Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2021-01-13 · Administracinė byla Nr. eAS-17-415/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-01-13
Bylos Nr.
eAS-17-415/2021
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02658-2020-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjai
Gintaras Kryževičius (pirm.), Stasys Gagys, Ramutė Ruškytė
Pareiškėjas
L. Z. M.
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eAS-17-415/2021Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02658-2020-9Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2021 m. sausio 13 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. Z. M. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. Z. M. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja L. Z. M. 2020 m. spalio 27 d. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Prienų ir Birštono skyriaus 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimo Nr. 10S-30-(14.10.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui A. N.“ (toliau – ir Sprendimas) 1.5. papunktį, kuriame nurodyta, kad 0,9332 ha žemės vertė – 1 155 Eur, ir įpareigoti Tarnybos Prienų ir Birštono skyrių priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo atlyginant už žemę pinigais pagal rinkos kainą.

Pareiškėja, prašydama atnaujinti terminą skundui paduoti, teigė, kad ji Sprendimą apskundė netinkamoms institucijoms – Tarnybai ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, – nes neturi teisinio išsilavinimo ir yra senyvo amžiaus, apie netinkamą pasirinkimą buvo informuota Tarnybos 2020 m. sausio 21 d. raštu. Be to, Tarnybos Prienų ir Birštono skyriaus 2019 m. lapkričio 27 d. rašte, prie kurio pridėtas Sprendimas, nurodyta, jog šis sprendimas gali būti skundžiamas Tarnybos direktoriui, taigi, pareiškėja buvo suklaidinta. Vėliau dėl COVID-19 pandemijos, karantino sąlygų, garbaus amžiaus pareiškėja negalėjo tinkamai ginti savo teisių, nes buvo priversta saugotis socialinių kontaktų, būti izoliacijoje.

II.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. lapkričio 9 d. nutartimi nutarė neatnaujinti pareiškėjai L. Z. M. skundo padavimo termino ir atsisakyti priimti jos skundą.

Teismas nustatė, kad Sprendimas pareiškėjai atsiųstas 2019 m. lapkričio 27 d., todėl ji skundą teismui turėjo paduoti iki 2019 m. gruodžio 28 d. (2019 m. gruodžio 27 d. nedarbo diena). Pareiškėja skundą padavė 2020 m. spalio 27 d., praleisdama 30 dienų skundo padavimo terminą.

Teismas, spręsdamas dėl pagrindo atnaujinti skundo padavimo terminą, akcentavo teismų praktiką, kurioje pažymėta, jog asmens, prašančio atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą procesinį terminą, išsilavinimo lygis ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės (amžius, sveikatos būklė ir kt.) nėra veiksniai, savaime pripažintini svarbia termino praleidimo priežastimi. Pastebėta, kad pareiškėjos senyvas amžius nesutrukdė jai kreiptis į Tarnybos direktorių. Teismas pripažino, jog aplinkybė, kad Sprendime nenurodyta jo apskundimo tvarka, galėjo apsunkinti pareiškėjai galbūt pažeistų jos teisių gynybą, tačiau nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog pareiškėja buvo ėmusis visų priemonių tinkamai įgyvendinti savo teisę įstatymo nustatyta tvarka skųsti šį sprendimą. Tarnybos 2020 m. sausio 21 d. rašte Nr. 1SS-124-(7.5) pareiškėjai išsamiai išaiškinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 19 straipsnyje nustatyta sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo apskundimo tvarka, t. y. teisė Sprendimą apskųsti teismui. Pareiškėjos teiginiai, jog ji nesuprato, kad Sprendimas turi būti skundžiamas teismui, nelaikytini objektyvia priežastimi, sutrukdžiusia jai pasikonsultuoti su atstovu ir laiku paduoti skundą teismui. Teismas pabrėžė, kad karantinas Lietuvoje buvo paskelbtas nuo 2020 m. kovo 16 d. (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimas Nr. 207), todėl pareiškėja turėjo galimybę teisę į teisminę gynybą realizuoti iki karantino paskelbimo. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėja nebuvo pakankamai rūpestinga, nepateisinamai ilgą laiką delsė kreiptis į teismą, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad skundo padavimo terminas praleistas dėl objektyvių, nuo pareiškėjos valios nepriklausiusių priežasčių, ir atnaujinti šį praleistą terminą.

III.

Pareiškėja L. Z. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 9 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti skundo padavimo terminą, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, ir priimti skundą.

Pareiškėja mano, kad teismas išskyrė jos nurodytas priežastis atnaujinti skundo padavimo terminą į tris grupes (amžius, teisinių žinių stoka ir sprendimo apskundimo tvarkos nenurodymas, visuotinis karantinas), tačiau jas vertino atsietai viena nuo kitos, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas. Pareiškėjos amžius, teisinių žinių stoka ir sprendimo apskundimo tvarkos nenurodymas turi būti vertinami kartu, kadangi visos šios priežastys lėmė, kad pareiškėja nesuabejojo Tarnybos Prienų ir Birštono skyriaus 2019 m. lapkričio 27 d. rašte Nr. 10SD-3771-(14.10.104.) nurodytos Sprendimo apskundimo tvarkos teisingumu. Šiuo raštu pareiškėja buvo suklaidinta ir tai laikytina objektyvia priežastimi. Teismas taip pat netinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su paskelbtu karantinu, kadangi būtent dėl to pareiškėja neturėjo galimybės kreiptis dėl profesionalios teisinės pagalbos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ši teisė neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (įskaitant, be kita ko) pateikti skundą laikantis įstatymo numatytų skundų padavimo teismui terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015, 2020 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-333-502/2020).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pagal Atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytų institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos.

Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Sprendimą, priimtą 2019 m. lapkričio 21 d., skunde nurodydama, kad šis sprendimas jai buvo atsiųstas 2019 m. lapkričio 27 d. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėja, skundą teismui dėl Sprendimo panaikinimo paduodama 2020 m. spalio 27 d., praleido skundo padavimo terminą.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė teismui pareiškėjo prašymu atnaujinti skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-444-662/2018, 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-111-575/2019). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-854-624/2018, 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-224-438/2019). Asmens išsilavinimo lygis, teisinių žinių stoka, nesugebėjimas surašyti ir suprasti reikiamus procesinius dokumentus, lėšų samdyti advokatą neturėjimas, antrinės teisinės pagalbos nesuteikimas, amžius, liga ir panašios aplinkybės pačios savaime negali būti laikomos svarbia terminų praleidimo priežastimi, nes asmuo savo teises gali įgyvendinti per atstovą (žr., pvz., 2013 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-531/2013, 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1110-556/2015, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-641-624/2016, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-189-552/2020).

Pareiškėja pirmiausiai pažymi, jog ji yra senyvo amžiaus, neturi teisinio išsilavinimo ir nežinojo, jog, priėmus galutinį sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, ginčui dėl tokio sprendimo nėra taikoma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, jai nekilo abejonių dėl Tarnybos Prienų ir Birštono skyriaus 2019 m. lapkričio 27 d. rašte Nr. 10SD-3771-(14.10.104.) nurodyto teiginio, kad šis Prienų ir Birštono skyriaus raštas per 20 darbo dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Tarnybos direktoriui, todėl ji, nesutikdama su Sprendimu, skundą padavė ir Tarnybai, ir Žemės ūkio ministerijai (abu skundai gauti 2019 m. gruodžio 17 d.). Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog tai, kad pačiame Sprendime nebuvo nurodyta jo apskundimo tvarka, galėjo apsunkti galimybę pareiškėjai ginti galbūt pažeistas savo teises, tačiau teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad Tarnyba 2020 m. sausio 21 d. rašte Nr. 1SS-124-(7.5) pareiškėjai išsamiai išaiškino sprendimų dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo apskundimo tvarką. Šiame rašte Tarnyba aiškiai nurodė, jog pareiškėja, manydama, kad Sprendimu buvo pažeistos A. N. ar jos pačios teisės ir (ar) teisėti interesai, turi teisę šį sprendimą skųsti tiesiogiai teismui, ir pateikė detalų tokios pozicijos pagrindimą teisės normomis, be kita ko, nurodydama tokio skundo padavimo terminą (per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos) bei galimybę teikti teismui prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Pareiškėja nei skunde, nei atskirajame skunde nepateikia jokių pretenzijų dėl Tarnybos 2020 m. sausio 21 d. rašte nurodytos Sprendimo apskundimo tvarkos, jos aiškumo.

Pareiškėja teigia, kad vėliau ji negalėjo pateikti skundo teismui dėl grėsmių ir apribojimų, susijusių su COVID-19 pandemija, tarp jų – paskelbtu karantinu. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas pagrįstai pabrėžė, jog karantinas Lietuvoje buvo paskelbtas nuo 2020 m. kovo 16 d. (Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimas Nr. 207). Pareiškėja nenurodė jokių veiksmų, kurių ji ėmėsi laikotarpiu nuo Tarnybos 2020 m. sausio 21 d. rašto gavimo iki karantino pradžios, taip pat konkrečių kliūčių minėtu laikotarpiu ar vėliau įgyvendinti savo teises pačiai arba pasitelkiant atstovus. Be to, Lietuvoje nebuvo karantino režimo laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 17 d. iki 2020 m. lapkričio 6 d. (Vyriausybės 2020 m. gegužės 27 d. nutarimas Nr. 575 ir 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimas Nr. 1226). Esant tokioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja skundo padavimo terminą praleido 10 mėnesių, pareiškėjos elgesys negali būti laikomas atitinkančiu atidaus ir rūpestingo elgesio standartus.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai pripažino, jog pareiškėjos nurodytos skundo padavimo termino praleidimo priežastys nėra objektyvios ir nepriklausiusios nuo jos valios, ir atsisakė atnaujinti šį praleistą terminą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos L. Z. M. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys GagysGintaras KryževičiusRamutė Ruškytė