Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės, Ernestos Montvidienės ir Gražvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 15 d. nuosprendžio, kuriuo S. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta bausmė – 6 mėnesių laisvės atėmimas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė sumažinta trečdaliu iki 4 mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu skirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 10 d. nuosprendžiu skirta sumažinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir skirta (nustatyta) galutinė subendrinta bausmė – 9 mėnesių laisvės atėmimas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityta bausmės dalis atlikta pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 10 d. nuosprendį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsnio 1-2 dalimis, S. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 Eur konfiskavimas (priteista iš jo į valstybės biudžetą).

Laisvės atėmimo bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo šio nuosprendžio priėmimo – 2024 m. gegužės 15 d.

Tuo pačiu nuosprendžiu A. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neapskųstas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas atmestinas

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo S. K. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje. Nagrinėjamu atveju nuteistasis S. K. neginčija savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos kvalifikavimo, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme. Teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių BPK pažeidimų, pasisako tik dėl tos nuosprendžio dalies, kuria išspręstas bausmės S. K. skyrimo klausimas.

Dėl paskirtos bausmės

5. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018).

6. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

7. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, nesutinka, kad pirmosios instancijos teismas S. K. už nusikalstamą veiką paskyrė per griežtą bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam S. K. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas nepažeidė BK 54 straipsnio reikalavimų.

8. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. S. K. už BK 182 straipsnio 1 dalyje padarytą nusikalstamą veiką pirmosios instancijos teismas paskyrė bausmę – laisvės atėmimą 6 mėnesiams.

9. Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad S. K. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia, nes kaip matyti iš bylos duomenų, nors S. K. vaidmuo nusikaltimo padaryme buvo antraeilis, tačiau jis suprato, kad užvaldys svetimą turtą ir savininkui padarys materialinę žalą. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad S. K. anksčiau ne kartą teistas tiek Lietuvoje, tiek ir (duomenys neskelbtini), nusikalto teistumui neišnykus, daug kartų baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka, nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, neturi pastovios gyvenamosios vietos. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad S. K. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, ši aplinkybė pripažinta nuteistojo lengvinančia atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Baudžiamojoje byloje atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažinta tai, kad S. K. nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Atsižvelgęs į aplinkybes, kurios lengvina ir sunkina S. K. atsakomybę, įvertinęs tai, kad apeliantas teisiamas nebe pirmą kartą, nusikalto teistumui neišnykus, pirmosios instancijos teismas skyrė jam už nusikaltimą laisvės atėmimo bausmę, žymiai mažesnę nei sankcijos vidurkis, t. y. laisvės atėmimą 6 mėnesiams (BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis – 1 metai 7 mėnesiai ir 15 dienų).

10. Teisėjų kolegijos vertinimu, parinkdamas S. K. bausmę už padarytą nusikaltimą bei nustatydamas bausmės dydį, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė. Nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir nuteistojo asmenybę, nei rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežta.

11. Sumažinti skundžiamu nuosprendžiu S. K. už įvykdytą nusikalstamą veiką paskirtą laisvės atėmimo bausmės trukmę, atsižvelgus į apelianto skunde nurodytas aplinkybes, jog jis greičiau išėjęs į laisvę galėtų susirasti darbą ir atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, pradėtų naują dorą gyvenimą, į visas anksčiau bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir paties nuteistojo elgesį, kai jis jau turėjo galimybę taisytis laisvėje, pakeisti savo elgesį, nebedaryti naujų nusikalstamų veikų, tačiau savo elgesio nepakeitė, toliau pažeidinėjo įstatymus, vėl darė nusikalstamas veikas, teisėjų kolegijos vertinimu nėra jokio pagrindo. Kaip jau buvo minėta, nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirta žymiai mažesnė nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmė, kurią dar labiau sumažinus, teisėjų kolegijos vertinimu, nebūtų užtikrintas bausmės tikslų įgyvendinimas ir S. K. nebūtų teisingai nubaustas. Be to, S. K. paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, buvo sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu bausmę, kuri yra tinkamai individualizuota, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, todėl švelninti už nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, jam paskirtą bausmę nėra pagrindo.

Dėl bausmių subendrinimo

13. Bendrindamas šiuo nuosprendžiu nuteistajam S. K. paskirtą bausmę su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme, pirmosios instancijos teismas tiek nuosprendžio aprašomojoje dalyje, tiek ir nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodė, kad vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu skirtą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrina su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 10 d. nuosprendžiu skirta sumažinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į nuteistajam S. K. paskirtą subendrintą bausmę įskaitė bausmės dalį atliktą pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 10 d. nuosprendį.

14. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, nuteistajam S. K. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, pagrįstai buvo sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams. Būtent ši galutinė bausmė ir turėjo būti bendrinama su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 10 d. nuosprendžiu paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

15. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal BK 63 straipsnio nuostatas, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę; skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies sudėti (šio straipsnio 1 dalis); kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį (šio straipsnio 4 dalis). Pagal tokias pačias taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai byloje nustatyta nusikalstama veika buvo padaryta iki nuosprendžio priėmimo kitoje (ankstesnėje) byloje. Šiuo atveju, subendrinus bausmes, į galutinės bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (BK 63 straipsnio 9 dalis).

16. Šioje byloje nustatyta, kad nuteistasis S. K. šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė dar iki priimant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 10 d. nuosprendį, todėl apylinkės teismas pagrįstai, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalies nuostatomis, skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes bendrino jas iš dalies sudedant, taip parinkdamas nuteistajam palankesnį bausmių bendrinimo būdą. Tačiau kaip jau buvo minėta, nauju nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams, bendrintina su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme – laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Kadangi ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausmė yra griežtesnė nei nauju nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė, todėl vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, prie griežtesnės bausmės, t. y. prie Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 10 d. nuosprendžiu paskirtos galutinė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėtina dalis – 3 mėnesiai laisvės atėmimo, iš skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu paskirtos galutinės (vienu trečdaliu sumažintos) 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

17. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Analogiškos nuostatos taikytinos ir sprendžiant antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimą apeliacinės instancijos teisme.

18. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. rugsėjo 3 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant antrinę teisinę pagalbą S. K., kurias sudaro 106,25 Eur.

19. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinumą skirti nuteistajam S. K. gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Taip pat teismų praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2014, 2K-226-942/2016, 2K-41-697/2021).

20. Šiuo atveju byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo S. K. apeliacinį skundą, kuris atmetamas, tačiau skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis S. K. niekur nedirba, nėra duomenų apie nuteistojo turimą turtą. Be to, S. K. šiuo nuosprendžiu paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už S. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visa, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistojo S. K. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 15 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu skirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 10 d. nuosprendžiu skirta sumažinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir skirta (nustatyta) galutinė subendrinta bausmė – 9 mėnesių laisvės atėmimas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie griežtesnės 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 10 d. nuosprendžiu, pridėti dalį – 3 mėnesius laisvės atėmimo, iš Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu paskirtos galutinės 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, ir S. K. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nepriteisti iš S. K. valstybės naudai 106,25 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. rugsėjo 3 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini).