- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-06
- Bylos Nr.
- 2S-2262-232/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-39491-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liuda Uckienė
- Atsakovas
- UAB „Infrasta“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Verslo teisė“, E.G. K.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo 4-osios metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 15 d. nutarties, kuria tenkintas atsakovo UAB „Infrasta“ ir trečiųjų asmenų UAB „Verslo teisė“ ir E.G. K. teisių perėmėjo M. K. prašymas dėl bylos perdavimo pagal rūšinį teismingumą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė.
Ieškovas 4-oji laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrija kreipėsi į teismą su ieškiniu, patikslintu ieškiniu prašydamas pripažinti negaliojančiais atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2011-02-14 sprendimus Nr. 49S-18 ir Nr. 49S-19 dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus mieste pilietėms E. G. K. ir S. J. bei taikyti restituciją; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Infrasta“, tretysis asmuo UAB „Verslo teisė“ ir E. G. K. teisių perėmėjas M. K. atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė perduoti bylą pagal rūšinį teismingumą nagrinėti administraciniam teismui. Nurodė, kad šioje byloje ginčijami viešojo administravimo subjekto priimti individualūs administraciniai aktai. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu, bylos dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus, yra priskirtos administracinių teismų kompetencijai. Ieškovė skundžia viešojo administravimo subjekto priimtus individualius administracinius aktus, kuriais atkurtos nuosavybės teisės į Žemės sklypą, todėl vyraujantis teisinis santykis šiuo atveju yra administracinis ir ginčas yra teismingas administraciniams teismams.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 15 d. nutartimi tenkino atsakovo UAB „Infrasta“ ir trečiųjų asmenų UAB „Verslo teisė“ ir E. G. K. teisių perėmėjo M. K. prašymą dėl bylos perdavimo pagal rūšinį teismingumą. Perdavė bylą pagal ieškovo 4-osios laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos patikslintą ieškinį atsakovams UAB „Infrasta“ ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretieji asmenys Vilniaus m. savivaldybės administracija, UAB „Verslo teisė“, E. G. K. teisių perėmėjas M. K., V. J., 4-osios laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos nariai, dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM sprendimų pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Teismas nurodė, kad pareiškėjo reikalavimas panaikinti viešojo administravimo subjekto administracinius aktus, t. y. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011-02-14 sprendimus Nr. 49S-18 ir Nr. 49S-19 dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus mieste pilietėms E. G. K. ir S. J., yra administracinio teisinio pobūdžio. Šio reikalavimo esmė yra ar viešojo administravimo procedūros metu buvo ir ar turėjo būti įvykdyti tam tikri procedūriniai reikalavimai bei priimti tam tikri administraciniai aktai. Ieškinio reikalavimas – taikyti restituciją yra civilinio teisinio pobūdžio. Pagal šiuo metu įtvirtintą teisinį reguliavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (dominuojančio teisinio santykio taisyklė) (CPK 36 straipsnio 2 dalis). Teismas nurodė, jog Specialioji teisėjų kolegija yra pažymėjusi (2015-03-16 Teismingumo byla Nr. T-34/2015, 2015-03-02 Teismingumo byla Nr. T-52/2015, 2015-04-13 Teismingumo byla T-72/2015), kad nors restitucijos taikymas yra civilinio pobūdžio reikalavimas, tačiau bylą nagrinėjantis teismas turės įvertinti, ar egzistuoja prielaidos taikyti restituciją – t.y. tik panaikinus aukščiau nurodytus administracinius aktus, galės būti sprendžiamas klausimas dėl byloje pareikštų civilinio teisinio pobūdžio reikalavimo. Teismas sprendė, jog ginčijami administraciniai aktai šiuo atveju lemia ginčo priskirtinumą administraciniam teismui, todėl vyraujančiais (dominuojančiais) santykiais pripažintini būtent administraciniai teisiniai santykiai, byla perdavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas 4-oji metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrija prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-15 nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad teismas pažeidė CPK 227 str. 2 d. nuostatas, kadangi apie atsakovo ir trečiųjų asmenų pateiktą prašymą dėl bylos perdavimo nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui neinformavo ieškovo ir nepareikalavo ieškovo pateikti atsiliepimą t.y. dubliką į atsakovų atsiliepimus. Nurodė, jog klausimas, bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui nagrinėti metalinių garažų bendrijų ieškinius buvo iškilęs 2010 metais, civilinėje byloje pagal 2-osios metalinių garažų bendrijos „Kernavė“ ieškinį dėl materialinės ir nematerialinės žalos atlyginimo. Lietuvos Apeliacinis teismas kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją dėl rūšinio nagrinėjamos bylos teismingumo. Specialioji teisėjų kolegija nusprendė, kad metalinių garažų byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui. Pažymėjo, jog visi metalinių garažų ieškiniai t.y. dėl žemės nuomos mokesčių dydžių, metalinių garažų statuso, metalinų garažų nukeldinimo ir kita yra sprendžiami bendrosios konpetencijos teismuose. Nė vieno metalinių garažų ieškinio niekada nebuvo prašoma ir metalinių garažų iniciatyva niekada jokio ieškinio nėra nagrinėję Lietuvos administraciniai teismai.
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu prašė atmesti ieškovo 4-osios laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-15 nutarties. Nurodė, kad sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimas yra viešojo administravimo subjekto vykdoma viešojo administravimo veikla. Nepaisant to, kad restitucijos taikymas yra civilinio pobūdžio reikalavimas, tačiau vyraujantis šioje byloje yra administracinis santykis, atsiradęs dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų viešojo administravimo srityje, kuris lemia šios bylos priskirtinumą administraciniam teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-06-15 nutartyje pagrįstai nurodė, kad bylos dėl valstybinio administracinio subjektų priimtų teisės aktų teisėtumo yra priskirtos administracinių teismų kompetencijai pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindo bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria byla pagal ieškovo ieškinį atsakovams dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM sprendimų pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos perduota nagrinėti pagal rūšinį teismingumą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Rūšinis teismingumas (competentia ratione materiae) reiškia, pirma, koks – bendrosios kompetencijos ar specializuotas – teismas turi nagrinėti bylą, t. y. nustatoma teismo rūšis; antra, tam tikros kategorijos bylų priskyrimą konkrečiai teismų sistemos grandžiai, t. y. kuris teismas nagrinės bylą kaip pirmosios instancijos teismas. Taigi pagal rūšinį teismingumą atribojama bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų kompetencija bei apylinkių ir apygardų teismų, kaip pirmosios instancijos teismų, kompetencija (CPK 25 str.). Proceso teisės normų, nustatančių rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisykles, pažeidimas, yra vienas absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d. 6 p.).Vienas iš svarbiausių kriterijų, pagal kuriuos atribojama administracinio teismo ir bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcija yra teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, prigimtis ir pobūdis (ABTĮ 21 str. 2 d., CPK 36 str. 2 d.). Taigi bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų jurisdikcija atribojama atsižvelgiant ne vien tik į ginčo subjektą, bet ir į teisinio santykio, iš kurio kyla ginčas, teisinę prigimtį ir pobūdį. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (dominuojančio teisinio santykio taisyklė) (ABTĮ 21 str. 1 d., CPK 36 str. 2 d.).
Pirmosios instancijos teismas perdavė bylą nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui, konstatuodamas, kad nagrinėjamoje byloje vyraujančiais santykiais pripažintini būtent administraciniai teisiniai santykiai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog ieškinio pareiškimas nagrinėtinas administraciniame teisme.
Nagrinėjamoje byloje yra ginčijami viešojo administravimo subjekto administraciniai aktai - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011-02-14 sprendimai Nr.49S-18 ir Nr.49S-19 dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus mieste E. G. K. ir S. J.. Prašomi panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011-02-14 sprendimai Nr.49S-18 ir Nr.49S-19 dėl nuosavybės teisių atkūrimo yra administracinio pobūdžio ir ginčai dėl tokio akto panaikinimo nagrinėjami administraciniame teisme (ABTĮ 3 str. 1 d., 15 str. 1 d. 1 p.). Kiti reikalavimai – dėl restitucijos taikymo yra civilinio teisinio pobūdžio. Nors restitucijos taikymas yra civilinio pobūdžio reikalavimai, tačiau šiuo atveju bylą nagrinėjantis teismas turės įvertinti, ar egzistuoja prielaidos taikyti restituciją – t.y. tik panaikinus administracinį aktą, galės būti sprendžiamas klausimas dėl byloje pareikštų civilinio teisinio pobūdžio reikalavimų. Restitucijos taikymas laikytinas išvestiniu reikalavimu iš administracinio reikalavimo (2015-09-10 Teismingumo byla Nr.T-107/2015, 2015-03-16 Teismingumo byla Nr.T-34/2015, 2015-03-02 Teismingumo byla Nr.T-52/2015). Taigi nagrinėjamoje byloje vyrauja administraciniai teisiniai santykiai, nes ieškinys iš esmės yra grindžiamas viešosios teisės, o ne privatinės teisės normų pažeidimų pagrindu. Atsižvelgiant į nurodyta pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog vyraujančiais santykiais pripažintini būtent administraciniai teisiniai santykiai, kurie lemia ginčo priskirtinumą administraciniam teismui. Apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Specialiųjų teisėjų kolegijos nutartimis, atmestini kaip nepagrįsti.
Apeliantas teigia, jog visų metalinių garažų ieškiniai, kaip dėl žemės nuomos mokesčių dydžių, metalinių garažų statuso, metalinių garažų nukeldinimo ir kitais klausimais buvo ir yra sprendžiami bendrosios kompetencijos teismuose. Kadangi nagrinėjamoje byloje reiškiami reikalavimai dėl administracinių aktų panaikinimo bei ieškinys iš esmės grindžiamas viešosios teisės normų pažeidimu, todėl apelianto nurodyti argumentai, nėra pagrįsti ir iš esmės neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Kiti atskirajame skunde nurodyti apelianto motyvai taip pat įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui neturi.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teisėja
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.