asmeninis turtas, t. y. turi būti sudarytas turto balansas.

VĮ „Regitra“ pažymų duomenimis, atsakovo vardu registruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini) AVANT valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 14). Ieškovės vardu registruotų transporto priemonių nėra (1 t., b.l. 15). VĮ „Registrų centras“ duomenimis, ieškovė ir atsakovas nekilnojamojo turto neturi (1 b.l. 16-17). Ieškovę prašė nurodytą transporto priemonę (duomenys neskelbtini) AVANT valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palikti P. B. nuosavybėje. Atsakovo atstovas prieštaravimų dėl šio reikalavimo nereiškė. Todėl atsakovui P. B. priteistina transporto priemonė (duomenys neskelbtini) AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl kreditorinių įsipareigojimų.

Ieškovė prašė nustatyti, kad atsakovo P. B. kreditorinės prievolės yra jo asmeninės prievolės, o ieškovės kreditorinė prievolė uždarajai akcinei bendrovei „Mokilizingas“ yra jos asmeninė prievolė

Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad bendrosioms sutuoktinių prievolėms, kurios turi būti vykdomos iš bendro turto pagal Civilinio kodekso 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą, priskiriamos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Civilinio kodekso 3.92 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Kito sutuoktinio sutikimo prezumpcija nustatyta kreditoriaus interesais, kad šis, sudarydamas sandorius su sutuoktiniu, neturėtų tikrinti, ar kitas sutuoktinis sutinka su sandorio sudarymu. Ši prezumpcija taikoma tik kito sutuoktinio sutikimui ir nereiškia prezumpcijos, kad toks sandoris sudaromas šeimos interesais, t. y. kad iš tokio sandorio kylančios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės Civilinio kodekso 3.109 straipsnio prasme. Be to, sutikimo prezumpcija netaikoma sandoriams, kuriems sudaryti reikalingas rašytinis sutuoktinio sutikimas (Civilinio kodekso 3.92 straipsnio 3 dalis), taip pat sandoriams dėl bendrosios jungtinės nuosavybės, kuriems sudaryti būtinas asmeninis sutuoktinio dalyvavimas ar kitam sutuoktiniui išduotas įgaliojimas (Civilinio kodekso 3.92 straipsnio 4 dalis). Pagal savo prigimtį paskolos sutartis nepriskiriama prie sandorių, kuriais yra įgyvendinamos paskolos gavėjo kaip bendro turto savininko, teisės, todėl įstatyme nenustatyta reikalavimo, kad tuo atveju, kai sutuoktinis kaip paskolos gavėjas, sudaro paskolos sutartį, kitas sutuoktinis išreikštų savo sutikimą žodžiu ar raštu.

Bendrąsias sutuoktinių prievoles reglamentuojančiame Civilinio kodekso 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte išskiriamos dvi prievolių grupės. Pirma, tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai. Solidarioji sutuoktinių prievolė pagal tokius sandorius neatsiranda, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (Civilinio kodekso 3.109 straipsnio 2 dalis). Civilinio kodekso 3.109 straipsnio 2 dalis sistemiškai turi būti taikoma su šio straipsnio 3 dalimi, taip pat 4 dalimi, kurioje nustatyta sutuoktinio, prisiimančio ir vykdančio prievoles, susijusias su šeimos poreikių tenkinimu, pareiga elgtis lygiai taip pat apdairiai ir rūpestingai, kaip ir prisiimant ir vykdant savo asmenines prievoles. Pagal Civilinio kodekso 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, jeigu tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Taigi paskolos sutartis gali būti priskirta prie nurodytų antrosios grupės prievolių pagrindų, jeigu ji būtų sudaryta šeimos interesais. Tokiu atveju sutuoktinis, siekdamas, kad jo prisiimta prievolė būtų pripažinta bendrąja sutuoktinių prievole ir padalyta tarp sutuoktinių, turi procesinę pareigą įrodyti, jog paskolos sutartis buvo sudaryta šeimos interesais (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2007-07-07 buvo sudaryta šalių santuoka. Bylos duomenis šalys kartu negyvena ir bendro ūkio neveda nuo 2012 m. spalio mėnesio. Atsakovas nuo 2012-11-01 deklaravęs savo išvykimą į užsienį Jungtinę Karalystę (1 t., b.l. 64). Atsakovas kredito sutartį su uždarąja akcine bendrove „General Financing“ sudarė 2011-08-09 (1 t., b.l. 52-56). Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovui sudarant kredito sutartį su uždarąją akcine bendrove „General Financing“, jie dar gyveno kartu, abu planavo pirkti automobilį, ji žinojo apie automobilio įsigijimui imamą paskolą. Tačiau apie kitus kreditorius ir atsakovo įsipareigojimus jai nebuvo žinoma, atsakovo gautos paskolos nebuvo panaudotos šeimos poreikių tenkinimui. Kur atsakovas jas panaudojo, jai nėra žinoma.

Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad kredito sutartis, atsakovo sudaryta 2011-08-09 su uždarąja akcine bendrove „General Financing“, buvo sudaryta su ieškovės žinia ir sutikimu, šeimos poreikiams tenkinti, t.y. automobiliui įsigyti. Todėl prievolė uždarajai akcinei bendrovei „General Financing“ pagal 2011-08-09 atsakovo sudarytą kredito sutartį, pripažintina solidaria šalių prievole.

Prievolės, pagal kitas atsakovo sudarytas sutartis (kreditorėms: akcinei bendrovei „Mokilizingas“, akcinei bendrovei „Minibank“, uždarajai akcinei bendrovei „Bobutės paskola“ galėtų būti priskirtos prie prievolių, vykdomų iš bendro sutuoktinių turto, kaip atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jos būtų sudarytos šeimos interesais (Civilinio kodekso 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Tačiau byloje nėra įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodytas aplinkybes, kad apie kitus kreditorius ir atsakovo įsipareigojimus jai nebuvo žinoma ir atsakovo gautas paskolos nebuvo panaudotos šeimos poreikių tenkinimui.

Pažymėtina, kad tretieji asmenys, siekdami pripažinti šalių solidarią atsakomybę ir nesutinkantys su ieškovės reiškiamu reikalavimu, turėjo pareigą įrodyti iš sudarytų sandorių atsiradusių prievolių bendrumą. Tačiau savarankiško reikalavimo byloje nepareiškė, apsiribojo niekuo nepagrįstais argumentais, jog atsakovo imtos paskolos buvo naudojamos šeimos poreikių tenkinimui.

Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad nėra pagrindo prievoles, kylančias iš atsakovo vardu sudarytų paskolos sutarčių kreditorėms akcinei bendrovei „Mokilizingas“, akcinei bendrovei „Minibank“, uždarajai akcinei bendrovei „Bobutės paskola“ pripažinti bendrosiomis šalių prievolėmis (Civilinio kodekso 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Ieškovė neprašė priteisti jos turėtų bylinėjimosi išlaidų, todėl jos iš atsakovo nepriteistinos. Ieškovė byloje yra sumokėjusi 41,70 Eur (144 Lt) žyminį mokestį už neturtinius reikalavimus (1 t., b.l. 24). Ieškinio reikalavimus iš esmės patenkinus (išskyrus dėl vienos prievolės pobūdžio), iš atsakovo P. B. priteistinas ieškovės sumokėtas 41,70 Eur (144 Lt) žyminis mokestis.

Iš atsakovo P. B. valstybei priteistinas 73 Eur žyminis mokestis už išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimą, nuo kurio ieškovė buvo atleista paduodant ieškinį (Civilinio proceso kodekso 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas šioje byloje turėjo 28,45 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ieškinį tenkinus iš esmės, šios išlaidos valstybei priteistinos ir atsakovo (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką, sudarytą 2007-07-07, Šakių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 75, tarp ieškovės V. B. (iki santuokos sudarymo M.) asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), pripažįstant, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei V. B. palikti santuokinę pavardę – B., atsakovui P. B. prigimtinę – B.

Patvirtinti ieškovės V. B. atsisakymą nuo išlaikymo.

Nustatyti nepilnamečio N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam sūnui N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 115,84 Eur (vieną šimtą penkiolika eurų, 84 ct) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2014-12-23) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad atsakovas P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendraus su sūnumi N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), šalių susitarimu, bendravimo laiką iš anksto suderinęs su ieškove V. B..

Sprendimą išlaikymo periodinėmis išmokomis dalyje vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam sūnui N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)– 1042,63 Eur (vieno tūkstančio keturiasdešimt dviejų eurų, 63 ct) išlaikymo įsiskolinimą už 2014 metų sausio, balandžio, gegužės, birželio, liepos rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio mėnesius.

Priteisti atsakovui P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini) AVANT valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Kreditorinį įsipareigojimą kreditorei uždarajai akcinei bendrovei “General Financing“, pagal 2011-08-09 sudarytą kredito sutartį pripažintina solidaria ieškovės V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievole.

Kreditorinius įsipareigojimus akcinei bendrovei „Mokilizingas“, akcinei bendrovei „Minibank“, uždarajai akcinei bendrovei „Bobutės paskola“ pripažinti asmeninėmis atsakovo P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolėmis.

Priteisti ieškovei V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) – 41,70 Eur (keturiasdešimt vieną eurą, 70 ct) žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 73 Eur (septyniasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio ir 28,45 Eur (dvidešimt aštuonis eurus, 45 ct) išlaidų susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.