Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas, A-608-602/2016

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2016-07-04
Bylos Nr.: A-608-602/2016
Bylos rūšis: administracinė byla
Rezultatas: Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas

Teisėjai: Arūnas Dirvonas (pirm.), Veslava Ruskan (pran.), Anatolijus Baranovas
Atsakovas: Kauno miesto savivaldybės, Kauno miesto savivaldybė G. Muzikevičiaus firma
Pareiškėjas: G. M.

Administracinė byla Nr. A-608-602/2016Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00981-2014-9Procesinio sprendimo kategorija 35.3 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. liepos 4 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. M. firmos skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas G. M. firma (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 5–8), prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės (toliau – ir atsakovas) tarybos 2014 m. birželio 19 d. sprendimą Nr. T-351 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. T-351).

Pareiškėjas paaiškino, kad licencija Nr. 942/5 verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais (toliau – ir Licencija Nr. 942/5) buvo išduota G. M. firmai 2004 m. birželio 1 d. ir patikslinta 2005 m. gegužės 11 d. Pareiškėjas 2014 m. gegužės 27 d. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių, teikdamas paraišką ir kitus dokumentus dėl Licencijos Nr. 942/5 papildymo, paraiškoje prašė pakeisti Licencijoje Nr. 942/5 prekybos vietą iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Kauno m. savivaldybės administracijos direktorius 2014 m. birželio 2 d. raštu Nr. (33.200)R-3440 informavo, kad licencija Nr. 942/5 verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais nebus papildyta, kadangi ruošiamas Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo projektas dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo prekybos vietai (duomenys neskelbtini). Sprendimas Nr. T-351 apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nuo 22 val. iki 8 val. priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos alkoholio įstatymo (toliau – ir Alkoholio kontrolės įstatymas, AKĮ) 18 straipsnio 9 dalimi. Pareiškėjo nuomone, nurodytoje įstatymo normoje minimi ribojimai gali būti taikomi tik tada, kai šiame straipsnyje išvardyti subjektai savo iniciatyva kreipiasi į savivaldybę, bet ne priešingai, kaip buvo ginčo atveju, kuomet atsakovas inicijavo teisinę situaciją, kuri dirbtinai atitiktų AKĮ 18 straipsnio 9 dalies nuostatas. Pareiškėjas pabrėžė, kad prekyba alkoholiniais gėrimais prekybos vietoje (duomenys neskelbtini) niekada nebuvo vykdoma, todėl jokių objektyvių duomenų, kurie leistų spręsti apie galimus neigiamus padarinius ir riboti licencijuojamą veiklą, nėra. Taip pat Sprendime Nr. T-351 nėra jokių argumentų, motyvų, kurie galėtų pagrįsti prekybos alkoholiu laiko apribojimą nuo 22 val. iki 8 val. ir tokio ribojimo būtinumą. Be to, toks neteisėtas ir nepagrįstas veiklos apribojimas akivaizdžiai neproporcingas siekiamiems tikslams, žlugdo įmonės ūkinę komercinę veiklą, verslą, daro labai didelę ekonominę žalą, yra akivaizdžiai diskriminuojančio pobūdžio, lyginant su kitais kavinių, barų savininkais, kurie tęsia tokio pobūdžio veiklą, iškreipia bei pažeidžia sąžiningą konkurenciją.

Atsiliepimas

Atsakovas Kauno miesto savivaldybė prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 22–28) atsakovas paaiškino, kad ginčijamu Sprendimu Nr. T-351 buvo apribotas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas nuo 22 val. iki 8 val. prekybos vietoje (duomenys neskelbtini). Kadangi šis sprendimas nesiejamas su konkrečiu asmeniu ar asmenų grupe, jų daiktinėmis teisėmis, ir tai nevienkartinis teisės aktas, orientuojamas į ateitį, numatytas taikyti daugelį kartų, atsakovas manė, kad tai yra norminis aktas. Dėl to pareiškėjas nėra tas subjektas, kuris pagal ABTĮ 16 skirsnį gali teikti pareiškimą (prašymą) ištirti norminio administracinio akto teisėtumą. Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, todėl privalu atsižvelgti į žmonių nuomonę, užtikrinti jų interesus, saugoti ir ginti viešąjį interesą. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalis suteikia įgaliojimus bei numato išimtinę savivaldybės tarybos kompetenciją, atsižvelgiant į prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, apriboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais. Ginčijamas norminis teisės aktas priimtas siekiant pozityvių, teisėtų ir visuomeniškai pagrįstų tikslų – užtikrinti visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą, turto apsaugą, taip pat kitų konstitucinių vertybių apsaugą, atsižvelgus į Kauno apskrities vyrų krizių centro, Kauno apskrities moterų krizių centro, Kauno evangelikų baptistų bažnyčios bendruomenės, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK) Kauno miesto Panemunės policijos komisariato (toliau – ir Panemunės PK), Kauno Aukštųjų Šančių bendruomenės centro, Kauno Švč. Jėzaus širdies parapijos seniūnijos raštuose išreikštą valią ir poziciją. Teisė riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, visų pirma, yra skirta mažinti alkoholio prieinamumą, su alkoholio vartojimu susijusią tiesioginę žalą sveikatai, taip pat moralinę, socialinę žalą, reguliuoti prekybos alkoholiniais gėrimais tvarką, tačiau ne vien nustatant teisinę atsakomybę už padarytus teisės pažeidimus. Ginčijamame akte numatytas prekybos laiko ribojimas ne įmonei, bet konkrečiai prekybos vietai yra teisėtas, nes toks ribojimas galimai prekybos vietai yra įtvirtintas ir Alkoholio kontrolės įstatyme (18 str. 3 d. 1 p.). Sprendimas Nr. T-351 nepažeidžia konkurencijos įstatymo nuostatų reikalavimų, kadangi skirtingos konkurencijos sąlygos yra galimos, kai to neįmanoma išvengti vykdant įstatymų reikalavimus.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 20 d. sprendimu (b. l. 79–84) pareiškėjo G. M. firmos skundą patenkino ir panaikino Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. birželio 19 d. sprendimą Nr. T-351 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo nuo 22 val. iki 8 val. prekybos vietoje (duomenys neskelbtini).

Ištyręs bylos duomenis, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Kauno miesto savivaldybės administracija 2014 m. birželio 26 d. papildė licenciją Nr. 942/5, pakeisdama prekybos vietos adresą iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), suteikusią G. M. firmai teisę visą parą kavinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), pardavinėti alkoholinius gėrimus, skirtus gerti ten pat ir išsinešti (b. l. 9–11). Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2014 m. gegužės 30 d. raštais Nr. (33.202)R-3418, Nr. (33.200)R-3412, Nr. (33.200)R-3413, Nr. (33.200)R-3414, Nr. (33.200)R-3416, Nr. (33.195)R-3425, Nr. (33.195)R-3424, Nr. (33.200)R-3423 kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, Šančių seniūniją, parapiją, bažnyčią, centrus, prašydamas iki birželio 7 d. pateikti nuomonę dėl (duomenys neskelbtini) atidaromo „pseudo baro“ prekybos alkoholiniais gėrimais laiko (b. l. 60–67). 2014 m. birželio 2 d. Kauno miesto savivaldybės administracija raštu Nr. (33.200)R-3440 informavo pareiškėją, kad licencija Nr. 942/5 verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais nebus papildyta, kadangi ruošiamas Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo projektas dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo prekybos vietai (duomenys neskelbtini) (b. l. 12). Kauno miesto savivaldybės administracija 2014 m. birželio 6–11 dienomis iš minėtų Kauno AVPK, Šančių seniūnijos, parapijos, bažnyčios, centrų gavo atsakymus į 2014 m. gegužės 30 d. raštus, kuriais savivaldybės administracija informuojama apie tai, kad minėti subjektai prieštarauja planuojamam „pseudo baro“ atidarymui bei prekybai alkoholiu visą parą (b. l. 30–34, 36, 37). Kauno miesto savivaldybės taryba 2014 m. birželio 19 d. priėmė sprendimą Nr. T-351, kuriuo apribojo prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nuo 22.00 val. iki 8.00 val. prekybos vietoje (duomenys neskelbtini) (b. l. 20).

Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas tarp šalių kilęs dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. T-351 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“, kuriuo prekybos vietoje (duomenys neskelbtini) buvo apribotas prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos laikas nuo 22 val. iki 8 val., teisėtumo ir pagrįstumo ir dėl Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje numatytų ribojimų taikymo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (2004 m. kovo 9 d. įstatymo Nr. IX-2052 redakcija) 18 straipsnio nuostatos. Šio straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad savivaldybių tarybos, atsižvelgdamos į prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, turi teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Alkoholio kontrolės įstatyme įtvirtintų sąlygų visetas – prekybos alkoholiniais gėrimais vietos pobūdis, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikšta nuomonė, policijos komisariatų pasiūlymai – reiškia būtent viešojo intereso, visuomenės apsaugą nuo galimų neigiamų prekybos alkoholiu ir jo vartojimo padarinių. Savo paskirtimi tai – priemonė atkurti (nustatyti) tinkamą visuomenės ir verslo interesų pusiausvyrą. AKĮ 18 straipsnio 9 dalyje numatytomis sąlygomis suteikiant savivaldos institucijai teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, sudaroma galimybė apginti viešąjį interesą, pašalinti jo pažeidimus, kai išduodant licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais lieka neįvertintos reikšmingos aplinkybės, vėliau nulėmusios visuomenės interesų pažeidimą.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, jei prekybos alkoholiniais gėrimais subjekto padarytam teisės normų pažeidimui pagrįsti keliami santykinai aukšti įrodinėjimo reikalavimai, dažniausiai turi būti įrodytas ne tik konkretus pažeidimas, objektyvioji jo pusė, bet ir pažeidėjo kaltė, kiti subjektyviosios pusės elementai, tai viešojo intereso pažeidimas gali būti nustatomas remiantis faktiniais duomenimis, kuriems daugiau taikytinas tikėtinumo kriterijus esant juos buvus, negu priešingai (prekybos vieta, gyventojų nuomonė, policijos pasiūlymai). Subjektyvusis nustatomų aplinkybių aspektas dažniausiai pasireiškia kaip tam tikri visuomenės vertybiniai kriterijai (viešoji rimtis, saugi, kultūringa aplinka, kt.) (pvz., LVAT 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2284/2013).

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir vertinant teismų praktiką, vietos savivaldybės taryba, kaip viešas administravimo subjektas, veikdama bendruomenės interesais ir jos naudai bei vykdydama teisės aktais pavestas funkcijas bei numatytus uždavinius, privalo kompetencijos ribose reaguoti į Įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje išvardytų organizacijų, institucijų ir įstaigų pareikštas nuomones ir pasiūlymus dėl neigiamų su prekyba alkoholiniais gėrimais susijusių faktų bei gali apriboti ūkio subjektui alkoholio pardavimo laiką, taip siekdama saugoti ir ginti viešąjį interesą. Tačiau ši Alkoholio kontrolės įstatymo savivaldybių taryboms suteikta diskrecijos teisė nėra absoliuti, ją įgyvendinant negali būti piktnaudžiaujama suteiktais įgaliojimais, turi būti laikomasi viešojo administravimo srityje taikomų objektyvumo, nediskriminavimo, proporcingumo principų bei administracinių sprendimų priėmimo tvarkos procedūrinių reikalavimų. Pagal nurodytų principų ir teisės normų prasmę, siūlymas riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką savivaldybės įgaliotai institucijai nėra privalomas, pateikta informacija dar nėra besąlyginis pagrindas savivaldybių taryboms priimti sprendimą dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo (LVAT 2008 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1843/2008, 2009 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1047/2009). Kiekvienu konkrečiu atveju savivaldybės tarybos sprendimas dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės – motyvuotos, išdėstant, kodėl yra priimamas sprendimas dėl prekybos laiko, aptariant faktinę nagrinėjamą situaciją tuo aspektu, ar yra pagrindas apriboti prekybos laiką bei kokie argumentai suponuoja prekybos laiko susiaurinimą. Adresatas, į kurį nukreiptas tokio pobūdžio teisės aktas, turi aiškiai suprasti, kodėl priimamas toks sprendimas, jam turi būti žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Ši prievolė sietina su Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis (LVAT 2013 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1674/2013). Nagrinėjamu atveju teismas siekė įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę ginčijamo individualaus administracinio akto adresatui (t. y. G. M. firmai) suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jo teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimo procedūra buvo pradėta Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus iniciatyva, neturint AKĮ 18 straipsnio 9 dalyje nurodytų subjektų – gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų – raštų, policijos komisariatų pasiūlymų. Teismas vertino, kad AKĮ 18 straipsnio 9 dalies konstrukcija suponuoja išvadą, jog šioje teisės normoje minimi ribojimai gali būti taikomi tik tada, kai būtent šioje normoje nurodyti subjektai parodo savo iniciatyvą ir kreipiasi į savivaldybę, bet ne priešingai. Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad Kauno AVPK, Šančių seniūnija, parapija, bažnyčia, centrai tik išreiškė savo nuomonę, atsakydami į 2014 m. gegužės 30 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus raštus. Kauno miesto savivaldybės administracija 2014 m. gegužės 30 d. raštais kreipdamasi į minėtus subjektus dėl jų nuomonės gavimo dėl prekybos alkoholiu laiko, išreiškė savo neigiamą nusistatymą pareiškėjo atžvilgiu, pavadindama pareiškėjo ruošiamą atidaryti kavinę „pseudo baru“. Atsižvelgdamas į tai, teismas priėjo prie išvadų, kad atsakovas inicijavo teisinę situaciją, kuri dirbtinai atitiktų AKĮ 18 straipsnio 9 dalies nuostatas. Priimant Sprendimą Nr. T-351 formaliai prisidengta teisėtų ir visuomenei reikšmingų tikslų įgyvendinimu, t. y. mažinti alkoholio prieinamumą, užtikrinti mieste bendruomenės saugumą, viešąją rimtį ir tvarką. Be to, atsakovas, dar neturėdamas jokių atsakymų iš minėtų subjektų, iš anksto jau buvo nusprendęs apriboti prekybos alkoholiu laiką prekybos vietai (duomenys neskelbtini) (b. l. 12). Teismo vertinimu, ši aplinkybė tik patvirtina, kad sprendimo priėmimo metu AKĮ 18 straipsnio 9 dalyje įtvirtintos elgesio taisyklės taikymą suponuojančios faktinės aplinkybės nebuvo nustatytos, kad prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimo procedūra buvo pradėta išskirtinai Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus iniciatyva, neturint AKĮ 18 straipsnio 9 dalyje nurodytų atitinkamų subjektų raštų bei pasiūlymų.

Atsiliepimas

Atsakovas paaiškino, kad savivaldybės taryba klausimą dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo svarstė ir sprendimą priėmė atsižvelgusi į Kauno AVPK, Šančių seniūnijos, parapijos, bažnyčios, centrų raštuose nurodytus faktus ir išdėstytą nuomonę. Minėti raštai ginčijamo Sprendimo Nr. T-351 preambulėje nurodyti kaip dokumentinis šaltinis, kuriuo grindžiamas individualus administracinis aktas. Tačiau teismas pažymėjo, kad minėtuose raštuose jokių objektyvių duomenų, kurie leistų spręsti apie galimus neigiamus padarinius ir riboti licencijuojamą veiklą, nėra (jų ir negali būti, nes prekyba alkoholiniais gėrimais vartojant juos prekybos vietoje (duomenys neskelbtini) nebuvo vykdoma), o pasitenkinta abstrakčiais pamąstymais apie galbūt galimą visuomenės interesų pažeidimą. Nors atsakovas aiškino, kad Sprendimas Nr. T-351 priimtas atsižvelgiant į Šančių bendruomenės, centrų nuomonę, tačiau teismas nenustatė, kokią įtaką gali turėti alkoholio prekybos laiko apribojimas nuo 22 val. iki 8 val., pavyzdžiui, Kauno apskrities moterų ir vyrų krizių centrams, kai jų darbo laikas prasideda 9 val. ir baigiasi 17 val. Ginčo atveju jokių objektyvių faktinių duomenų, kuriais yra grindžiamas viešojo intereso pažeidimas, pasireiškiantis visuomenei reikšmingų vertybių – viešosios rimties trikdymu, neužtikrinimu saugios, kultūringos aplinkos šalia esančių namų gyventojams, nepateikta, tokios analizės savivaldybė neatliko, todėl teismas sprendė, kad tinkamas visuomenės ir verslo interesų pusiausvyros apsaugos pažeidimas nenustatytas. Atsižvelgęs į tai, teismas priėjo prie išvados, kad savivaldybės taryba ginčijamą Sprendimą Nr. T-351 dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo nuo 22.00 val. iki 8.00 val. pareiškėjui priklausančioje prekybos vietoje priėmė neatsižvelgus į konkrečią pareiškėjo įmonės ruošiamą vykdyti prekybos alkoholiniais gėrimais visą parą veiklą, neturėdama jokių objektyvių duomenų, kad pareiškėjo atidaroma kavinė (baras) neigiamai įtakos viešąją tvarką, rimtį ir saugumą tiek teritorijoje, kurioje įsikurs ginčo baras, tiek ir pačiame bare, t. y. nesant nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Teismas AKĮ 18 straipsnio 9 dalies prasme prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimo pagrindu nelaikė ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2013 m. spalio 29 d. rašte Nr. (10.2.3.2-194)10-9042 (b. l. 72–74) pateiktos bendro pobūdžio informacijos apie alkoholio žalą sveikatai.

Taip pat teismas pažymėjo, kad atsakovas, įgyvendindamas AKĮ 18 straipsnio 9 dalyje įtvirtintą nuostatą, prekybos alkoholiniais gėrimais laiką apribojo ne konkrečiam ūkio subjektui (įmonei), bet prekybos vietai, nurodant nekilnojamojo turto adresą, tokiu būdu, atsakovas akivaizdžiai viršijo teisės aktuose jam suteiktus įgaliojimus, nes Sprendimu Nr. T-351 nustatyti ribojimai galimai yra taikomi ne tik pareiškėjui, bet ir konkrečiam nekilnojamajam turtui (jo savininkui), kuriame vykdoma atitinkama ūkinė veikla. Nors AKĮ 18 straipsnio 9 dalyje nėra aiškiai nustatyta, kad atitinkami prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimai gali būti taikomi tik įmonei, bet ne nekilnojamojo turto objektui, tačiau Alkoholio kontrolės įstatymo ir Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 618 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 197 redakcija) (toliau – ir Taisyklės), nuostatų analizė (Taisyklių 9.5 p., 27 p., 35 p. 48 p.) leidžia konstatuoti, kad savivaldybės tarybai suteikiama teisė AKĮ 18 straipsnio 9 dalies pagrindu apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos laiką ne prekybos vietai, bet įmonei.

Be to, teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju Sprendimas Nr. T-351 priimtas prekybos vietai (duomenys neskelbtini), t. y. šiuo atveju tik pareiškėjo planuojamos ūkinės veiklos atžvilgiu, o kriterijai, kurie leistų jį išskirti iš kitų asmenų, vykdančių Kauno mieste tokią pat veiklą, nenurodyti. Teismas vertino tokius veiksmus kaip nesuderinamus su sąžiningos konkurencijos laisve ir pareiškėjo atžvilgiu diskriminuojančius, kadangi jie pažeidžia Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą, kad viešojo administravimo subjektai privalo užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę bei konstitucinius lygiateisiškumo bei sąžiningos konkurencijos laisvės principus, tuo tarpu šiuo atveju atsakovas, nesant jokio teisėto ir pagrįsto objektyvaus pagrindo, apribojo pareiškėjui prekybos alkoholiniais gėrimais laiką.

Žemesnės instancijos teismas

Pasisakydamas dėl atsakovo teiginių, kad Sprendimas Nr. T-351 yra norminis teisės aktas, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, tokio pobūdžio sprendimai nelaikytini norminiais teisės aktais, suinteresuotų asmenų gali būti skundžiami administraciniam teismui, todėl ir šiuo atveju nėra jokio pagrindo nukrypti nuo minėtos praktikos (LVAT 2014 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1315/2014, 2014 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-967/2014, 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2284/2013, 2014 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2144/2014 ir kt.).

Remdamasis išdėstytais motyvais, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundo reikalavimas – panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. birželio 19 d. sprendimą Nr. T-351 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ dėl apribojimo prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos laiko nuo 22 val. iki 8 val. prekybos vietoje (duomenys neskelbtini), yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

III.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybė (toliau – ir apeliantas) padavė apeliacinį skundą (b. l. 89–97), kuriame prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo G. M. firmos skundą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A442-1082/2014, apeliantas teigia, kad ginčijamas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. birželio 19 d. sprendimas Nr. T-351 yra norminis teisės aktas – jame yra įtvirtintas bendro pobūdžio nurodymas, apribojantis prekybos alkoholiniais gėrimais laiką visiems juridiniams asmenims, prekiaujantiems ar ateityje prekiausiantiems alkoholiniais gėrimais sprendime nurodytose prekybos vietose; jis yra skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei, t. y. bet kuriai įmonei, kuri prekiauja ar prekiaus alkoholiu; orientuojamas į ateitį ir numatytas taikyti daug kartų, sietinas išimtinai su konkrečia teritorija, o ne su konkrečiu subjektu. Vienu adresu gali būti išduodamas neribotas skaičius mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais licencijų skirtingoms ten veiklą vykdančioms įmonėms. Sprendimas Nr. T-351 nėra siejamas nei su turto savininku, nei su valdytoju, o su bet kuriuo esamu / būsimu ūkinės veiklos subjektu, vykdančiu / vykdysiančiu prekybą alkoholiniais gėrimais, tai yra nustatoma teisės norma.Apeliantas atkreipia dėmesį, kad nei vienas teisės aktas nenurodo, kas turi būti iniciatoriumi rengiant teisės aktą, šiuo atveju – Kauno miesto savivaldybės tarybos Sprendimo Nr. T-351 projektą; yra tik nurodoma, kokia informacija turi būti pagrindas priimant sprendimą – t. y. tam tikrų AKĮ 18 straipsnio 9 dalyje nurodytų asmenų raštu pareikšta nuomonė, policijos komisariatų pasiūlymai. Be to, kaip išaiškino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. sausio 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A756-1047/2009, pagal gramatinę Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalies konstrukciją, sprendimą dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimo savivaldybių tarybos gali priimti atsižvelgdamos vien į prekybos vietą, todėl savivaldybių tarybos pagal šį išaiškinimą ne tik gali, bet ir privalo būti iniciatoriais rengiant teisės aktą.Pirmosios instancijos teismas nesilaikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, ignoravo tai, kad savivaldybei priimant sprendimą riboti prekybos alkoholiu laiką pakanka nustatyti viešojo intereso pažeidimą atsižvelgiant į AKĮ 18 straipsnio 9 dalyje numatytas sąlygas (LVAT 2012 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-382/2012). Apeliantas pažymi, kad Sprendimas Nr. T-351 priimtas atsižvelgiant į prekybos alkoholiniais gėrimais vietą (tarp gyvenamųjų namų), bendruomenės, gyventojų siūlymus, riziką nusikalstamumui, o ne dėl konkrečių subjektų veiksmų.Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvu, kad neva atsakovas neužtikrino sąžiningos konkurencijos laisvės ir pažeidė Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir sąžiningos konkurencijos laisvės principus, kadangi neva nesant jokio teisėto ir pagrįsto objektyvaus pagrindo, apribojo pareiškėjui prekybos alkoholiniais gėrimais laiką. Toks aiškinimas reikštų, kad AKĮ 18 straipsnio 9 dalies taikymas būtų neįmanomas, jeigu jis neapimtų visų prekybos vietų apskritai. Be to, Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje yra numatyta išimtis, kad skirtingos konkurencijos sąlygos yra galimos, kai to neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus (ginčo atveju – AKĮ 18 str. 9 d.). Byloje nėra jokių duomenų, kad buvo kreiptasi į Konkurencijos Tarybą ir buvo priimtas koks nors nutarimas šiuo klausimu.Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvu, kad pagal AKĮ 18 straipsnio 9 dalį ribojimai gali būti taikomi tik įmonei, bet ne nekilnojamojo turto objektui, bei pažymi, kad šios normos formuluotėje iš viso nėra minima „įmonė“. Skundžiamu Sprendimu Nr. T-351 nustatytas ribojimas nurodytose vietose galioja ir vėliau bet kuriam subjektui, ketinančiam prekiauti alkoholiu, taigi, jis nesietinas su konkretaus subjekto daiktinėmis teisėmis. Tai patvirtina ir kitos AKĮ nuostatos, pavyzdžiui, 18 straipsnio 3 dalies 1 punktas, kuris numato prekybos laiko ribojimą galimai prekybos vietai. Aiškinimas, kad AKĮ 18 straipsnio 9 dalis gali būti taikoma tik įmonei, o ne prekybos vietai, ne tik neatitiktų įstatymo ir minėtos normos paskirties, bet ir nepasiektų siekiamų tikslų – apribojus prekybos alkoholiniais gėrimais laiką įmonei ir toje vietoje pradėjus prekiauti alkoholiniais gėrimais kitai įmonei, viešas interesas ir toliau būtų pažeidinėjamas, nes gyventojai ir toliau neturėtų sveikos ir saugios aplinkos.

Atsiliepimas

Pareiškėjas G. M. firma su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime (b. l. 102–105) atsikirsdamas į apeliacinio skundo argumentus pareiškėjas nurodo, kad:

Ginčijamas Sprendimas Nr. T-351 įtvirtina konkretaus pobūdžio nurodymus individualiais, rūšiniais požymiais apibūdintų subjektų grupei ir įtakoja ne visų, bet tik sprendime nurodytų subjektų teisinį statusą, todėl apeliantas nepagrįstai tvirtina, kad Sprendimas Nr. T-351 yra norminio pobūdžio teisės aktas. Be to, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką analogiško pobūdžio administracinėse bylose, ginčijamas administracinis aktas pagal savo pobūdį nelaikytinas norminiu teisės aktu, todėl gali būti skundžiamas administraciniam teismui.Pareiškėjas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad AKĮ 18 straipsnio 9 dalies konstrukcija suponuoja išvadą, jog šioje teisės normoje minimi ribojimai gali būti taikomi tik tada, kai šioje normoje nurodyti subjektai parodo savo iniciatyvą ir kreipiasi į savivaldybę, bet ne atvirkščiai. Priešingu atveju susiklostytų tokia situacija, kad savivaldybei pateikus atitinkamoms organizacijoms tendencingo turinio užklausimus, šios organizacijos neabejotinai išreikštų neigiamą nuomonę dėl prekybos alkoholiniais gėrimais bet kurioje savivaldybės pasirinktoje vietoje. Tai sudarytų galimybę savivaldybei piktnaudžiauti suteiktais įgaliojimais, savo nuožiūra pasirenkant ūkio subjektus, kuriems turėtų būti taikomi AKĮ 18 straipsnio 9 dalyje numatyti apribojimai, būtų pažeidžiama verslo interesų pusiausvyra ir laisvė lygiomis sąlygomis konkuruoti, proporcingumo principas.Nepagrįstas atsakovo argumentas, kad teismas Sprendimo Nr. T-351 nepagrįstumą iš esmės siejo su nusikaltimų, susijusių su prekyba alkoholiu prekybos vietoje (duomenys neskelbtini), nebuvimu, nes teismas konstatavo Sprendimo Nr. T-351 neteisėtumą tuo aspektu, kad šiame sprendime neišdėstyti (atsakovo nebuvo analizuoti) konkretūs faktiniai pagrindai, lėmę Sprendimo Nr. T-351 priėmimą. Nagrinėjamu atveju teismas konstatavo, kad savivaldybė priimdama Sprendimą Nr. T-351 tinkamai neišanalizavo faktinių duomenų, kuriais galėtų būti grindžiamas viešojo intereso pažeidimas, t. y. viešojo intereso pažeidimas nebuvo nustatytas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Šioje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. T-351 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“, kuriuo atsakovas apribojo prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nuo 22 val. iki 8 val. pareiškėjui G. M. firmai priklausančioje prekybos vietoje (duomenys neskelbtini), teisėtumo.

Kaip matyti iš skundžiamo Sprendimo Nr. T-351 įžanginės dalies, atsakovas priimdamas sprendimą taikyti poveikio priemonę – prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimą nuo 22 val. iki 8 val., vadovavosi Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalimi ir atsižvelgė į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2013 m. spalio 29 d. raštą Nr. (10.2.3.2.-194)10-9042, Kauno apskrities vyrų krizių centro 2014 m. birželio 4 d. raštą Nr. 5.1-27, Kauno apskrities moterų krizių centro 2014 m. birželio 4 d. raštą Nr. 5.1-222, Kauno evangelikų baptistų bažnyčios bendruomenės 2014 m. birželio 6 d. raštą, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato 2014 m. birželio 5 d. raštą 20-23-2-S-1139, Kauno Aukštųjų Šančių bendruomenės centro 2014 m. birželio 2 d. raštą, Kauno Švč. Jėzaus širdies parapijos 2014 m. birželio 9 d. raštą, prekybos alkoholiniais gėrimais vietą.

Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareiškėjo G. M. firmos skundą ir panaikindamas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. birželio 19 d. sprendimą Nr. T-351 dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo nuo 22 val. iki 8 val. Kauno prekybos vietoje (duomenys neskelbtini), tokį sprendimą motyvavo iš esmės tuo, jog: informacija, kuria yra grindžiamas skundžiamas Sprendimas Nr. T-351, buvo surinkta atsakovo iniciatyva, o ne patiems AKĮ 18 straipsnio 9 dalyje nurodytiems subjektams kreipusis į savivaldybę; Sprendimas Nr. T-351 priimtas neturint jokių objektyvių duomenų, kad pareiškėjo atidaroma kavinė (baras) neigiamai įtakos viešąją tvarką, rimtį ir saugumą, vadinasi, toks sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų; atsakovas viršijo teisės aktuose jam suteiktus įgaliojimus, nes prekybos alkoholiniais gėrimais laiką apribojo ne konkrečiam ūkio subjektui (įmonei), bet prekybos vietai; Sprendimas Nr. T-351 nesuderinamas su sąžiningos konkurencijos laisve.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybė, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad ginčijamas Kauno miesto savivaldybės tarybos Sprendimas Nr. T-351 yra norminis teisės aktas, priimtas įvertinus faktines aplinkybes ir siekiant užtikrinti viešą interesą, be to, pagal AKĮ 18 straipsnio 9 dalį ribojimai gali būti taikomi ne tik įmonei, bet ir prekybos vietai.

Sprendžiant dėl kilusio ginčo, visų pirma, pažymėtina tai, kad mažmeninė prekyba alkoholiniais gėrimais yra ūkinė veikla, kuri patenka į Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalyje ginamą ūkinės veiklos laisvės sritį. Kita vertus, Konstitucinis Teismas 2004 m. sausio 26 d. nutarime yra konstatavęs, kad, atsižvelgiant į alkoholio produktų, kaip specifinių civilinės apyvartos objektų, darančių neigiamą poveikį žmogaus sveikatai, pobūdį, valstybė gali nustatyti specialų, būtent šio produkto apyvartai skirtą, teisinį reguliavimą. Įstatymų leidėjas turi nustatyti ne tik būtinus reikalavimus, kuriuos turi atitikti ūkio subjektai, siekiantys gauti licencijas užsiimti didmenine ar mažmenine prekyba alkoholio produktais (kaip ir bet kuria kita licencijuojama veikla), bet ir reikalavimus, kurių turi laikytis tokias licencijas gavę asmenys (žr. Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimą). Toks reguliavimas yra įtvirtintas ir Alkoholio kontrolės įstatyme, kuris reguliuoja teisinius santykius, priskirtinus viešajai teisei. Šiuo įstatymu nustatytomis administracinėmis priemonėmis yra varžoma asmens ūkinės veiklos laisvė alkoholio gamybos, prekybos ir vartojimo srityje, tačiau tuo yra siekiama pozityvių Alkoholio kontrolės įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatytų tikslų (mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, nustatyti teisės gaminti, parduoti, įvežti, importuoti ir eksportuoti šiame Įstatyme reglamentuojamus alkoholio produktus suteikimo ūkio subjektams teisinius pagrindus), įtvirtinant atitinkamus reikalavimus vertimuisi ūkine veikla (Alkoholio kontrolės įstatymo 1 str. 2 d., 4 str. 1 d.).

Ginčui aktualioje Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje (2010 m. birželio 17 d. įstatymo Nr. XI-909 redakcija) nustatyta, kad savivaldybių tarybos, atsižvelgdamos į prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, turi teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Minėtoje įstatymo normoje numatyta savivaldybės diskrecijos teisė apibrėžiama tomis pačiomis sąlygomis, kurios vienodai reikšmingos tiek siekiant apriboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, tiek priimant sprendimą neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Alkoholio kontrolės įstatyme įtvirtintų sąlygų visetas – prekybos alkoholiniais gėrimais vietos pobūdis, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikšta nuomonė, policijos komisariatų pasiūlymai – reiškia viešojo intereso, visuomenės apsaugą nuo galimų neigiamų prekybos alkoholiu ir jo vartojimo padarinių. Savo paskirtimi tai – priemonė atkurti (nustatyti) tinkamą visuomenės ir verslo interesų pusiausvyrą. AKĮ 18 straipsnio 9 dalyje numatytomis sąlygomis suteikiant savivaldos institucijai teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, sudaroma galimybė apginti viešąjį interesą, pašalinti jo pažeidimus, kai išduodant licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais lieka neįvertintos reikšmingos aplinkybės, vėliau nulėmusios visuomenės interesų pažeidimą (žr., pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2144/2014, 2015 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1698-624/2015, 2015 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1907-146/2015, 2016 m. balandžio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-745-525/2016, kt.).

Remiantis teismų praktika, Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje minima informacija dar nėra besąlyginis pagrindas savivaldybių taryboms priimti sprendimą dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo ar atsisakymo išduoti licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Tai ne imperatyvi norma, bet, kaip minėta anksčiau, savivaldybės diskrecija, todėl kiekvienu atveju savivaldybės tarybos sprendimas dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo ar atsisakymo išduoti licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turi būti motyvuotas. Adresatas, į kurį nukreiptas tokio pobūdžio teisės aktas, turi aiškiai suprasti, kodėl priimamas toks sprendimas. Kitaip tariant, savivaldybės taryba privalo aptariamo pobūdžio sprendimą motyvuoti, išdėstant, kodėl apskritai atsisakoma išduoti licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais arba priimamas sprendimas dėl prekybos laiko apribojimo. Visada privalo būti aptarta faktinė nagrinėjama situacija tuo aspektu, ar yra (nėra) pagrindas apriboti prekybos laiką bei kokie argumentai suponuoja prekybos laiko susiaurinimą vienu ar kitu paros metu. Ši prievolė sietina su Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintais reikalavimais (pvz., LVAT 2013 m. liepos 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-1674/2013, 2015 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1698-624/2015).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, įrodinėjimo dalykas dažnai lemia ir įrodinėjimo priemones, kuriomis vienos ar kitos aplinkybės byloje gali būti nustatytos; skirtingų faktų bylose nustatymui taikomi nevienodo įrodytumo laipsnio ir įrodymų pakankamumo kriterijai. Jei prekybos alkoholiniais gėrimais subjekto padarytam teisės normų pažeidimui pagrįsti keliami santykinai aukšti įrodinėjimo reikalavimai, dažniausiai turi būti įrodytas ne tik konkretus pažeidimas, objektyvioji jo pusė, bet ir pažeidėjo kaltė, kiti subjektyviosios pusės elementai, tai viešojo intereso pažeidimas gali būti nustatomas remiantis faktiniais duomenimis, kuriems daugiau taikytinas tikėtinumo kriterijus esant juos buvus, negu priešingai (prekybos vieta, gyventojų nuomonė, policijos pasiūlymai). Subjektyvusis nustatomų aplinkybių aspektas dažniausiai pasireiškia kaip tam tikri visuomenės vertybiniai kriterijai (viešoji rimtis, saugi, kultūringa aplinka, kt.) (žr., pvz., LVAT 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2814/2011, 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-2284/2013, 2014 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-967/2014, 2016 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1332-822/2015, kt.).

Byloje nustatyta, kad Licencija Nr. 942/5 verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais G. M. firmai buvo išduota 2004 m. birželio 1 d. ir patikslinta 2005 m. gegužės 11 d. Pareiškėjas 2014 m. gegužės 27 d. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją su prašymu pakeisti Licencijoje Nr. 942/5 nurodytą prekybos vietą iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Atsakovas, iš dalies tenkindamas pareiškėjo 2014 m. gegužės 27 d. prašymą, 2014 m. birželio 26 d. papildė Licenciją Nr. 942/5, pakeisdamas pareiškėjo mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais vietos (kavinės) adresą į (duomenys neskelbtini). Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad, svarstydamas pareiškėjo 2014 m. gegužės 27 d. prašymą dėl Licencijos Nr. 942/5 papildymo, atsakovas AKĮ 18 straipsnio 9 dalies nuostatų prasme vertino atsakovo veiklos (mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais) vietos perkėlimą iš (duomenys neskelbtini), į kitą vietą – (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad AKĮ 18 straipsnio 9 dalyje numatytas savivaldybės sprendimas dėl laiko, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, ribojimo priimamas, be kita ko, įvertinus prekybos alkoholiniais gėrimais vietos pobūdį, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo atveju atsakovas esą pažeidė sprendimo priėmimo procedūrą, nes informacija, numatyta AKĮ 18 straipsnio 9 dalyje, kuria yra grindžiamas skundžiamas Sprendimas Nr. T-351, buvo surinkta paties atsakovo iniciatyva. Kolegijos vertinimu, atsakovas, kreipdamasis į AKĮ 18 straipsnio 9 dalyje nurodytus subjektus dėl jų nuomonės ir pasiūlymų, susijusių su mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais (duomenys neskelbtini), pateikimo, veikė ex officio (verčiant iš lotynų kalbos, „pagal pareigas“), įgyvendindamas AKĮ 16 straipsnio 3 dalyje (2012 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-2103 redakcija) savivaldybės vykdomajai institucijai suteiktus įgaliojimus dėl licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais ir jų dublikatų išdavimo, papildymo, rekvizitų patikslinimo, bei siekdamas pirmiau paminėtų AKĮ 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų tikslų tinkamo realizavimo. Dėl įvardytų priežasčių nėra pagrindo pripažinti, kad skundžiamas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. birželio 19 d. sprendimas Nr. T-351, kuriuo apribotas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas nuo 22.00 val. iki 8.00 val. prekybos vietoje (duomenys neskelbtini), yra neteisėtas ar (ir) nepagrįstas vien tuo pagrindu, kad šiam sprendimui priimti faktinės medžiagos surinkimą inicijavo pats atsakovas Kauno miesto savivaldybė.

Kauno miesto savivaldybės taryba klausimą dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo prekybos vietoje (duomenys neskelbtini), t. y. pareiškėjui G. M. firmai priklausančios kavinės nauju veiklos adresu, svarstė ir sprendimą priėmė, be kita ko, atsižvelgusi į: Kauno apskrities vyrų krizių centro ir Kauno apskrities moterų krizių centro 2014 m. birželio 4 d. raštus, kuriuose nurodyta, kad minėti centrai prieštarauja planuojamam „pseudo baro“ atidarymui (duomenys neskelbtini), nes dėl alkoholio vartojančių asmenų kyla didelis pavojus Kauno apskrities vyrų krizių centro ir Kauno apskrities moterų krizių centro klientams, darbuotojams bei šalia gyvenantiems asmenims; Kauno evangelikų baptistų bažnyčios bendruomenės 2014 m. birželio 6 d. raštą, kuriame nurodyta, kad, atsižvelgiant į alkoholio vartojimo Lietuvoje mastus ir jo daromą žalą, taip pat bendruomenės patirtį dirbant su asmenimis, turinčiais problemų dėl alkoholio, manoma, kad prekyba alkoholiniais gėrimais bare, esančiame (duomenys neskelbtini), turėtų būti apribota nuo 22 val. iki 8 val.; Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato 2014 m. birželio 5 d. raštą 20-23-2-S-1139, kuriame nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2014 m. birželio 1 d. (duomenys neskelbtini) prospekte yra registruota 100 pranešimų ir nusiskundimų, susijusių su viešosios tvarkos pažeidimais, tarp jų 11 teisės pažeidimų, kurie susiję su mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais visą parą kavinėje (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į tai, kad sprendžiamas klausimas dėl licencijos išdavimo verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais visą parą kavinei (duomenys neskelbtini), kuri yra netoli nutolusi nuo kavinės (duomenys neskelbtini), tikėtina, kad pablogės teisėtvarkos būklė, t. y. padaugės pranešimų ir skundų dėl viešosios tvarkos pažeidimų, esant šioms aplinkybėms, kavinei (duomenys neskelbtini), netikslinga išduoti licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais visą parą; Kauno Aukštųjų Šančių bendruomenės centro 2014 m. birželio 2 d. raštą, kuriame nurodyta, kad Kauno miesto Šančių bendruomenė sulaukė nemažai skambučių dėl atidaromo baro (duomenys neskelbtini), gyventojai prieštarauja naktinio baro atidarymui; prie Kauno Aukštųjų Šančių bendruomenės centro 2014 m. birželio 2 d. rašto pridėtame bendruomenės narių, Šančių gyventojų, 2014 m. gegužės 25 d. rašte nurodyta, kad šalia atidaromo baro (duomenys neskelbtini) yra alkoholinių gėrimų parduotuvė, dirbanti nuo 8 iki 22 val. Šioje parduotuvėje įsigyti alkoholiniai gėrimai vartojami iš kitos pusės pastato (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), įkaušę piliečiai ten pat atlieka gamtinius reikalus, keikiasi, triukšmauja, šiukšlina, praėjimas į Krantų gatveles yra tarp namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), net ir šiuo metu (kai naktinis baras dar nedirba) gatvelėje pilna asmenų, kurie ten geria ir atlieka gamtinius reikalus, taip sudaromas pavojus kitų asmenų, ypač vaikų, kuriems reikia pereiti šiuo skersgatviu, saugumui, jokie verslo interesai negali pateisinti žmonių poilsio ir sveikatos praradimo; Kauno Švč. Jėzaus širdies parapijos 2014 m. birželio 9 d. raštą, kuriame nurodyta, kad parapijos bendruomenė prieštarauja leidimo prekiauti alkoholiniais gėrimais kavinėje (duomenys neskelbtini) išdavimui, nes mano, kad bus neužtikrinta viešoji tvarka, trikdoma aplinkinių rimtis, taip pat atsižvelgiant į turimą patirtį, kai „pseudo baro“ lankytojai šlaistosi šaligatviais, gąsdina šalia esančio vaikų dienos centro vaikus, senelius, bažnyčios šventoriuje atlieka gamtinius reikalus, guli girti ant bažnyčios laiptų ir pan.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytą tokio pobūdžio byloms reikšmingų aplinkybių įrodinėjimo specifiką, nagrinėjamu atveju sprendžia, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai, juose pateikta informacija, vietos bendruomenių (jų atstovų) pareikšta nuomonė ir policijos siūlymas leidžia daryti išvadą apie tai, kad leidimo išdavimas pareiškėjui priklausančioje prekybos vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), vykdyti naktinę prekybą alkoholiniais gėrimais neabejotinai turės įtakos nesaugios gyventojams aplinkos eskalavimui, potencialiai daugiau trikdys viešąją rimtį ir tvarką. Teisėjų kolegijos vertinimu, ta aplinkybė, kad pareiškėjas skundžiamo Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. T-351 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ priėmimo metu dar nebuvo pradėjęs veiklos prekybos vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į pirmiau nurodytų faktinių aplinkybių, apibūdinančių šią prekybos vietą bei jos prieigas, visumą, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą atsakovo sprendimą. Kaip nurodyta anksčiau, adresu (duomenys neskelbtini), ir gretimoje teritorijoje net ir iki pareiškėjo baro (kavinės) atidarymo egzistavo bei egzistuoja didelis susirūpinimas dėl alkoholio vartojimo ir su juo susijusių neigiamų padarinių, bendruomenės nariai, tarp jų ir vaikai, jaučiasi nesaugūs vaikščiodami gatvėmis, viešai girtaujantys ir gatvėse miegantys girti asmenys, viešas gamtinių reikalų atlikimas ir šiukšlinimas darko bei daro žalą darniai aplinkai, girtų asmenų triukšmavimas ir keiksmažodžiai trikdo aplinkinių gyventojų poilsį ir pan. Todėl pagrįstai tikėtina, kad papildomo prekybos taško (pareiškėjo kavinės), kuriame bus vykdoma naktinė prekyba alkoholiniais gėrimais, atidarymas dar labiau pablogins (duomenys neskelbtini), ir jo prieigų socialinę aplinką.

Taigi ginčijamas atsakovo sprendimas, kuriuo nuspręsta apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nuo 22.00 val. iki 8.00 val. prekybos vietoje (duomenys neskelbtini), priimtas atsižvelgus į Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje numatytas sąlygas, tarp kurių yra prekybos alkoholiniais gėrimais vietos pobūdis, gyventojų, bendrijų, bendruomenių, visuomeninių ir kitų organizacijų raštu pareikšta nuomonė, policijos pasiūlymas. Minėtas ginčijamo Sprendimo Nr. T-351 priėmimo faktinis pagrindas, įvertinus Kauno miesto savivaldybės administracijos Licencijų ir paslaugų skyriaus 2014 m. birželio 11 d. teikime dėl sprendimo projekto Nr. 29-4-249 (b. l. 69–71), adresuotame Kauno miesto savivaldybės tarybai, įvardytus prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo tikslus (siekiamus rezultatus) – siekti, kad sumažėtų bendras alkoholio suvartojimas, jo prieinamumas ir pardavimas (ypač nakties metu), kad sumažėtų viešosios tvarkos pažeidimų, gyventojų nusiskundimų, kad būtų apgintas viešasis interesas, teisėjų kolegijos vertinimu, sudarė teisėtą pagrindą priimti Sprendimą Nr. T-351.

Pasisakydama dėl ginčijamo administracinio akto atitikties Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, teisėjų kolegija pažymi, jog, įvertinus šios administracinės bylos faktines aplinkybes, darytina išvada, kad visuma paminėtų Sprendimą Nr. T-351 lydinčių dokumentų (bendruomenių ir centrų, policijos raštai, teikimas dėl sprendimo projekto) leidžia suprasti Sprendimo Nr. T-351 priėmimo motyvus ir poveikio priemonės taikymo priežastis, todėl motyvų nenurodymas pačiame Sprendime Nr. T-351 nesudaro pagrindo formaliai, vien dėl formos trūkumo, naikinti šį sprendimą, kuris savo turiniu yra teisėtas ir pagrįstas. Be to, iš Sprendimo Nr. T-351 įžanginės dalies aiškiai matyti, kokiomis teisės aktų normomis bei kokiais įrodymais remdamasis atsakovas nusprendė taikyti pareiškėjui priklausančiai prekybos vietai (duomenys neskelbtini), prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimą.

Pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų, kad Sprendimas Nr. T-351 nesuderinamas su sąžiningos konkurencijos laisve, pažeidžia Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalį ir diskriminuoja pareiškėjo firmą kitų ūkio subjektų atžvilgiu, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas, palaipsniui įgyvendindamas Alkoholio kontrolės įstatymo 1 straipsnio 1 dalies tikslus (mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui), veikdamas Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalies numatytomis sąlygomis, šiuo konkrečiu atveju turėjo diskrecijos teisę pasirinkti atitinkamais požymiais apibrėžtą subjektų ratą, kurie verčiasi prekyba alkoholiniais gėrimais, ir riboti jų prekybos laiką alkoholiu, todėl nagrinėjamu atveju negalėjo išvengti skirtingų konkurencijos sąlygų sudarymo skirtingiems ūkinės veiklos subjektams, prekiaujantiems alkoholiniais gėrimais skirtingose prekybos vietose. Tačiau pažymėtina, kad tokia išimtis neprieštarauja Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatai, kuri įtvirtina draudimą viešojo administravimo subjektams priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus. Taip pat teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Licencijų ir paslaugų skyrius, 2014 m. birželio 11 d. teikime dėl sprendimo projekto Nr. 29-4-249 (b. l. 69–71) siūlydamas apriboti pareiškėjui (duomenys neskelbtini), prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nuo 22.00 val. iki 8.00 val., įvertino tai, kad šalia pareiškėjo numatomo prekybos vietos adreso yra 3 įmonės, prekiaujančios alkoholiniais gėrimais (2 mažmeninės prekybos įmonės ir 1 viešojo maitinimo įmonė), kurių darbo laikas yra atitinkamai nuo 8 val. ir nuo 10 val. iki 22 val. Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo teigti, kad atsakovo sprendimas apriboti pareiškėjo naktinės prekybos alkoholiniais gėrimais laiką diskriminuoja pareiškėjo įmonę kitų toje pačioje Kauno miesto teritorijoje (t. y. netoli (duomenys neskelbtini)) prekiaujančių alkoholiniais gėrimais ūkio subjektų atžvilgiu, nes jiems visiems vienodai apribota prekyba alkoholiniais gėrimais nuo 22.00 val. iki 8.00 val.

Teisėjų kolegija nepritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, kad prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimas gali būti taikomas tik konkrečiam ūkio subjektui (įmonei), o ne prekybos vietai (nurodant nekilnojamojo turto adresą). Pažymėtina, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje numatytų poveikio priemonių taikymas nėra siejamas su ūkio subjektais – įmonėmis, todėl teismas netinkamai aiškindamas minėtą įstatymo normą nepagrįstai susiaurino šioje normoje numatytos poveikio priemonės – laiko, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, apribojimo – taikymo sritį. Analogiškos pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. LVAT 2012 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-382/2012, 2015 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1907-146/2015).

Kita vertus, pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, jog ginčijamas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. birželio 19 d. sprendimas Nr. T-351 nėra norminio pobūdžio teisės aktas. Toks teismo vertinimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, kurioje panašaus pobūdžio savivaldybių tarybų sprendimai dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo laikytini individualiais teisės aktais, kurie suinteresuotų asmenų gali būti skundžiami administraciniam teismui.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, aptartą teismų praktiką, įvertinusi įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes ir įrodymus, neteisingai išaiškino bei pritaikė ginčui aktualias teisės normas, todėl priimtas teismo sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir turi būti panaikintas, priimant naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija:

nusprendžia:

Atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo G. M. firmos skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Anatolijus BaranovasArūnas DirvonasVeslava Ruskan