Kauno apygardos teismo sprendimas

2014-02-17 · Civilinė byla Nr. 2-406-273/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-02-17
Bylos Nr.
2-406-273/2014
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00108-2012-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Izolda Nėnienė
Ieškovas
UAB „Ikolta“
Atsakovas
UAB „Informacijos saugumo agentūra“, Š. G., D. P.
Civilinė byla Nr. 2-406-273/2014Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00108-2012-0
Procesinės kategorijos:27.11; 114.11;116.1(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 17 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo teisėja I. N., sekretoriaujant Aušrai Briedienei,

dalyvaujant ieškovo UAB „Ikolta“ atstovui advokatui G. B., atsakovų UAB „Informacijos saugumo agentūra“, Š. G., D. P. atstovui advokatui K. J.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Ikolta“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Informacijos saugumo agentūra“, Š. G. ir D. P. dėl juridinio asmens veiklos tyrimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Ikolta“ pateikė teismui ieškinį dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, kuriuo prašė atlikti UAB „Informacijos saugumo agentūra“, UAB „Informacijos saugumo agentūra“ valdymo organo- akcininkų susirinkimo-nario Š. G., UAB „Informacijos saugumo agentūra“ valdymo organo-direktoriaus veiklos nuo 2008 m. vasario 11 d. iki 2012 metų, tyrimą.

Ieškinyje ieškovas nurodė, kad nuosavybės teise valdo 34 % UAB Informacijos saugumo agentūros (toliau Bendrovė) akcijų ir tai sudaro 34 % Bendrovės įstatinio kapitalo. Bendrovės akcininkais yra ieškovas ir atsakovas Š. G., atitinkamai valdantys 34 % ir 66 % Bendrovės akcijų. Bendrovės vadovu buvęs Š. G., tiek Bendrovės vadove šiuo metu esanti D. P. pažeidė Bendrovės įstatų 33 punkto d papunkčio ir 47 punkto nuostatas, kadangi, atstovaudami Bendrovę ir neturėdami Bendrovės visuotinio akcininku susirinkimo pritarimo. Bendrovės vardu sudarė sandorius ir vykdė prievoles, kuriu bendra vertė lygi arba didesnė nei 50 000,00 Lt. Bendrovė nuo 2011 m. birželio 28 d. iki 2011 m. rugsėjo 16 d. bendroje sumoje pervedė įmonei UAB „Juridinis faktas", 225 000 Lt (du šimtus dvidešimt penkis tūkstančius litų); Bendrovė nuo 2010 m. sausio 25 d. iki 2011 m. birželio 8 d. bendroje sumoje pervedė įmonei UAB „G. I.", 51 500 Lt (penkiasdešimt vieną tūkstantį penkis šimtus litų); Bendrovė nuo 2011 m. balandžio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 9 d. bendroje sumoje pervedė įmonei UAB „Finansų valdymo agentūra", 63 400 Lt (šešiasdešimt tris tūkstančius keturis šimtus litų); Bendrovė nuo 2011 m. balandžio 18 d. iki 2011 m. gegužės 11d. bendroje sumoje pervedė neaiškios kilmės N. Z. įmonei „Castlex projects limited, 77 668 Lt (septyniasdešimt septynis tūkstančius šešis šimtus šešiasdešimt aštuonis litus); Bendrovė nuo 2011 m. gegužės 11d. iki 2011 m. birželio 10 d. bendroje sumoje pervedė Viešajai įstaigai „Neįgaliųjų socialinių įmonių sąjunga", 75 020 Lt (septyniasdešimt penkis tūkstančius dvidešimt litų); Bendrovė nuo 2011 m. gegužės 4 d. iki 2011 m. lapkričio 9 d. bendroje sumoje pervedė UAB „Kauno nekilnojamo turto prekybos agentūra", 111 137 Lt (vieną šimtą vienuolika tūkstančių vieną šimtą trisdešimt septynis litus). Bendrovės vardu sudarydami didesnės nei 50 000 Lt (penkiasdešimties tūkstančių litų) vertės sandorius, nepaisant to, ar tai tęstiniai sandoriai, ar naujai sudaromi sandoriai su vienu konkrečiu asmeniu, bendrovės vadovai Š. G. ir D. P. privalėjo gauti Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą, tačiau, nors pritarimo negavo, vis tiek sudarė sandorius ir juos vykdė. Be to, buvęs direktorius Š. G. ir direktorė D. P., sudarė ir kitus visiškai neteisėtus, pažeidžiančius Bendrovės veiklos tikslus sandorius. Bendrovė įmonei UAB „Juridinis faktas" nuo 2011 m. birželio 28 d. iki 2011 m. rugsėjo 16 d. pervedė 225 000 Lt (du šimtus dvidešimt penkis tūkstančius litų). Nors UAB „Juridinis faktas" buvo įregistruota tik 2011 m. birželio 15 d., o UAB „Juridinis faktas" naujasis akcininkas ir direktorius A. B., akcijas įgijo tik 2011 m. birželio 27 d., tačiau jau 2011 m. birželio 28 d. ir 2011 m. birželio 29 d. Bendrovė pervedė UAB „Juridinis faktas" po 45 000 Lt. Minėtos 225 000 Lt sumos pervedimo UAB „Juridinis faktas" neteisėtumą ir tokių veiksmų akivaizdų prieštaravimą Bendrovės interesams ir veiklos tikslams patvirtina Bendrovės ir UAB „Juridinis faktas" sudaryti sandoriai: 2011 m. liepos 1 d. UAB „Juridinis faktas" ir Bendrovė sudarė preliminariąją reikalavimo teisių perleidimo (pirkimo-pardavimo) sutartį, kuria Bendrovė įsipareigojo nupirkti reikalavimo teisių ne mažesnei kaip 500 000 Lt sumai, UAB „Juridinis faktas" ir Bendrovė 2011 m. lapkričio 17 d. sudarė reikalavimo teisės perleidimo (pirkimo-pardavimo) sutartį Nr. 11/11/17-01, kuria Bendrovė jgijo reikalavimo teises į bankrutuojančia UAB „Budsava". Šio sandorio akivaizdų neteisėtumą ir Bendrovės interesų pažeidimą patvirtina ne tik tai, kad UAB „Budsava" sandorio sudarymo metu buvo bankrutuojanti įmonė, iš kurios jokių realių galimybių atgauti skolą nėra, bet ir tai, kad UAB „Juridinis faktas" iš BUAB „SVIP" reikalavimo teisę inter alia į BUAB „Budsava" įgijo 2011 m. lapkričio 16 d. reikalavimo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Negana to, UAB „Juridinis faktas" minėta 2011 m. lapkričio 16 d. sutartimi reikalavimo teisę įgijo ne tik į BUAB „Budsava", bet ir į dar keturias bankrutuojančias įmones viso už 5 Lt, o UAB „Juridinis faktas" už 113 000 Lt (vieną šimtą trylika tūkstančių litų) Bendrovei pardavė tik turimą reikalavimo teisę į BUAB „Budsava" , t. y. 113 000 kartų didesnę sumą, nei UAB „Juridinis faktas" ją įgijo. Bendrovė niekada nesiėmė skolų išieškojimu ir reikalavimo teisių pirkimu, be to, akivaizdu, kad reikalavimo teisių į bankrutuojančias įmones įgijimas prieštarauja bet kokiai verslo logikai, ypač, kai pardavėjas reikalavimo teises įgyja už 5 Lt ir parduoda jas už 113 000 tūkstančių kartų didesnę kainą, todėl šie sandoriai yra akivaizdžiai prieštaraujantys Bendrovės veiklos tikslams. UAB „Kauno nekilnojamo turto prekybos agentūra, pavedimais nuo 2011 m. gegužės 4 d. iki 2011 m. lapkričio 9 d. pervesta 111 137 Lt. Šie pavedimai buvo atlikti pagal 2011 m. sausio 3 d. komercinės reklamos ploto nuomos sutartį tarp Bendrovės ir UAB „Kauno nekilnojamo turto prekybos agentūra". Šios sutarties 2.1 punktas reglamentuoja, kad sutartis sudaryta dvylikai mėnesių, o bendra vieno mėnesio sutarties kaina - 8 350 Lt be V. T. vieno mėnesio kaina už 18 m² reklaminės plokštumos nuomą, įskaitant PVM, sudarė net 10 103,50 Lt, tai reiškia, kad už vieną kvadratinį metrą nuomos ploto buvo mokamas 561,61 Lt nuomos mokestis. Tokia situacija akivaizdžiai prieštarauja elementariai verslo logikai ir Bendrovės veiklos tikslams, kadangi BĮ klasės verslo centrų sektoriuje patalpų nuomos mokestis Kaune 2011 m. I - III ketvirtį buvo nuo 22 iki 35 Lt/kv. m., o B2 - nuo 18 iki 25 Lt/kv. m. Taigi vieno reklamos stendo kvadratinio metro nuomos mokestis mažiausiai 16 kartų viršijo vieno kvadratinio metro patalpų nuomos mokestį. Akcentuotina ir tai, kad ši sutartis net nebuvo vykdoma, ką patvirtina 2011 m. gruodžio 22 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame konstatuota, kad faktinių aplinkybių konstatavimo metu reklaminiame tente, esančiame K. P. g. 18, Kaune, ant UAB „Kauno nekilnojamojo turto prekybos agentūra" pastato sienos, 3 m x 6 m ploto reklamos nėra ir 2011-12-29 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame konstatuota, kad minėtas reklaminis tentas yra tuščias ir kad nesimato, jog po 2011-12-22 faktinių aplinkybių konstatavimo būtų atlikti kokie nors reklaminio tento pakeitimai. Taip pat nurodė, kad bendrovė atsisakė pašalinti abejones dėl neteisėtų sandorių, pateikti akcininkui su minėtais sandoriais susijusią informaciją ir nutraukti neteisėtus veiksmus. Dėl bendrovės valdymo organų netinkamos veiklos, didėja bendrovės nuostoliai, mažėja turimas turtas, atitinkamai mažėja bendrovės akcijų vertė.

Atsiliepimas

Atsiliepime į ieškinį atsakovų UAB „Informacijos saugumo agentūra“, Š. G. ir D. P. atstovas advokatas prašo ieškovo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovų atstovas nurodo, kad ieškovo pateikiamos aplinkybės, tariamai sukeliančios abejones dėl UAB Informacijos saugumo agentūros veiklos teisėtumo, nesąlygojo bendrovei ieškinyje nurodytų neigiamų pasekmių - veiklos nuostolingumo bei įmonės turto ir akcijų vertės sumažėjimo. Atsakovų į bylą teikiami UAB Informacijos saugumo agentūros 2008-2011 m. finansiniai duomenys patvirtina priešingą situaciją - ekonominiai įmonės veiklos rezultatai ne tik kad neblogėja, bet pelningumo prasme yra ypatingai geri. 2008 m. įmonė uždirbo 784896,00 Lt grynojo pelno, 2009 m. patyrė 1248,00 Lt nuostolių, 2010 m. uždirbo 778003,00 Lt grynojo pelno, o 2011 m. pabaigoje grynasis pelnas sudarė net 3 398 161,00 Lt. 2011 metai UAB Informacijos saugumo agentūrai buvo ypatingai pelningi, kadangi, lyginant su 2010 metais, bendrovės pelnas išaugo daugiau kaip 3,46 karto ir buvo didžiausias per pastaruosius ketverius įmonės komercinės veiklos metus. Atkreiptinas dėmesys. kad UAB „Ikolta" ieškinyje neteisėtais vadinami atsakovo valdymo organų veiksmai buvo atlikti būtent 2011 metais, iš ko, įvertinus rekordinį 2011 metų ūkinės veiklos pelningumą, seka išvada, jog minėti veiksmai ne tik kad nesukėlė įmonės nuostolingumo ar jos akcijų nuvertėjimo, bet priešingai - įtakojo išaugusį pelną. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovui abejonės dėl UAB Informacijos saugumo agentūros veiklos tinkamumo yra sekančios: didesnės kaip 50 000,00 LTL vertės sandorių sudarymas su neaiškios kilmės juridiniais asmenimis be įstatuose numatyto visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimo ir tokių sandorių vykdymas; nuostolingų ir bendrovės veiklos tikslus pažeidžiančių sandorių sudarymas su UAB „Juridinis faktas" ir UAB „Kauno nekilnojamojo turto prekybos agentūra"; informacijos apie UAB Informacijos saugumo agentūros veiklą neteikimas ieškovui. Būtent su akcininko - paties ieškovo UAB „Ikolta" žinia ir pritarimu bendrovėje yra susiklosčiusi praktika, kai įstatuose nurodytą dydį viršijantys sandoriai buvo sudaromi visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimo nesant. Ieškovui apie tokią praktiką buvo žinoma, jis dėl tokios bendrovėje vykdomos praktikos niekada neprieštaravo, konkliudentiniais veiksmais jai pritarė. Tą patvirtina teismui teikiami rašytiniai įrodymai - atsakovo UAB „Informacijos saugumo agentūra" ir paties ieškovo UAB „Ikolta" sudarytos sekančios sutartys: 2010-04-28 Kompiuterinės technikos pirkimo-pardavimo sutartis Nr.ISA/100428/1 K, kurios vertė 53 600 Lt; 2011 -07-18 Mokymo paslaugų sutartis Nr. IKO/110718/ISA, kurios priedo Nr. 1 3 skyriaus 4 ir 5.1 punktais šalys susitarė dėl bendros 508185 Lt sutarties sumos; 2009-12-04 Duomenų bazės sukūrimo ir įdiegimo, sąsajų su web sukūrimo sutartis, kurios vertė 120000 Lt. Atsakovai nesutinka su ieškovo išreikšta pozicija, neva su UAB „Juridinis faktas" sudaryti sandoriai laikytini nuostolingais ir pažeidžiančiais UAB Informacijos saugumo agentūros veiklos tikslus, nes sandorių pagrindu buvo sąlygota žala bendrovei. Pastebėtina, jog įvertinus minėtų sandorių įvykdymo perspektyvas, dar 2011 metais buvo imtasi atitinkamų veiksmų galimai žalai dėl netinkamo sutarčių vykdymo ir ateities ginčų išvengti. Su UAB „Juridinis faktas" sudarytų sandorių pagrindu tretysis asmuo jokių nuostolių nepatyrė: pagal papildomai sudarytus susitarimus pagrindu vienais atvejais yra nustatyti mokėjimų grafikai, pagal kuriuos asmenys, į kuriuos įgytos reikalavimo teisės, įsipareigojo sumokėti UAB Informacijos saugumo agentūros naudai sumas ne mažesnes nei atsakovui įgyjant reikalavimo teises sumokėta kaina, bei papildomai mokėti palūkanas (E. I. LLP atveju); kitu atveju, įvertinus galimybių tenkinti reikalavimą iš BUAB „Budsava" turto nebuvimą su reikalavimo teisės perleidėju UAB „Juridinis faktas" sudaryta pradinė sutartis buvo nutraukta, numatant atsakovo sumokėtos kainos pilną grąžinimą. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad UAB Informacijos saugumo agentūros ir UAB „Kauno nekilnojamo turto prekybos agentūra" sudaryta reklamos ploto nuomos sutartis iki 2011 m. gruodžio 8 d. buvo vykdoma pilnai, ko pasėkoje, už teikiamą plotą trečiojo asmens reklamai sutarties kontrahentui buvo pagrįstai mokamas sutartyje numatytas atlygis. Atsakovai pastebi, kad, nors ieškovas teigia minėtą sandorį esant nuostolingu, o jame numatytą kainą neprotingai didelę, tačiau nepateikia tinkamų įrodymų tokiai savo pozicijai pagrįsti. Kad UAB Informacijos saugumo agentūros mokėta reklamos ploto nuomos kaina neva neatitinka rinkos kainos, ieškovas tvirtina sutartyje nustatytą kainą lygindamas su verslo centrų vidutine nuomos kaina. Įrodinėdamas tariamą sandorio nuostolingumą dėl realią rinkos vertę viršijančios kainos, ieškovas lygina neadekvačius objektus -patalpų ploto nuomos kainą ir reklamos ploto nuomos kainą, tačiau nepateikia jokių duomenų apie tai, kokia yra (buvo) vidutinė reklamos ploto rinkos kaina, kurią tariamai viršijant mokėtas atlygis sutarties partneriui. Ieškovo daromos prielaidos dėl UAB Informacijos saugumo agentūros ir UAB „Juridinis faktas" bei UAB „Kauno nekilnojamo turto prekybos agentūra" sudarytų sandorių nuotolingumo vertintinos kaip nepagrįstos, dėl ko ieškovo teiginiai apie bendrovės vadovų veiksmų neteisėtumą minėtus sandorius sudarant ir juos vykdant taip pat neturi pagrindo. Įvertindami, kad UAB Informacijos saugumo agentūra yra pelningai dirbanti įmonė, tuo tarpu ieškinyje išdėstyta pozicija dėl bendrovės valdymo organų tariamai pažeistų prievolių neteikiant ieškovui informacijos, sudarant neva neteisėtus ir nuostolingus sandorius yra nepagrįstos. Taip pat nurodo, kad ieškovui priklauso mažiau kaip 1/2 bendrovės akcijų, UAB Informacijos saugumo agentūros direktorė pagrįstai nesuteikė ieškovui 2011-12-21 pretenzijoje reikalautos informacijos apie bendrovę, kadangi ieškovo reikalauti atskleisti duomenys (UAB Informacijos saugumo agentūros sutartys su trečiaisiais asmenimis) viršijo įstatymo reglamentuojamos tokiam akcininkui teiktinos informacijos kiekį ir pobūdį. Be to, nors ieškovas yra UAB Informacijos saugumo agentūros akcininkas, tačiau vykdo komercinę veiklą, kuri konkuruoja su atsakovo vykdoma ūkine veikla. Įvertinant nurodytą ir vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo nuostatomis, atsakovo administracijos vadovės sprendimas neteikti ieškovui konfidencialios UAB Informacijos saugumo agentūros informacijos (ieškovo reikalautos pateikti įmonės komercinės sutartys ir jų sąlygos yra konfidenciali informacija) laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Tuo tarpu, kad ieškovui nebūtų buvusi pateikta įstatyme numatyta privaloma informacija apie bendrovę, ieškovas nenurodo.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė išvadą, kurioje nurodė atlikus patikrinimus UAB „Informacijos saugumo agentūta“, taip pat pažymėjo,kad VMI prie FM neatliko UAB „Informacijis saugumo agentūra“ valdymo organo – akcininkų susirinkimo nario Š. G. ir UAB „Informacijos saugumo agentūra“ valdymo organo – direktoriaus D. P. kontrolės veiksmų (t.6. b.l.19-20). Pranešimu prašė bylą nagrinėti VMI prie FM įgaliotam atstovui nedalyvaijant (t.7, b.l. 12).

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2012 m. balandžio 10 d. nutartimi pradėjo juridinio juridinio asmens UAB Informacijos saugumo agentūra, UAB „Informacijos saugumo agentūra valdymo organo- akcininkų susirinkimo-nario Š. G., UAB UAB „Informacijos saugumo agentūra“ valdymo organo-direktoriaus D. P. veiklos nuo 2008 metų vasario 11 dienos iki 2012 metų – veiklos tyrimą. Kauno apygardos teismas 2012 m. birželio 25 d. nutartimi veiklos tyrimą pavedė atlikti ekspertei J. R..

Ekspertė 2013-04-10 pateikė teismui juridinio asmens UAB UAB Informacijos saugumo agentūra, UAB Informacijos saugumo agentūra valdymo organo- akcininkų susirinkimo-nario Š. G., UAB Informacijos saugumo agentūra valdymo organo-direktoriaus D. P. veiklos tyrimo ataskaitą. (t. 4, b.l.89-198, t.5, b.l. 1-54).

Juridinio asmens UAB Informacijos saugumo, UAB Informacijos saugumo agentūra valdymo organo- akcininkų susirinkimo-nario Š. G., UAB Informacijos saugumo agentūra valdymo organo-direktoriaus D. P. veiklos tyrimo ataskaitoje ekspertė pateikė išvadas:

Dėl UAB „Informacijos saugumo agentūra organo - akcininkų susirinkimo - nario Š. G. veiklos tyrimo laikotarpiu nuo 2008-02-11 iki 2011-12-31.

Žemesnės instancijos teismas

Š. G., kaip akcininkas, turintis daugiau kaip 1/2 visų balsų (66 proc.), Bendrovės vadovui nepriėmus sprendimo sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, pažeidė ABĮ 23 str. reikalavimus, 2008, 2009, 2010 ir 2011 metais nesušaukdamas eilinių visuotinių akcininkų susirinkimų, kuriuose būtų tvirtinami Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkimai ir tokiu būdu 2007, 2008, 2009 ir 2010 metų finansinių ataskaitų rinkiniai liko nepatvirtinti visuotinio akcininkų susirinkimo.

2010-02-03 vykęs visuotinis akcininkų susirinkimas paskyrė dividendus 823.000 Lt sumai, pažeidžiant ABĮ 59 str. 1 d reikalavimus, kad eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi paskirstyti paskirstytinąjį bendrovės pelną (nuostolius) patvirtinęs metinių finansinių ataskaitų rinkinį, o 2009 metų finansinių ataskaitų rinkinys visuotinio akcininkų susirinkimo nebuvo patvirtintas.

Š. G., būdamas Bendrovės akcininkas ir tuo pačiu metu laikotarpiu nuo 2006-10-09 iki 2011-09-01 ėjęs Bendrovės direktoriaus pareigas, per tiriamąjį laikotarpį atliko šios ataskaitos Išvadų 10 punkte nurodytus veiksmus (priėmė sprendimus dėl minėtuose punktuose nurodytų sandorių sudarymo, vykdymo ir kitų veiksmų atlikimo), kurie pagal pateiktą eksperto vertinimą sąlygoja nuostolių Bendrovei atsiradimą, neigiamai įtakoja Bendrovės veiklos rezultatus. Š. G., eidamas Bendrovės direktoriaus pareigas ir Bendrovės vardu prisiimdamas teises bei pareigas, neigiamai įtakojančias Bendrovės veiklos rezultatus, veikė ir kaip Bendrovės akcininkas. Bendrovės akcininko Š. G. veiksmai, pasireiškę šios ataskaitos Išvadų 10 punkte nurodytų veiksmų atlikimu, prieštarauja Bendrovės veiklos tikslams -gauti pelną iš bendrovės vykdomos veiklos.

Bendrovės akcijų pasiskirstymas (Š. G. priklauso 396 vnt. 100 Lt nominalios vertės akcijų, sudarančių 64 proc. visų Bendrovės akcijų) ir Bendrovės Įstatų turinys sudaro prielaidas susiklostyti tokiai situacijai, kada akcininkas Šarūnas G. B. visuotiniame akcininkų susirinkime turi balsų daugumą ir vien jo balsais galima spręsti Bendrovės direktoriaus atšaukimo iš užimamų pareigų, jo atleidimo ir naujojo Bendrovės direktoriaus paskyrimo klausimus. Įstatuose nustatyta tvarka neturint kito akcininko pritarimo, Bendrovę atstovaujant Š. G., buvo sudarinėjami sandoriai, kurie pagal šioje ataskaitoje pateiktą ekspertės vertinimą yra laikytini galimai nuostolingi (Išvadų 10 punktas). Kitas Bendrovės akcininkas neturi lemiamos įtakos Bendrovės direktoriaus atšaukimui, atleidimui ir naujojo direktoriaus paskyrimui, o akcininkas Š. G., turėdamas lemiamą įtaką tokių sprendimų priėmimui, nepriima sprendimų, kurie sustabdytų neteisėtus veiksmus, neigiamai įtakojančius Bendrovės veiklos rezultatus. Tokia susiklosčiusi situacija vertintina kaip Bendrovės akcininko Š. G. netinkama veikla - pareigos veikti Bendrovės tikslų labui nevykdymu.

Bendrovės direktorė D. P., eidama direktoriauspareigas, įgyvendina anksčiau Š. G. sudarytus sandorius, kurie ekspertės vertinimu laikytini kaip netinkama Bendrovės veikla ir sudaro naujus sandorius, kurie sudaromi pažeidžiant įstatuose nustatytą tvarką (4.1 pastaba) bei realiai ir potencialiai sąlygoja Bendrovės finansinių veiklos rezultatų pablogėjimą (Išvadų 27 punktas). Š. G., vien savo balsais lemiantis juridinio asmens valdymo organų sudėtį, kitam akcininkui teikiant prašymą dėl direktorės atsistatydinimo (bylos medžiagoje pateikta 2011-12-21 pretenzija), dalyvių susirinkime (bylos medžiagoje pateiktas 2012-01-27 VAS protokolas) nepriima sprendimų, kurie sustabdytų neteisėtus direktorės D. P. veiksmus, neigiamai įtakojančius Bendrovės veiklos rezultatus, ir nepalaiko kito akcininko siūlymų atšaukti iš direktorės pareigų netinkamą veiklą vykdančią ir taip Bendrovės padėtį bloginančią Bendrovės direktorę D. P.. Tokie Š. G. veiksmai laikytini priešingais įmonės veiklos tikslams.

Dėl UAB Informacijos saugumo agentūra valdymo organo - direktoriaus - Š. G. veiklos tyrimo laikotarpiu nuo 2008-02-11 iki 2011-09-01.

Š. G., kaip Bendrovės vadovas, pažeidė ABĮ 23 str. reikalavimus, 2008, 2009, 2010 ir 2011 metais nesušaukdamas eilinių visuotinių akcininkų susirinkimų, kuriuose akcininkams būtų pristatyti tvirtinimui Bendrovės 2007, 2008, 2009 ir 2010 metų finansinių ataskaitų rinkiniai.

Š. G., būdamas Bendrovės direktoriumi, priiminėjo sprendimus dėl kitų prievolių vykdymo, kurios nėra susijusios su ilgalaikio turto perleidimu, nuoma, įkeitimu ir kurių bendra vertė, neatsižvelgiant į sandorių skaičių ir trukmę, lygi arba didesnė nei 50.000 Lt (penkiasdešimt tūkstančių litų, 00 ct.), negavus visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimo, kaip kad reikalavo Bendrovės įstatų 47 punktas. Per nurodytą laikotarpį direktorius Š. G. tokių pirkimų, neturint visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimo, atliko už 4,4 mln. Lt, tokiu būdu viršydamas savo, kaip Bendrovės direktoriaus, įgaliojimus priimdamas sprendimus dėl prievolių vykdymo, nesilaikant galiojusių Bendrovės įstatų 47 punkto reikalavimų.

Ekspertės ataskaitoje pateikta sandorių, kurie viršijo 50.000 litų suvestiniai duomenys, kuriems nebuvo gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimai kai Š. G. vadovavo Bendrovei laikotarpiu nuo 2008 m. vasario 11 d. iki 2011 m. rugpjūčio 31 d. Tokių sandorių buvo sudaryta 27 už 4.436.823 Lt. (t.4, b.l. 98-99). Ekspertės ataskaitoje yra patvirtinamos ieškinio pareiškime nurodytos aplinkybės apie tai, kad Bendrovė uždarjai akcinei bendrovei „Juridinis faktas“ sumokėjo 221.000 Lt, atlikto pirkimo suma 156.000 Lt., UAB „Grigal invest“ sumokėjo 85.858 Lt, pirkimo suma 109.000 Lt, UAB „Finansų valdymo agentūra“ sumokėjo 48.362 Lt, atlikto pirkimo suma su PVM 57.060, N. Z. įmonei C. P. Limited sumokėjo 243.322 Lt, pirkimo suma – 241.826 Lt, VŠĮĮ „Neįgaliųjų socialinių įmonių sąjungai“ sumokėjo 107.448 Lt, pirkimo suma 107.448 Lt, UAB „Kauno nekilnojamojo turto prekybos agentūrai“ sumokėjo 90.932 Lt, pirkimo suma 70.725 Lt ir kt.

Kaip nurodyta ekspertės ataskaitos 3.4. punkte, Š. G., būdamas Bendrovės direktoriumi, priiminėjo sprendimus investuoti į ilgalaikį turtą, didesnės kaip 1/2 Bendrovės įstatinio kapitalo (1/2 įstatinio kapitalo dalis yra lygi 30.000 Lt) balansinės vertės be visuotinio susirinkimo nutarimo, priimto ne mažiau kaip 2/3 balsų dauguma, kaip kad reikalavo Bendrovės įstatų 47 punktas. Per nurodytą laikotarpį direktorius Š. G. tokių pirkimų, neturint visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo, atliko už 213 tūkst. Lt, tokiu būdu viršydamas savo, kaip Bendrovės direktoriaus, įgaliojimus priimant sprendimus dėl ilgalaikio turto, viršijančio 30.000 Lt (1/2 įstatinio kapitalo), įsigijimo, nesilaikant galiojusių Bendrovės įstatų 47 punkto reikalavimų.

Kaip nurodyta 3.5. punkte, Š. G., būdamas Bendrovės direktoriumi, priiminėjo sprendimus perleisti ilgalaikį turtą, didesnės kaip 1/2 Bendrovės įstatinio kapitalo (1/2 įstatinio kapitalo dalis yra lygi 30.000 Lt) balansinės vertės be visuotinio susirinkimo nutarimo, priimto ne mažiau kaip 2/3 balsų dauguma, kaip kad reikalavo Bendrovės įstatų 47 punktas. Bendrovė 2011 m. liepos 1 d. pardavė ilgalaikį turtą - diagnostikos kabinetą, kurio balansinė vertė pardavimo dieną buvo 1 296 668668 Lt už 773.000 Lt be PVM (suma su PVM - 935.330 Lt), tokiu būdu viršydamas savo, kaip Bendrovės direktoriaus, įgaliojimus priimant sprendimus dėl ilgalaikio turto, viršijančio 30.000 Lt (1/2 įstatinio kapitalo), perleidimo, nesilaikant galiojusių Bendrovės įstatų 47 punkto reikalavimų.

E. I. ir rekomendacijų 10 punkte pateikia sandorių lentelę, kuriuos sudarė ir vykdė direktorius Š. G. ir kurie buvo galimai nuostolingi Bendrovei, įvertinus jų metu patirtas sąnaudas arba negautas pajamas, kas mažina bendrovės veiklos rezultatus ir akcininkų nuosavybę. Tokių sudarytų sandorių nuostolių suma sudaro 2.846.182 Lt. (t. 4, b.l. 146-147). Ekspertės ataskaitoje aprašyti ir išanalizuoti Š. G. sudaryti sandoriai 2008-2010 metais ir apskaičiuioti nuostoliai, kuriuos patyrė bendrovė dėl šių sandorių sudarymo (t.4, b.l. 100-115). Teismo posėdžio metu apklausta ekspertė J. R. papildomai paaiškino,kad dėl sandorių įvardintų Išvadų ir rekomendacijų 10 punkte įmonė tikrai patyrė nuostolius, nes pagal pateiktus dokumentus juos galėjo apskaičiuoti. Teismas atkreipia dėmesį į sudarytus sandorius, kurie bendrovėje sudarė didžiausią nuostolių dalį. Kaip nurodyta ataskaitos 3.23 p. Bendrovė su UAB “G. I.” ( paslaugų teikėjas, kurio vadovė – Bendrovės direktoriaus Š. G. sutuoktinės V. G., ji buvo vienintelė UAB “G. I. akcininkė) periodiškai nuo 2009 m. birželio iki 2010 m. sausio mėn ir nuo 2010 m. liepos mėn. iki 2011 m. rugpjūčio mėn.(viso 22 mėn), pasirašinėjo Paslaugų teikimo sutartis dėl duomenų laikymo servetyje. Pasirinkusi UAB “G. I.” teikiamas paslaugas, Bendrovė galimai patyrė 101.516 Lt nuostolį dėl per didelių paslaugų kainų.(t.4, b.l. 104-105). Pagal ekspertės ataskaitos 3.30 p. Bendrovė 2011-01-03 su UAB “Kauno nekilnojamojo turto agentūta” pasirašė reklamos ploto nuomos sutartį. Sutartyje buvo numatyta vienriems metams nuomotis reklaminį plotą, esantį K. P. g.18 Kaunas. Pasirinkusi nuomą iš UAB “Kauno nekilnojamojo turto prekybos agentūros” bendrovė Š. G. vadovavimo laikotarpiu 47.460 Lt sumai galimai padidino sąnaudas ir sumažino veiklos rezultatą bei akcininkų nuosavybės dalį. (t.4, b.l. 107). Pagal ekspertės atsakaitos 3.45.1 p. bendrovė su įmone UAB “Juridinis faktas” (toliau – JF) 2011 m. birželio 23 d. pasirašė Reikalvimo teisės(pirkimo-pardavimo) sutartį Nr. 11/06/23-01, pagal kurią JF perleido bendrovei už užmokestį reikalavimo teises į 250 000 Lt E. I. LLP skolą už 198.000 Lt. Tą pačią dieną (2011 m. birželio 23 d.) Bendrovė su JF pasirašė susitarimą prie šios sutarties, pagal kurį sumažino mokėtiną sumą už perleidžiamą skolą iki 91000 Lt ir sutarė, kad Bendrovė sumoka UAB “Juridinis faktas” sutartą sumą per 5 darbo dienas po šio susitarimo pasirašymo. E. I. LLP su Bendrove 2011 m. liepos 5 d. pasirašė Sutartį dėl įsiskolinimo padengimo tvarkos, pagal kurią E. I. LLP pripažino dalį savo skolos ir įsipareigojo grąžinti Bendrovei 91.000 Lt. Dėl šios sutarties sudarymo Bendrovė galimai atsisakė dalies savo reikalavimo teisės į skolininką, t.y. skirtumo tarp įsigytos reikalvimo teisės sumos (250.000 Lt) ir pripažintos skolos (91.000 Lt), sudarančio 159.000 Lt. Tokiu būdu bendrovė atsisakė 159.000 Lt galimų uždirbti pajamų, ko pasekoje neigiamai įtakojami Bendrovės veiklos rezultatai. (t.4, b.l. 111-112).

Kaip aprašyta 3.49 p. , Bendrovė su Asociacija „Užupis C. C." (toliau UCC) 2010 - 2011 m. pasirašė dvi Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis, pagal kurias, kartu su kitais partneriais numatė siekti bendrų ekonominių interesų ir tikslų bei plėtoti bendrą veiklą įgyvendinant projektus pagal priemones Inoklaster.lt ir Inoklaster LT+. R. J. veiklos sutarčių priedais, Bendrovė įsipareigojo kofinansuoti dalį projektų išlaidų, iš viso iki 1.305.000 Lt per abu projektus. Bendrovė mokėdama savo indėlius UCC (per tiriamąjį Š. G. direktoriavimo laikotarpį buvo sumokėta 53.876 Lt), bankiniuose pavedimuose nurodė, kad jie skirti projektui, tačiau vėliau sumokėtai sumai suformino paramos sutartis su UCC ir D. P. direktoriavimo laikotarpiu sumas iš avansinių mokėjimų tiekėjams apskaitoje perkėlė į paramos išlaidas, sumažinant Bendrovės veiklos rezultatus. Tas pats buvo padaryta ir su Asociacija „E. I. Socio-E. C." 15.050 Lt sumai. Ekspertės nuomone, Bendrovės vadovai nepagrįstai sudarė paramos sutartis, nes savo esme sumokėti piniginiai įnašai buvo skirti projektų veiklai, o ne paramai.

Remiantis sudarytomis paramos sutartimis, šie įnašai Bendrovės apskaitoje buvo apskaityti kaip paramos išlaidos, kai tuo tarpu įnašai pagal jungtinės veiklos sutartį turėjo būti apskaitomi pagal 37 Verslo apskaitos standarto (Jungtinė veikla) reikalavimus, atsižvelgiant į vykdomų projektų veiklą. Šiuo nurodytu atveju toms pačioms išlaidoms pagrįsti Bendrovėje buvo sudarytos skirtingo turinio sutartys, kas įtakojo išlaidų apskaitymo ir atvaizdavimo finansinėse ataskaitose teisingumą.

Atsiliepimas

Atsakovų atstovas pateikęs į bylą papildomus įrodymus nurodė, kad nepriklausomi auditoriai savo išvadose nurodė, kad nagrinėjamu atveju ekspertės atliktas darbas nėra finasinių ataskaitų auditas, todėl nesudaro pagrindo daryti apibendrinančių išvadų apie veiklos rezultatus, žalą, pastebėtų netikslumų įtaką finansinei būklei ir finansinėms ataskaitoms. Tačiau šioje civilinėje byloje nebuvo siekiama atlikti įmonės finansinių ataskaitų auditą. Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 25 d. nutartimi ekspertei J. R. buvo pavesta atlikti UAB “Informacijos augumo agentūros”, UAB “Informacijos saugumo agentūros” valdymo organo – akcininkų susirinkimo nario Š. G., UAB “Informacijos saugumo agentūros” valdymo organo – direktoriaus D. P. veiklos tyrimą bei pateikti teismui ataskaitą dėl netinkamos veiklos bei parengti rekomendacijas dėl priemonių, nurodytų Civilinio kodek so 2.131 straipsnyje taikymo. (t. 3, b.l. 133-134). Tokią ataskaitą ekspertė pateikė. Nepriklausomų auditorių išvados nepaneigė nustatytų netinkamos juridinio asmens veiklos faktinių aplinkybių. Taip pat į bylą yra pateikta ekonominės ekspertizės aktas civilinėje byloje Nr. 2-1225-324/2012 (t. 6, b.l. 107-146), kur taip pat buvo konstatuota už tiriamąjį laikotarpį ieškovo sudarytų sandorių nuostolingumas. Ekspertizės akte urodoma, kad UAB “Informacijos saugumo agentūros 2011 m. sausio 3 d. komercinės reklamos ploto nuomos sutarties su UAB “Kauno nekilnojamojo turto agentūra” patyrė 83 638,50 Lt žalą. Dėl 2011-07-05 sutarties dėl įsiskolinimo padengimo tvarkos, sudarytis su E. I. LLP atsakovas UAB “Informacijos sauguma agentūta” patyrė 163 860 Lt nuostolį dėl galimai negautų pajamų, įskaitant gautinas palūkanas. Taip pat šiame ekspertizės akte nustatyti ir įvertinti kiti sandoriai, dėl kurių sudarymo tiriamuoju laikotarpiu UAB “Informacijos saugumo agentūra” patyrė nuostolius.

Žemesnės instancijos teismas

Kaip aprašyta Ekspertizės ataskaitos 3.50 - 3.56 p., Bendrovėje buvo vykdoma daug operacijų grynais pinigais. D. Š. G. išiminėjo grynus pinigus iš banko sąskaitos ir juos įnešdavo į kasą arba tiesiogiai pats atsiskaitinėjo su tiekėjais grynais pinigais, už tai Bendrovei mokant komisinius bankui už grynų pinigų išėmimą ir naudojantis banko overdraftu. Pinigai iš banko dažnai buvo išimami ir tais atvejais, kai kasoje buvo pakankamai didelis pinigų likutis. Eksperteis nebuvo paaiškinta, kodėl taip buvo daroma, tik buvo atsakyta, kad, „pinigų srautai planuojami iš anksto, numatant pinigų poreikį", todėl tokie Bendrovės vadovo veiksmai traktuotini kaip neracionalūs, nesaugūs ir ekonomiškai nenaudingi Bendrovės atžvilgiu.

Kaip nurodyta 3.10 ir 3.21p., Bendrovėje pasitaikė atvejų, kai pagal pasirašytus atliktų darbų priėmimo perdavimo aktus nebuvo išrašytos pardavimo PVM' sąskaitos faktūros, kas rodo, jog Bendrovėje galėjo būti neapskaitomos pajamos.

Ekspertės ataskatos Tyrimo dalyje 3.57-3.61 p. pateikta Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų nesilaikymo atvejus Bendrovėje :

Žemesnės instancijos teismas

Bendrovės vadovas nėra parinkęs ir įgyvendinęs apskaitos politikos, atsižvelgiant į

konkrečias sąlygas, veiklos pobūdį ir vadovaujantis Verslo apskaitos standartais, tuo

pažeidė BAĮ 9 str. reikalavimus, kas sąlygoja, jog apskaita Bendrovėje gali būti

tvarkoma ne visai tinkamai; Bendrovėje nėra oficialiai patvirtinta: a) kas ir kokius apskaitos dokumentus turi surašyti ir/ar pasirašyti; b) kokios formos ir turinio registrai bei kiek jų ir kaip turi būti naudojama; c) apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų saugojimo tvarka, laikantis

Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų

saugojimo terminų, o rizika dėl apskaitos duomenų saugojimo perkelta ant apskaitą

tvarkančios įmonės. Tuo pažeisti BAĮ 14, 16 ir 19 str. reikalavimai.

Kaip aprašyta 3.62 p., remiantis Finansinės atskaitomybės įstatymo (toliau -FAĮ) 4 str., visos įmonės, tvarkydamos apskaitą ir sudarydamos finansines ataskaitas, turi vadovautis bendraisiais apskaitos principais, kurių tarpe yra kaupimo ir palyginimo principai. Šių principų nesilaikymas sąlygoja ataskaitinio laikotarpio finansinio rezultato iškraipymą. Tyrimo dalyje (3.63 - 3.66, 3.69 p.) pateikta kaupimo ir palyginimo principų nesilaikymo atvejai Bendrovėje, kuriuos apibendrino žemiau: nebuvo galima nustatyti konkrečių Bendrovės vykdytų projektų (suteiktų paslaugų) savikainos, nes Bendrovė išlaidas, tiesiogiai susijusias su konkrečios paslaugos teikimu, pripažindavo sąnaudomis pagal pirkimo dokumento datą, o nesusiedavo su pardavimo pajamų uždirbimu (3.63. p.); parduotų prekių {kompiuterinės technikos, programinės įrangos) įsigijimo savikaina ne visada buvo pripažinta sąnaudomis tuo laikotarpiu, kai vyko pardavimas (3.64 p) arba nebuvo galima nustatyti pardavimo momento (3.69 p.). Pajamos ir sąnaudos buvo apskaitomos pagal sąskaitų išrašymo datą, o ne tada, kai pajamos buvo uždirbamos ir sąnaudos patiriamos (3.65 -3.66 p.). Kartais sąnaudos buvo apskaitomos pagal pinigų išmokėjimo datą (3.75p.), atsiskaitant su fiziniais asmenimis, dirbusiais pagal verslo liudijimus. Kaip aprašyta 3.67-3.81p., Bendrovėje tvarkant apskaitą ir sudarant finansines ataskaitas nebuvo vadovaujamasi Verslo apskaitos standartų reikalavimais:

a. Nebuvo laikomasi 11 VAS (Sąnaudos) reikalavimų, patirtas išlaidas teisingai priskiriant sąnaudų grupėms, nes sąnaudos ne visada buvo teisingai priskiriamos pardavimo savikainai ir veiklos sąnaudoms (3.67 p.), arba, nesant tinkamo dokumentavimo (3.68 p.), negalėjome nustatyti, kuri įsigyta kompiuterinė technika buvo panaudota Bendrovės administraciniams tikslams (ilgalaikis turtas ar veiklos sąnaudos), o kuri buvo parduota (pardavimo savikaina), todėl finansinėse atskaitose (pelno (nuostolių) ataskaitoje) pateikiamos pardavimo savikainos ir veiklos sąnaudų sumos gali neparodyti teisingo vaizdo apie Bendrovės veiklos rezultatus.

b. Nebuvo laikomasi 12 VAS (Ilgalaikis materialus turtas) reikalavimų vertinti atlikto remonto įtaką ilgalaikiam turtui (3.70 - 3.71 p.), taip pat 13 VAS (Nematerialus turtas) reikalavimų studijų išlaidoms apskaityti (3.72 p.), kas sąlygoja neteisingą Bendrovės veiklos rezultatų atvaizdavimą finansinėse ataskaitose.

c. Bendrovėje finansiniai įsipareigojimai nebuvo skirstomi į ilgalaikius ir trumpalaikius (3.73 p.), todėl Bendrovės finansinėse ataskaitose (balanse) galėjo būti iškraipytai atvaizduota Bendrovės finansinė būklė.

d. Bendrovėje neteisinga suma buvo atvaizduotas gautos dotacijos, skirtos internetinei verslo valdymo sistemai (toliau - IVVS) sukurti ir įdiegti, panaudojimas (3.76 p.), kas įtakojo teisingo ataskaitinio laikotarpio veiklos rezultato atvaizdavimą finansinėse ataskaitose.

e. Bendrovėje nebuvo tinkamai dokumentuojamos reprezentacinės išlaidos, materialinių vertybių nurašymai (3.78 - 3.79 p.), todėl trūksta pagrindo šias išlaidas priskirti tam tikrų sąnaudų grupėms.

f. Bendrovėje nėra sudaromi atostoginių darbuotojams kaupiniai (31 VAS - Atlygis darbuotojui), kas sąlygoja neteisingą ataskaitinio laikotarpio veiklos rezultato atvaizdavimą finansinėse ataskaitose (3.80 p.).

Kaip aprašyta 3.83 - 3.87p., buvo pastebėta ir kitų klaidų, sudarant Bendrovės finansines ataskaitas.

Remiantis BAĮ 17 str., finansinės ataskaitos sudaromos FAĮ nustatyta tvarka. Remiantis FAĮ 4 str., „finansinės ataskaitos turi būti sudaromos taip, kad tikrai ir teisingai parodytų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas, pinigų srautus". Remiantis AB| 37 str. 12 p. ir Bendrovės įstatų 46 p. 12 d. nuostatomis, už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą atsako Bendrovės direktorius. Remiantis FAĮ 19 str. finansines ataskaitas pasirašo įmonės vadovas. A. B. ir jos valdymo organų veiklos tyrimą, mes neatlikome Bendrovės finansinių ataskaitų audito, vadovaujantis Tarptautiniais audito standartais, todėl negalime pareikšti nuomonės ir jos nereiškiame, ar Bendrovės pateiktos finansinės ataskaitos visais reikšmingais atžvilgiais teisingai pateikia Bendrovės finansinę būklę ir finansinius veiklos rezultatus, vadovaujantis Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, reglamentuojančiais buhalterinę apskaitą ir finansinių ataskaitų sudarymą, bei Verslo apskaitos standartais. * Tačiau, kaip nurodyta aukščiau pateiktų išvadų 17-19 punktuose, tyrimo eigoje buvo rasta pažeidimų, Bendrovėje pripažįstant pajamas ir sąnaudas, atsižvelgiant į kaupimo ir palyginimo principus, taip pat nustatyta Verslo apskaitos standartų reikalavimų nesilaikymo atvejų, be to, pastebėta ir kitų klaidų, sudarant Bendrovė finansines ataskaitas, už kurias pagal LR įstatymus atsakingas Bendrovės vadovas. Todėl pagrįstai kyla abejonių dėl teisingo Bendrovės finansinės būklės bei veiklos rezultatų atvaizdavimo finansinėse ataskaitose, kas galėtų būti nustatyta tik atlikus Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio auditą ir pateikus nepriklausomo auditoriaus išvadą.

Remiantis FAĮ 27 str., už įmonės finansinių ataskaitų pateikimą Juridinių asmenų registrui atsako įmonės vadovas. R. B. raštišku atsakymu, finansines ataskaitas Registrų centrui teikė UAB „Finansų valdymo agentūra". Kaip aprašyta 3.82 p., teikiant Registrų centrui Bendrovės 2007, 2008, 2009 ir 2010 metų finansines ataskaitas, kurios nebuvo patvirtintos visuotiniame akcininkų susirinkime, buvo nurodomos akcininkų susirinkimo protokolų, kurių iš viso nebuvo, datos.

Žemesnės instancijos teismas

Kaip aprašyta 3.90 - 3.97 p., Bendrovės vadovas nesilaikė LR Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo" patvirtintų kasos darbo organizavimo taisyklių (toliau -Taisyklės) reikalavimų, už kuriuos atsakingas yra vadovas ir kuriuos apibendrinami žemiau:

a. nebuvo pateikta Bendrovės vadovo patvirtinta tvarka, pagal kurią Bendrovėje būtų paskirti atskaitingi asmenys, galintys vykdyti atsiskaitymus grynais pinigais su trečiosiomis šalimis, ir nustatyta jų atsiskaitymo su buhalterija tvarka ir terminai (3.91p);

b. nebuvo pateiktas vadovo įsakymas, kuriuo būtų paskirtas darbuotojas kasos operacijoms atlikti (3.92 pastaba);

c. Bendrovės kasos knyga už laikotarpį nuo 2008 m. balandžio iki gruodžio mėn. imtinai nepasirašyta už kasos operacijų atlikimą atsakingo asmens (3.93 p);

d. Tam tikruose kasos išlaidų orderiuose (KIO) trūksta pinigų gavėjų parašų (3.94 pastaba), kas pagal minėtų Taisyklių 19 str. reiškia, kad pinigai nebuvo išmokėti, taip pat kai kuriais atvejais pinigai pagal KIO buvo išmokėti nepagrįstai, nes KIO nurodytas pagrindas neatitiko fakto (3.95 pastaba), kai kuriais atvejais trūko pinigus įnešusio asmens parašų (3.96 p.);

e. Beveik visi Bendrovės 2009 metų pradžios KIO neturi pagal minėtas Taisykles privalomo rekvizito - numerio arba numeris užrašytas pieštuku (3.97 p.).

Kaip aprašyta 3.98 pastaboje, Bendrovėje mūsų tiriamuoju laikotarpiu nebuvo atliekamos metinės inventorizacijos, kurios yra privalomos pagal LR Vyriausybės 1999-06-03 nutarimą Nr. 719 „D. I. taisyklių patvirtinimo" ir už kurių organizavimą bei atlikimą laiku yra atsakingas Bendrovės vadovas. Neatliekant turto ir įsipareigojimų straipsnių inventorizacijos, t.y. neturint faktinių turto ir įsipareigojimų apskaitos duomenų patvirtinimų, negalima nustatyti, ar tikrai Didžiosios knygos sąskaitų likučiai yra teisingi ir ar jais remiantis paruoštose Bendrovės finansinėse ataskaitose pateikta tikra ir teisinga Bendrovės finansinė būklė bei veiklos rezultatai.

Kaip aprašyta 3.99 -3.108 pastabose, tyrimo metu, peržiūrėjus Bendrovės pateiktas mokestines deklaracijas bei apskaitos duomenis, taip pat išanalizavus atitinkamus sandorius, buvo nustatyti tam tikri pažeidimai, susiję su mokesčių skaičiavimu ir deklaravimu Pridėtinės vertės mokesčio bei Gyventojų pajamų mokesčio srityse. Bendrovėje yra didelė rizika, kad mokesčių administratoriui atliekant Bendrovės mokestinį patikrinimą, gali būti papildomai priskaičiuotos mokėtinų mokesčių sumos, baudos ir delspinigiai, kas sąlygotų nuostolių Bendrovei padarymą ir veiklos rezultatų mažinimą.

Žemesnės instancijos teismas

Kaip aprašyta 3.109 pastaboje, Bendrovės vadovas pažeidė LR Darbo kodekso reikalavimus, nes kai kuriose darbo sutartyse trūko įrašų apie darbo sutarties nutraukimą.

Dėl UAB „Informacijos saugumo agentūra" valdymo organo - direktorės D. P. veiklos tyrimo laikotarpiu nuo 2011-09-01 iki 2011-12-31.

Kaip nurodyta 4.1. pastaboje, D. P., būdama Bendrovės direktore, priiminėjo sprendimus dėl kitų prievolių vykdymo, kurios nėra susijusios su ilgalaikio turto perleidimu, nuoma, įkeitimu ir kurių bendra vertė, neatsižvelgiant į sandorių skaičių ir trukmę, lygi arba didesnė nei 50.000 Lt, negavus visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimo, kaip kad reikalavo Bendrovės įstatų 47 punktas. Per nurodytą laikotarpį direktorė D. P. tokių pirkimų, atsižvelgiant į anksčiau vykdytų sandorių su tais pačiais tiekėjais tęstinumą, ir neturint visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimo, atliko už 1,18 mln. Lt, tokiu būdu viršydama savo, kaip Bendrovės direktorės, įgaliojimus priimdama sprendimus dėl prievolių vykdymo, nesilaikant galiojusių Bendrovės įstatų 47 punkto reikalavimų. D. P. vadovaujant bendrovei laikotarpiu nuo 2011 m. rigsėjo 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. tokių sandorių buvo sudaryta 13 ir visi jie pateikti ekspertės pateiktoje sandorių lentelėje (t.4, b.l. 132-133).

Ekspertė pateikė sandorių lentelę, kuriuos vykdė D. P. ir kurie buvo galimai nuostolingi Bendrovei, įvertinus jų metu patirtas sąnaudas arba negautas pajamas, kas mažina bendrovės veiklos rezultatus ir akcininkų nuosavybę. Tokių sandorių nustatyta nuostolių suma 49.822 Lt. (t.4., b.l. 153). Teismo posėdžio metu ekspertė J. R. papildomai paaiškino, kad tai yra tikrai įmonės patirti nuostoliai, nes pagal pateiktus dokumentus galėjo tai apskaičiuoti. Bendrovė už ataskaitų darbo biržai rengimą 2011 metais D. P. direktoriavimo laikotarpiu UAB „Finansų valdymo agentūra“ sumokėjo 24.000 Lt be V. E. nustatė, kad bendrovė, pasirinkusi UAB „Finansų valdymo agentūra“ teikti tokias paslaugas, lyginant su kitų įmonių pateiktais analogiškais pasiūlymais tokoms paslaugoms teikti, galimai patyrė 19.440 Lt nuostolį, kas sumažino Bendrovės veiklos rezultatą ir akcininkų nuosavybės dalį. (t.4, b.l. 134). D. P. vadovavimo bendrovei laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos už reklamos ploto nuomą iš UAB „Kauno nekilnojamojo turto agentūra“ Bendrovė galimai 27.120 Lt sumai padidino sąnaudas ir sumažino veiklos rezultatą bei akcininkų nuosavybės dalį (t.4, b.l. 133-134). Dėl 2011 m. lapkričio 30 d. pasirašyto susitarimo su UAB Juridinis faktas dėl 2011-11-17 sutarties Nr. 11/11/17-01 nutraukimo Bendrovė galimai negavo 3.262 Lt palūkanų pajamų, kas mažina Bendrovės veiklos rezultatus ir akcininkų nuosavybės dalį (t. 4, b.l. 135-136).

Ekspertės ataskaitoje taip pat nustatyta kiti pažeidimai:

a. Bendrovės vadovė nėra parinkusi ir įgyvendinusi apskaitos politikos, atsižvelgiant į konkrečias sąlygas, veiklos pobūdį ir vadovaujantis Verslo apskaitos standartais, tuo pažeidė BAĮ 9 str. reikalavimus, kas sąlygoja, jog apskaita Bendrovėje gali būti tvarkoma ne visai tinkamai;

b. Bendrovėje nėra oficialiai patvirtinta: a) kas ir kokius apskaitos dokumentus turi surašyti ir/ar pasirašyti; b) kokios formos ir turinio registrai bei kiek jų ir kaip turi būti naudojama; c) apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų saugojimo tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų, o rizika dėl apskaitos duomenų saugojimo perkelta ant apskaitą tvarkančios įmonės. Tuo pažeisti BAĮ 14, 16 ir 19 str. reikalavimai.

Kaip aprašyta 4.12. pastaboje, remiantis Finansinės atskaitomybės įstatymo (toliau -FAĮ) 4 str., visos įmonės, tvarkydamos apskaitą ir sudarydamos finansines ataskaitas, turi vadovautis bendraisiais apskaitos principais, kurių tarpe yra kaupimo ir palyginimo principai. Šių principų nesilaikymas sąlygoja ataskaitinio laikotarpio finansinio rezultato iškraipymą. Tyrimo dalyje (4.13-4.14 pastabose) ekspertė detaliau pateikė kaupimo ir palyginimo principų nesilaikymo atvejus Bendrovėje, kuriuos apibendrino žemiau:

a. Ekspertė negalėjo nustatyti konkrečių Bendrovės vykdytų projektų (suteiktų paslaugų) savikainos, nes Bendrovė išlaidas, tiesiogiai susijusias su konkrečios paslaugos teikimu, pripažindavo sąnaudomis pagal pirkimo dokumento datą, o nesusiedavo su pardavimo pajamų uždirbimu (4.13 p.);

b. Parduotų prekių (kompiuterinės technikos, programinės įrangos) įsigijimo savikaina ne visada buvo pripažinta sąnaudomis tuo laikotarpiu, kai vyko pardavimas (4.14 p.);

Kaip aprašyta 4.15- 4.23 pastabose, Bendrovėje tvarkant apskaitą ir sudarant finansines ataskaitas, nebuvo vadovaujamasi Verslo apskaitos standartų reikalavimais, kuriuos apibendrina žemiau:

a. Nebuvo laikomasi 11 VAS (Sąnaudos) reikalavimų, patirtas išlaidas teisingai priskiriant sąnaudų grupėms, nes sąnaudos ne visada buvo teisingai priskiriamos pardavimo savikainai ir veiklos sąnaudoms (4.15p.);

b. Nebuvo laikomasi 12 VAS (Ilgalaikis materialus turtas) reikalavimų pripažinti įsigytą turtą ilgalaikiu, jeigu jis tenkina nusistatytus kriterijus (4.16p.), kas sąlygoja neteisingą Bendrovės veiklos rezultatų atvaizdavimą finansinėse ataskaitose;

c. Bendrovėje neteisinga suma buvo atvaizduota gautos dotacijos, skirtos internetinei verslo valdymo sistemai sukurti ir įdiegti, panaudojimas (4.17 p.), kas įtakojo teisingo ataskaitinio laikotarpio veiklos rezultato atvaizdavimą finansinėse ataskaitose;

d. Nebuvo laikomasi 23 VAS (Turto nuvertėjimas) reikalavimų ir nebuvo atliktas įsigytų investicijų nuvertinimas (4.18 p.), kas sąlygoja neteisingą Bendrovės veiklos rezultatų atvaizdavimą finansinėse ataskaitose;

e. Bendrovėje nėra sudaromi atostoginių darbuotojams kaupiniai (31 VAS - Atlygis darbuotojui), kas sąlygoja neteisingą ataskaitinio laikotarpio veiklos rezultato atvaizdavimą finansinėse ataskaitose (4.20 p.);

f. Bendrovėje nebuvo tinkamai dokumentuojamos reprezentacinės išlaidos, materialinių vertybių nurašymai (4.21 - 4.22p.), todėl trūksta pagrindo šias išlaidas priskirti tam tikrų sąnaudų grupėms;

g. Bendrovėje buvo atliekami mokėjimai, neturint tam dokumentinio pagrindo, kas gali sąlygoti neteisingą atliktų išmokų apskaitymą bei atvaizdavimą finansinėse ataskaitose (4.23 pastaba).

Kaip aprašyta 4.25 - 4.28 p., buvo pastebėta ir kitų klaidų, sudarant Bendrovės finansines ataskaitas.

Remiantis BAĮ 17 str., finansinės ataskaitos sudaromos FAĮ nustatyta tvarka. Remiantis FAĮ 4 str., „finansinės ataskaitos turi būti sudaromos taip, kad tikrai ir teisingai parodytų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas, pinigų srautus". Remiantis AB| 37 str. 12 p. ir Bendrovės įstatų 46 p. 12 d. nuostatomis, už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą atsako Bendrovės direktorius. Remiantis FAĮ 19 str. finansines ataskaitas pasirašo įmonės vadovas. A. B. ir jos valdymo organų veiklos tyrimą, ekspertė neatliko Bendrovės finansinių ataskaitų audito, vadovaujantis Tarptautiniais audito standartais, todėl negali pareikšti nuomonės ir jos nereiškia, ar Bendrovės pateiktos finansinės ataskaitos visais reikšmingais atžvilgiais teisingai pateikia Bendrovės finansinę būklę ir finansinius veiklos rezultatus, vadovaujantis Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, reglamentuojančiais buhalterinę apskaitą ir finansinių ataskaitų sudarymą, bei Verslo apskaitos standartais. Tačiau kaip nurodyta aukščiau pateiktose išvadose, tyrimo eigoje buvo rasta pažeidimų, Bendrovėje pripažįstant pajamas ir sąnaudas, atsižvelgiant į kaupimo ir palyginimo principus, taip pat nustatyta Verslo apskaitos standartų reikalavimų nesilaikymo atvejų, be to, pastebėta ir kitų klaidų, sudarant Bendrovė finansines ataskaitas, už kurias pagal LR įstatymus atsakingas Bendrovės vadovas. Todėl pagrįstai kyla abejonių dėl teisingo Bendrovės finansinės būklės bei veiklos rezultatų atvaizdavimo finansinėse ataskaitose, kas galėtų būti nustatyta tik atlikus Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio auditą ir pateikus nepriklausomo auditoriaus išvadą.

Kaip aprašyta 4.31 p., Bendrovės vadovas nesilaikė LR Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo" patvirtintų kasos darbo organizavimo taisyklių (toliau - Taisyklės) reikalavimų, už kuriuos atsakingas yra vadovas ir kuriuos apibendrina žemiau:

a. nebuvo pateikta Bendrovės vadovo patvirtinta tvarka, pagal kurią Bendrovėje būtų paskirti atskaitingi asmenys, galintys vykdyti atsiskaitymus grynais pinigais su trečiosiomis šalimis, ir nustatyta jų atsiskaitymo su buhalterija tvarka ir terminai (4.32 p.);

b. nebuvo pateiktas vadovo įsakymas, kuriuo būtų paskirtas darbuotojas kasos operacijoms atlikti (4.33 pastaba).

Kaip aprašyta 4.34 p., Bendrovėje tiriamuoju laikotarpiu nebuvo atliekamos metinės inventorizacijos, kurios yra privalomos pagal LR Vyriausybės 1999-06-03 nutarimą Nr. 719 „D. I. taisyklių patvirtinimo" ir už kurių organizavimą ir atlikimą laiku yra atsakingas Bendrovės vadovas. Neatliekant turto ir įsipareigojimų straipsnių inventorizacijos, t.y. neturint faktinių turto ir įsipareigojimų apskaitos duomenų patvirtinimų, negalima nustatyti, ar tikrai Didžiosios knygos sąskaitų likučiai yra teisingi ir ar jais remiantis paruoštose Bendrovės finansinėse ataskaitose pateikta tikra ir teisinga Bendrovės finansinė būklė bei veiklos rezultatai.

Kaip aprašyta 4.35 - 4.36 p., tyrimo metu, peržiūrėjus Bendrovės pateiktas mokestines deklaracijas bei apskaitos duomenis, taip pat išanalizavus atitinkamus sandorius, buvo nustatyti tam tikri pažeidimai, susiję su mokesčių skaičiavimu ir deklaravimu Pridėtinės vertės mokesčio bei Gyventojų pajamų mokesčio srityse. Bendrovėje yra rizika, kad mokesčių administratoriui atliekant Bendrovės mokestinį patikrinimą, gali būti papildomai priskaičiuotos mokėtinų mokesčių sumos, baudos ir delspinigiai, kas sąlygotų nuostolių Bendrovei padarymą ir veiklos rezultatų mažinimą.

Kadangi ekspertės ataskaitoje nurodyta, kad UAB “Informacijos saugumo agentūra” organo – akcininkų susirinkimo nario ir UAB “Informacijos saugumo agentūta” valdymo organo – direktoriaus – Š. G. laikotarpiu nuo 2008-02-11 iki 2011-09-01 bei UAB “Informacijos saugumo agentūra” valdymo organo – direktorės D. P. laikotarpiu nuo 2011-09-01 iki 2011-12-31 veikla yra netinkama ir teismas tam pritaria, todėl yra pagrindas taikyti vieną iš priemonių, nurodytų CK 2.131 str. 1 d.

Ieškovo atstovas prašo taikyti visas tris priemones, kurias rekomendavo taikyti ekspertė:

1)Bendrovės direktorę D. P. pašalinti iš direktorės pareigų ir paskirti laikiną nepriklausomą Bendrovės direktorių, eisiantį pareigas iki kol Bendrovės akcininkų susirinkimo bus išrinktas naujas Bendrovės direktorius. Bendrovės laikinuoju direktoriumi prašo skirti bankroto administratorių A. V..

2) Bendrovės akcininko Š. G. sustabdyti balsavimo Bendrovės akcininkų susirinkime teisę dėl Bendrovės direktoriaus atšaukimo iš užimamų pareigų, jo atleidimo ir naujojo Bendrovės direktoriaus paskyrimo laikinai, iki bus atstatyti šioje Ataskaitoje numatyti pažeidimai, perduoti kitam Bendrovės akcininkui UAB „Ikolta".

3) Įpareigoti Bendrovę laikytis Bendrovės įstatų 47 punkto nuostatų ir toliau sandorius, sudarytus pažeidžiant Bendrovės įstatų 47 punkto reikalavimus, vykdyti tik gavus Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą, laikytis BAĮ 9 str. ir BAĮ 19 str., laikytis kaupimo ir palyginimo principų reikalavimų, vadovautis Verslo apskaitos standartų reikalavimais, laikytis LR Vyriausybės 2000-02-17 nutarimo Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo", LR Vyriausybės 1999-06-03 nutarimo Nr. 719 „D. I. taisyklių patvirtinimo", LR Pridėtinės vertės mokesčio ir LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymų reikalavimų, taip įgyvendinant CK 2.131 str. 1 d. 7 p. numatytas priemones, leisiančias išvengti tolesnių įstatymų pažeidimų.Įpareigoti Bendrovę atlikti metinių finansinių ataskaitų rinkinio auditą ir gauti nepriklausomo auditoriaus išvadą, taip įgyvendinant CK 2,131 str. 1 d. 7p. numatytas priemones, leisiančias nustatyti, kokie pažeidimai, susiję su metinėmis finansinėmis ataskaitomis, padaryti Bendrovėje, tikslu juos pašalinti.

CK 2.131 str. 1 d. numatyta: jeigu ekspertų ataskaitoje nurodyta, kad juridinio asmens (juridinio asmens valdymo organų ar jų narių) veikla yra netinkama, ir teismas tam pritaria, išklausęs šalių ir šio kodekso 2.130 straipsnyje nurodytų valstybės institucijų nuomones, teismas gali taikyti vieną iš šių priemonių: 1) panaikinti juridinio asmens organų sprendimus; 2) laikinai sustabdyti juridinio asmens valdymo organų narių įgaliojimus ar pašalinti asmenį iš valdymo organų narių; 3) paskirti laikinus juridinio asmens valdymo organų narius; 4) leisti nevykdyti tam tikrų steigimo dokumentų nuostatų; 5) įpareigoti pakeisti tam tikras steigimo dokumentų nuostatas; 6) laikinai perduoti juridinio asmens organo nario balsavimo teisę kitam asmeniui; 7) įpareigoti juridinį asmenį atlikti tam tikrus veiksmus ar jų neatlikti; 8) likviduoti juridinį asmenį ir paskirti likvidatorių. Taikydamas įstatymo išvardytas priemones, teismas yra nesaistomas pareiškėjo prašymo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas sprendžia, kad ieškovo suformuluoti prašymai tenkintini dalinai. Byloje aukščiau aptartų duomenų pagrindu darytina išvada, kad UAB „Informacijos saugumo agentūros“ direktorės D. P. veikla yra netinkama, todėl yra pagrindas D. P. pašalinti iš direktorės pareigų ir paskirti laikiną nepriklausomą Bendrovės direktorių eiti pareigas iki kol Bendrovės akcininkų susirinkimas išrinks naują bendrovės direktorių. Į bylą yra pateiktas A. V. sutikimas dėl UAB „Informacijos saugumo agentūra“ administravimo, kuriam yra suteikta teisė teikti įmonių bankroto administravimo bei įmonių restruktūrizavimo paslaugas (t. 5, b.l. 166-168), todėl yra pagrindas A. V. paskirti laikinai eiti UAB „Informacijos saugumo agentūra“ direktoriaus pareigas iki kol Bendrovės akcininkų susirinkimas išrinks naują bendrovės direktorių.

Sprendimui įsiteisėjus, apie priimtas priemones praneština Juridinių asmenų registrui (CK 2.131 str. 4 d.)

Byloje nustatyta, kad ieškovas UAB „Ikolta“ valdo 34 % UAB „Informacijos saugumo agentūros“ akcijų ir tai sudaro 34 % Bendrovės įstatinio kapitalo. Bendrovės akcininkais yra ieškovas ir atsakovas Š. G., atitinkamai valdantys 34 % ir 66 % Bendrovės akcijų. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad UAB „Ikolta“ Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1501-640/2014 iškelta bankroto byla, įmonės administratoriumi paskirtas UAB „Kitoks sprendimas“, nutartis neįsiteisėjusi. Nagrinėjamojoje byloje tiriamasis laikotarpis nuo 2008 m. vasario 11 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. Ieškovo pareikštas ieškinio pagrindas ir dalykas nukreiptas užkirsti kelią daryti įmonei žalą. Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartimi byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – uždrausta UAB „Informacijos saugumo agentūros“ vadovui priimti sprendimus dėl UAB „Informacijos saugumo agentūros“ prievolių, kurių bendra vertė, neatsižvelgiant į sandorių skaičių ir vykdymo trukmę, lygi arba didesnė nei 50 000 Lt, be UAB „Informacijos saugumo agentūros“ visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimo. (t.1, b.l. 147-149). Byloje nėra duomenų, kad teismo nustatytas draudimas būtų pažeistas. Teismas daro išvadą, kad ieškinio pareiškimo tikslai pasiekti taikant laikinąsias apsaugos priemones ir nušalinant nuo pareigų šiuo metu dirbančią direktorę, todėl kitų priemonių, numatytų CK 2.131 straipsnio 1 dalyje, tame tarpe bendrovės akcininko Š. G. balsavimo teisę laikinai perduoti UAB „Ikolta“, taikyti yra netikslinga.

Ieškovas UAB „Ikolta“ ryšium su bylos nagrinėjimu patyrė šias išlaidas: žyminio mokesčio 1392 Lt (t.1, b.l. 146 B), 726 Lt - už ekspertės dalyvavimą teismo posėdyje (t.5, b.l. 155-157), 726 Lt - už ekspertės pakartotinį dalyvavimą teismo posėdyje (t.7, b.l. 10), 8833 Lt - už ekspertizės atlikimą (t.3, b.l. 153).

Ieškovas UAB „Ikolta“ nurodo, kad taip pat turėjo 7500 litų advokato atstovavimo išlaidų (t. 5, b.l. 162-165). Į bylą yra pateikta atliktų darbų ir patirtų išlaidų išklotinė (t.5, b.l. 163). Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.16 p. ir 8.18 p. išklotinėje nurodyta 700 Lt suma už nuomonės pateikimą bei 500 Lt suma dėl atsiliepimo į pareiškimą dėl eksperto nušalinimo parengimo – mažintina iki po 120 Lt, bei už dalyvavimą 2012-04-03 (t.3. b.l. 50-57 – 2 val.), 2012-03-22 (t.2, b.l. 200, teismo posėdis atidėtas), 2013-07-01 ( t.5, b.l. 132-139 – 2 val.) teismo posėdžiuose prašoma priteisti 1500 Lt suma mažintina iki 600 litų. Sutinkamai su Rekomendacijų 2 p. nurodytais kriterijais apie tai, kad byla sudėtinga ir reikalaujanti specialių žinių, kitų patirtų išlaidų išklotinėje nurodytų piniginių sumų mažinti netikslinga, iš viso turėtų advokato atstovavimo išlaidų yra pagrindas priteisti 5900 Lt.

Kadangi byloje juridinio asmens valdymo organų veikla pripažinta netinkama, todėl yra pagrindas ieškovui priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, iš viso 17.577 Lt. (CPK 93, 98 str.). Kadangi atsakovas Š. G. juridinio asmens UAB „Informacijos saugumo agentūra“ direktoriumi dirbo žymiai ilgesnį laiką, todėl iš jo priteistina 2/3 dalys bylinėjimosi išlaidų, o iš D. P. 1/3 dalis šių išlaidų.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268-270 straipsniais

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. P. a.k. (duomenys neskelbtini) pašalinti iš UAB „Informacijos saugumo agentūra“ į.k. 300604384 direktorės pareigų.

UAB „Informacijos saugumo agentūra“ į.k. 300604384 laikinuoju direktoriumi paskirti A. V. a.k. (duomenys neskelbtini) iki kol UAB „Informacijos saugumo agentūra“ akcininkų susirinkimo nutarimu bus paskirtas naujas direktorius.

Sprendimui įsiteisėjus, pranešti apie jo įsigaliojimą Juridinių asmenų registrui.

Priteisti iš Š. G. a.k. (duomenys neskelbtini) 11718 (vienuolika tūkstančių septynis šimtus aštuoniolika) litų bei iš D. P. a.k. (duomenys neskelbtini) 5859 (penkis tūkstančius aštuonis šimtus penkiasdešimt devynis) litus turėtų bylinėjimosi išlaidų UAB „Ikolta“ į.k. 125329182.

Priteisti iš Š. G. a.k. (duomenys neskelbtini) 125 litus bei iš D. P. a.k. (duomenys neskelbtini) 62 litus pašto išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Teisėja Izolda Nėnienė