- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-11
- Bylos Nr.
- eI2-924-872/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03034-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Fausta Vitkienė (pirm.), Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Beata Martišienė
- Trečiasis asmuo
- Narkotikų, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas
- Pareiškėjas
- UAB „Rolalita“
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybė
- Advokatai
- Remigijus Volikas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Beatos Martišienės ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Rolalita“ skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, trečiajam suinteresuotam asmeniui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Rolalita“ (toliau – UAB „Rolalita“) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės 2019 m. liepos 25 d. sprendimą Nr. 1-160 „Dėl mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo UAB „Rolalita“ priklausančiame bare (duomenys neskelbtini)“ (toliau – Sprendimas).
Pareiškėja paaiškino 2019 m. liepos 26 d. elektroniniu paštu gavusi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos saugaus miesto departamento administracinės veiklos skyriaus pranešimą dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo UAB „Rolalita“ priklausančiame bare (duomenys neskelbtini). Pranešimo priede buvo pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės 2019 m. liepos 25 d. sprendimas, kuriuo atsakovė nusprendė apriboti mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiką UAB „Rolalita“ priklausančiame bare (duomenys neskelbtini), uždraudžiant prekiauti alkoholiniais gėrimais pirmadieniais - šeštadieniais nuo 20 val. iki 10 val., o sekmadieniais nuo 15 val. iki 10 val.
Jos teigimu, Sprendimas priimtas grubiai pažeidžiant nustatytas sprendimo priėmimo procedūras, neatsižvelgiant į įmonės interesus, nepagrįstai suteikiant konkurencinį pranašumą kitoms, greta analogiškas įstaigas turinčioms įmonėms, yra nepagrįstas ir naikintinas. Ginčijamame Sprendime vien tik nuoroda į Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalį, nesiejant įstatymo nuostatų su individualaus administracinio akto priėmimo faktiniu pagrindu, nesudaro pagrindo teigti, kad Sprendimas yra pagrįstas teisės aktų normomis. Sprendimas yra visiškai nemotyvuotas, nenurodoma, kokių konkrečiai tikslų šiuo Sprendimu siekiama, kokiais motyvais remiantis pasirinktas būtent toks prekybos ribojimo laikas. Skundžiamame Sprendime nėra duomenų apie procedūros pradžios pagrindą, tai yra, neaišku, ar buvo gautas skundas, ar teisėtai buvo pradėta procedūra.
Sprendime nurodyta, jog jis priimtas vadovaujantis „Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalimi, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 1-506 „Dėl Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimo taisyklių tvirtinimo“ patvirtintomis Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimo taisyklėmis (toliau – Taisyklės), siekdama pozityvių, teisėtų ir visuomeniškai pagrįstų tikslų, kitų konstitucinių vertybių (visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos, žmogaus sveikatos ir kt.) apsaugos.
Šalies argumentai
Pareiškėjos teigimu, pagal Taisyklių 12 punktą į komisijos posėdį būtina pakviesti skundą parašiusį asmenį ir atstovus to juridinio asmens, kuris siekia gauti licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais ar dėl kurio mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimo bus sprendžiama komisijos posėdyje, o Taisyklių 14.4 punktas numato, kad turi būti sudaroma galimybė juridinio asmens atstovams pareikšti savo nuomonę, pateikti papildomą informaciją, dokumentus, prašymus, paaiškinimus. Pareiškėjos teigimu, jos atstovas 2019 m. birželio 3 d. komisijos posėdyje nedalyvavo, šaukimo į posėdį negavo, apie posėdį nebuvo informuota ir neturėjo galimybės pasinaudoti jai suteiktomis teisėmis, todėl buvo grubiai pažeista jos teisė būti išklausytai. Šiais veiksmais taip pat buvo apribota galimybė pareiškėjai susipažinti su duomenimis, kurių pagrindu buvo priimtas Sprendimas.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti. Atkreipė dėmesį, jog trečiojo suinteresuoto asmens rašte Komisijai grėsmės viešajai tvarkai nėra nurodyta, o kitos institucijos taip pat nepateikė duomenų apie grėsmę viešajai tvarkai. Naujininkų seniūnijos rašte, kuriuo rėmėsi ir Komisija, priimdama Sprendimą, nurodyta, jog gyventojų skundų nėra. Pareiškėja negavo pranešimo apie Komisijos posėdį, be to, kaip matyti iš bylos duomenų, raštas buvo siųstas baro, bet ne įmonės adresu, nors paprastai siunčia raštus ir elektroniniu paštu.
Atsiliepimas
Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė pateiktame atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2015 m. gruodžio 8 d. pareiškėjai išdavė licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais bare, esančiame (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai atliko patikrinimus pareiškėjai priklausančiame bare. Pareigūnai užfiksavo, jog bare klientams ir atsakingiems asmenims ne kartą buvo taikyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus (toliau – AKĮ). Taip pat buvo išklausytas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir Departamentas) atstovas, kuris pasiūlė apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką bare (duomenys neskelbtini), uždraudžiant prekiauti alkoholiniais gėrimais pirmadieniais - šeštadieniais nuo 20 val. iki 10 val., o sekmadieniais nuo 15 val. iki 10 val., kadangi situacija nesikeičia, nuolat nustatomi AKĮ pažeidimai. Pažymėjo, jog patikrinimo metu apžiūrėjus baro patalpas nustatyta, jog bare nesudarytos sąlygos viešajam maitinimui, realiai baras prekiauja alkoholiniais gėrimais išsinešimui. Atsakovė, gavusi visą informaciją dėl nustatytų pažeidimų bare, priėmė sprendimą apriboti prekybą alkoholiniais gėrimais.
Paaiškina, jog Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas 2019 m. balandžio 12 d. raštu Nr. S-984(3) “Dėl informacijos pateikimo” informavo atsakovę apie įsigaliojusį Departamento 2019 m. vasario 21 d. nutarimą Nr. ATK2-26/19, kuriuo pareiškėjai taikytos ekonominės sankcijos už AKĮ 18 str. 3 d. 13 p., 4 d., 2, 5 p. pažeidimus. Departamentas nutarime užfiksavo, kad pareiškėja jai priklausančiame bare nuo 20 val. iki 10 val. prekiauja nepilstomais alkoholiniais gėrimais ir neužtikrina, kad parduodami alkoholiniai gėrimai būtų vartojami viešojo maitinimo įstaigoje (t. y. prekiaujama alkoholiniais gėrimais išsinešimui), alkoholiniai gėrimai parduodami neblaiviems asmenims, parduodamas pilstomas alus didesnėje nei 1 litro plastikinėje taroje.
Teigia, jog turėdama pakankamai duomenų apie viešojo intereso pažeidimą, atsižvelgdama į pateiktus raštus, rekomendacijas ir užfiksuotus teisės pažeidimus, siekdama pozityvių, teisėtų ir visuomeniškai pagrįstų tikslų, konstitucinių vertybių apsaugos, teisėtai ir pagrįstai nustatė tose prekybos vietose prekybos alkoholiu laiko ribojimą.
Nesutinka su pareiškėjos argumentu, jog pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 12 d. sprendimo Nr. 1-506 14.4 punktą, kuris sudaro galimybę juridinio asmens atstovams ir skundą rašiusiam asmeniui ar jo atstovams, jei jie atvyko į posėdį, pareikšti savo nuomonę, pateikti papildomą informaciją, dokumentus, prašymus, paaiškinimus. Asmenų neatvykimas nėra kliūtis komisijai veikti ir priimti nutarimus. Pažymėjo, jog sprendime yra įtvirtinta galimybė, bet ne pareiga kviesti juridinio asmens vadovą dėl nuomonės ir įrodymų pateikimo. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjos vadovas 2019 m. gegužės15 d. raštu buvo informuotas apie mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimo komisijos posėdžio, kuris įvyko 2019 m. birželio 3 d., tačiau pareiškėjos atstovas į posėdį neatvyko. Tačiau atsakovė vadovavosi kitų institucijų pateiktais duomenimis, kurie vienareikšmiškai patvirtina, kad pareiškėja nesilaikė teisės aktuose numatytų reikalavimų.
Be to, pareiškėja, nesutikdama su Departamento priimtu 2019 m. vasario 21 d. nutarimu turėjo teisę jį skųsti, tačiau šio nutarimo neskundė ir jam įsiteisėjus turėjo būti išspręstas klausimas dėl mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimo.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjos skundo netenkinti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą, kuriame prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, jog Sprendimas priimtas motyvuotai ir teisėtai, nepažeidžiant pareiškėjos procesinių teisių. Departamento nuomone, sprendimas dėl laiko ribojimo yra savivaldybės tarybos diskrecijos teisė. Atsakovė minėtą sprendimą priėmė atsižvelgdama į objektyvius duomenis. Atsakovės nurodomų pareiškėjos padarytų pažeidimų gausa patvirtina, jog nėra abejonių, kad pareiškėjos vykdoma prekyba alkoholiniais gėrimais pažeidžia viešąjį interesą – trikdoma viešoji rimtis, neužtikrinama saugi ir kultūringa aplinka.
Patvirtino, jog Departamentas 2019 m. vasario 21 d. priėmė nutarimą Nr. ATK2-26/19, kuris šiuo metu yra įsiteisėjęs. Pareiškėja nutarimu paskirtą 300 Eur baudą sumokėjo 2019 m. kovo 18 d. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėja už AKĮ pažeidimus baudžiama ne pirmą kartą. Departamentas pareiškėjai skyrė ekonomines sankcijas 2016-06-23, 2013-08-08 nutarimais. Šie nutarimai yra įsiteisėję, jais paskirtos baudos sumokėtos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Ginčas byloje kilo dėl atsakovės 2019 m. liepos 25 d. sprendimo Nr. 1-160 „Dėl mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo UAB „Rolalita“ priklausančiame bare (duomenys neskelbtini)“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Pagal byloje esančius rašytinius duomenis nustatyta, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2015 m. gruodžio 8 d. išdavė licenciją pareiškėjai UAB „Rolalita“ verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Prekybos alkoholiniais gėrimais vieta – kavinė-kebabinė, esanti (duomenys neskelbtini). Prekybos alkoholiniais gėrimais laikas ir alkoholinių gėrimų pardavimo būdas – nuo 8 val. iki 22 val. vartoti vietoje ir išsinešti, nuo 22 val. iki 8 val. vartoti vietoje (e. b. l. 12).
Atsakovė 2019 m. liepos 25 d. sprendimu Nr. 1-160 nusprendė apriboti mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiką UAB „Rolalita“ priklausančiame bare, esančiame (duomenys neskelbtini), uždraudžiant prekiauti alkoholiniais gėrimais pirmadieniais – šeštadieniais nuo 20 val. iki 10 val., o sekmadieniais nuo 15 val. iki 10 val.
Sprendime nurodyta, jog jis priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalimi, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 1-506 „Dėl Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimo taisyklių tvirtinimo“ patvirtintomis Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimo taisyklėmis, remiantis gautas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento, Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Naujininkų seniūnijos, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatas Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento ir kt. raštais, siekdama pozityvių, teisėtų ir visuomeniškai pagrįstų tikslų, kitų konstitucinių vertybių (visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos, žmogaus sveikatos ir kt.) apsaugos (e. b. l. 8).
Pareiškėja nesutinka su ginčijamu Sprendimu, teigdama, jog jis yra visiškai nemotyvuotas, nenurodoma, kokių konkrečiai tikslų šiuo Sprendimu siekiama, kokiais motyvais remiantis pasirinktas būtent toks prekybos ribojimo laikas, jis nepagrįstas teisės aktų normomis.
Atsakovė su pareiškėjos argumentais nesutinka, pažymėdama, jog turėjo pakankamai duomenų apie viešojo intereso pažeidimą, priimdama ginčijamą Sprendimą atsižvelgė į pateiktus raštus, rekomendacijas ir užfiksuotus teisės pažeidimus bei siekdama pozityvių, teisėtų ir visuomeniškai pagrįstų tikslų, konstitucinių vertybių apsaugos, teisėtai ir pagrįstai nustatė tose prekybos vietose prekybos alkoholiu laiko ribojimą.
Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad savivaldybių tarybos, siekdamos užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą ir įvertinusios prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, asociacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, turi teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, nustatyti vietas ir (ar) teritorijas, kuriose draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais (ginčui aktuali įstatymo 2017-06-01 redakcija, įsigaliojusi 2018-01-01).
Minėtoje įstatymo normoje numatyta savivaldybės diskrecijos teisė apibrėžiama tomis pačiomis sąlygomis, kurios vienodai reikšmingos tiek siekiant apriboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, tiek priimant sprendimą neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Alkoholio kontrolės įstatyme įtvirtintų sąlygų visetas – prekybos alkoholiniais gėrimais vietos pobūdis, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikšta nuomonė, policijos komisariatų pasiūlymai – reiškia viešojo intereso, visuomenės apsaugą nuo galimų neigiamų prekybos alkoholiu ir jo vartojimo padarinių. Savo paskirtimi tai – priemonė atkurti (nustatyti) tinkamą visuomenės ir verslo interesų pusiausvyrą. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje numatytomis sąlygomis suteikiant savivaldos institucijai teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, sudaroma galimybė apginti viešąjį interesą, pašalinti jo pažeidimus, kai išduodant licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais lieka neįvertintos reikšmingos aplinkybės, vėliau nulėmusios visuomenės interesų pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1907-146/2015; 2016 m. balandžio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-745-525/2016; 2016 m. liepos 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-608-602/2016 ir kt.).
Atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką, kiekvienu konkrečiu atveju savivaldybės tarybos sprendimas dėl apribojimo alkoholiniais gėrimais prekybos laiko turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės – motyvuotos, išdėstant, kodėl yra priimamas sprendimas dėl prekybos laiko apribojimo, aptariant faktinę nagrinėjamą situaciją tuo aspektu, ar yra pagrindas apriboti prekybos laiką bei kokie argumentai suponuoja prekybos laiko susiaurinimą. Adresatas, į kurį nukreiptas tokio pobūdžio teisės aktas, turi aiškiai suprasti, kodėl priimamas toks sprendimas, jam turi būti žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Ši prievolė sietina su VAĮ 8 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-379-261/2016).
Pagal byloje esančius įrodymus nustatyta, jog Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas 2019 m. sausio 8 d. protokolu Nr. ATK2-09 ir kita surinkta medžiaga nustatė, kad įmonė jai priklausančiame bare, kurio adresas (duomenys neskelbtini), nuo 20 val. iki 10 val. prekiauja nepilstomais alkoholiniais gėrimais ir neužtikrina, kad parduodami alkoholiniai gėrimai būtų vartojami viešojo maitinimo vietoje (tai yra, prekiauja alkoholiniais gėrimais išsinešimui), alkoholiniai gėrimai parduodami neblaiviems asmenims, parduodamas pilstomas alus didesnėje nei 1 litro plastikinėje taroje. Departamentas 2019 m. vasario 21 d. nutarimu Nr. ATK2-26/19 už AKĮ 18 str. 3 d. 13 p., 4 d. 2 p., 5 p. pažeidimus paskyrė pareiškėjai 300 Eur baudą (e. b. l. 96-98). Minėto Nutarimo pareiškėja neskundė, baudą sumokėjo.
Departamentas kreipėsi į atsakovę, pranešdamas apie įsigaliojusį Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento nutarimą dėl ekonominės sankcijos taikymo įmonei, turinčiai Savivaldybės administracijos išduotą licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais bei siūlydamas apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką UAB „Rolalita“ priklausančiame bare, esančiame (duomenys neskelbtini) nuo pirmadienio iki šeštadienio nuo 20 val. iki 10 val. ir sekmadienį nuo 15 val. iki 10 val.
Iš Sprendimo Nr. 1-160 turinio nustatyta, kad jį priimant, kaip faktiniais duomenimis buvo remtasi Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento, Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Naujininkų seniūnijos, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento, ir kt. raštuose pateikta informacija.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento 2019-04-17 raštu dėl UAB „Rolalita“ baro veiklos pateikė nuomonę, jog prekybos alkoholiu laikas turėtų būti ribojamas ir draudžiamas nakties metu įstaigose (kavinėse, baruose ir pan.), kurių artimoje aplinkoje yra gyvenamieji pastatai ar esančiose gyvenamuosiuose pastatuose, nes gyventojų skundų nagrinėjimo praktika rodo, jog greta tokių įstaigų gyvenantys žmonės nuolat yra trikdomi tokių įstaigų prieigose lankytojų keliamo triukšmo bei juos aptarnaujančio transporto skleidžiamo triukšmo (e. b. l. 72).
Vilniaus valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2019 m. balandžio 26 rašte Nr. 69D1-(69.5)-1580 (e. b. l. 68-69) nurodė, kad 2016 m. birželio 25 d. pareiškėjo baro patikrinimo metu, nustatė higienos reikalavimų pažeidimų (grindys prie slenksčių keliose vietose ištrupėjusios, vidinės durys aplūžusios, pagalbinėje patalpoje yra nereikalingų daiktų, ir pan.). Atsakingam asmeniui surašė administracinio nusižengimo protokolą už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 45 str. 1 d. 2018 m. liepos 25 d. atliko patikrinimą, kurio metu nustatė higienos reikalavimų pažeidimų. Atsakingam asmeniui surašė administracinio nusižengimo protokolą už nusižengimą, numatytą ANK 45 str. 1 d., 139 str. 1 d. Rašte nurodyta, jog Vilniaus valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pastabų dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimo kavinėje – kebabinėje neturi.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Naujininkų seniūnija 2019 m. balandžio 19 elektroniniame pranešime tarnybinės veiklos klausimais dėl informacijos pateikimo nurodė, jog Naujininkų seniūnija gyventojų ar bendruomenių skundų dėl prekybos vietos (duomenys neskelbtini), nėra gavusi (e. b. l. 71).
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariatas Viešosios tvarkos valdybos 2019 m. balandžio mėn. rašte (e. b. l. 48-49) nurodė, jog dėl nuolat daromų nusižengimų baro vykdomoje veikloje ir jo prieigose, siūloma spręsti klausimą dėl licencijos prekiauti alkoholiniais gėrimais apribojimo. Nurodė, jog Policijos informacinėje sistemoje nuo 2015-12-08 iki 2019-04-18 užregistruoti 7 juridinio asmens darbuotojų padaryti pažeidimai adresu (duomenys neskelbtini): 2016-05-11 ir 2016-05-25 nustatyti ATPK 163(5) str. 1 d. („Kasos aparatų eksploatavimo ar kasos operacijų tvarkos pažeidimas“), ATPK 173(1) str. 1 d. („Apskaitos taisyklių pažeidimas“), 2016-05-14 ATPK 163(6) str. 1 d. („Kasos kvito už parduotas prekes ar suteiktas paslaugas likvidavimas“), 2016-05-25 ATPK 42 str. 1 d. („Savivaldybių tarybų sprendimų ir savivaldybių administracijų direktorių įsakymų dėl kovos su žmonių užkrečiamųjų ligų protrūkiais ir epidemijomis nevykdymas ar vykdymas ne laiku“); 2018-07-25 ATPK 45 str. 1 d., 139 str. 1 d.; 2019-01-26, 7.54 val. ANK 168 str. 1 d. („Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais tvarkos ar kitų alkoholinių gėrimų pardavimo, laikymo ir gabenimo reikalavimų pažeidimas“), 2019-03-21, 21.15 val. ANK 168 str. 2 d.
Taip pat nurodyta, jog nuo 2015-12-08 iki 2019-04-18 užregistruoti 8 pranešimai, susiję su prekybos vieta, adresu (duomenys neskelbtini): 2016-04-02, 2017-11-25 viešosios tvarkos pažeidimai, 2016-07-19 kūno sužalojimas, 2017-05-07, 2017-06-12, 2017-08-03 triukšmas, 2018-06-25, 2018-07-16 girto asmens pasirodymas viešoje vietoje (e. b. l. 48-49).
Taip pat byloje pateikti rašytiniai duomenys, iš kurių matyti, jog 2019-05-05 F. P. elektroniniame pranešime tarnybinės veiklos klausimais, adresuotame Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriui, nurodė, jog 2019-05-04 apie 23:00 val. – 00:30 val. UAB „Rolalita“ priklausančio alaus baro patikrinimo metu buvo užfiksuoti du atvejai alkoholio išsinešimo iš baro ir 2 alkoholinių gėrimų gamyklinėje taroje pardavimo atvejai. Buvo surašyti du AN protokolai pagal ANK 484-1 str. 1 d. ir du protokolai pagal ANK 168 str. 1 d. Pažymėta, jog bare nesudaryta tinkamų sąlygų alkoholį vartoti vietoje (patalpoje pastatytas tik 1 stalas ir žaidimo aparatas). F. P. nurodė: „Akivaizdu, jog baras prekiauja alkoholiu tik išsinešimui, apie tai galima spręsti ir pagal potencialius klientus, kurių dauguma į barą atvyksta automobiliais“ (e. b. l. 58).
Byloje taip pat pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus Kontrolės poskyrio vedėjo Ž. J. 2019-06-08 raštas „Dėl pamainos darbo rezultatų“, kuriame nurodyta, jog apie 23:20 val. patikrintas UAB „Rolalita“ alaus baras. <...> prie baro nuolat atvažiuodavo ir nuvažiuodavo transporto priemonės ir keleiviai nešėsi į automobilį gėrimus plastikinėse pakuotėse. Nustatyta, kad asmuo bare išsinešimui įsigijo 0,5 l degtinės „Sobeski“ 40 proc. alkoholio išsinešimui, kuris buvo supilstytas į plastikinę tarą. Asmuo patvirtino įsigijęs alkoholio išsinešimui. Jam pagal ANK 484 str. 1 d. surašytas protokolas ir priimtas nutarimas. Baro pardavėjui surašytas protokolas pagal ANK 168 str. 2 d. Patikrinimo metu, apžiūrėjus baro patalpas buvo akivaizdu, kad bare net nesudarytos sąlygos viešajam maitinimui, realiai baras prekiauja alkoholiniais gėrimais išsinešimui (e. b. l. 62-63).
Taigi, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pareigūnų užfiksuoti pažeidimai tiesiogiai siejami su prekyba alkoholiniais gėrimais UAB „Rolalita“ priklausančiame bare, esančiame (duomenys neskelbtini). Nesant byloje įrodymų, kurie leistų abejoti šių nustatytų pažeidimų teisėtumu ir patikimumu, pažymėtina, kad tokiais faktiniais duomenimis yra grindžiamas viešojo intereso pažeidimas, nagrinėjamu atveju pasireiškiantis visuomenei reikšmingų vertybių – viešosios rimties trikdymu, neužtikrinimu saugios, kultūringos aplinkos.
Teismas iš dalies sutinka su pareiškėjos argumentu, kad ginčijamas administracinis aktas yra su trūkumais, nes jo turinyje trūksta aiškesnės motyvacijos dėl prekybinės veiklos apribojimo konkrečios prekybos vietos atžvilgiu sprendime nurodytu laiku. Tačiau Sprendime Nr. 1-160 yra nurodytas teisinis pagrindas (Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 9 d.), yra išvardyti policijos, Departamento raštai, kuriuose, teismo nuomone, yra pakankamai faktinių duomenų, patvirtinančių grėsmę visuomenės saugumui, įrodančių viešosios tvarkos, rimties, visuomenėje priimtinų bendravimo normų pažeidimus bare, esančiame (duomenys neskelbtini) ir jo aplinkoje. Sprendimas Nr. 1-160 priimtas atsižvelgus ne vien į Departamento raštą, bet ir į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro raštus, kuriuose išreiškiama nuostata taikyti prekybos alkoholiu laiko apribojimą.
Pažymėtina, kad bylos įrodinėjimo dalyką dažnai lemia įrodinėjimo priemonės, kurių pagalba vienos ar kitos aplinkybės byloje gali būti nustatytos; skirtingų faktų bylose nustatymui taikomi nevienodo įrodytumo laipsnio ir įrodymų pakankamumo kriterijai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, skirtingai nei prekybos alkoholiniais gėrimais subjekto padarytam teisės pažeidimui pagrįsti, kur keliami pakankamai aukšti įrodinėjimo reikalavimai ir paprastai turi būti įrodytas ne tik konkretus pažeidimas, objektyvioji jo pusė, bet ir pažeidėjo kaltė bei kiti subjektyviosios pusės elementai, viešojo intereso pažeidimas gali būti nustatomas remiantis faktiniais duomenimis, kuriems daugiau taikytinas tikėtinumo kriterijus esant juos buvus, negu priešingai (prekybos vieta, gyventojų nuomonė, policijos pasiūlymai). Subjektyvusis nustatomų aplinkybių aspektas dažniausiai pasireiškia kaip tam tikri visuomenės vertybiniai kriterijai: viešoji rimtis, saugi, kultūringa aplinka, kt. (žr. LVAT 2014 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-967/2014).
Teismo vertinimu, visuma minėtų duomenų (Sprendimą Nr. 1-160 lydinčių dokumentų) suteikia pakankamai informacijos pareiškėjai suprasti šio poveikio priemonių taikymo priežastis, todėl pripažintina, kad minėti Sprendimo Nr. 1-160 trūkumai negali būti šio sprendimo panaikinimo pagrindu. Nurodyti duomenys, atsižvelgiant į tai, kad savivaldybės tarybai įstatymo suteikta diskrecijos teisė, siekiant pozityvių tikslų, apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, teismo vertinimu, sudarė teisėtą pagrindą priimti Sprendimą Nr. 1-160.
Nors į bylą yra pateiktas atsakovės 2019-05-15 raštas pareiškėjai, kuriuo informuojama apie mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimo komisijos posėdį (e. b. l. 46), tačiau pareiškėjos atstovas teigė, kad pareiškėja minimo rašto negavo, taigi, nebuvo pakviesta į komisijos posėdį, jai nebuvo sudaryta galimybė pareikšti savo nuomonę, pateikti papildomą informaciją, dokumentus, prašymus, paaiškinimus.
Kaip matyti iš į bylą pateikto Komisijos posėdžio protokolo turinio, pareiškėja Komisijos posėdyje nedalyvavo. Tačiau pažymėtina, jog net ir tuo atveju, jei ši procedūrinė teisė buvo pažeista, tai taip pat nesudaro pagrindo naikinti Sprendimą Nr. 1-160, nes nagrinėjant ginčą teisme, buvo išklausytas pareiškėjos atstovas. Pareiškėja nepaneigė Departamento, policijos raštuose nurodytų duomenų, jų teisingumo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str.), todėl spręstina, jog panaikinus Sprendimą Nr. 1-160 dėl procedūrinių pažeidimų, situacija iš esmės nepasikeistų, nes faktinis pagrindas taikyti veiklos apribojimą išliktų, todėl formalus Sprendimo Nr. 1-160 panaikinimas nepasiektų įstatymo numatytų teisingumo vykdymo tikslų.
Įvertinusi visumą nustatytų aplinkybių ir įrodymų, atsižvelgdama į ginčo santykių teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog Vilniaus miesto savivaldybė šiuo atveju teisėtai ir pagrįstai, įgyvendindama Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje jai suteiktą diskrecijos teisę, konstatavo bendruomenės ir verslo interesų pusiausvyros pažeidimą ir apribojo pareiškėjai išduotoje Licencijoje verstis mažmenine prekyba nustatyta prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, siekdama viešojo intereso, t. y. savivaldybės bendruomenės apsaugos nuo neigiamų prekybos alkoholiu ir jo vartojimo padarinių. Pripažinus, jog ginčijamas Sprendimas Nr. 1-160 yra teisėtas, nėra teisinio pagrindo jį panaikinti pareiškėjos skunde išdėstytais ir kitais argumentais, todėl UAB „Rolalita“ skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Pareiškėja skunde išdėsto daugiau argumentų dėl ginčijamo Sprendimo nepagrįstumo, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos UAB „Rolalita“ skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.