Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2024-05-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-659-900/2024

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2024-05-15Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2024-09-12Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-05-15
Bylos Nr.
1-659-900/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-00455-2024-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Alma Berniūnaitė
Kaltinamasis
A. V., S. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-659-900/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00455-2024-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.1.; 1.1.8.7.13.; 1.1.8.10.3.; 1.1.8.10.5.; 1.1.8.12.; 1.1.9.8.; 1.2.14.5.1.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 15 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Alma Berniūnaitė,sekretoriaujant L. J.,dalyvaujant prokurorui M. F.,kaltinamajam A. V. ir jo gynėjai advokatei S. K.,kaltinamajam S. K. ir jo gynėjai advokatei J. Š.,

viešame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), suimtas kitoje ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje, iki suėmimo gyvenęs (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 22 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu, pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) tarpusavyje subendrinta 35 parų arešto bausme. Bausmę atliko;

2) Šiaulių apygardos teismo 2013 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 18 d. nuosprendžiu, pagal Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 2-3 punktus ir 178 straipsnio 4 dalį subendrinta 10 metų laisvės atėmimo bausme.

Šiaulių apygardos teismas 2013 m. lapkričio 27 d. nutartimi, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimi, apėmimo būdu subendrino bausmes pagal Šiaulių apygardos teismo 2013 m. balandžio 4 d. nuosprendį, pakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 18 d. nuosprendžiu, ir Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 22 d. nuosprendį bei skyrė (nustatė) galutinę subendrintą 10 metų laisvės atėmimo bausmę. Bausmę atliko;

3) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį sumažinta 40 parų arešto bausme. Bausmę atliko;

4) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalį ir 183 straipsnio 4 dalį tarpusavyje subendrinta sumažinta 26 parų arešto bausme. Bausmę atliko,

yra kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, ir

S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) neregistruotas, (duomenys neskelbtini), gyvenęs (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę, teistas:

1) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) tarpusavyje subendrinta sumažinta 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 2 metus.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. spalio 30 d. nutartimi panaikino laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Bausmę atliko;

2) Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį sumažinta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą iš dalies atidedant 1 metus. Bausmę atliko;

3) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 10 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos) tarpusavyje subendrinta sumažinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmės neatliko;

yra kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė

I Nusikalstamos veikos aplinkybės

A. V. ir S. K., veikdami bendrininkų grupe, turėdami išankstinę tyčią apgaule įgyti svetimą turtą, sukčiavo, o būtent: A. V. 2023 m. gruodžio 27 d. 17²⁴ val. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino nukentėjusiajam T. V. į telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir susitarė dėl plaunančio siurblio nuomos. Tą pačią dieną apie 18³⁰ val. A. V. ir S. K. nuvyko į (duomenys neskelbtini). Iš anksto neketindamas vykdyti įsipareigojimų, A. V. su nukentėjusiuoju T. V. pasirašė plaunančio siurblio nuomos sutartį ir išsinuomojo plaunantį siurblį „Karcher puzzi 10/1“ iki 2023 m. gruodžio 28 d. 18³⁰ val. Pasiėmę išsinuomotą plaunantį siurblį, A. V. ir S. K. išsivežė jį ir nurodytu laiku negrąžino nukentėjusiajam T. V., o pardavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui. Iš gautų lėšų A. V. davė S. K. 20 €. Tokiu būdu A. V. ir S. K. bendrais veiksmais tyčia apgaule savo ir vienas kito naudai įgijo svetimą turtą – nukentėjusiajam T. V. priklausantį plaunantį siurblį „Karcher puzzi 10/1“ už 600 €, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Teisiamajame teismo posėdyje kaltinamasis A. V. pripažino kaltu padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir pasinaudojo teise atsisakyti duoti paaiškinimus. Kaip teisingus patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus, kad teismas galėtų jais remtis, priimdamas baigiamąjį procesinį dokumentą. Atsakydamas į klausimus, teigė, kad sutinka su civiliniu ieškiniu.

Teisiamajame teismo posėdyje kaltinamasis S. K. prisipažino kaltu padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir pasinaudojo teise atsisakyti duoti paaiškinimus. Kaip teisingus patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus, kad teismas galėtų jais remtis, priimdamas baigiamąjį procesinį dokumentą. Atsakydamas į klausimus, teigė, kad įvykio dieną tikriausiai buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Neprisimena, ar buvo vartojęs narkotinių medžiagų. Gyveno laiptinėse, trūko lėšų, kad galėtų pavalgyti. A. V. pasiūlė užsidirbti 20 €. Už tuos pinigus pirko maisto ir cigarečių. Jis nesiklausė, ką A. V. pasakojo apie siurblį, – domino tik galimybė gauti pinigų. Kaltinamasis S. K. sutiko su civiliniu ieškiniu. Gailisi dėl tokio savo elgesio.

Kadangi, paskelbus kaltinamąjį aktą, kaltinamieji prisipažino kaltais padarę inkriminuotą nusikalstamą veiką, nėra kaltinami padarę labai sunkų nusikaltimą, inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybės nekėlė abejonių, nei prokuroras, nei kaltinamieji ir/ar jų gynėjai nepageidavo, jog kiti įrodymai būtų tiriami nuodugniai, teismas, įvykdęs Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir remdamasis BPK 273 straipsniu, taikė sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas A. V. pripažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką (2 t., b. l. 1-4, 7, 15-16, 26).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas S. K. pripažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką; parodė apleistą metalinį garažą, kuriame padėjo plaunamą siurblį, iki jis vėliau buvo parduotas.

Nukentėjusysis T. V. 2023 m. gruodžio 30 d. parašė protokolą – pareiškimą ir buvo apklaustas.

Byloje yra plaunančio siurblio „Karcher puzzi 10/1“ 2023 m. gruodžio 27 d. nuomos sutartis, sudaryta tarp nukentėjusiojo T. V. ir kaltinamojo A. V..

I Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Sukčiavimas pagal BK 182 straipsnį apibrėžiamas kaip svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas arba jos panaikinimas savo ar kitų naudai panaudojant apgaulę. Sukčiavimą kaip nusikalstamą veiką sudaro du momentai: apgaulės panaudojimas ir svetimo turto (turtinės teisės) įgijimas, turtinės prievolės išvengimas ar jos panaikinimas. Esminis sukčiavimo kaip nusikaltimo nuosavybei požymis, skiriantis jį nuo kitų pažeidimų ir darantis jį neteisėtu, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant įgyti (užvaldyti) svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengti turtinės prievolės ar ją panaikinti. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto ar teisės į jį įgijimo, turtinės prievolės išvengimo ar jos panaikinimo būdas. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo, asmens, kurio žinioje yra turtas ar asmens, turinčio teisę priimti privalomus vykdyti sprendimus, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą ir tokiu būdu „privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui ar konstatuoti tokią teisę.

Sukčiavimas padaromas tiesiogine tyčia: kaltininkas suvokia, kad apgaudinėja turto savininką pranešdamas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas, iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir panašiai, numato, kad taip veikiant kitas asmuo bus suklaidintas, ir nori tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengti prievolės ar kad būtų panaikinta turtinė prievolė.

Sukčiavimas yra baigtas, kai kaltininkas ar jo vardu veikiantys asmenys įgyja svetimą turtą ar svetimas turtas atsiduria jų dispozicijoje (žinioje).

Paprastai toks suklaidinimas daromas pateikiant suklastotus dokumentus (sutartis), patvirtinančius juridinį faktą ar liudijančius teisę į turtą. Tačiau turto savininkas ar teisėtas valdytojas gali būti suklaidinti ir kitais būdais. Suklaidintas nukentėjusysis perduoda turtą kito asmens laikinam valdymui, naudojimui ar nuosavybei, manydamas, kad šis asmuo turi teisę į turtą, dėl kurio kreipėsi kaltininkas. Dėl apgaulės svetimas turtas pereina į kaltininko valdymą ar jis įgyja turtą, turtinę teisę arba išvengia ar panaikina teisėtą turtinę prievolę, o nukentėjusysis patiria turtinę žalą, nes netenka turto. [...]

Sukčiavimo sudėtis reikalauja, kad tyčia neatlygintinai užvaldyti svetimą turtą susiformuotų iš anksto, t. y. iki turto ar teisės į turtą įgijimo momento. Jau kreipimosi dėl teisės į turtą momentu asmens tyčia turi būti nukreipta neteisėtai užvaldyti turtą ar įgyti teisę į jį, padarant turto savininkui ar valdytojui turtinę žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-185-696/2017).

Įvertinęs surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka, papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, teismas sprendžia, kad nusikalstami kaltinamųjų veiksmai, iš nukentėjusiojo apgaule įgijus svetimą turtą, įrodyti visiškai, abejoti jų kalte nėra pagrindo. Nustatyta, kad kaltinamasis A. V. iki įvykio gyveno nakvynės namuose ir nebeturėjo lėšų. Per socialinį tinklapį „Facebook“ pamatė skelbimą apie išnuomojamą plaunantį siurblį ir sugalvojo jį parduoti, kad gautų pinigų. Kaltinamasis A. V. susiskambino su nuomotoju ir susitarė, kad atvyks pasiimti plaunančio siurblio. Kadangi kaltinamasis A. V. nežinojo, kaip rasti, kur gyvena nuomotojas, kreipėsi į kitą kaltinamąjį S. K.. Kaltinamasis A. V. papasakojo kaltinamajam S. K., ką ketina daryti su išsinuomotu plaunančiu siurbliu, žadėjo pardavęs duoti kaltinamajam S. K. 20 €. Abu kaltinamieji nukeliavo pas nuomotoją. Kaltinamasis A. V. pasirašė nuomos sutartį. Abu kaltinamieji nuvyko iki garažų ir paslėpė išsinuomotą plaunantį siurblį, vėliau kaltinamasis A. V. jį pardavė ir atsiskaitė su kaltinamuoju S. K..

Pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Taigi tais atvejais, kai tik vienas bendrininkas atliko vykdytojo vaidmenį, o kiti atliko organizatoriaus, kurstytojo ar padėjėjo vaidmenis, bendrininkų grupės aplinkybė neinkriminuotina. Pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, vykdytojas yra asmuo, nusikalstamą veiką padaręs pats arba pasitelkęs nepakaltinamus asmenis arba nesulaukusius šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenis, arba kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti. Jeigu nusikalstamą veiką padarė keli asmenys kartu, tai kiekvienas iš jų laikomas vykdytoju (bendravykdžiu). Šiame kontekste pabrėžtina, kad bendravykdis yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2007, 2K-211/2008, 2K-197/2009, 2K-52-511/2019, 2K-278-303/2020, 2K-51-788/2022 ir kt.).

Nors tiesiogiai apgaulę panaudojo kaltinamasis A. V., kuris skambino nukentėjusiajam tartis dėl plaunančio siurblio nuomos bei pasirašė nuomos sutartį, bet kaltinamasis S. K., kaip nurodė ikiteisminio tyrimo metu, suprato, jog kaltinamasis A. V. nuomojasi siurblį tam, kad jį parduotų; kaltinamasis A. V. žadėjo jam duoti 20 € [...]. Kaltinamasis S. K. parodė kaltinamajam A. V., kur galima laikinai pasidėti išsinuomotą plaunantį siurblį, kol pastarasis suras pirkėją ir parduos jį. Vėliau kaltinamieji A. V. ir S. K. pasidalijo neteisėtai gautas lėšas. Kaltinamojo S. K. veiksmai, kai jis su kaltinamuoju A. V. paėmė iš apgauto asmens svetimą daiktą ir paskui gavo iš to turtinės naudos – reiškia turtinio nusikaltimo (sukčiavimo) objektyviojo požymio (svetimo turto užvaldymo) realizavimą, o tai atitinka bendravykdytojo sąvoką.

IV Bausmės skyrimo ir kiti su tuo susiję klausimai

Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą [...], gali būti baudžiamas viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų (BK 182 str. 1 d.).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimo sudėtis materiali, nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia: kaltinamieji suvokė, kad turtas svetimas, bet vis vien norėjo jį neatlygintinai užvaldyti; suprato, kad užvaldydami svetimą turtą, savininkui padarys materialinę žalą, ir norėjo tokių pasekmių (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Nusikalstamos veikos motyvai ir tikslai yra už dispozicijos ribų, bet nusikalstamoms veikoms, kurias reglamentuoja BK XXVIII skyrius, būdingas savanaudiškumas, siekis neteisėtai (kitų asmenų sąskaita) praturtėti.

Kaltinamasis A. V. yra (duomenys neskelbtini) amžiaus ((duomenys neskelbtini) m.), (duomenys neskelbtini). Šiuo metu suimtas kitoje ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje. Nedirba, bet 2022-2023 m. turi kelių mėnesių oficialaus darbo stažo. Nuo 2023 m. liepos 7 d. pašalintas iš Užimtumo tarnybos be teisės registruotis 6 mėnesius. 2023 m. 7 kartus baustas administracine tvarka. Iš jų 5 kartus baustas už važiavimą autobusu be bilieto, 2 kartus – transporto priemonės vairavimą neįgijus teisės vairuoti; transporto priemonės vairavimą be privalomos civilinės atsakomybės draudimo; neatlikus automobilio privalomos techninės apžiūros, automobilis išregistruotas; 1 kartą – transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam. Nėra informacijos apie administracinių baudų sumokėjimą. 2013-2023 m. teistas 4 kartus. Dominuoja nusikalstamos veikos nuosavybei. Kaltinamojo A. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir teigė, jog, ją padaręs, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje ir būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 1 ir 13 p.).

Kaltinamasis S. K. yra (duomenys neskelbtini) amžiaus ((duomenys neskelbtini) m.), (duomenys neskelbtini). Šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Turi oficialaus darbo stažo Lietuvoje 2016-2022 m. Nuo 2023 m. gruodžio 19 d. pašalintas iš Užimtumo tarnybos be teisės registruotis 6 mėnesius. 2023-2024 m. 9 kartus baustas administracine tvarka. Dominuoja smulkios vagystės iš parduotuvių; amfetamino, marihuanos vartojimas be gydytojo paskyrimo. Nėra informacijos apie administracinių baudų mokėjimą. Sulaikomas 2024 m. sausio 19 d. taip pat buvo vartojęs amfetaminą ir marihuaną. Pasak kaltinamojo S. K., jis yra priklausomas nuo narkotinių ir/ar psichotropinių medžiagų. 2018-2024 m. 3 kartus teistas Lietuvoje už įvairias nusikalstamas veikas, daugiausia susijusias su viešosios tvarkos ir sveikatos sutrikdymu. 2023 m. vasario 7 d. paleistas atlikęs laisvės atėmimo bausmę. 2018 m. 2 kartus teistas Didžiojoje Britanijoje už neteisėtą narkotinių medžiagų vartojimą, įsigijimą, laikymą ir gamybą tik asmeniniam vartojimui, teisės į privatų gyvenimą pažeidimą, pasikėsinimą ar rengimąsi seksualiniam nusikaltimui. Kaltinamojo S. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad jis prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir teigė, jog, ją padaręs, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje ir būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 1 ir 13 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe nelaikoma tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.), nes tai neturėjo įtakos veikos padarymui. Kaltinamojo S. K. teigimu, jis gyveno kaip benamis, žemiau skurdo ribos ir norėjo prasimanyti pinigų, kad galėtų įsigyti maisto ir cigarečių.

Parinkdamas bausmių rūšis ir dydžius, teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, išvardintų ir bausmių skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamųjų asmeninių savybių, kitų juos charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Įvertinęs nusikaltimo aplinkybes (turtinės žalos dydis neženkliai viršija ribą tarp paprasto nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo), biografinius duomenis apie kaltinamuosius, nustatytas po vieną kiekvieno jų atsakomybę lengvinančią aplinkybę, po dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kiekvieno vaidmenį (kaltinamasis A. V. – iniciatorius ir vykdytojas, kaltinamojo S. K. vaidmuo antraeilis), teismas mano, kad adekvati bausmė kaltinamiesiems galėtų būti sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas, jų dydžius parinkdamas gerokai mažesnius už sankcijos vidurkį (BK 50 str. 2 d.). Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė mažinama trečdaliu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu kaltinamajam A. K. skirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinama su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 10 d. nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2024 m. balandžio 3 d., skirta sumažinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pridedant minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį, ir skiriama galutinė subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Šiuo nuosprendžiu kaltinamajam S. K. skirta bausmė nebendrinama dar ir su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. balandžio 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme, nes teismo baudžiamasis įsakymas nėra įsiteisėjęs.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į atliktą galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę įskaitoma bausmė, iki 2024 m. gegužės 14 d. kaltinamojo S. K. atlikta pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 10 d. nuosprendį.

Sprendžiant, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios su padaryta veika ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo. Atsižvelgiama į tai, ar nuteistasis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, kad nelinkęs sukurti konfliktinių situacijų, kad padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas teismo išvadai, kad bausmės paskirtis bus įgyvendinta ir be realaus laisvės atėmimo, kad šiuo atveju pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir turinčius prevencinį poveikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-42/2012, 2K-181/2012, 2K-362/2012).

Abu kaltinamieji turi kriminalinės patirties, neturi legalaus pakankamo dydžio savarankiškai pragyventi pajamų šaltinio, be nuolatinės gyvenamosios vietos, ne kartą bausti administracine tvarka. Esant tokiai situacijai, apylinkės teismas nemato galimybių taisyti kaltinamuosius neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus.

Turto konfiskavimas – priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, bendrininką, kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Gali būti konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar yra nusikalstamos veikos rezultatas. Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 str. 1-2, 5 d.).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsnio 1-2 dalimis, kaltinamiesiems skiriama baudžiamojo poveikio priemonė ir iš kaltinamojo A. V. konfiskuojami (priteisiami į valstybės biudžetą) 80 €, o iš kaltinamojo S. K. – 20 € kaip nusikalstamos veikos rezultatas, t. y. tai, ko jie neturėjo iki sukčiavimo ir gavo iš jo (lot. ex in iuria non oritur ius; liet. iš neteisės teisė nekyla).

Kaltinamajam A. V. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikinamos nedelsiant, nes jis yra suimtas kitoje ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje dėl pasikėsinimo įvykdyti kvalifikuotą vagystę (BPK 139 str. 3 d.).

Kaltinamajam S. K. skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikinama nedelsiant, nes jis atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal kitoje baudžiamojoje byloje įsiteisėjusį nuosprendį (BPK 139 str. 3 d.).

V Dėl turtinės žalos atlyginimo (ne)priteisimo

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas T. V. 2024 m. sausio 18 d. civiliniu ieškiniu prašo priteisti 600 € turtinės žalos atlyginimo.

Naujo plaunančio dulkių siurblio „Karcher puzzi 10/1“ kaina svyruoja nuo 647,03 € iki 1 032 € (informacijos šaltinis: https://www.kaina24.lt/p/karcher-puzzi-10-1/?gad_source=1&gclid=CjwKCAjwupGyBhBBEiwA0UcqaDm55Pl-BKZR6J4Jig-0WG8E9YJ0BleuCMXnQClEly2sB9ztKVRN6xoCzEAQAvD_BwE).

Kaltinamieji ir/ar jų gynėjos neginčijo civilinio ieškinio teisinio ir/ar faktinio pagrindo nei jo dydžio, todėl civilinis ieškinys tenkinamas visiškai (BPK 113 str. 2 d., CPK 268 str. 5 d.).

V Dėl gynimo išlaidų atlyginimo (ne)priteisimo

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius 2024 m. balandžio 24 d. pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų Nr. APD-2024-04532 (3 t., b. l. 5-8) prašė priteisti iš kaltinamojo A. V. 179,17 € išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą atlyginimo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius 2024 m. balandžio 24 d. pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų Nr. APD-2024-04534 (2 t., b. l. 12-15) prašė priteisti iš kaltinamojo S. K. 170,83 € išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą atlyginimo.

Kaltinamąjį A. V. gynė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatė S. K., kaltinamąjį S. K. – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatė J. Š. (2 t., b. l. 1-2).

Kaltinamasis A. V. suimtas kitoje baudžiamojoje byloje, kaltinamasis S. K. atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jiems gynėjai būtini (BPK 51 str. 1 d. 7 p.). Būdami laisvėje, kaip minėta, kaltinamieji oficialiai nedirbo, buvo be nuolatinės gyvenamosios vietos, todėl laikoma, kad jų turtinės padėtys labai sunkios ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas iš jų nepriteisiamas (BPK 106 str. 2 d.).

II Dėl daiktinių įrodymų

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai (dokumentai), turintys reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką, – optinė duomenų laikmena su išklotinėmis, prisegta prie 1 tomo galinio viršelio, – kaip tyrimo medžiaga paliekama saugoti byloje; suėjus bylos saugojimo terminui, sunaikinama su byla (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 11¹, 297-298, 301-302, 304-305, 307 ir 313 straipsniais, teismas

nusprendžia

A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinti trečdaliu iki 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsnio 1-2 dalimis, skirti A. V. baudžiamojo poveikio priemonę ir konfiskuoti (priteisti iš jo į valstybės biudžetą) 80 €.

A. V. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikinti nedelsiant.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio priėmimo – 2024 m. gegužės 15 d.

S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinti trečdaliu iki 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu skirtą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 10 d. nuosprendžiu skirta sumažinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir skirti (nustatyti) galutinę subendrintą 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į atliktą galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę įskaityti bausmę, iki 2024 m. gegužės 14 d. S. K. atliktą pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 10 d. nuosprendį.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsnio 1-2 dalimis, skirti S. K. baudžiamojo poveikio priemonę ir konfiskuoti (priteisti iš jo į valstybės biudžetą) 20 €.

S. K. skirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikinti nedelsiant.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio priėmimo – 2024 m. gegužės 15 d.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo T. V. 2024 m. sausio 18 d. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš A. V. bei S. K. solidariai priteisti 600 € (šešis šimtus eurų) turtinės žalos atlyginimo.

Nepriteisti iš A. V. 179,17 € valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų atlyginimo.

Nepriteisti iš S. K. 170,83 € valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų atlyginimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus (dokumentus), turinčius reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką, – optinę duomenų laikmeną su išklotinėmis, prisegtą prie 1 tomo galinio viršelio, – palikti saugoti byloje; suėjus bylos saugojimo terminui, sunaikinti su byla.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo, o suimtam A. V. ir laisvės atėmimo bausmę atliekančiam S. K. per 20 d. nuo nuosprendžio patvirtinto nuorašo įteikimo jiems gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per bet kuriuos šio apylinkės teismo rūmus.

Teisėja Alma Berniūnaitė