- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-27
- Bylos Nr.
- eA-1129-629/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03034-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Veslava Ruskan (pirm.), Milda Vainienė (pirm.), Arūnas Dirvonas
- Trečiasis asmuo
- Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, Narkotikų
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybė
- Pareiškėjas
- UAB „Rolalita“
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Rolalita“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Rolalita“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei (trečiasis suinteresuotas asmuo – Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas) dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Rolalita“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė, atsakovas) 2019 m. liepos 25 d. sprendimą Nr. 1-160 „Dėl mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo UAB „Rolalita“ priklausančiame bare (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Sprendimas).
2. Pareiškėjas paaiškino, kad Sprendimu atsakovas nusprendė apriboti mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiką UAB „Rolalita“ priklausančiame bare (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – ir Baras), uždraudžiant prekiauti alkoholiniais gėrimais pirmadieniais–šeštadieniais nuo 20 val. iki 10 val., o sekmadieniais nuo 15 val. iki 10 val.
3. Pareiškėjo teigimu, Sprendimas priimtas grubiai pažeidžiant nustatytas sprendimo priėmimo procedūras, neatsižvelgiant į įmonės interesus, nepagrįstai suteikiant konkurencinį pranašumą kitoms, greta analogiškas įstaigas turinčioms įmonėms, yra nepagrįstas ir naikintinas. Ginčijamame Sprendime yra vien tik nuoroda į Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir AKĮ) 18 straipsnio 9 dalį, nesiejant įstatymo nuostatų su individualaus administracinio akto priėmimo faktiniu pagrindu. Sprendimas yra visiškai nemotyvuotas, nenurodoma, kokių konkrečiai tikslų šiuo Sprendimu siekiama, kokiais motyvais remiantis pasirinktas būtent toks prekybos ribojimo laikas. Sprendime nėra duomenų apie procedūros pradžios pagrindą, tai yra, neaišku, ar buvo gautas skundas, ar teisėtai buvo pradėta procedūra.
4. Pareiškėjo teigimu, pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 1-506 patvirtintų Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 12 punktą, į komisijos posėdį būtina pakviesti skundą parašiusį asmenį ir atstovus to juridinio asmens, kuris siekia gauti licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais ar dėl kurio mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimo bus sprendžiama komisijos posėdyje, o Taisyklių 14.4 punktas numato, kad turi būti sudaroma galimybė juridinio asmens atstovams pareikšti savo nuomonę, pateikti papildomą informaciją, dokumentus, prašymus, paaiškinimus. Pareiškėjo teigimu, jo atstovas 2019 m. birželio 3 d. komisijos posėdyje nedalyvavo, šaukimo į posėdį negavo, apie posėdį nebuvo informuotas, todėl buvo grubiai pažeista jo teisė būti išklausytam, taip pat apribota galimybė pareiškėjui susipažinti su duomenimis, kurių pagrindu buvo priimtas Sprendimas.
Atsiliepimas
5. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti.
6. Atsakovas nurodė, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai atliko patikrinimus pareiškėjui priklausančiame Bare. Pareigūnai užfiksavo, jog Bare klientams ir atsakingiems asmenims ne kartą buvo taikyta administracinė atsakomybė už AKĮ pažeidimus. Taip pat buvo išklausytas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir Departamentas) atstovas, kuris pasiūlė apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką Bare, kadangi situacija nesikeičia, nuolat nustatomi AKĮ pažeidimai. Pažymėjo, jog patikrinimo metu apžiūrėjus Baro patalpas nustatyta, jog Bare nesudarytos sąlygos viešajam maitinimui, realiai baras prekiauja alkoholiniais gėrimais išsinešimui. Atsakovas, gavęs visą informaciją dėl nustatytų pažeidimų bare, priėmė sprendimą apriboti prekybą alkoholiniais gėrimais.
7. Paaiškino, jog Departamentas 2019 m. balandžio 12 d. raštu Nr. S-984(3) informavo atsakovą apie įsigaliojusį Departamento 2019 m. vasario 21 d. nutarimą Nr. ATK2-26/19 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo pareiškėjui taikytos ekonominės sankcijos už AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto, 4 dalies 2, 5 punktų pažeidimus.
8. Atsakovas teigė, jog turėdamas pakankamai duomenų apie viešojo intereso pažeidimą, atsižvelgdamas į pateiktus raštus, rekomendacijas ir užfiksuotus teisės pažeidimus, siekdamas pozityvių, teisėtų ir visuomeniškai pagrįstų tikslų, konstitucinių vertybių apsaugos, teisėtai ir pagrįstai nustatė tose prekybos vietose prekybos alkoholiu laiko ribojimą.
9. Atsakovas nesutiko, jog pažeidė Taisyklių 14.4 punktą, pažymėjo, jog yra įtvirtinta galimybė, bet ne pareiga kviesti juridinio asmens vadovą dėl nuomonės ir įrodymų pateikimo. Pareiškėjo vadovas 2019 m. gegužės 15 d. raštu buvo informuotas apie mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimo komisijos posėdį 2019 m. birželio 3 d., tačiau pareiškėjo atstovas į posėdį neatvyko. Atsakovas vadovavosi institucijų pateiktais duomenimis, kurie vienareikšmiškai patvirtina, kad pareiškėjas nesilaikė teisės aktuose numatytų reikalavimų. Be to, pareiškėjas, nesutikdamas su Departamento Nutarimu, turėjo teisę jį skųsti, tačiau jo neskundė ir jam įsiteisėjus turėjo būti išspręstas klausimas dėl mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimo.
10. Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
11. Departamentas nurodė, jog Sprendimas priimtas motyvuotai ir teisėtai, nepažeidžiant pareiškėjo procesinių teisių. Sprendimas dėl laiko ribojimo yra savivaldybės tarybos diskrecijos teisė. Atsakovo nurodomų pareiškėjo padarytų pažeidimų gausa patvirtina, jog pareiškėjo vykdoma prekyba alkoholiniais gėrimais pažeidžia viešąjį interesą – trikdoma viešoji rimtis, neužtikrinama saugi ir kultūringa aplinka. Patvirtino, jog Departamentas 2019 m. vasario 21 d. priėmė Nutarimą, kuris šiuo metu yra įsiteisėjęs. Pareiškėjas nutarimu paskirtą 300 Eur baudą sumokėjo 2019 m. kovo 18 d. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas už AKĮ pažeidimus baudžiamas ne pirmą kartą.
II.
12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
13. Teismas nustatė, kad atsakovas Sprendimu nusprendė apriboti mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiką UAB „Rolalita“ priklausančiame Bare, uždraudžiant prekiauti alkoholiniais gėrimais pirmadieniais – šeštadieniais nuo 20 val. iki 10 val., o sekmadieniais nuo 15 val. iki 10 val. Sprendime nurodyta, jog jis priimtas vadovaujantis AKĮ 18 straipsnio 9 dalimi, Taisyklėmis, remiantis gautais Departamento, Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Naujininkų seniūnijos, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento ir kt. raštais, siekdama pozityvių, teisėtų ir visuomeniškai pagrįstų tikslų, kitų konstitucinių vertybių (visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos, žmogaus sveikatos ir kt.) apsaugos.
14. Teismas vadovavosi AKĮ 18 straipsnio 9 dalimi. Pažymėjo, jog šioje normoje numatyta savivaldybės diskrecijos teisė apibrėžiama tomis pačiomis sąlygomis, kurios vienodai reikšmingos tiek siekiant apriboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, tiek priimant sprendimą neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. AKĮ įtvirtintų sąlygų visetas – prekybos alkoholiniais gėrimais vietos pobūdis, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikšta nuomonė, policijos komisariatų pasiūlymai – reiškia viešojo intereso, visuomenės apsaugą nuo galimų neigiamų prekybos alkoholiu ir jo vartojimo padarinių.
15. Teismas pagal byloje esančius įrodymus nustatė, jog Departamentas 2019 m. sausio 8 d. protokolu Nr. ATK2-09 ir kita surinkta medžiaga nustatė, kad įmonė jai priklausančiame Bare nuo 20 val. iki 10 val. prekiauja nepilstomais alkoholiniais gėrimais ir neužtikrina, kad parduodami alkoholiniai gėrimai būtų vartojami viešojo maitinimo vietoje (tai yra, prekiauja alkoholiniais gėrimais išsinešimui), alkoholiniai gėrimai parduodami neblaiviems asmenims, parduodamas pilstomas alus didesnėje nei 1 litro plastikinėje taroje. Departamentas Nutarimu už AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto, 4 dalies 2, 5 punktų pažeidimus paskyrė pareiškėjui 300 Eur baudą. Minėto Nutarimo pareiškėjas neskundė, baudą sumokėjo.
16. Departamentas kreipėsi į atsakovą, pranešdamas apie įsigaliojusį Nutarimą dėl ekonominės sankcijos taikymo įmonei, turinčiai Savivaldybės administracijos išduotą licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais bei siūlydamas apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką Bare.
17. Iš Sprendimo turinio nustatyta, kad jį priimant, kaip faktiniais duomenimis buvo remtasi Departamento, Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Naujininkų seniūnijos, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento, ir kt. raštuose pateikta informacija.
18. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas 2019 m. balandžio 17 d. raštu dėl UAB „Rolalita“ baro veiklos pateikė nuomonę, jog prekybos alkoholiu laikas turėtų būti ribojamas ir draudžiamas nakties metu įstaigose (kavinėse, baruose ir pan.), kurių artimoje aplinkoje yra gyvenamieji pastatai ar esančiose gyvenamuosiuose pastatuose, nes gyventojų skundų nagrinėjimo praktika rodo, jog greta tokių įstaigų gyvenantys žmonės nuolat yra trikdomi tokių įstaigų prieigose lankytojų keliamo triukšmo bei juos aptarnaujančio transporto skleidžiamo triukšmo.
19. Vilniaus valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2019 m. balandžio 26 d. rašte Nr. 69D1-(69.5)-1580 nurodė, kad 2016 m. birželio 25 d. pareiškėjo baro patikrinimo metu nustatė higienos reikalavimų pažeidimų (grindys prie slenksčių keliose vietose ištrupėjusios, vidinės durys aplūžusios, pagalbinėje patalpoje yra nereikalingų daiktų, ir pan.). Atsakingam asmeniui surašė administracinio nusižengimo protokolą. 2018 m. liepos 25 d. atliko patikrinimą, kurio metu nustatė higienos reikalavimų pažeidimų. Atsakingam asmeniui surašė administracinio nusižengimo protokolą. Rašte nurodyta, jog Vilniaus valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pastabų dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimo kavinėje – kebabinėje neturi.
20. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Naujininkų seniūnija 2019 m. balandžio 19 elektroniniame pranešime nurodė, jog Naujininkų seniūnija gyventojų ar bendruomenių skundų dėl prekybos vietos (duomenys neskelbtini), nėra gavusi.
21. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariatas Viešosios tvarkos valdybos 2019 m. balandžio mėn. rašte nurodė, jog dėl nuolat daromų nusižengimų baro vykdomoje veikloje ir jo prieigose, siūloma spręsti klausimą dėl licencijos prekiauti alkoholiniais gėrimais apribojimo. Nurodė, jog Policijos informacinėje sistemoje nuo 2015 m. gruodžio 8 d. iki 2019 m. balandžio 18 d. užregistruoti 7 juridinio asmens darbuotojų padaryti pažeidimai adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje: kasos aparatų eksploatavimo ar kasos operacijų tvarkos pažeidimas; apskaitos taisyklių pažeidimas; kasos kvito už parduotas prekes ar suteiktas paslaugas likvidavimas; savivaldybių tarybų sprendimų ir savivaldybių administracijų direktorių įsakymų dėl kovos su žmonių užkrečiamųjų ligų protrūkiais ir epidemijomis nevykdymas ar vykdymas ne laiku; mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais tvarkos ar kitų alkoholinių gėrimų pardavimo, laikymo ir gabenimo reikalavimų pažeidimas. Taip pat nurodyta, jog nuo 2015 m. gruodžio 8 d. iki 2019 m. balandžio 18 d. užregistruoti 8 pranešimai, susiję su prekybos vieta, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje: viešosios tvarkos pažeidimai, kūno sužalojimas, triukšmas, girto asmens pasirodymas viešoje vietoje.
22. Taip pat byloje pateikti rašytiniai duomenys, iš kurių matyti, jog 2019 m. gegužės 5 d. F. P. elektroniniame pranešime tarnybinės veiklos klausimais, adresuotame Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriui, nurodė, jog 2019 m. gegužės 4 d. apie 23:00 val. – 00:30 val. UAB „Rolalita“ priklausančio alaus baro patikrinimo metu buvo užfiksuoti du atvejai alkoholio išsinešimo iš baro ir 2 alkoholinių gėrimų gamyklinėje taroje pardavimo atvejai. Buvo surašyti administracinio nusižengimo protokolai. Pažymėta, jog bare nesudaryta tinkamų sąlygų alkoholį vartoti vietoje (patalpoje pastatytas tik 1 stalas ir žaidimo aparatas). F. P. nurodė: „Akivaizdu, jog baras prekiauja alkoholiu tik išsinešimui, apie tai galima spręsti ir pagal potencialius klientus, kurių dauguma į barą atvyksta automobiliais“.
23. Byloje taip pat pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus Kontrolės poskyrio vedėjo Ž. J. 2019 m. birželio 8 d. raštas „Dėl pamainos darbo rezultatų“, kuriame nurodyta, jog apie 23:20 val. patikrintas UAB „Rolalita“ alaus baras. <...> prie baro nuolat atvažiuodavo ir nuvažiuodavo transporto priemonės ir keleiviai nešėsi į automobilį gėrimus plastikinėse pakuotėse. Nustatyta, kad asmuo bare išsinešimui įsigijo 0,5 l degtinės „Sobeski“ 40 proc. alkoholio išsinešimui, kuris buvo supilstytas į plastikinę tarą. Asmuo patvirtino įsigijęs alkoholio išsinešimui. Jam ir Baro pardavėjui surašyti protokolai. Patikrinimo metu, apžiūrėjus baro patalpas buvo akivaizdu, kad bare net nesudarytos sąlygos viešajam maitinimui, realiai baras prekiauja alkoholiniais gėrimais išsinešimui.
24. Teismas nurodė, kad kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pareigūnų užfiksuoti pažeidimai tiesiogiai siejami su prekyba alkoholiniais gėrimais UAB „Rolalita“ priklausančiame Bare. Nesant byloje įrodymų, kurie leistų abejoti šių nustatytų pažeidimų teisėtumu ir patikimumu, pažymėtina, kad tokiais faktiniais duomenimis yra grindžiamas viešojo intereso pažeidimas, nagrinėjamu atveju pasireiškiantis visuomenei reikšmingų vertybių – viešosios rimties trikdymu, neužtikrinimu saugios, kultūringos aplinkos.
Žemesnės instancijos teismas
27. Teismas iš dalies sutiko su pareiškėjo argumentu, kad ginčijamas administracinis aktas yra su trūkumais, nes jo turinyje trūksta aiškesnės motyvacijos dėl prekybinės veiklos apribojimo konkrečios prekybos vietos atžvilgiu sprendime nurodytu laiku. Tačiau Sprendime Nr. 1-160 yra nurodytas teisinis pagrindas (AKĮ 18 str. 9 d.), yra išvardyti policijos, Departamento raštai, kuriuose, teismo nuomone, yra pakankamai faktinių duomenų, patvirtinančių grėsmę visuomenės saugumui, įrodančių viešosios tvarkos, rimties, visuomenėje priimtinų bendravimo normų pažeidimus Bare ir jo aplinkoje. Sprendimas priimtas atsižvelgus ne vien į Departamento raštą, bet ir į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro raštus, kuriuose išreiškiama nuostata taikyti prekybos alkoholiu laiko apribojimą.
28. Teismo vertinimu, visuma minėtų duomenų (Sprendimą lydinčių dokumentų) suteikia pakankamai informacijos pareiškėjui suprasti šio poveikio priemonių taikymo priežastis, todėl pripažinta, kad minėti Sprendimo trūkumai negali būti šio sprendimo panaikinimo pagrindu. Nurodyti duomenys, atsižvelgiant į tai, kad savivaldybės tarybai įstatymo suteikta diskrecijos teisė, siekiant pozityvių tikslų, apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, teismo vertinimu, sudarė teisėtą pagrindą priimti Sprendimą.
29. Nors į bylą yra pateiktas atsakovo 2019 m. gegužės 15 d. raštas pareiškėjui, kuriuo informuojama apie mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimo komisijos posėdį, tačiau pareiškėjo atstovas teigė, kad pareiškėjas minimo rašto negavo, taigi, nebuvo pakviestas į komisijos posėdį, jam nebuvo sudaryta galimybė pareikšti savo nuomonę, pateikti papildomą informaciją, dokumentus, prašymus, paaiškinimus.
30. Teismas iš į bylą pateikto Komisijos posėdžio protokolo turinio nustatė, kad pareiškėjas Komisijos posėdyje nedalyvavo. Tačiau pažymėta, jog net ir tuo atveju, jei ši procedūrinė teisė buvo pažeista, tai taip pat nesudaro pagrindo naikinti Sprendimą, nes nagrinėjant ginčą teisme, buvo išklausytas pareiškėjo atstovas. Pareiškėjas nepaneigė Departamento, policijos raštuose nurodytų duomenų, jų teisingumo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo ((toliau – ir ABTĮ) 57 str.), todėl teismas sprendė, jog panaikinus Sprendimą dėl procedūrinių pažeidimų, situacija iš esmės nepasikeistų, nes faktinis pagrindas taikyti veiklos apribojimą išliktų, todėl formalus Sprendimo panaikinimas nepasiektų įstatymo numatytų teisingumo vykdymo tikslų.
III.
32. Pareiškėjas UAB „Rolalita“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, skundą tenkinti. Taip pat pageidauja bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
33. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvykdė pareigos nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 80 str. 1 d.), teismo padarytos išvados yra prieštaringos, neparemtos įrodymais, neteisingai pritaikant materialiąsias teisės normas.
Žemesnės instancijos teismas
34. Pirmosios instancijos teismas iš esmės taiko iki 2018 m. sausio 1 d. galiojusias AKĮ 18 straipsnio 9 dalies nuostatas. Sprendimas buvo priimtas jau galiojant naujai teisės normos redakcijai, kurioje įtvirtinta savivaldybių tarybų teisė riboti prekybos alkoholiu laiką tik siekiant užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą, ir įvertinus kitas raštu pateiktas įstatyme išvardintas nuomones. Kadangi nurodytoje teismų praktikoje išaiškintas viešojo intereso gynimas atsižvelgiant į įstatyme įtvirtintų sąlygų visetą, ji nebėra aktuali, nes nauja teisės normos redakcija nebenumato viešojo intereso gynimo atsižvelgiant į sąlygų visetą, o numato viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimą.
35. Teismas tik abstrakčiai išvardija Sprendimo aiškinamojo rašto skyrius, tai yra vertina aiškinamojo rašto formą, tačiau nevertina jo turinio. Jame nėra nurodytas būtinas tikslas numatytas AKĮ 18 straipsnio 9 dalyje (galiojančioje redakcijoje) – viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas. Siekis „užkirsti kelią administraciniams nusižengimams nusikalstamoms veikoms ir kitiems pažeidimams“ negali būti suprantamas, kaip siekis užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą, kadangi tik nedidelė dalis administracinių nusižengimų ir nusikalstamų veikų pažeidžia viešąją tvarką ir kelia grėsmę visuomenės saugumui. Pareiškėjas pažymi, kad dėl viešosios rimties trikdymo nėra užfiksuotų pažeidimų nei Bare, nei jo prieigose.
Šalies argumentai
36. Pareiškėjas nurodo, kad pasikeitus AKĮ 18 straipsnio 9 dalies nuostatoms ir nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai redakcijai, atitinkamos Taisyklių nuostatos nebuvo pakeistos. Nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 10 d. Taisyklėse buvo nurodyta negaliojančios AKĮ 18 straipsnio 9 dalies nuostatos, bei jų pagrindu numatyta jų įgyvendinimo tvarka. Ši tvarka neatitiko nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusių AKĮ 18 straipsnio 9 dalies nuostatų. Todėl vadovavimasis tokia tvarka yra neteisėtas ir nepagrįstas ir ja vadovaujantis priimtas teisės aktas yra naikintinas.
37. Pareiškėjo teigimu, Departamento 2019 m. balandžio 12 d. raštas Nr. S-984(3) neturi teisinio pagrindo, nes 1) nepagrįstai prašoma apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, nes toks prašymas nesiejamas su viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimu; 2) rašte nurodytas pranešimo pagrindas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimo Nr. 618 galiojusios redakcijos (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 197) 51 punktas. Tačiau UAB „Rolalita“ nebuvo bausta už nurodytame punkte išvardytus AKĮ pažeidimus, todėl pranešimas neatitinka nurodyto teisinio pagrindo ir negali būti laikomas pagrįstu.
38. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas sprendime nurodo nuo 2015 m. nustatytus įvairius Administracinių teisės pažeidimų kodekso ir Administracinių nusižengimų kodekso pažeidimus, kurie nėra susiję su viešąja tvarka ir visuomenės saugumu. Be to, pirmosios instancijos teismas nevertina, ar sprendime nurodyti pranešimai pasitvirtino.
Atsiliepimas
39. Atsakovas Savivaldybė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
40. Atsakovo teigimu, teismas vadovavosi aktualiomis įstatymo nuostatomis. Ginčui aktuali įstatymo 2017 m. birželio 1 d. redakcija, įsigaliojusi 2018 m. sausio 1 d. AKĮ įtvirtintų sąlygų visetas – prekybos alkoholiniais gėrimais vietos pobūdis, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikšta nuomonė, policijos komisariatų pasiūlymai – reiškia viešojo intereso, visuomenės apsaugą nuo galimų neigiamų prekybos alkoholiu ir jo vartojimo padarinių.
41. Taip pat ir Sprendimo projekto aiškinamajame rašte nurodyti parengto teisės akto projekto tikslas ir uždaviniai, šiuo metu galiojančios ir teikiamu klausimu siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos, galimos teigiamos ar neigiamos priimto teisės akto pasekmės, kokių priemonių būtina imtis, siekiant pastarųjų išvengti, suderinamumas su Lietuvos Respublikos galiojančiais teisės aktais.
42. Nesant byloje įrodymų, kurie leistų abejoti nustatytų pažeidimų teisėtumu ir patikimumu, pažymėtina, kad tokiais faktiniais duomenimis yra grindžiamas viešojo intereso pažeidimas, nagrinėjamu atveju pasireiškiantis visuomenei reikšmingų vertybių – viešosios rimties trikdymu, neužtikrinimu saugios, kultūringos aplinkos.
Atsiliepimas
43. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pateiktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, jog nurodyti duomenys (įrodymai), atsižvelgiant į tai, kad savivaldybės tarybai įstatymo suteikta diskrecijos teisė, siekiant pozityvių tikslų, apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, teismo vertinimu, sudarė teisėtą pagrindą priimti Sprendimą.
44. Atsakovas pažymi, kad AKĮ tikslas – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui. Savivaldybės taryba Sprendimą priėmė įvertinusi visas reikšmingas aplinkybes bei siekdama pozityvių, teisėtų ir visuomeniškai pagrįstų tikslų, kitų konstitucinių vertybių (visuomenės saugumo, viešosios tvarkos, žmogaus sveikatos ir kt.) apsaugos. Atsakovas veikė neperžengdamas jam teisės aktų nustatytų teisių turinio, visi veiksmai buvo nukreipti išimtinai į viešojo intereso gynimą.
45. Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
46. Departamento teigimu, AKĮ norma iš esmės buvo ne susiaurinta ar pakeista, o praplėsta. Įvertinus AKĮ projekto lyginamąjį variantą (pridedama) matyti, kad AKĮ 18 straipsnio 9 punkto norma buvo tik papildyta žodžiais „nustatyti vietas ir (ar) teritorijas, kuriose draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais“.
47. Departamentas mano, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas vadovavosi tinkama teisės norma bei ją aiškinančiais Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimais. Teismo sprendime išsamiai aptarti visi įrodymai, kuriais motyvuotas Sprendimas. Departamento nuomone, įrodymai akivaizdžiai patvirtina viešojo intereso pažeidimo tikimybę.
48. Departamentas akcentuoja, kad kaip parodo surinkti objektyvūs duomenys pareiškėjas sistemingai vykdo AKĮ pažeidimus: parduoda alkoholinius gėrimus išsinešimui draudžiamu laiku, parduoda alkoholinius gėrimus neblaiviems, pažeidžia kitus AKĮ nustatytus apribojimus. Vilniaus miesto savivaldybės darbuotojo fiksuojami duomenys bei policijos pareigūnų pateikti duomenys apie triukšmą, kūno sužalojimą, girtavimą viešoje vietoje nuosekliai patvirtina, kad viešoji rimtis yra trikdoma, todėl pareiškėjo vykdoma veikla pažeidžia viešąjį interesą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
49. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės 2019 m. liepos 25 d. sprendimo Nr. 1-160 „Dėl mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo UAB „Rolalita“ priklausančiame bare (duomenys neskelbtini)“, teisėtumo ir pagrįstumo.
50. Pirmosios instancijos teismas sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Teismas vertino, kad atsakovas turėjo teisinį bei faktinį pagrindą priimti ginčijamą Sprendimą, o pareiškėjui turėjo būti aišku ir suprantama, dėl kokių priežasčių ginčijamas Sprendimas buvo priimtas. Pažymėjo, kad visuma Sprendimą lydinčių dokumentų suteikia pakankamai informacijos pareiškėjui suprasti šio poveikio priemonių taikymo priežastis, todėl pripažinta, kad daliniai Sprendimo motyvavimo trūkumai nebuvo esminiai. Teismas sprendė, kad ginčijamas Sprendimas pagrįstas objektyviais faktiniais duomenimis ir teisės normomis, neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, o formalus Sprendimo panaikinimas dėl neesminių procedūrinių pažeidimų nepasiektų įstatymo numatytų teisingumo vykdymo tikslų.
51. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis, pritaikytų teisės normų aiškinimu ir prašo jį panaikinti bei priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.
52. ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas apeliaciniame skunde nemotyvavo savo prašymo apeliacinės instancijos teisme bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Įvertinusi administracinės bylos medžiagą, be kita ko, apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjo apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Byloje nėra tiriamos tokios faktinės aplinkybės bei nagrinėjami teisės klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti remiantis rašytine bylos medžiaga, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, duotais pirmosios instancijos teismui, išdėstytais procesiniuose dokumentuose, taip pat ir apeliaciniame skunde. Pabrėžtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. pareiškėjui buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka.
53. Mažmeninė prekyba alkoholiniais gėrimais yra ūkinė veikla, kuri patenka į Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalyje ginamą ūkinės veiklos laisvės sritį. Kita vertus, Konstitucinis Teismas 2004 m. sausio 26 d. nutarime yra konstatavęs, kad, atsižvelgiant į alkoholio produktų, kaip specifinių civilinės apyvartos objektų, darančių neigiamą poveikį žmogaus sveikatai, pobūdį, valstybė gali nustatyti specialų, būtent šio produkto apyvartai skirtą, teisinį reguliavimą. Įstatymų leidėjas turi nustatyti ne tik būtinus reikalavimus, kuriuos turi atitikti ūkio subjektai, siekiantys gauti licencijas užsiimti didmenine ar mažmenine prekyba alkoholio produktais (kaip ir bet kuria kita licencijuojama veikla), bet ir reikalavimus, kurių turi laikytis tokias licencijas gavę asmenys (žr. Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimą). Toks reguliavimas yra įtvirtintas ir Alkoholio kontrolės įstatyme, kuris reguliuoja teisinius santykius, priskirtinus viešajai teisei. Šiuo įstatymu nustatytomis administracinėmis priemonėmis yra varžoma asmens ūkinės veiklos laisvė alkoholio gamybos, prekybos ir vartojimo srityje, tačiau tuo yra siekiama pozityvių Alkoholio kontrolės įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatytų tikslų (mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, nustatyti teisės gaminti, parduoti, įvežti, importuoti ir eksportuoti šiame Įstatyme reglamentuojamus alkoholio produktus suteikimo ūkio subjektams teisinius pagrindus), įtvirtinant atitinkamus reikalavimus vertimuisi ūkine veikla (Alkoholio kontrolės įstatymo 1 str. 2 d., 4 str. 1 d.).
54. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje (skundžiamo Sprendimo priėmimo pagrindas) nustatyta, kad savivaldybių tarybos, siekdamos užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą ir įvertinusios prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, asociacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, turi teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Pastebėtina, kad aptariama teisės norma buvo keista tik 2017 m. birželio 1 d. įstatymo Nr. XIII-394 redakcija, ir kaip matyti iš jos turinio, ji iš esmės buvo ne susiaurinta ar pakeista, o praplėsta, t. y. AKĮ 18 straipsnio 9 punkto norma buvo tik papildyta žodžiais „nustatyti vietas ir (ar) teritorijas, kuriose draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais“.
55. Minėtoje įstatymo normoje numatyta savivaldybės diskrecijos teisė apibrėžiama tomis pačiomis sąlygomis, kurios vienodai reikšmingos tiek siekiant apriboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, tiek priimant sprendimą neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Alkoholio kontrolės įstatyme įtvirtintų sąlygų visetas – prekybos alkoholiniais gėrimais vietos pobūdis, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikšta nuomonė, policijos komisariatų pasiūlymai – reiškia viešojo intereso, visuomenės apsaugą nuo galimų neigiamų prekybos alkoholiu ir jo vartojimo padarinių. Savo paskirtimi tai – priemonė atkurti (nustatyti) tinkamą visuomenės ir verslo interesų pusiausvyrą. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje numatytomis sąlygomis suteikiant savivaldos institucijai teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, sudaroma galimybė apginti viešąjį interesą, pašalinti jo pažeidimus, kai išduodant licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais lieka neįvertintos reikšmingos aplinkybės, vėliau nulėmusios visuomenės interesų pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2144/2014; 2015 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1698-624/2015; 2015 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1907-146/2015; 2016 m. balandžio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-745-525/2016; 2016 m. liepos 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-608-602/2016).
56. Remiantis teismų praktika, kiekvienu konkrečiu atveju savivaldybės tarybos sprendimas dėl apribojimo alkoholiniais gėrimais prekybos laiko turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės – motyvuotos, išdėstant, kodėl yra priimamas sprendimas dėl prekybos laiko apribojimo, aptariant faktinę nagrinėjamą situaciją tuo aspektu, ar yra pagrindas apriboti prekybos laiką bei kokie argumentai suponuoja prekybos laiko susiaurinimą. Adresatas, į kurį nukreiptas tokio pobūdžio teisės aktas, turi aiškiai suprasti, kodėl priimamas toks sprendimas, jam turi būti žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Ši prievolė sietina su Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje (2014 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. XII-1317 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 1 d.) įtvirtintomis nuostatomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1674/2013; 2016 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-379-261/2016).
57. Sprendžiant, ar prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimai yra pateisinami, be kita ko, atsižvelgiama į įvairių valstybės institucijų poziciją, nustatytų pažeidimų intensyvumą, pobūdį, trukmę bei pavojingumą visuomenei, šių pažeidimų sąsajas su atitinkamo ūkio subjekto veikla, prekybos vietą, gyventojų skundus, analogiškus savivaldybės sprendimus dėl konkurentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-3245/2011; 2012 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-1221/2012 ir kt.).
58. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes, o byloje reikšmingoms aplinkybėms nustatyti teismas surinko pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadas dėl skunde pareikštų reikalavimų nepagrįstumo. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytus pažeidimus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, padarytomis teisinėmis išvadomis bei motyvais (nutarties 15–30 p.) ir jų nekartoja bei neaptarinėja apeliacinio skundo argumentų, kurie neturi reikšmės bylos išsprendimui.
59. Vadovaudamasi nutarties 54 punkte išdėstytu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas ginčo teisiniams santykiams pritaikė aktualią teisės normą bei rėmėsi ją aiškinančia vyraujančia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencija, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamai pritaikytos materialiosios teisės normos yra atmetami, kaip nepagrįsti.
60. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčijamas Sprendimas priimtas siekiant užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą. Be to, pripažįstama, kad būtent savivaldybių tarybos turi geriausią galimybę įvertinti, kuriose vietose prekyba alkoholiniais gėrimais turėtų būti apribota siekiant pozityvių, teisėtų ir visuomeniškai pagrįstų tikslų, kitų konstitucinių vertybių (visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos, žmogaus sveikatos ir kt.) apsaugos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-750-662/2016). Nagrinėjamu atveju surinkti objektyvūs duomenys patvirtino, kad pareiškėjas sistemingai vykdo AKĮ pažeidimus: parduoda alkoholinius gėrimus išsinešimui draudžiamu laiku, parduoda alkoholinius gėrimus neblaiviems, pažeidžia kitus AKĮ nustatytus apribojimus. Vilniaus miesto savivaldybės darbuotojų fiksuojami duomenys bei policijos pareigūnų pateikti duomenys apie triukšmą, kūno sužalojimą, girtavimą viešoje vietoje nuosekliai patvirtina, kad viešoji rimtis yra trikdoma. Teisėjų kolegija, byloje surinktų įrodymų kontekste įvertinusi nurodytas faktines aplinkybes, vadovaudamasi vidiniu įsitikinimu ir protingumo bei sąžiningumo principais, sprendžia, kad pareiškėjo vykdoma veikla pažeidžia viešąjį interesą, o atsakovo taikytos poveikio priemonės pareiškėjui yra proporcingos siekiamam tikslui pasiekti.
61. Pažymėtina, jog teismo pareiga motyvuoti priimtą spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Garci?a Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96) 26 p,; 2000 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Jahnke ir Lenoble prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 40490/98); Didžiosios kolegijos 2004 m. gruodžio 12 d. sprendimą byloje Perez prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 47287/99) 81 p.); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016). Pabrėžtina, kad proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimų.
62. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Rolalita“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.