Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens J. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. V. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Irena Beliačic, J. V.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

4. Sprendimu 2018 m. balandžio 9 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas nebuvo pratęstas. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 4 d. nutartimi 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimą paliko nepakeistą. Pareiškėjo teigimu, 2018 m. balandžio 9 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės nustojo galioti 2019 m. lapkričio 4 d., kai teismas priėmė sprendimą. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalį laikinosios apsaugos priemonės taikomos iki bus priimtas teismo sprendimas dėl bylos esmės. Teismui priėmus sprendimą dėl bylos esmės, laikinosios apsaugos priemonės netenka galios įstatymo pagrindu.

5. Pažymėjo, kad antstolės priimtuose dokumentuose neteisingai nurodoma, jog išieškoma suma yra 5 492 Eur ir 113,90 Eur sudaro vykdymo išlaidos. Antstolės lentelėje nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d. J. V. turėjo būti sumokėtas 5 498 Eur išlaikymas ir iki 2020 m. liepos 1 d. jai pagal nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo išmokėta 3 597,82 Eur. Vien antstolės skaičiavimai rodo, kad ginčijamų patvarkymų priėmimo dieną skola negalėjo būti didesnė nei 1 894,18 Eur. Be to, iš antstolės paskaičiavimo matyti, kad paskutinį mėnesį imamas ne proporcingas 4 dienų išlaikymo dydis, o viso mėnesio išlaikymo dydis. Ginčijamų patvarkymų priėmimo metu pareiškėjo skola buvo apie 265,38 Eur, o antstolė nurodė, kad skola yra neva 5 492 Eur. Patvarkymuose nurodyta klaidinga skolos suma sukliudė pareiškėjui padengti skolą per raginimo terminą bei nepatirti jokių kitų papildomų išlaidų.

7. Antstolė 2020 m. liepos 28 d. patvarkymu skundą tenkino iš dalies – sumažino įsiskolinimą iš 5 498 Eur į 5316 Eur, skundą persiuntė teismui.

8. Nurodė, kad vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2-2367-391/2018. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 150 straipsnyje nurodyta, kad, teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu.

9. Pažymėjo, kad antstolės kontoroje vykdomos kitos vykdomosios bylos dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo. J. V. buvo persiųstas atliktas perskaičiavimas, visos lėšos, gautos nuo 2018 m. balandžio 1 d., buvo paskirstytos nepilnamečių vaikų išlaikymui. Antstolei atlikus perskaičiavimą, sumažėjo vaikų išlaikymo įsiskolinimas 3 597,82 Eur sumai. Antstolės teigimu, būtinosios vykdymo išlaidos paskaičiuotos teisingai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį esmė

Motyvuojamoji dalis

20. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, jog minėta nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl, apeliantės vertinimu, naikintina dėl šių priežasčių:

20.1. antstolė atliko teisingus paskaičiavimus dėl skolos dydžio;

20.2. pareiškėjas (skolininkas) J. V. iki 2020 m. gruodžio 7 d. apeliantei nėra sumokėjęs 3597,82 Eur sumos pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartį;

20.3. laikinojo išlaikymo įsiskolinimas privalo būti apskaičiuotas nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. birželio 4 d., nes Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis, kuria nuspręsta nepriteisti išlaikymo apeliantei įsigaliojo tik 2020 m. birželio 4 d. Vilniaus apygardos teismui priėmus sprendimą civilinėje byloje, nagrinėtoje apeliacine tvarka;

20.4. priimant Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 4 d. sprendimą nebuvo įvertintos pandemijos COVID-19 aplinkybės, todėl turėtų būti priteistas išlaikymas apeliantės iš pareiškėjo;

21. Prašo skirti pareiškėjui maksimalią baudą po 300 Eur už kiekvieną uždelstą dieną dėl vykdomosios bylos Nr. 0011/20/01232 nevykdymo ir laikinojo išlaikymo įsiskolinimo 5492 Eur negrąžinimo, juos skiriant apeliantei, pervedant juos į apeliantės sąskaitą. Taip pat prašo išreikalauti įrodymus iš pareiškėjo, dėl jo neva faktinės gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini). t. y. būsto nuomos, būsto panaudos sutartį su buto adresu (duomenys neskelbtini) savininke A. S., ar savininkės notariškai patvirtinto sutikimo, kad pareiškėjas J. V. gali gyventi jai priklausančiame bute adresu: (duomenys neskelbtini).

22. Apeliantė prašo iš pareiškėjo skubiai priteisti išlaikymą apeliantei minimalią mėnesinę algą (MMA) nuo 2020 m. sausio 1 d. MMA yra 607 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, iki vyriausiajam sūnui K. V., gimusiam 2014 m. gegužės 3 d. sueis 14 metų t. y. nuo 2020 m. birželio 4 d. iki 2028 m. gegužės 3 d. Išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Pinigus pervedant į apeliantės sąskaitą.

23. Prašo sustabdyti antstolio Gintauto Puodžiuko neteisėtą veiką prieš J. V. ir kitus antstolio veiksmus, pažeidžiančius Lietuvos Respublikoje galiojančius įstatymus.

24. Pareiškėjas J. V. atsiliepimu su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista.

25. Pažymi, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartyje, kuria buvo nustatytas laikinas apeliantės išlaikymas, nurodyta, kad laikinosios apsaugos priemonės – laikinas apeliantės išlaikymas yra priteisiamas nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki bus priimtas teismo sprendimas byloje.

26. Nurodo, jog 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimu buvo pripažinta, jog apeliantės reikalavimas dėl išlaikymo yra nepagrįstas, laikinųjų apsaugos priemonių dėl apeliantės išlaikymo taikymas nepratęstas, tuo tarpu dėl kitų byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių – dėl vaikų išlaikymo priteisimo ir dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo teismas nurodė, kad šios laikinosios apsaugos priemonės yra naikinamos tik teismo sprendimui įsiteisėjus, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas buvo pratęstas teismo sprendimu iki jo įsiteisėjimo.

27. Teigia, jog todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje visiškai pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad suinteresuoto asmens J. V. laikinas išlaikymas turi būti skaičiuojamas iki 2019 m. lapkričio 4 d. teismo sprendimo paskelbimo.

28. Anot pareiškėjo, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai skundžiamą antstolės patvarkymą panaikino visa apimtimi, konstatuojant, kad antstolė neturėjo teisėto ir faktinio pagrindo reikalauti iš pareiškėjo didesnės sumos, skirtos išlaikymui.

29. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visus faktinius duomenis bei norminį reglamentavimą, pagrįstai ir teisėtai visa apimtimi panaikino skundžiamus antstolės patvarkymus, nes antstolė turi iš naujo pagal įstatymų reikalavimus paskirstyti išieškotas lėšas tarp visų pirmosios eilės išieškotojų ir spręsti ar yra likusi skola už apeliantės išlaikymą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

30. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

31. Šios apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas tenkino pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamu atveju vertinamos aplinkybės, susijusios su antstolės priimtais 2020 m. birželio 30 d. raginimu įvykdyti sprendimą Nr. S-20-1145216 ir 2020 m. birželio 30 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimu vykdomojoje byloje Nr. 0011/20/01232 ir jų pagrįstumo patikrinimu. Atskirojo skundo nagrinėjimo objekto nesudaro anksčiau priimtų teismų sprendimų ir juose nustatytų aplinkybių peržiūrėjimo ir teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

32. CPK 315 straipsnyje įtvirtinta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

33. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatytos ribojimo išlygos. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018 54–55 punktai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-823/2020, 48 punktas).

34. Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė 129 priedus civilinėje byloje, tačiau neprašo jų priimti apeliacinės instancijos teisme, nepaaiškina šių priedų pateikimo būtinybės, todėl šie įrodymai nėra priimami ir dėl jų nepasisakoma.

Dėl atskirojo skundo esmės

35. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-215-981/2019 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-04503-2017-1) pagal apeliantės (ieškovės) ieškinį pareiškėjui (atsakovui) dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų bei pagal pareiškėjo priešieškinį apeliantei.

36. Nustatyta, jog minėtoje civilinėje byloje 2018 m. balandžio 9 d. nutartimi buvo tenkintas apeliantės (ieškovės) prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, be kita ko, laikino išlaikymo apeliantei priteisimo po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki bus priimtas teismo sprendimas byloje. Nutartis vykdyta skubiai.

37. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 24 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis buvo pakeista, sumažinant iš pareiškėjo apeliantei priteistą laikiną išlaikymą iki 200 Eur per mėnesį.

38. Nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimu atmetė apeliantės (ieškovės) reikalavimą dėl jos išlaikymo iš pareiškėjo (atsakovo) priteisimo. Pažymėtina, jog laikinųjų apsaugos priemonių, pritaikytų 2018 m. balandžio 9 d. nutartimi, iki bus priimtas teismo sprendimas byloje, taikymas nebuvo pratęstas. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 4 d. nutartimi apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas apeliantės (ieškovės) reikalavimą dėl išlaikymo jai priteisimo atmetė pagrįstai.

39. Nagrinėjamu atveju, 2020 m. birželio 29 d. buvo priimtas antstolės Irenos Beliačic (pasirašytas antstolės Jurgitos Bareikienės) patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-20-11-44818, kuriuo buvo priimtas vykdyti vykdomasis dokumentas – Teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Nr. e2-2367-391/2018 ir užvesta vykdomoji byla Nr. 0011/20/01232 bei pradėti vykdymo veiksmai dėl 5492 Eur sumos išieškojimo.

40. Be kita ko, 2020 m. birželio 30 d. buvo priimtas antstolės Irenos Beliačic (pasirašytas antstolės Jurgitos Bareikienės) raginimas įvykdyti sprendimą Nr. S-20-1145216 (toliau – raginimas įvykdyti sprendimą) bei 2020 m. birželio 30 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimas vykdomojoje byloje Nr. 0011/20/01232, kurie yra šios apeliacinės bylos nagrinėjimo objektu.

41. Raginime įvykdyti sprendimą pareiškėjas yra raginamas sumokėti 5492 Eur sumą kaip įsiskolinimą dėl laikino išlaikymo priteisimo bei 113,90 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 5605,90 Eur.

42. Pažymėtina, jog bylos duomenimis, antstolė laikiną išlaikymą apeliantei apskaičiavo laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d., t. y. nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartyje nurodyto termino iki bylos apeliacine tvarka išnagrinėjimo ir teismo sprendimo įsiteisėjimo nagrinėtoje byloje.

43. Pareiškėjas savo skunde, prašydamas panaikinti raginimą įvykdyti sprendimą ir 2020 m. birželio 30 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą vykdomojoje byloje Nr. 0011/20/01232 nurodo, jog laikinas išlaikymas turėjo būti paskaičiuotas iki teismo sprendimo nagrinėtoje byloje priėmimo, t. y. 2019 m. lapkričio 4 d. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį tenkino pareiškėjo prašymą nurodydamas, jog pirmosios instancijos teismui priėmus sprendimą, turi būti vykdomas teismo sprendimas, o ne nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė.

44. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šeimos santykių prigimtis ir teisinio reglamentavimo principai lemia, jog CK 3.65 įtvirtinta teisės norma laikytina bendrąja CK trečiosios knygos ,,Šeimos teisė“ normų reglamentuojamiems santykiams, kartu – specialiąja kitų įstatymų atžvilgiu, todėl teismas gali joje nurodytas priemones taikyti visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko teisėms. Teismas gali imtis CK 3.65 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis suinteresuotų asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva, kai būtina apsaugoti vaiko (vaikų) interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020, 29 punktas).

45. Pagal CK 3.65 straipsnio 1 dalį, teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Nagrinėjamu atveju buvo pritaikytos CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintos laikinosios apsaugos priemonės laikino išlaikymo iš vieno sutuoktinio priteisimas kitam sutuoktiniui.

46. CPK 282 straipsnio 1 dalis numato, jog skubaus vykdymo atveju teismo sprendimas ar nutartis (ar jų dalys) pradedami vykdyti dar jiems neįsiteisėjus. Skubiai vykdytinų sprendimų ar nutarčių apskundimas jų vykdymo nesustabdo. O to paties straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, jog teismas nukreipia skubiai vykdyti sprendimus ir nutartis dėl išlaikymo priteisimo.

47. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas nustatytas aplinkybes pažymi, jog sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas nukreipia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimo dalį, kuria pasisakyta dėl apeliantės (ieškovės) prašyto išlaikymo iš kito sutuoktinio (pareiškėjo) priteisimo nepagrįstumo, skubiai vykdyti, sprendimui dar neįsiteisėjus. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės, taikytos iki bus priimtas teismo sprendimas byloje nustoja galioti nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog nagrinėjamu atveju laikinas išlaikymas turi būti skaičiuojamas laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 4 d.

48. Iš antstolės vykdomojoje byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d. apeliantės laikinam išlaikymui yra sumokėjęs iš viso 3597,82 Eur sumą. Vertinant aplinkybę, jog antstolė apskaičiavo įsiskolinimo sumą nepagrįstai ilgam laikotarpiui, spręstina, jog pareiškėjo realiai egzistuojanti skola yra mažesnė, todėl ir antstolės būtinosios vykdymo išlaidos nepagrįstai apskaičiuotos nuo didesnės įsiskolinimo sumos, nei realiai egzistuojantis įsiskolinimas. Be kita ko, atsižvelgiant į tai, jog antstolė neteisingai apskaičiavo egzistuojančio pareiškėjo įsiskolinimo dydį, spręstina, jog buvo nepagrįstai raginama apmokėti didesnę įsiskolinimo sumą.

49. Vertinant aukščiau nurodytas aplinkybes, prieitina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė nagrinėjamos bylos aplinkybes, pagrįstai taikė galiojančias proceso ir materialinės teisės normas ir panaikino 2020 m. birželio 30 d. priimtą antstolės Irenos Beliačic (pasirašytas antstolės Jurgitos Bareikienės) raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-20-1145216 bei 2020 m. birželio 30 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą vykdomojoje byloje Nr. 0011/20/01232, o skundžiama nutartis teisėta ir pagrįsta. Kiti atskirojo skundo argumentai ir prašymai neturi teisinės reikšmės teismo padarytoms išvadoms, todėl dėl jų nepasisakoma. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

suinteresuoto asmens J. V. atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.