Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Audronės Jarackaitės ir Konstantino Gurino (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Ikolta“ apeliacinį skundą ir atsakovų Š. G., D. P. bei uždarosios akcinės bendrovės „Informacijos saugumo agentūra“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-406-273/2014 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Ikolta“ ieškinį atsakovams Š. G., D. P. bei uždarajai akcinei bendrovei „Informacijos saugumo agentūra“ dėl juridinio asmens veiklos tyrimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Atsakovas UAB „Informacijos saugumo agentūra“ įmonei UAB „Kauno nekilnojamo turto prekybos agentūra“ pavedimais nuo 2011 m. gegužės 4 d. iki 2011 m. lapkričio 9 d. pervedė 111137 Lt. Šie pavedimai buvo atlikti pagal 2011 m. sausio 3 d. komercinės reklamos ploto nuomos sutartį . Šios sutarties 2.1 punkte numatyta, kad sutartis sudaryta dvylikai mėnesių, o bendra vieno mėnesio sutarties kaina – 8 350 Lt be PVM. Taigi vieno mėnesio kaina už 18 m² reklaminės plokštumos nuomą, įskaitant PVM, sudarė 10 103,50 Lt. Tai reiškia, kad už vieną kvadratinį metrą nuomos ploto buvo mokamas 561,61 Lt nuomos mokestis, kas akivaizdžiai prieštarauja elementariai verslo logikai ir bendrovės veiklos tikslams, kadangi BĮ klasės verslo centrų sektoriuje patalpų nuomos mokestis Kaune 2011 m. I - III ketvirtį buvo nuo 22 iki 35 Lt/kv.m., o B2 - nuo 18 iki 25 Lt/kv.m. Be to, ši sutartis net nebuvo vykdoma.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2014 m. vasario 17 d. sprendimu nusprendė: pašalinti D. P. iš UAB „Informacijos saugumo agentūra“ pareigų; UAB „Informacijos saugumo agentūra“ laikinuoju direktoriumi paskirti A. V., iki kol UAB „Informacijos saugumo agentūra“ akcininkų susirinkimo nutarimu bus paskirtas naujas direktorius; priteisti iš Š. G. 11 718 Lt, o iš D. P. 5859 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų UAB „Ikolta“ naudai; priteisti iš Š. G. 125 Lt, o iš D. P. 62 Lt pašto išlaidų valstybei.

Teismas pritaręs ekspertės ataskaitoje nurodytoms išvadoms, kad UAB „Informacijos saugumo agentūra“ akcininkų susirinkimo nario ir UAB „Informacijos saugumo agentūra“ direktoriaus Š. G. veikla laikotarpiu nuo 2008 m. vasario 11 d. iki 2011 m. rugsėjo 1 d. bei UAB „Informacijos saugumo agentūra“ direktorės D. P. veikla laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. buvo netinkama, taikė vieną iš CK 2.131 straipsnio 1 dalyje nurodytų priemonių, o būtent UAB „Informacijos saugumo agentūra“ direktorės D. P. pašalinimą iš šių pareigų ir laikino šios įmonės direktoriaus paskyrimą. Kadangi ieškinio pagrindas ir dalykas buvo nukreiptas užkirsti kelią žalos atsiradimui, teismas konstatavo, jog ieškinio tikslai buvo pasiekti Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartimi taikant laikinąsias apsaugos priemones (draudimą UAB „Informacijos saugumo agentūra“ vadovui priimti sprendimus dėl įmonės prievolių, kurių bendra vertė lygi arba didesnė nei 50 000 Lt, be UAB „Informacijos saugumo agentūra“ visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimo) bei nušalinant nuo pareigų šiuo metu dirbančią direktorę.

Teismas pritarė šioms juridinio asmens veiklos tyrimo ekspertizės ataskaitoje padarytoms išvadoms:

Dėl UAB „Informacijos saugumo agentūra organo - akcininkų susirinkimo - nario Š. G. veiklos tyrimo laikotarpiu nuo 2008 m. vasario 11 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.

Š. G., kaip akcininkas, turintis daugiau kaip 1/2 visų balsų (66 proc.), bendrovės vadovui nepriėmus sprendimo sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, 2008, 2009, 2010 ir 2011 metais nesušaukdamas eilinių visuotinių akcininkų susirinkimų, kuriuose būtų tvirtinami bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkimai, pažeidė ABĮ 23 straipsnio reikalavimus.2010 m. vasario 3 d. vykęs visuotinis akcininkų susirinkimas paskyrė dividendus 823 000 Lt sumai, pažeidžiant ABĮ 59 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi paskirstyti paskirstytinąjį bendrovės pelną (nuostolius), patvirtinęs metinių finansinių ataskaitų rinkinį, o 2009 metų finansinių ataskaitų rinkinys visuotinio akcininkų susirinkimo nebuvo patvirtintas.Š. G., būdamas bendrovės akcininkas ir tuo pačiu metu laikotarpiu nuo 2006 m. spalio 9 d. iki 2011 m. rugsėjo 1 d. ėjęs bendrovės direktoriaus pareigas, per tiriamąjį laikotarpį atliko ataskaitos išvadų 10 punkte nurodytus veiksmus (priėmė sprendimus dėl minėtuose punktuose nurodytų sandorių sudarymo, vykdymo ir kitų veiksmų atlikimo), kurie sąlygoja nuostolių bendrovei atsiradimą, neigiamai įtakoja bendrovės veiklos rezultatus.Akcijų bendrovėje pasiskirstymas ir bendrovės įstatų turinys sudaro prielaidas susiklostyti tokiai situacijai, kada akcininkas Š. G. bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime turi balsų daugumą ir vien jo balsais galima spręsti bendrovės direktoriaus atšaukimo iš užimamų pareigų, jo atleidimo ir naujojo bendrovės direktoriaus paskyrimo klausimus. Bendrovės direktorė D. P., eidama direktoriaus pareigas, įgyvendina anksčiau Š. G. sudarytus sandorius, kurie laikytini netinkama bendrovės veikla, ir sudaro naujus sandorius, kurie sudaromi pažeidžiant įstatuose nustatytą tvarką bei realiai ir potencialiai sąlygoja bendrovės finansinių veiklos rezultatų pablogėjimą. Akcininkas Š. G., turėdamas lemiamą įtaką tokių sprendimų priėmimui, nepriima sprendimų, kurie sustabdytų neteisėtus veiksmus, neigiamai įtakojančius bendrovės veiklos rezultatus. Tokia situacija vertintina kaip bendrovės akcininko Š. G. netinkama veikla – pareigos veikti bendrovės tikslų labui nevykdymu.

Dėl UAB Informacijos saugumo agentūra valdymo organo - direktoriaus – Š. G. veiklos tyrimo laikotarpiu nuo 2008 m. vasario 11 d. iki 2011 m. rugsėjo 1 d.

Š. G. 2008, 2009, 2010 ir 2011 metais nesušaukė eilinių visuotinių akcininkų susirinkimų, kuriuose akcininkams būtų pristatyti tvirtinimui bendrovės 2007, 2008, 2009 ir 2010 metų finansinių ataskaitų rinkiniai (ABĮ 23 str. pažeidimas).Š. G. pažeidė bendrovės įstatų 47 punktą, nes negavęs bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimo priiminėjo sprendimus dėl kitų prievolių, kurios nėra susijusios su ilgalaikio turto perleidimu, nuoma, įkeitimu, vykdymo, kurių bendra vertė lygi arba didesnė nei 50.000 Lt. Tokiu būdu viršydamas savo, kaip direktoriaus, įgaliojimus jis sudarė 27 sandorius, kurių bendra vertė 4,4 mln. (sandoriai su UAB „Juridinis faktas“, UAB „Grigal invest“, UAB „Finansų valdymo agentūra“, Naujosios Zelandijos įmone Castlex Projects Limited, VŠĮĮ „Neįgaliųjų socialinių įmonių sąjunga“, UAB „Kauno nekilnojamojo turto prekybos agentūrai“ ir kt.).Š. G. be visuotinio susirinkimo nutarimo priiminėjo sprendimus investuoti į ilgalaikį turtą, didesnės kaip 1/2 bendrovės įstatinio kapitalo (1/2 įstatinio kapitalo dalis yra lygi 30.000 Lt) balansinės vertės (bendrovės įstatų 47 p. pažeidimas). Tiriamuoju laikotarpiu tokių pirkimų buvo atlikta už 213 tūkst. Lt.Š. G. be visuotinio susirinkimo nutarimo priiminėjo sprendimus perleisti ilgalaikį turtą, didesnės kaip 1/2 bendrovės įstatinio kapitalo (1/2 įstatinio kapitalo dalis yra lygi 30 000 Lt) balansinės vertės (bendrovės įstatų 47 p. pažeidimas). Bendrovė 2011 m. liepos 1 d. pardavė ilgalaikį turtą - diagnostikos kabinetą, kurio balansinė vertė pardavimo dieną buvo 1 296 668 Lt už 773 000 Lt be PVM (suma su PVM – 935 330 Lt).Š. G. vykdyti sandoriai, įvertinus jų metu patirtas sąnaudas arba negautas pajamas, galimai sukėlė bendrovei 2 846 182 Lt nuostolių atsiradimą, tokiu būdu sumažinant bendrovės veiklos rezultatus ir akcininkų nuosavybę (sandoriai su UAB „Grigal Invest“, UAB „Kauno nekilnojamojo turto agentūra“, UAB „Juridinis faktas“, Euroeast Invest LLP).Bendrovėje buvo vykdoma daug operacijų grynais pinigais: Š. G. išiminėjo grynus pinigus iš banko sąskaitos ir juos įnešdavo į kasą arba tiesiogiai pats atsiskaitinėjo su tiekėjais grynais pinigais, už tai bendrovei mokant komisinius bankui už grynų pinigų išėmimą ir naudojantis banko overdraftu.Bendrovėje pasitaikė atvejų, kai pagal pasirašytus atliktų darbų priėmimo perdavimo aktus nebuvo išrašytos pardavimo PVM sąskaitos faktūros, kas rodo, jog bendrovėje galėjo būti neapskaitomos pajamos.Š. G. nebuvo pasirinkęs ir įgyvendinęs apskaitos politikos (Buhalterinės apskaitos įstatymo 9 str. pažeidimas), kas sąlygojo, jog apskaita bendrovėje galėjo būti tvarkoma ne visai tinkamai. Bendrovėje nebuvo oficialiai patvirtinta: a) kas ir kokius apskaitos dokumentus turi surašyti ir/ar pasirašyti; b) kokios formos ir turinio registrai bei kiek jų ir kaip turi būti naudojami; c) apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų saugojimo tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų, o rizika dėl apskaitos duomenų saugojimo perkelta ant apskaitą tvarkančios įmonės (Buhalterinės apskaitos įstatymo 14, 16 ir 19 str. pažeidimas).Bendrovėje nebuvo vadovaujamasi bendraisiais apskaitos principais, kurių tarpe yra kaupimo ir palyginimo principai (Finansinės atskaitomybės įstatymo 4 str.). Tai galėjo sąlygoti ataskaitinio laikotarpio finansinio rezultato iškraipymą. Bendrovėje tvarkant apskaitą ir sudarant finansines ataskaitas, nebuvo vadovaujamasi Verslo apskaitos standartų reikalavimais (ekspertės ataskaitos 3.67-3.80 p. išvados). Todėl pagrįstai kyla abejonių dėl teisingo bendrovės finansinės būklės bei veiklos rezultatų atvaizdavimo finansinėse ataskaitose, kas galėtų būti nustatyta tik atlikus bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio auditą ir pateikus nepriklausomo auditoriaus išvadą.Teikiant Registrų centrui bendrovės 2007, 2008, 2009 ir 2010 metų finansines ataskaitas, kurios nebuvo patvirtintos visuotiniame akcininkų susirinkime, buvo nurodomos akcininkų susirinkimo protokolų, kurių iš viso nebuvo, datos.

11. Bendrovės vadovas nesilaikė LR Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų kasos darbo organizavimo taisyklių reikalavimų, už kuriuos atsakingas vadovas: a) nebuvo pateikta bendrovės vadovo patvirtinta tvarka, pagal kurią bendrovėje būtų paskirti atskaitingi asmenys, galintys vykdyti atsiskaitymus grynais pinigais su trečiosiomis šalimis, ir nustatyta jų atsiskaitymo su buhalterija tvarka ir terminai (3.91 p.); b) nebuvo pateiktas vadovo įsakymas, kuriuo būtų paskirtas darbuotojas kasos operacijoms atlikti (3.92 p.); c) bendrovės kasos knyga už laikotarpį nuo 2008 m. balandžio iki gruodžio mėn. imtinai nepasirašyta už kasos operacijų atlikimą atsakingo asmens (3.93 p.); d) tam tikruose kasos išlaidų orderiuose trūksta pinigų gavėjų parašų (3.94 p.); e) beveik visi bendrovės 2009 metų pradžios kasos išlaidų orderiai neturi privalomo rekvizito - numerio arba numeris užrašytas pieštuku (3.97 p.).

12. Bendrovėje tiriamuoju laikotarpiu nebuvo atliekamos metinės inventorizacijos, kurios yra privalomos pagal LR Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimą Nr. 719 „Dėl Inventorizacijos taisyklių patvirtinimo“.

13. Tyrimo metu nustatyti tam tikri pažeidimai, susiję su mokesčių skaičiavimu ir deklaravimu pridėtinės vertės mokesčio bei gyventojų pajamų mokesčio srityse.

Dėl UAB „Informacijos saugumo agentūra" valdymo organo - direktorės D. P. veiklos tyrimo laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.

1. Direktorė D. P. pažeidė bendrovės įstatų 47 punktą, nes, negavusi bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimo, priiminėjo sprendimus dėl kitų prievolių, kurios nėra susijusios su ilgalaikio turto perleidimu, nuoma, įkeitimu, vykdymo, kurių bendra vertė lygi arba didesnė nei 50.000 Lt. Tokiu būdu viršydama savo, kaip direktorės, įgaliojimus ji sudarė 13 sandorių, kurių bendra vertė 1,18 mln.

2. Direktorės D. P. vykdyti sandoriai, įvertinus jų metu patirtas sąnaudas arba negautas pajamas, galimai sukėlė bendrovei 49 822 Lt nuostolių atsiradimą, tokiu būdu sumažinant bendrovės veiklos rezultatus ir akcininkų nuosavybę (sandoriai su UAB „Finansų valdymo agentūra“, UAB „Kauno nekilnojamojo turto agentūra“, UAB Juridinis faktas).

3. Direktorė D. P. nėra parinkusi ir įgyvendinusi apskaitos politikos (Buhalterinės apskaitos įstatymo 9 str. pažeidimas), kas sąlygoja, jog apskaita bendrovėje gali būti tvarkoma ne visai tinkamai.

4. Bendrovėje nėra oficialiai patvirtinta: a) kas ir kokius apskaitos dokumentus turi surašyti ir/ar pasirašyti; b) kokios formos ir turinio registrai bei kiek jų ir kaip turi būti naudojama; c) apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų saugojimo tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų, o rizika dėl apskaitos duomenų saugojimo perkelta ant apskaitą tvarkančios įmonės (Buhalterinės apskaitos įstatymo 14, 16 ir 19 str. pažeidimas).

5. Bendrovėje nebuvo vadovaujamasi bendraisiais apskaitos principais, kurių tarpe yra kaupimo ir palyginimo principai (Finansinės atskaitomybės įstatymo 4 str.). Tai galėjo sąlygoti ataskaitinio laikotarpio finansinio rezultato iškraipymą. Bendrovėje tvarkant apskaitą ir sudarant finansines ataskaitas nebuvo vadovaujamasi Verslo apskaitos standartų reikalavimais (ekspertės ataskaitos 4.15-4.28 p.). Todėl pagrįstai kyla abejonių dėl teisingo bendrovės finansinės būklės bei veiklos rezultatų atvaizdavimo finansinėse ataskaitose, kas galėtų būti nustatyta tik atlikus bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio auditą ir pateikus nepriklausomo auditoriaus išvadą.

6. Bendrovės vadovas nesilaikė LR Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų kasos darbo organizavimo taisyklių reikalavimų, už kuriuos atsakingas yra vadovas.

7. Bendrovėje tiriamuoju laikotarpiu nebuvo atliekamos metinės inventorizacijos, kurios yra privalomos pagal LR Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimą Nr. 719 „Dėl Inventorizacijos taisyklių patvirtinimo“ ir už kurių organizavimą ir atlikimą laiku yra atsakingas bendrovės vadovas.

8. Bendrovėje buvo nustatyti tam tikri pažeidimai, susiję su mokesčių skaičiavimu ir deklaravimu pridėtinės vertės mokesčio bei gyventojų pajamų mokesčio srityse.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

Ieškovas UAN „Ikolta“ apeliaciniame skunde prašo sustabdyti UAB „Informacijos saugumo agentūra“ akcininko Š. G. balsavimo UAB „Informacijos saugumo agentūra“ akcininkų susirinkime teisę dėl UAB „Informacijos saugumo agentūra“ direktoriaus atšaukimo iš užimamų pareigų, jo atleidimo ir naujojo direktoriaus paskyrimo bei perduoti ją kitam UAB „Informacijos saugumo agentūra“ akcininkui UAB „Ikolta“. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Teismo sprendimu paskirtos priemonės yra nepakankamos ir neužtikrina juridinio asmens veiklos tyrimo instituto siekiamų tikslų pasiekimo, t.y. neužtikrina, kad bus atstatyta atsakovų Š. G. ir D. P. neteisėtais veiksmais padaryta žala, tačiau sudaro prielaidas tęsti neteisėtus veiksmus. Akcininkas Š. G., kurio veiksmai pripažinti netinkamais, vienašališkai gali spręsti dėl naujo direktoriaus paskyrimo ir nėra suinteresuotas atstatyti teismo konstatuotus pažeidimus. Vienintelė efektyvi priemonė, kurios pagalba būtų sudaryta galimybė pakeisti įmonės vadovą yra laikinas įmonės akcininko balsavimo teisės perdavimas ieškovui. Ieškovas UAB „Ikolta“ nuosavybės teise valdo 34 proc. UAB „Informacijos saugumo agentūra“ akcijų. Dėl bendrovės valdymo organų netinkamos veiklos didėja jos nuostoliai bei mažėja turimas turtas, proporcingai mažėja ir ieškovo valdomų akcijų vertė. UAB „Ikolta“ negavo apie 1 mln. Lt dividendų iš UAB „Informacijos saugumo agentūra“, kas didžiąja dalimi įtakojo UAB „Ikolta“ nemokumą, nes minėtos akcijos buvo pagrindinis UAB „Ikolta“ pajamų šaltinis. Tai, jog ieškovui buvo iškelta bankroto byla, iškyla poreikis apginti viešąjį interesą. Tuo tikslu būtina, paskyrus nepriklausomą ir kvalifikuotą bendrovės direktorių, atstatyti tiek nepriklausomų ekspertų, tiek teismo konstatuotus pažeidimus, nustatyti UAB „Informacijos saugumo agentūra“ akcijų vertę.Kauno apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-381-324/2014 pagal UAB „Ikolta“ ieškinį atsakovams Š. G. bei D. P. dėl įmonės vadovų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Šioje byloje ekspertizę atlikę nepriklausomi ekspertai nustatė, jog įmonės vadovų veiksmais buvo padaryta 323 698,50 Lt žala įmonei. Kadangi bendrovė neabejotinai ateityje turės reikalavimo teisę į akcininką Š. G., būtų netoleruotina, kad paties Š. G. paskirtas direktorius nesiimtų išieškojimo veiksmų bendrovės patirtai turtinei žalai iš Š. G. atlyginti.Atsakovo Š. G. elgesys proceso metu leidžia daryti išvadą, jog jis ateityje neketina imtis jokių priemonių savo neteisėtų veiksmų užbaigimui. Proceso metu Š. G. neigė padaręs bet kokius pažeidimus ir sukėlęs žalą bendrovei, vengė pateikti bet kokius dokumentus, trukdė ekspertei.Šioje byloje atsakovo UAB „Informacijos saugumo agentūra“ atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (draudimas atsakovo vadovui be visuotinio akcininkų pritarimo priimti sprendimus dėl prievolių, kurių bendra vertė lygi arba didesnė nei 50 000 Lt) yra neefektyvios. Kadangi Š. G. bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime turi balsų daugumą, vien jo balsais galima nuspręsti bendrovės direktoriaus atšaukimo iš užimamų pareigų, jo atleidimo ir naujojo bendrovės direktoriaus paskyrimo klausimus. Todėl tikėtina, kad Š. G. paskirtas direktorius tęs neteisėtus veiksmus bendrovės atžvilgiu. Atsakovo Š. G. nesąžiningumą įrodo Kauno apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-495-752/2014 dėl 121 373,09 Lt skolos, susidariusios dėl UAB „Informacijos saugumo agentūra“ nevykdomų atsiskaitymų pagal Mokymosi paslaugų sutartį Nr. IKO/110718/ISA, o taip pat Kauno apygardos prokuratūros 2013 m. spalio 2 d. nutarimu atnaujintas ikiteisminis tyrimas Nr. 20-1-00016-12 UAB „Informacijos saugumo agentūra“ direktorės D. P. ir Š. G. atžvilgiu dėl UAB „Informacijos saugumo agentūra“ turto pasisavinimo (BK 183 str.), apgaulingo apskaitos tvarkymo (BK 222 str.) bei piktnaudžiavimo (BK 228 str.).

Atsakovai Š. G., D. P. ir UAB „Informacijos saugumo agentūra“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 17 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta pašalinti D. P. iš UAB „Informacijos saugumo agentūra“ direktorės pareigų, UAB „Informacijos saugumo agentūra“ laikinuoju direktoriumi paskiriant A. V. iki kol UAB „Informacijos saugumo agentūra“ akcininkų susirinkimo nutarimu bus paskirtas naujas direktorius, ir išspręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Juridinio asmens veiklos tyrimo pasėkoje teismo pritaikytos CK 2.131 straipsnio 1 dalyje nurodytos priemonės pagrįstumas laikomas įrodytu tuomet, kai bendrovėje yra tendencingai blogėjantys arba neaiškūs juridinio asmens veiklos rezultatai ir byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog tai sukėlė būtent juridinio asmens valdymo organo (nario) veikla. Nagrinėjamoje byloje iš atsakovo UAB „Informacijos saugumo agentūra“ 2008 m. - 2011 m. finansinių rodiklių matyti, kad atsakovo veikla nėra nuostolinga, jo rodikliai tendencingai neblogėja. Priešingai, įmonė vykdo aktyvią ūkinę komercinę veiklą, gauna stabilias pajamas, nemažą pelną bei kapitalo grąžą. Nei ieškovas, nei teismo ekspertė nepateikė jokių argumentų, kaip bendrovės ūkinė komercinė veikla arba bendrovės vadovės priimti sprendimai, sudarant sandorius bendrovės vardu, neigiamai paveikė bendrovės pelno rodiklius arba sukėlė neaiškumų dėl bendrovės pelno rezultatų.Aplinkybė dėl duomenų neteikimo ieškovui apie bendrovės veiklą negali būti vertinama kaip kelianti abejonių dėl juridinio asmens (ar jo valdymo organo) veiklos tinkamumo ir teisėtumo. Akcininkui teiktinos informacijos apie bendrovę pobūdį ir apimtį reglamentuoja LR Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnis. Kadangi ieškovui priklauso 34 proc., t.y. mažiau kaip ½ bendrovės akcijų, bendrovės direktorė pagrįstai nesuteikė ieškovui 2011 m. gruodžio 21 d. pretenzijoje reikalautos konfidencialios informacijos apie bendrovę. Be to, ieškovas vykdo komercinę veiklą, kuri konkuruoja su atsakovo vykdoma ūkine veikla. Teismas, konstatuodamas, jog UAB „Informacijos saugumo agentūra“ sprendimai dėl prievolių vykdymo, kurių bendra vertė lygi arba didesnė nei 50 000 Lt, buvo priimami nesant visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimo, tuo pažeidžiant Įstatų 47 p. reikalavimus, neatsižvelgė į įmonėje susiklosčiusią praktiką, kai įstatuose nurodytą dydį viršijantys sandoriai buvo sudaromi nesat visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimo su paties ieškovo žinia ir pritarimu. Tai patvirtina byloje pateiktos paties ieškovo UAB „Ikolta“ ir atsakovo UAB „Informacijos saugumo agentūra“ sudarytos sutartys.Teismas nepagrįstai atsakovo vadovės D. P. veiklos netinkamumą laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. konstatavo atsižvelgdamas išimtinai į ekspertės pateiktas išvadas:teismo paskirta ekspertė tyrimo metu nei karto neapklausė Š. G., D. P. ar atsakovui buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančios įmonės atstovų;ekspertizės išvadose nurodoma, kad nebuvo pateikti kai kurie dokumentai, tačiau šių dokumentų nei karto jokia forma nebuvo prašoma;tai, jog ekspertė nepadarė išvados, ar atsakovo pateiktos finansinės ataskaitos teisingai atspingi įmonės finansinę būklę ir finansinius veiklos rezultatus, reiškia, kad visos ekspertizės ataskaitoje pateiktos išvados yra tiesiog pasvarstymai, nepagrįsti tinkamais įrodymais; ekspertės atliktas darbas nėra finansinių ataskaitų auditas, todėl nesuteikia pagrindo daryti apibendrinančių išvadų apie įmonės veiklos rezultatus, apie pastebėtų netikslumų įtaką įmonės finansinei būklei ar finansinėms ataskaitoms. Atsakovo pateiktose UAB „MGI In Salvo“ 2013 m. gruodžio 9 d. išvadose konstatuojama: kad 2008-2011 metais visos operacijos yra įtrauktos į bendrovės buhalterinės apskaitos registrus; kad J. R. ataskaitoje nurodytais sandoriais, kurie viršijo 50 000 Lt ir jiems nebuvo gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimai, ar bendrovės direktoriaus sprendimai dėl ilgalaikio turto, viršijančio 30 000 Lt (1/2 įstatinio kapitalo), perleidimo, nesilaikant galiojusių bendrovės įstatų 47 p. reikalavimų, bendrovė: a) jokių nuostolių nepatyrė; arba b) šie sandoriai turėjo teigiamos įtakos bendrovės finansiniams rezultatams; arba c) sandorių pasekmės ir gauti rezultatai vertinti kaip nereikšmingi ir neturintys įtakos bendrovės metiniams veiklos rezultatams bei akcininkų nuosavybei;ekspertė savo išvadose nenurodė konkrečių pažeidimų, susijusių su mokesčių skaičiavimu ir deklaravimu pridėtinės vertės mokesčio ir gyventojų pajamų mokesčio srityje. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad tiriamuoju laikotarpiu (2008-2011 metais) bendrovė nebuvo ir iki šiol nėra padariusi jokių pažeidimų mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo srityje, neturi jokių įsiskolinimų valstybės, savivaldybių biudžetams, valstybinio socialinio draudimo fondams, kas suponuoja išvadą, kad UAB „Informacijos saugumo agentūra“ atsakingi asmenys tinkamai vykdė savo pareigas;daugelyje juridinio asmens tyrimo veiksmų dalyvavo ne teismo paskirta ekspertė, o jos padėjėjai. Ekspertizės ataskaitoje ekspertė patvirtino, kad ekspertizę atliko bei išvadas suformulavo keletas asmenų. Kadangi ekspertė, perleisdamas ekspertizės veiksmų atlikimą kitiems teismo nepaskirtiems asmenims, pažeidė ekspertizės atlikimo tvarką, ekspertizės išvados nagrinėjamoje byloje negali būti laikomos tinkamu įrodymu;kelių bendrovės sandorių galimas nuostolingumas nesuteikė pagrindo teismui pašalinti bendrovės vadovą nuo užimamų pareigų. Kasacinis teismas laiko pagrįsta poziciją, kad versle nebūna absoliučiai visi sandoriai tik pelningi, dažniausiai egzistuoja tam tikra rizika, kad numatytas sandoris, vykdomas projektas gali būti nesėkmingas, tačiau tokiu atveju yra svarbu įvertinti atsakingo už įmonės veiklą subjekto veiksmus, t.y. kiek jis buvo lojalus bendrovės interesams, rūpestingas, kiek jo sprendimai buvo sąžiningi ir kvalifikuoti, ar buvo pasitelkiama kvalifikuotų specialistų pagalba ir pan. Net jei keliais sandoriais nebuvo pasiektas pelnas, o jie buvo nuostolingi, tai, esant ekonominio sunkmečio metams, šiuos sandorius galėjo nulemti verslo nesėkmė tų sandorių vykdyme, o ne tyčiniai bendrovės vadovų veiksmai.Teismo sprendimas yra nemotyvuotas. Atsakovas savo nesutikimą su ieškovo argumentais ir ekspertizės išvadomis pagrindė įrodymais, kurių pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl jų pagrįstumo/nepagrįstumo. Teismas neįvertino atsakovo į bylą pateiktų įrodymų: ieškovo UAB „Ikolta“ ir atsakovo sandorių, kurie buvo sudaryti pažeidžiant atsakovo Įstatų 47 p. reikalavimus; nepriklausomų auditorių kompanijos „MGI In Salvo“ atlikto audito išvadų; Valstybinės mokesčių inspekcijos 2013 m. spalio 7 d. išvados.Įstatymas leidžia taikyti tik vieną iš CK 2.131 straipsnio 1 dalyje nurodytų priemonių, kurias parinkdamas teismas privalo atsižvelgti į jos efektyvumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2010). Atsakovų nuomone, bendrovei nuo 2010 m. dirbant pelningai ir bendrovės vadovei pasiekus finansiškai puikių rezultatų, pati efektyviausia iš CK 2.131 straipsnio 1 dalyje numatytų ir ekspertės rekomenduotų priemonių yra draudimas bendrovės vadovui be bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimo priimti sprendimus dėl bendrovės prievolių, kurių bendra vertė, neatsižvelgiant į sandorių skaičių ir vykdymo trukmę, lygi arba didesnė nei 50 000 Lt. Teismas pripažino, kad pastaruosius dvejus metus šio įsipareigojimo yra tinkamai laikomasi. Be to, bylos nagrinėjimo metu bendrovė įvykdė ir dar vieną iš ekspertizės ataskaitoje teismo ekspertės pateiktų rekomendacijų – atliko metinių finansinių ataskaitų rinkinio auditą, ką patvirtina į bylą pateikta nepriklausomų auditorių kompanijos „MGI In Salvo“ išvados. Todėl atsakovams jau teisminio nagrinėjimo metu tinkamai ir visa apimtimi įvykdžius ne tik pačią efektyviausią iš CK 2.131 straipsnio 1 dalyje numatytų priemonių, bet papildomai įvykdžius dar vieną ekspertės rekomendaciją, teismo sprendimu pritaikyta dar viena sankcija – bendrovės direktorės pašalinimas iš užimamų pareigų bei laikino administratoriaus paskyrimas – yra aiškiai neadekvati ir neproporcinga priemonė efektyvumo požiūriu.

Atsakovai UAB „Informacijos saugumo agentūra“, Š. G., D. P. atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo: ieškovo UAB „Ikolta“ apeliacinį skundą atmesti ir patenkinti byloje pateiktą atsakovų apeliacinį skundą; priteisti iš ieškovo UAB „Ikolta“ atsakovų UAB „Informacijos saugumo agentūra“, Š. G. ir D. P. naudai jų apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės nurodo tuos pačius argumentus, kaip apeliaciniame skunde. Papildomai atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo neterminuotai sustabdyti akcininko Š. G. balsavimo bendrovės akcininkų susirinkime teisę dėl bendrovės direktoriaus atšaukimo iš užimamų pareigų, jo atleidimo ir naujojo direktoriaus paskyrimo bei perduoti kitam bendrovės akcininkui – ieškovui. Tačiau tokios priemonės ne tik kad nesiūlė tyrimą atlikusi ekspertė, bet ir nei karto nereikalavo pats ieškovas.

2. Ieškovas šiuo metu yra bankrutuojanti įmonė. Todėl perdavimas bankroto administratoriui kitos įmonės valdymo kontrolės neatitiktų nei bankroto įstatyme nustatytų bankroto administratoriaus uždavinių bei funkcijų, nei bankroto operatyvumo bei koncentruotumo principų.

Ieškovas BUAB „Ikolta“ atsiliepime į atsakovų Š. G., D. P. ir UAB „Informacijos saugumo agentūra“ apeliacinį skundą prašo: atsakovų apeliacinį skundą atmesti bei palikti galioti Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 17 d. sprendimo dalį, kuria D. P. pašalinti iš UAB „Informacijos saugumo agentūra“ direktorės pareigų; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsileipimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Informacijos akcininkui neteikimas, ekonomiškai nenaudingų sandorių sudarymas ir prievolių vykdymas pagal teismų suformuluotą teisės taikymo ir aiškinimo praktiką preziumuoja bendrovės veiklos tyrimo būtinumą. Bendrovėje nebuvo šaukiami eiliniai akcininkų susirinkimai, kurie patvirtintų metinių finansinių ataskaitų rinkinius už 2007, 2008, 2009 ir 2010 metus.Bendrovėje tiriamuoju laikotarpiu nebuvo atliekamos metinės inventorizacijos.Ekspertizės ataskaitų prieduose pateikiamas išsamus susirašinėjimas tarp ekspertės ir atsakovų, kuriame ekspertė vykdė apklausą raštu, o atsakovai pateikia atsakymus. Teismo posėdžio metu ekspertė paaiškino, jog nuo pat juridinio asmens veiklos tyrimo pradžios atsakovai atsisakė betarpiško bendradarbiavimo žodžiu ir pareikalavo pateikti klausimus raštu.Ekspertizės ataskaitos išvadų ir rekomendacijų dalies 1-9 punktuose, 13-25 punktuose kategoriškai konstatuoti netinkamos Š. G. veiklos faktai; 10 punkte kategoriškai konstatuota, jog dėl Š. G. sudarytų sandorių žala sudaro 2 846 182 Lt; 26, 27, 29-26 punktuose kategoriškai konstatuoti netinkamos D. P. veiklos faktai; 27 punkte kategoriškai konstatuota, kad dėl D. P. sudarytų sandorių padaryta žala sudaro 49 822 Lt. Ekspertizės ataskaitos išvadų ir rekomendacijų dalies 11 punkte pateikiama tikėtina išvada, kad dėl Š. G. sudarytų sandorių papildomai padaryta žala tikėtinai sudaro 1 010 851 Lt; 28 punkte pateikiama tikėtina išvada, kad dėl D. P. sudarytų sandorių papildomai padaryta žala tikėtinai sudaro 93 200 Lt. Ieškovas į bylą pateikė teismo ekspertės A. K. Ekonominės ekspertizės aktą Nr. 37/2254E(Kau):13, kuriame buvo ištirti ir įvertinti tie patys bendrovės sudaryti sandoriai ir kuriame konstatuota, kad UAB „Informacijos saugumo agentūra“ dėl jos vadovų Š. G. ir D. P. sudarytų ir vykdomų sandorių patyrė 323 698,50 Lt nuostolių. Tirti visus bendrovės sudarytus sandorius bei skaičiuoti konkrečia konkretaus sandorio sukeltą žalą nėra bylos dėl juridinio asmens tyrimo tikslas. Teismui pakanka konstatuoti bendrovės organų netinkamą veiklą (CK 2.131 str. 1 d.). Atsakovų į bylą pateikti UAB „MGI In Salvo“ 2013 m. birželio 28 d. ir 2013 m. gruodžio 9 d. raštai, pavadinti „atsakymais į paklausimus“, negali būti prilyginami ekspertizės išvadoms, kadangi juose nėra jokios tiriamosios dalies, juose pateiktos išvados yra be motyvų. Atsakovų pateikti dokumentai yra šališki, neobjektyvūs, neišsamūs, nemotyvuoti. Tai, kad ekspertė J. R. ekspertizės atlikimui pasitelkė padėjėjus, kurie atliko techninį darbą, nepaneigia fakto, jog ekspertizę sudarė teismo paskirta ekspertė.Atsakovų argumentas dėl įmonėje susiklosčiusios praktikos be visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimo priimti sprendimus dėl prievolių vykdymo, kurių bendra vertė lygi arba didesnė nei 50 000 Lt, yra nepagrįstas. Kadangi atsakovų nurodyti sandoriai buvo sudaryti tarp UAB „Ikolta“ ir Š. G., veikiančio UAB „Informacijos saugumo agentūra“ vardu, darytina išvada, jog sandoriai buvo sudaryti esant šių subjektų, kaip akcininkų, pritarimui. Teismas bendrovės organų veiklos netinkamumą konstatavo ištyręs visus byloje buvusius įrodymus, išklausęs abiejų šalių paaiškinimus, įvertinęs teismo ekspertės J. R. atliktą juridinio asmens veiklos tyrimo ekspertizės ataskaitą bei išklausęs posėdžio metu ekspertės pateiktus paaiškinimus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiama dėl UAB „Informacijos saugumo agentūra“ vadovo ir visuotinio akcininkų susirinkimo nario veiklos tinkamumo. Juridinio asmens veiklos tyrimo objektas nagrinėjamoje byloje buvo atsakovo Š. G., kaip UAB „Informacijos saugumo agentūra“ visuotinio akcininkų susirinkimo nario, bei jo, kaip UAB „Informacijos saugumo agentūra“ vadovo, veikla, o taip pat atsakovės D. P., kaip UAB „Informacijos saugumo agentūra“ vadovės, veikla tiriamuoju laikotarpiu nuo 2008 m. vasario 11 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.. Byloje nustatyta, jog atsakovas Š. G. UAB „Informacijos saugumo agentūra“ vadovo pareigas ėjo nuo 2006 m. spalio 9 d. iki 2011 m. rugsėjo 1 d., o atsakovė D. P. šias pareigas pradėjo eiti 2011 m. rugsėjo 1 d. ir eina iki šiol. Be to, nustatyta, jog nuo 2008 m. vasario 11 d įmonės UAB „Informacijos saugumo agentūra“ akcininkais yra ieškovas UAB „Ikolta“, kuriam priklauso 34 proc. visų įmonės akcijų, ir atsakovas Š. G., kuriam priklauso 66 proc. visų įmonės akcijų. Civilinę bylą dėl juridinio asmens (atsakovo UAB „Informacijos saugumo agentūra“), juridinio asmens valdymo organo (UAB „Informacijos saugumo agentūra“ vadovo pareigas tiriamuoju laikotarpiu ėjusių atsakovų Š. G. ir D. P.) ir valdymo organo nario (UAB „Informacijos saugumo agentūra“ visuotinio akcininkų susirinkimo nario atsakovo Š. G.) veiklos tyrimo iniciavo ieškovas UAB „Ikolta“, siekdamas įgyvendinti juridinio asmens valdymo kontrolę ir taip apsaugoti savo, kaip akcininko, privačius interesus. Teismui pradėjus juridinio asmens veiklos tyrimą, apibrėžus tyrimo objektą ir tiriamos veiklos laikotarpį, teismo paskirtas ekspertas pateikė savo ataskaitą, kurioje nurodyta, kad juridinio asmens (juridinio asmens valdymo organo ir valdymo organo nario) veikla buvo netinkama. Kauno apygardos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pritarė ekspertų ataskaitoje nurodytoms išvadoms ir 2014 m. vasario 17 d. sprendimu pritaikė CK 2.131 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytas priemones: pašalino atsakovę D. P. iš UAB „Informacijos saugumo agentūra“ vadovo pareigų ir laikinai UAB „Informacijos saugumo agentūra“ direktoriumi paskyrė A. V..

Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 str.). CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Pagal CPK 320 straipsnį apeliacinio skundo ribas paprastai nustato faktiniai ir teisiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2013). Pagal bendrąją taisyklę apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia apeliaciniame skunde nurodyti apelianto argumentai kartu su skundžiamos teismo sprendimo dalies nurodymu.

Atsižvelgiant į šioje byloje paduotų apeliacinių skundų dalyką ir pagrindą, darytina išvada, jog šios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos, apeliacinės instancijos teismui įgyvendinant skundžiamo Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 17 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolę, apima tiek pirmosios instancijos teismo išvadų dėl juridinio asmens (juridinio asmens valdymo organo ir valdymo organo nario) veiklos tinkamumo, tiek teismo pritaikytų CK 2.131 straipsnio 1 dalyje numatytų priemonių teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą.

Dėl įrodymų vertinimo pirmosios instancijos teisme

Atsakovai UAB „Informacijos saugumo agentūra“, Š. G. ir D. P. savo apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalį, įrodymų vertinimo taisykles. CPK 270 straipsnio, reglamentuojančio reikalavimus sprendimo turiniui, 4 dalyje nustatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodoma: teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas; argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai. Taigi CPK nustatyta pareiga teismui motyvuoti sprendimą (nutartį). Kasacinis teismas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimais, yra pažymėjęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008). Tuo atveju, kai teismo sprendimo motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį, jeigu sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Tik nustatęs, kad padarytas esminis proceso teisės normų pažeidimas, konkrečiai – neišsami teismo sprendimo motyvacija, dėl kurios galėjo būti neteisinga išspręsta byla, ir kai pats negali ištaisyti šio pažeidimo (jo padarinių), apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą turi naikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo.

Įrodymų tyrimo ir vertinimo specifika civilinėse bylose dėl juridinio asmens (juridinio asmens valdymo organų ar jų narių) veiklos tyrimo po to, kai byloje yra gauta teismo paskirto eksperto ataskaita ir rekomendacijos, sąlygoja, jog teismas turi įvertinti ekspertų nustatytas aplinkybes juridinio asmens veiklos tinkamumo aspektu, o pritaręs ekspertų ataskaitoje nurodytai išvadai, kad juridinio asmens (juridinio asmens valdymo organų ar jų narių) veikla yra netinkama, spręsti dėl vienos iš CK 2.131 straipsnio 1 dalyje numatytų priemonių taikymo. Šioje byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo stadijoje teismas turi visapusiškai įsitikinti byloje esančių įrodymų tikrumu, patikimumu, privalo pašalinti prieštaravimus tarp skirtingų įrodymų.

Iš skundžiamo Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 17 d. sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, jog pirmosios instancijos teismas, nenurodydamas argumentų, dėl kurių atmetė atsakovų į bylą pateiktus įrodymus, pritarė ekspertės J. R. pateiktoje juridinio asmens veiklos tyrimo ekspertizės ataskaitoje nurodytoms išvadoms, jog tiriamu laikotarpiu nuo 2008 m. vasario 11 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. UAB „Informacijos saugumo agentūra“ visuotinio akcininkų susirinkimo nario ir buvusio vadovo Š. G. bei nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. UAB „Informacijos saugumo agentūra“ vadovės pareigas ėjusios atsakovės D. P. veikla nebuvo tinkama, nurodydamas tai patvirtinančias ekspertizės ataskaitos išvadas, kurioms pritaria teismas. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog toks skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys sudaro pagrindą konstatuoti CPK 270 straipsnio 4 dalies pažeidimą, tačiau dėl šio pažeidimo galimos įtakos bylos baigčiai spręs atlikęs apeliacinių skundų pagrindą sudarančių argumentų dėl juridinio asmens (juridinio asmens valdymo organų ar jų narių) veiklos tinkamumo ir CK 2.131 straipsnio 1 dalyje numatytų priemonių taikymo vertinimą.

CPK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai; prireikus gali būti skiriami keli ekspertai ar ekspertų komisija. CK antrosios knygos X skyriuje įtvirtintos nuostatos, reglamentuojančios juridinio asmens veiklos tyrimą ir šių bylų nagrinėjimo teisme ypatumus, lemia, jog teismui nutarus pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą visais atvejais turi būto paskiriami ekspertai, kurie ištirtų, ar juridinis asmuo, juridinio asmens valdymo organai ar jų nariai veikė tinkamai (CK 2.124 str. 1 d., 2.126 str. 4 d., 2.127 str.). Atlikęs tyrimą ekspertas pateikia ataskaitą, kurioje nurodyta, ar juridinio asmens (juridinio asmens valdymo organų ar jų narių) veikla yra tinkama, o netinkamos veiklos atveju – pateikia rekomendacijas dėl CK 2.131 straipsnio 1 dalyje numatytų priemonių taikymo (CK 2.130 str.). Byloje dėl juridinio asmens veiklos tyrimo pateikta eksperto ataskaita pagal savo įrodomąją reikšmę prilygsta eksperto išvadai (CPK 216 str.). Eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstama tiesioginiu įrodymu; eksperto išvada, padaryta prielaidos forma, pripažįstama netiesioginiu įrodymu, tačiau toks dokumentas nepraranda savo įrodomosios galios dėl to, kad jame nėra konkrečios išvados tiriamuoju klausimu, o tik tęsiamas įrodinėjimo procesas ir prielaidos forma padarytai eksperto išvadai pagrįsti ar paneigti gali būti pateikiami atitinkami kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2007).

CPK 185 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vienodas visų įrodymų teisinės galios principas, reiškiantis, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Eksperto išvada tokioms išimtims nepriskirtina. Ji teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 218 str.). Dėl ekspertizės akto, kaip įrodymų šaltinio, įvertinimo kasacinis teismas yra pasisakęs, kad ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios, todėl kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, gali būti atmetami. Nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, tačiau eksperto išvada turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada vertinama pagal tokias pačias taisykles, kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012).

Nagrinėjamoje byloje siekiant ištirti UAB „Informacijos saugumo agentūra“ valdymo organo – vadovo Š. G., UAB „Informacijos saugumo agentūra“ valdymo organo – visuotinio akcininkų susirinkimo nario Š. G., ir UAB „Informacijos saugumo agentūra“ valdymo organo – vadovės D. P. veiklos tinkamumą, Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 25 d. nutartimi buvo pradėtas juridini asmens veiklos (juridinio asmens valdymo organo ir valdymo organo nario) tyrimas, pavedant šį tyrimą atlikti ekspertei J. R. ir pateikti teismui rašytinę ataskaitą dėl netinkamos veiklos bei parengti rekomendacija dėl priemonių, nurodytų CK 2.131 straipsnyje, taikymo (3 t., b.l. 133-134).

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atsakovų apeliaciniame skunde nurodytus argumentus dėl juridinio asmens veiklos tyrimo ekspertizės ataskaitoje esančių duomenų nepagrįstumo, nepatikimumo ar kitokio ydingumo. Iš ekspertizės ataskaitos įvadinės dalies, jos priedų bei bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu ekspertės duotų paaiškinimų darytina išvada, jog atsakovo UAB „Informacijos saugumo agentūra“ vadovo ir visuotinio akcininkų susirinkimo nario veiklos tyrimas buvo atliekamas remiantis pirminiais dokumentais, buhalterinės apskaitos registrais, įmonės vadovo atsakymuose nurodytais paaiškinimais ir kitais ekspertizės atskaitos 1-5 bei 7 prieduose nurodytais dokumentais bei pateiktais duomenimis. Atsakovų apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog juridinio asmens veiklos tyrimas buvo atliktas nei karto neapklausus atsakovų Š. G., D. P. ar buhalterinės apskaitos paslaugas UAB „Informacijos saugumo agentūra“ teikusios įmonės atstovų, neturi įtakos eksperto ataskaitos vertinimui, kadangi minėti proceso dalyviai teisę kviesti liudytojus bei duoti savo paaiškinimus dėl bylai teisinę reikšmę turinčių aplinkybių turėjo bylos nagrinėjimo metu, o šie jų įrodymai būtų vertinami kartu su ekspertizės ataskaitoje nurodytomis išvadomis. Be to, ekspertizės ataskaitoje nurodyta aplinkybė dėl dokumentų trūkumo kai kurioms išvadoms dėl veiklos tinkamumo padaryti, neturi lemiamos reikšmės pačioje ekspertizės ataskaitoje daromų galutinių eksperto išvadų dėl juridinio asmens valdymo organo bei valdymo organo nario veiklos tinkamumo vertinimui, kadangi, priklausomai nuo dokumentų ir duomenų pakankamumo konkrečiai išvadai padaryti, skiriasi pačioje ekspertizės ataskaitoje esančių išvadų kategoriškumas. Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus atsakovų apeliacinio skundo argumentus, jog juridinio asmens veiklos tyrimą kartu su teismo paskirta eksperte J. R. atliko bei ataskaitą rengė ir teismo nepaskirti asmenys, kadangi, kaip savo paaiškinimuose teismo posėdžio metu nurodė ekspertė, atliekant ekspertizę kartu su ja dalyvavę vyr. auditoriaus padėjėjas A. J. ir vyr. auditoriaus padėjėja R. K. atliko techninį tyrimui reikalingų dokumentų ir duomenų surinkimo darbą, o pačią ataskaitą bei joje esančią išvadas ir rekomendacijas surašė ir pasirašė pati ekspertė J. R..

Dėl juridinio asmens valdymo organo ir valdymo organo nario veiklos tinkamumo

Juridinio asmens veiklos tyrimas – tai institutas, kurio tikslas yra suteikti smulkiesiems akcininkams teisinių priemonių, užtikrinančių, kad juridinio asmens valdymas būtų tinkamas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog juridinio asmens veiklos tyrimas nėra savitikslis. Šiuo teisės institutu siekiama įgyvendinti juridinio asmens valdymo kontrolę ir taip apsaugoti mažumos akcininkų privačius interesus bei visų akcininkų, suinteresuotų tinkamu juridinio asmens veiklos plėtojimu, interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2014).

CK 2.124 straipsnyje numatyta, kad CK 2.125 straipsnyje išvardyti asmenys turi teisę prašyti teismo paskirti ekspertus, kurie ištirtų, ar juridinis asmuo, juridinio asmens valdymo organai ar jų nariai veikė tinkamai ir, jei nustatoma netinkama veikla, taikyti CK 2.131 straipsnyje nurodytas priemones. Šiuo įstatymu suteikiamos juridinio asmens dalyviams teisinės priemonės, užtikrinančios, kad juridinio asmens valdymas būtų tinkamas. Teisės normoje yra išvardyti trys galimi ekspertų tyrimo objektai: juridinio asmens veikla, juridinio asmens valdymo organų veikla, juridinio asmens valdymo organų narių veikla. Pagal minėtą straipsnį netinkama veikla apima tik juridinio asmens valdymą ir tik juridinio asmens dalyvių sprendimus, susijusius su juridinio asmens valdymu. Netinkama veikla reiškia CK 2.86-2.87 straipsnio nuostatų, kurios taikomos tiek valdymo organo nariui, tiek valdymo organui in corpore, pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2005).

CK 2.87 straipsnyje nurodytos pagrindinės juridinio asmens valdymo organo narių pareigos. Pagal turinį pareigos skirstomos į sąžiningumo ir protingumo, lojalumo, konfidencialumo ir kt. pareigas. Pareiga veikti sąžiningai ir protingai juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu nustatoma įgyvendinant bendrąjį civilinių teisinių santykių reguliavimo principą (CK 1.5 straipsnis), t. y. nustatant, ar juridinio asmens narys elgiasi taip, kaip elgtųsi apdairus asmuo tokiomis pačiomis aplinkybėmis, ir ar jis elgiasi bona fide juridinio asmens atžvilgiu. Lojalumo pareiga reiškia, kad juridinio asmens valdymo organas ir jo nariai turi veikti pagal steigimo dokumentus, kitus juridinio asmens organų sprendimus, taip pat juridinio asmens valdymo organai turi rūpintis juridinio asmens gerove ir siekti įgyvendinti jo tikslus.

Plėtodamas įstatyme įtvirtintos nuostatos „netinkama veikla“ aiškinimo praktiką, kasacinis teismas yra nurodęs, jog kaip juridinio asmens veiklos tyrimo pagrindas nurodomos netinkamos veiklos aplinkybės turi būti tokios, kurios iš esmės pažeistų mažumos akcininkų (narių, dalyvių) interesus ir trukdytų pasiekti juridinio asmens tikslus. Mažareikšmiai juridinio asmens (jo valdymo organo ar jo nario) veiklos trūkumai, net jei būtų rimtas pagrindas įtarti tokius trūkumus esant, nėra pagrindas pradėti juridinio asmens veiklos tyrimo procedūrą, nes suinteresuotas asmuo savo teises galėtų ginti kitomis (ekonomiškesnėmis) teisių gynimo priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2013). Jei pradėdamas juridinio asmens tyrimą teismas neprivalo galutinai nustatyti, ar pareiškėjo nurodomos juridinio asmens, jo valdymo organo ar jo nario veiklos aplinkybės atitinka tikrovę, tai, gavęs teismo paskirtų ir juridinio asmens veiklos tyrimą atlikusių ekspertų ataskaitą, teismas, įvertinęs visus jam pateiktus įrodymus, privalo įsitikinti juridinio asmens, juridinio asmens valdymo organų ar jų narių veiklos tinkamumu. Teismo paskirtų ir juridinio asmens veiklos tyrimą atlikusių ekspertų ataskaita yra pagrindas teismui vertinti visus byloje surinktus įrodymus, ekspertų padarytas išvadas ir priimti sprendimą dėl juridinio asmens (juridinio asmens valdymo organų ar jų narių) veiklos tinkamumo ar netinkamumo bei taikyti CK 2.131 straipsnio 1 dalyje nustatytas priemones.

Pažymėtina, jog juridinio asmens veiklos tyrimas gali būti pradedamas ne tik tuo atveju, kai juridinio asmens veiklos ekonominiai rezultatai yra tendencingai blogėjantys arba nėra iki galo aiškūs (atskleisti), bet ir tuo atveju, kai juridinio asmens veiklos rezultatai yra aiškūs ir netgi ypač geri. Blogėjantys ar neaiškūs juridinio asmens veiklos rezultatai gali būti vienu iš pagrindų įtarti netinkamą juridinio asmens veiklą, tačiau tai nereiškia, kad, juridiniam asmeniui nebloginant rezultatų ir juos atskleidžiant, juridinio asmens veikla besąlygiškai turi būti tinkama. Net ir pelningai veikiantis juridinis asmuo gali pažeisti mažumos dalyvių (akcininkų) interesus, juridinio asmens veikla taip pat gali būti neteisėta, pažeidžianti viešosios teisės normas ar visuomenės interesus, jo veiklos rezultatai galėtų būti dar geresni, o įstatymas neriboja galimybės tokio pobūdžio aplinkybes ištirti juridinio asmens veiklos tyrimo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2013). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atsakovų apeliacinio skundo argumentus, jog atsakovo Š. G., kaip UAB „Informacijos saugumo agentūra“ akcininko ir buvusio šios įmonės vadovo, ir atsakovės D. P., kaip šiuo metu einančios UAB „Informacijos saugumo agentūra“ vadovės pareigas, netinkamos veiklos konstatavimui buvo būtina nustatyti blogėjančius ar nuostolingus įmonės veiklos rezultatus.

Nagrinėjamoje byloje vertinant juridinio asmens veiklos tyrimo ataskaitoje nurodytas išvadas jose tiriamų subjektų veiklos tinkamumo aspektu pažymėtina, jog vienose išvadose kategoriškai konstatuojama atsakovo Š. G., kaip UAB „Informacijos saugumo agentūra“ akcininko ir buvusio vadovo, bei atsakovės D. P., kaip UAB „Informacijos saugumo agentūra“ vadovės, netinkama veikla ir jos neigiama įtaka įmonės veiklos rezultatams tiriamuoju laikotarpiu, o kitose išvadose daromos prielaidos dėl šių asmenų netinkamos veiklos arba netinkamos veiklos tikėtinos įtakos įmonės veiklos rezultatams. Kadangi ekspertizės ataskaitoje nurodytos tikėtinos arba prielaidomis grįstos išvados dėl atsakovų veiklos netinkamumo nebuvo ieškovo tolesnio įrodinėjimo dalykas, o atsakovai jas neigė savo rašytiniuose paaiškinimuose, teisėjų kolegija pripažįsta, jog teisinę reikšmę, sprendžiant dėl atsakovo Š. G., kaip UAB „Informacijos saugumo agentūra“ akcininko ir buvusio vadovo, bei atsakovės D. P., kaip UAB „Informacijos saugumo agentūra“ vadovės, veiklos tinkamumo, turi ekspertizės ataskaitoje nurodytos kategoriškos išvados, konstatuojant šių subjektų netinkamą veiklą.

Teisėjų kolegija pripažįsta, jog esminę reikšmę UAB „Ikolta“, kaip atsakovo UAB „Informacijos saugumo agentūra“ akcininko, interesų pažeidimui turėjo ekspertizės ataskaitoje nurodytos išvados, kuriomis pripažįstama, jog tiriamuoju laikotarpiu atsakovo UAB „Informacijos saugumo agentūra“ vadovais buvę asmenys veikė pažeisdami įmonės įstatus, o kartu ir savo kompetencijos ribas, bei išvados dėl įmonei nuostolingų sandorių sudarymo ir vykdymo.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir atsakovai savo apeliaciniu skundu neginčija, jog ekspertizės ataskaitos tiriamosios dalies 3.3 ir 4.1 punktuose pateikiamose lentelėse nurodytos atsakovo UAB „Informacijos saugumo agentūra“ prievolės buvo vykdomos pažeidžiant šios įmonės įstatų 47 punkte įtvirtintą reikalavimą, remiantis kuriuo visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas reikalingas bendrovės vadovui priimant sprendimus dėl prievolių vykdymo, kurios nėra susijusios su ilgalaikio turto perleidimu, nuoma, įkeitimu ir kurių bendra vertė, neatsižvelgiant į sandorių skaičių ir vykdymo trukmę, lygi arba didesnė nei 50 000 Lt. Tačiau atsakovai nesutinka, jog šis pažeidimas sudaro pagrindą konstatuoti įmonės vadovo veiklos netinkamumą, atsižvelgiant į tai, kad vadovo veiksmai atitiko įmonėje susiklosčiusią praktiką, apie kurią buvo žinoma ir kurią toleravo pats akcininkas UAB „Ikolta“. Šią aplinkybę atsakovai įrodinėjo atsakovo UAB „Informacijos saugumo agentūra“ prievolių paties ieškovo UAB „Ikolta“ atžvilgiu vykdymu pagal pateiktus sandorius, nesant visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimo. Vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo (toliau - ABĮ) 19 straipsnio 8 dalimi, bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. ABĮ 37 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais. Pažymėtina, jog įmonės veiklos praktikoje atsiradęs poreikis turėti kitokią, nei numatyta tos įmonės įstatuose, prievolių vykdymo tvarką ir tai, jog įmonės akcininkas UAB „Ikolta“ priimdavo jo, kaip kontrahento atžvilgiu atsakovo UAB „Informacijos saugumo agentūra“ vykdomas prievoles ir nesant iš anksto gauto UAB „Informacijos saugumo agentūra“ visuotinio akcininkų pritarimo, nesuteikė pagrindo tos įmonės vadovui nesilaikyti įmonės įstatų, tačiau sudarė prielaidas jam inicijuoti visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą ir bendrovės įstatų pakeitimą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sutiko su ekspertizės ataskaitoje nurodytomis išvadomis dėl buvusio ir esamo įmonės vadovų veiksmų įmonės prievolių, nesusijusių su ilgalaikio turto perleidimu, nuoma, įkeitimu, kurių bendra vertė lygi arba didesnė nei 50 000 Lt, vykdymo srityje vertinimo kaip atliktų įmonės vadovui pažeidžiant atsakovo UAB „Informacijos saugumo agentūra“ įstatų 47 punkto reikalavimus, o tuo pačiu viršijant šio valdymo organo kompetenciją, kas sudarė pagrindą šiuo aspektu konstatuoti atsakovų Š. G. ir D. P., kaip UAB „Informacijos saugumo agentūra“ vadovų, veiklos tiriamuoju laikotarpiu netinkamumą, jiems pažeidus lojalumo pareigą. Teisėjų kolegija taip pat pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas eksperto ataskaitoje nurodytas išvadas dėl UAB „Informacijos saugumo agentūra“ vadovų veiklos atitikimo įmonės įstatuose įtvirtintiems reikalavimams, pagrįstai pripažino, jog tiriamuoju laikotarpiu UAB „Informacijos saugumo agentūra“ vadovo pareigas ėjęs atsakovas Š. G., įmonės vardu sudarydamas sandorius, pažeidė ir kitus šios įmonės įstatų 47 punkto reikalavimus (eksperto ataskaitos tiriamosios dalies 3.4-3.5 punktuose ir išvadų 8, 9 punktuose nustatyti pažeidimai), remiantis kuriais bendrovės vadovo sprendimui investuoti, perleisti, išnuomoti ar įkeisti didesnės kaip ½ bendrovės įstatinio kapitalo (1/2 įstatinio kapitalo dalis yra lygi 30 000 Lt) balansinės vertės ilgalaikio turto dalį, taip pat laiduoti ar garantuoti kitų subjektų prievolių, didesnių kaip ½ bendrovės įstatinio kapitalo, įvykdymą, reikalingas visuotinio susirinkimo nutarimas, priimtas ne mažiau kaip 2/3 balsų dauguma.

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atsakovų apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, jog ekspertizės ataskaitoje nurodytų išvadų ydingumą nagrinėjamu atveju lemia valdymo organų priimtų sprendimų įtakos bendrovės finansinės veiklos rezultatams neįvertinimas. Pažymėtina, jog tyrimo metu įmonės vadovo ir visuotinio akcininkų susirinkimo nario netinkamos veiklos įtaka įmonės finansinės veiklos rezultatams buvo konstatuota nustačius ir įvertinus šios įmonės sudarytų sandorių nuostolingumą (tiek dėl patirtų per didelių sąnaudų, tiek dėl galimai negautų pajamų). Pažymėtina, jog tikslus šių nuostolių dydžio nustatymas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi byloje nėra sprendžiami civilinės atsakomybės klausimai bei nėra atliekamas įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinių auditas. Todėl vien tik pats nuostolių konstatavimo faktas ir preliminaraus jų dydžio nustatymas ekspertizės ataskaitoje sudarė pakankamą pagrindą teismui įvertinti juridinio asmens (juridinio asmens valdymo organų ir jų nario) veiklą jos tinkamumo aspektu ir nustatyti taikytinas CK 2.151 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas priemones.

Iš ekspertizės ataskaitos tiriamosios dalies, kurioje pateikiamas įmonės sudarytų sandorių nuostolingumo vertinimas, bei jos išvadų 10 ir 27 punktuose esančių lentelių, kuriose pateikiami įmonės direktoriaus Š. G. ir direktorės D. P. sudaryti ir vykdyti atsakovui UAB „Informacijos saugumo agentūra“ nuostolingi sandoriai, o taip pat iš ekspertės teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų teisėjų kolegija daro išvadą, jog ekspertizės ataskaitos 10 ir 27 punktuose esančios išvados dėl įmonės sandorių nuostolingumo yra priskirtinos prie kategoriškų. Šių sandorių nuostolingumo nepaneigia ir byloje esantys atsakovo UAB „Informacijos saugumo agentūra“ rašytiniai paaiškinimai, atsikertant į teismo ekspertizės ataskaitos išvadas, ar nepriklausomo auditoriaus „MGI In Salvo“ 2013 m. gruodžio 9 d. atsakymai į paklausimą, kuriuose įmonės intereso, tariamai pateisinančio padidintas įmonės sandorių vykdymo sąnaudas ar negautas pajamas, egzistavimas nėra pagrįstas jokiais objektyviais šio intereso ekonominį pagrįstumą ir jo vertinimą rinkos kainomis patvirtinančiais įrodymais. Tokiu būdu pripažintina, jog tiriamuoju laikotarpiu UAB „Informacijos saugumo agentūra“ vadovais buvę asmenys pažeidė lojalumo juridiniam asmeniui principą ir tuo aspektu, kad buvo ignoruojamas pagrindinis bendrovės veiklos tikslas – gauti ekonominę naudą iš bendrovės veiklos, kaip tai numatyta bendrovės įstatų 16.1 punkte.

Atsižvelgiant į tai, jog vien tik pirmiau nurodytų aplinkybių pakanka konstatuoti netinkamą bendrovės vadovais tiriamuoju laikotarpiu buvusių asmenų veiklą, o tuo pačiu ir absoliučią balsų daugumą įmonės visuotiniame akcininkų susirinkime turinčio akcininko veiklą (dėl jo neveikimo, esant įmonės vadovo netinkamai veiklai ir interesų konflikto), teisėjų kolegija pripažįsta nesant pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, papildomai nepateikdamas visų kitų ekspertizės ataskaitoje padarytų išvadų detalaus įvertinimo tiriamų įmonės valdymo organų ir jų narių veiklos tinkamumo aspektu, ypač atsižvelgiant į tai, kad absoliuti dauguma šiose išvadose nurodytų netinkamos veiklos atvejų yra susijusi su viešosios teisės reguliavimo srityje nustatyto teisinio reglamentavimo pažeidimais (buhalterinės apskaitos, finansinių ataskaitų sudarymo ir jų tvirtinimo, kasos darbo organizavimo, inventorizacijos atlikimo srityse), kurie savo esme neturi tiesioginės reikšmės esminiam akcininko UAB „Ikolta“ interesų pažeidimui.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovų apeliacinio skundo argumentai, jog nebuvo nustatytos faktinės aplinkybės, reikšmingos siekiant nustatyti UAB „Informacijos saugumo agentūra“ vadovų ir visuotinio akcininkų susirinkimo nario veiklos tiriamuoju laikotarpiu tinkamumą, taip pat nebuvo atskleista bylos esmė, atmestini. Teisėjų kolegija pažymi, kad, atsižvelgiant į tai, jog pirmiau nurodytų aplinkybių pakako konstatuoti netinkamą bendrovės vadovais buvusių asmenų bei akcininko veiklą ir šioje civilinėje byloje nebuvo reiškiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo, tai civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų nustatymas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, pirmosios instancijos teismas priimtame sprendime neturėjo pagrindo vertinti ir nustatyti aplinkybių, kad dėl nesąžiningų ir netinkamų įmonės vadovų Š. G. ir D. P. veiksmų valdant bendrovę sumažėjo bendrovės pajamingumas, turtas, akcijų vertė ar kad ieškovas UAB „Ikolta“ patyrė turtinę žalą.

Dėl CK 2.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų priemonių taikymo

CK 2.124 straipsnyje nustatyta, kad šio kodekso 2.125 straipsnyje išvardyti asmenys turi teisę prašyti teismo paskirti ekspertus, kurie ištirtų, ar juridinis asmuo, juridinio asmens valdymo organai ar jų nariai veikė tinkamai ir, jei nustatoma netinkama veikla, taikyti priemones, nurodytas šio kodekso 2.131 straipsnyje. Taigi, asmenys, kurie turi teisę kreiptis į teismą dėl ekspertų paskyrimo, turi teisę prašyti teismo taikyti įstatyme nustatytas priemones, tačiau teismo toks prašymas neįpareigoja, t. y. teismas neprivalo apsiriboti tokių priemonių, kurias taikyti prašo į teismą besikreipiantis asmuo, taikymu. Be to, teismui nėra privaloma taikyti tas priemones, kurias taikyti rekomenduoja ekspertai savo išvadoje.

Kauno apygardos teismas skundžiamu 2014 m. vasario 17 d. sprendimu konstatavęs, jog atsakovo Š. G., kaip UAB „Informacijos saugumo agentūra“ akcininko ir buvusio šios įmonės vadovo, ir atsakovės D. P., ėjusios UAB „Informacijos saugumo agentūra“ vadovės pareigas nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos, veikla nebuvo tinkama, taikė CK 2.131 straipsnio 2 ir 3 punktuose įtvirtintas priemones – atsakovės D. P. pašalinimą iš UAB „Informacijos saugumo agentūra“ direktorės pareigų ir laikino įmonės vadovo paskyrimą iki tol, kol bus paskirtas naujas įmonės vadovas. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atsakovų apeliacinio skundo argumentus, jog tinkama UAB „Informacijos saugumo agentūra“ vadovo veikla nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į priemones, kurių ėmėsi pati įmonė, galėtų būti užtikrinta nagrinėjamoje byloje nebetaikant jokių CK 2.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų priemonių, kadangi, teisėjų kolegijos vertinumu, tai būtų nesuderinama su teismo konstatuotais įmonės valdymo organų ir jų nario netinkamos veiklos atvejais, jų tęstinumu, mastu.

Pagal CK 2.131 straipsnio 1 dalį teismas, nustatęs, jog juridinio asmens valdymo organo veikla netinkama, gali taikyti vieną iš šio straipsnio 1 dalyje išvardytų priemonių. Teisėjų kolegijos vertinimu, pažodinis CK 2.131 straipsnio aiškinimas, nurodant, jog įstatymų leidėjas suteikia teismui teisę taikyti tik vieną iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų priemonių, neužtikrintų juridinio asmens veiklos tyrimu ir šio instituto taikymu siekiamų tikslų įgyvendinimo, kadangi siekiant pašalinti netinkamos juridinio asmens (juridinio asmens valdymo organų ar jų narių) veiklos rezultatus kartais yra būtina įgyvendinti ne vieną priemonę, o priemonių kompleksą, ypač jei tos priemonės pagal teisinę prigimtį yra susijusios taip, jog pritaikius vieną iš priemonių būtina spręsti kitos priemonės paskyrimo klausimą tam, kad būtų užtikrinta tinkama ir nepertraukiama juridinio asmens ar jo valdymo organo veikla, kaip kad nagrinėjamu atveju, kai nušalinus įmonės vadovą buvo paskirtas laikinai šias pareigas eisiantis asmuo. Todėl atsakovų atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2010, kurioje yra perrašomas įstatyme įtvirtintos teisės normos turinys, nesudaro pagrindo daryti išvados dėl kasacinio teismo praktikoje suformuotų šios teisės normos aiškinimo taisyklių.

CK 2.131 straipsnio 1 dalyje nurodytų priemonių tikslas – užtikrinti tinkamą juridinio asmens (jo valdymo organo ar jo nario) veiklą. Taikytina priemonė turi būti parenkama, atsižvelgiant į jos efektyvumą. Ji turi būti adekvati padarytam pažeidimui. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo UAB „Ikolta“ apeliacinio skundo argumentais, jog skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu pritaikytos įmonės vadovo nušalinimo nuo užimamų pareigų ir laikino vadovo paskyrimo priemonės, paliekant įmonės visuotiniam akcininkų susirinkimui teisę nuspręsti dėl naujo įmonės vadovo išrinkimo, yra neefektyvios, nes nepašalina atsakovo Š. G. teisės savo turimų balsų visuotiniame akcininkų susirinkime skaičiumi vienasmeniškai nulemti klausimo dėl naujo įmonės vadovo paskyrimo išsprendimo baigtį. Todėl, atsižvelgiant į eksperto ataskaitoje nustatytus atsakovo Š. G., kaip UAB „Informacijos saugumo agentūra“ akcininko ir vadovo, netinkamos veiklos atvejus, su kurias sutiko teismas, bei į akcininkų turimų balsų pasiskirstymą UAB „Informacijos saugumo agentūra“ visuotiniame akcininkų susirinkime (atsakovo Š. G. turimas akcijų kiekis jam suteikia nei 66 proc. visų įmonės akcijų suteikiamų balsų), teisėjų kolegija daro išvadą, jog vietoje pirmosios instancijos teismo sprendimu pritaikytų įmonės vadovo nušalinimo ir laikino vadovo paskyrimo priemonių nagrinėjamu atveju tikslingiau taikyti laikiną atsakovo Š. G., kaip visuotinio akcininkų susirinkimo nario, balsavimo teisės perdavimą ieškovui (CK 2.131 str. 1 d. 6 p.), sprendžiant įmonės vadovo nušalinimo (atleidimo) ir naujo vadovo paskyrimo klausimus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog nagrinėjamoje byloje nustatyta įmonės vadovų ir akcininko Š. G. netinkama veikla tiriamuoju laikotarpiu bei siekis pašalinti jos neigiamas pasekmes ir užtikrinti, jog ateityje ji būtų tinkamai įgyvendinama, sudaro pagrindą laikinai sustabdyti atsakovo UAB „Informacijos saugumo agentūra“ akcininko Š. G. balsavimo atsakovo UAB „Informacijos saugumo agentūra“ visuotiniame akcininkų susirinkime teisę, sprendžiant UAB „Informacijos saugumo agentūra“ atšaukimo (atleidimo) iš užimamų pareigų ir naujojo direktoriaus paskyrimo klausimus, bei perduoti šią teisę šešių mėnesių laikotarpiui, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kitam UAB „Informacijos saugumo agentūra“ akcininkui UAB „Ikolta“ (CPK 326 str. 1 d. 3 p., CK 2.131 str. 1 d. 6 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kauno apygardos teismas 2014 m. kovo 25 d. nutartimi atidėjo ieškovui UAB „Ikolta“ 1000 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartis, kuria UAB „Ikolta“ iškelta bankroto byla (bylos Nr. B2-1501-640/2014), įsiteisėjo 2014 m. balandžio 3 d. ir ieškovo UAB „Ikolta“ apeliacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 17 d. sprendimo pateikimo teismui dieną (2014 m. kovo 24 d.) ieškovas nebuvo atleistas nuo žyminio mokesčio (CPK 83 str. 1 d. 8 p.), Kauno apygardos teismas 2014 m. kovo 25 d. nutartimi atidėtas už ieškovo apeliacinį skundą mokėtinas 1000 Lt žyminis mokestis, atsižvelgiant į bylos baigtį ieškovo naudai, priteistinas iš atsakovų D. P. ir Š. G. į valstybės biudžetą lygiomis dalimis. Be to, atsižvelgiant į tai, jog dalyvaujantys byloje asmenys nepateikė savo išlaidas advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti patvirtinančių įrodymų, teisėjų kolegija nesprendžia jų priteisimo klausimo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 17 d. sprendimo dalį, kurioje teismas pašalino D. P. iš uždarosios akcinės bendrovės „Informacijos saugumo agentūra“ direktorės pareigų ir uždarosios akcinės bendrovės „Informacijos saugumo agentūra“ laikinuoju direktoriumi paskyrė A. V., ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Laikinai sustabdyti atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Informacijos saugumo agentūra“ (į.k. 300604384) akcininko Š. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) balsavimo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Informacijos saugumo agentūra“ visuotiniame akcininkų susirinkime teisę, sprendžiant uždarosios akcinės bendrovės „Informacijos saugumo agentūra“ atšaukimo (atleidimo) iš užimamų pareigų ir naujojo direktoriaus paskyrimo klausimus, bei perduoti šią teisę šešių mėnesių laikotarpiui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kitam uždarosios akcinės bendrovės „Informacijos saugumo agentūra“ akcininkui – uždarajai akcinei bendrovei „Ikolta“ (į.k. 125329182).

Kitoje dalyje Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo Š. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės D. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą po 500 Lt (penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.