- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-25
- Bylos Nr.
- e2A-179-372/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01354-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Atsakovas
- H. Š.
- Ieškovas
- H. Š.
- Trečiasis asmuo
- K. Š.
- Kategorijos
- 2.3.4.2Vaikų teisės ir pareigos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo H. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3823-650/2019 pagal ieškovės H. Š. ieškinį atsakovui H. Š., trečiajam asmeniui K. Š. dėl paramos pilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo ir atsakovo H. Š. priešieškinį ieškovei H. Š. dėl nepagrįstai gautų pajamų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė H. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui H. Š. dėl paramos pilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, teismo prašė: 1) pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. civilinėje byloje Nr. e2-9451-1004/2017 sprendimu iš atsakovo H. Š. priteisto pilnamečiam vaikui H. Š. po 85,00 Eur išlaikymo dydį ir nustatyti, kad tėvas H. Š. teiks materialinę paramą pilnamečiam vaikui H. Š. kas mėnesį mokėdamas periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur nuo ieškinio padavimo į teismą dienos iki ieškovė mokysis pagal profesinio ugdymo programą pirmajai kvalifikacijai įsigyti arba iki studijuos aukštojoje ar aukštesniojoje mokykloje iki jai sueis 24 metai, t. y. padidinti išlaikymą vaikui 115 Eur; 2) priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad ji yra atsakovo ir trečiojo asmens K. Š. dukra, kuri nuo 2017 metų rugsėjo mėn. iki 2018 m. rugpjūčio 8 d. studijavo (duomenys neskelbtini) pirmosios pakopos koleginių studijų socialinio darbo studijų programos nuolatinės formos 1 kurse, o nuo 2018 m. rugpjūčio mėn. 8 d. ieškovė sudarė sutartį su (duomenys neskelbtini) dėl studijų teisės fakultete, nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. pradėjo studijuoti teisės fakulteto 1 kurse, vientisosiose nuolatinėse studijose, dieniniame skyriuje, valstybės nefinansuojamoje studijų vietoje, todėl mokslų metu neturi galimybės dirbti.
3. Ieškovė nurodė, kad Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-9451-1004/2017 priteisė iš atsakovo 85,00 Eur, mokamus kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki ieškovė mokysis (duomenys neskelbtini) pirmosios pakopos koleginių studijų socialinio darbo studijų programos nuolatinės formos programoje, t. y. iki 2020 m. birželio 30 d. Šis teismo sprendimas buvo apskųstas, tačiau Šiaulių apygardos teismas 2018 m. kovo 29 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
4. Ieškovė nurodė, kad pasikeitė tam tikros aplinkybės, sąlygojusios kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo: ieškovė pakeitė studijas, kurių ieškovė nuolat siekė, tačiau pastarosios yra valstybės nefinansuojamos; ieškovės mama nuo 2019 m. sausio 1 d. tapo bedarbe; ženkliai padidėjo ieškovės finansiniai poreikiai dėl besikeičiančių kainų, pasikeitusios būsto nuomos kainos, mokėjimų už būtiną interneto ryšį.
5. Ieškovė nurodė, kad didžiąją dalį finansinės paramos jai skiria seneliai, prisideda mama, dėl lėšų stokos tenka atsisakyti būtinų daiktų bei paslaugų; iki bylos iškėlimo teisme dienos atsakovo buvo prašoma prisidėti būtina paramos suma, tačiau atsakovas mano, jog prisideda pakankamai, todėl į raginimus nereaguoja.
6. Ieškovė nurodė, kad jos poreikių tenkinimui, t. y. maistui, aprangai, avalynei, vaistams / vitaminams, lavinimosi priemonėms, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui reikalinga suma sudaro ne mažiau kaip 500 Eur, todėl dalį jų turi dengti atsakovas, kuris išlaikytinių neturi, turi registruotino turto, yra sveikas bei dirbantis. Ieškovės vertinimu, 200 Eur išlaikymo dydis yra adekvatus tiek atsakovo finansinėms galimybėms, tiek atsižvelgiant į paslaugų bei prekių kainas.
Atsiliepimas
7. Trečiasis asmuo K. Š. atsiliepime nurodė, kad su ieškovės ieškiniu visiškai sutinka.
Šalies argumentai
8. Atsakovas H. Š. pateikė priešieškinį, kuriame prašė: 1) ieškovės ieškinį atmesti; 2) priteisti iš ieškovės 680 Eur nepagrįstai gautų pajamų; 3) priteisti iš ieškovės įstatymo nustatytas procesines palūkanas nuo priešieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo; 4) priteisti iš ieškovės įstatymo nustatytas kompensacines palūkanas už laikotarpį nuo 2018 m. liepos mėn. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsiliepimas
9. Atsakovas nurodė, kad nuo Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sprendimo priėmimo, kuriame buvo išspręstas H. Š. ieškinys dėl pilnamečio vaiko išlaikymo, faktinės aplinkybės, susijusios su jo finansiniais įsiskolinimais ir gaunamomis pajamomis, nėra pasikeitusios. Atsakovas pažymėjo, kad per šį laikotarpį nėra pakeitęs tarnybos vietos, nėra gavęs aukštesnio karinio laipsnio, tarnybos užmokestis yra vienintelis pajamų šaltinis, nėra pasikeitusios jo finansinės įplaukos, finansiniai įsipareigojimai nėra esmingai pasikeitę. Atsakovas akcentavo, kad 2017 m. rugpjūčio 21 d. ieškinyje ir 2019 m. vasario 25 d. ieškinyje ieškovė nurodė savo esme analogiškas aplinkybes, kurioms esant, prašoma materialinė parama pilnamečiam vaikui. Esminiai dviejų ieškinių faktinių aplinkybių skirtumai yra tai, kad pasikeitė ieškovės studijų vieta ir studijų kryptis bei prašomas išlaikymo dydis.
10. Atsakovas nurodė, kad 2017 m. liepos 25 d. ieškovė sudarė sutartį su (duomenys neskelbtini) ir nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. pradėjo studijuoti pagal nuolatinių studijų formos programą. 2018 m. rugpjūčio 8 d. ieškovė sudarė sutartį su (duomenys neskelbtini) ir nuo 2018 m. rugsėjo 3 d. pradėjo studijuoti pagal nuolatinių studijų formos programą. Atsakovas pažymėjo, kad jis tinkamai vykdė teismo sprendimą ir iki 2019 m. vasario mėn. imtinai, periodinėmis išmokomis teikė nustatyto dydžio išlaikymą. Apie tai, kad ieškovė nutraukė studijas (duomenys neskelbtini) pagal pirmosios pakopos koleginių studijų socialinio darbo studijų programą atsakovas nebuvo informuotas, be to, ieškovė per visą studijų laikotarpį jokiais būdais bei formomis neinformavo apie tai, kaip jai sekasi. Atsakovas nurodė, kad paskutinis (duomenys neskelbtini) studijų mėnuo buvo 2018 m. birželis (studijos aukštosiose mokyklose vasaros periodu įprastai nevyksta), todėl išlaikymo teikimas turėjo būti nutrauktas nuo 2018 m. liepos mėn. Atsakovo vertinimu, ieškovė, neinformuodama apie studijų vietos ir krypties pakeitimą, elgėsi nesąžiningai, be jokio teisinio pagrindo įgijo 680 Eur pajamų (8 mėn. po 85 Eur, nuo 2018 m. liepos mėn. iki 2019 m. vasario mėn.).
11. Atsakovas nurodė, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo nuspręsta, kad išlaikymas turi būti mokamas ne šiaip, kol ieškovė studijuos aukštojoje mokykloje, o teismas nustatė, kad atsakovas periodines išmokas privalo mokėti tol, kol ieškovė studijuos konkrečioje aukštojoje mokykloje, pagal konkrečią studijų programą.
12. Atsakovas nurodė, kad atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192¹ straipsnio 1 dalies nuostatas laikytina, kad ieškovės pirmasis siektinas aukštasis išsilavinimas buvo (duomenys neskelbtini) pagal pirmosios pakopos koleginių studijų socialinio darbo studijų programą, ir ji šio pirmojo aukštojo išsilavinimo siekė vienerius metus, tad ieškovės studijos (duomenys neskelbtini) pagal teisės krypties programą nelaikytinos pirmosiomis, todėl negalima įpareigoti atsakovą teikti išlaikymą ir tuo labiau jį didinti. Studijos (duomenys neskelbtini) pagal atitinkamas studijų programas laikytinos tos pačios pakopos, todėl ieškovė turi prisiimti su studijų keitimu susijusias pasekmes.
13. Atsakovas nurodė, kad ieškovės teigimu, ji kreipėsi dėl paskolos gavimo studijoms apmokėti, tačiau nėra duomenų dėl paskolos gavimo, jų sąlygų, terminų ir kitos svarbios informacijos bei nėra aišku, kodėl nebuvo prašoma paskola kitoms, su studijų vykdymu susijusioms išlaidoms padengti. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovė yra 20 metų amžiaus, jos poreikiai dar tik besiformuojantys, ji turi vienintelį finansinį įsipareigojimą – paskolą studijoms, kuri gauta lengvatinėmis, valstybės remiamomis sąlygomis, todėl perdėtas požiūris į finansinių įsipareigojimų prisiėmimą neturėtų būti perkeltas atsakovui.
14. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovė turi savarankiškai prisiimti visas su studijų vietos ir studijų krypties keitimu susijusias rizikas ir pasekmes, taip pat ir padidėjusias išlaidas dėl mokamų studijų, bei su tuo susijusias kitas išlaidas. Ieškovė laisva valia pasirinko mokamas studijas, o kodėl nebuvo tęsiamos studijos (duomenys neskelbtini), atsakovui nėra žinoma. Be to, ieškovė, studijuodama (duomenys neskelbtini), įgijo studijavimo patirties, turėjo išmokti tinkamai paskirstyti studijoms ir pasiruošimo joms būtiną laiką, o laisvą laiką skirti piniginių lėšų uždarbiui, tad vien tai, kad ieškovė nori visą turimą laiką skirti studijoms, teismo neturėtų būti laikytinas pakankamas pagrindas patenkinti jos reikalavimą. Be to – ieškovės ieškinyje nurodytos mėnesinės išlaidos nėra pagrįstos faktiniais įrodymais, todėl nelaikytinos pateisinančiomis esamo ir tuo labiau prašomo didesnio išlaikymo būtinumą ir pagrįstumą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
15. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimu ieškovės ieškinys ir atsakovo priešieškinis tenkinti iš dalies. Teismas nusprendė priteisti iš atsakovo H. Š. išlaikymą (paramą) ieškovei H. Š. po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme (2019-02-26) iki kol ji mokysis pagal profesinio ugdymo programą pirmajai kvalifikacijai įsigyti arba iki studijuos aukštojoje ar aukštesniojoje mokykloje ir bus ne vyresnė negu 24 metų, ieškovės išlaikymui skirtas lėšas pervedant į jos atsiskaitomąją sąskaitą; priteisti iš atsakovo ieškovei 220 Eur išlaikymo įsiskolinimą už mokymosi laikotarpį nuo 2018-09-01 iki 2019-02-25, o iš ieškovės atsakovui H. Š. 170,00 Eur be pagrindo gautų lėšų pragyvenimui už 2018 metų liepos ir rugpjūčio mėnesius, ir šias priešpriešines piniginių lėšų sumas tarpusavyje šalims įskaičius, priteisti galutinį 50,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą iš atsakovo ieškovei, išlaikymo įsiskolinimui skirtas lėšas pervedant į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą; priteisti iš atsakovo 441 Eur išlaidų už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, 41,00 Eur žyminio mokesčio valstybei ir 3,74 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų; priteisti iš ieškovės atsakovui 55,00 Eur bylinėjimosi išlaidų; likusias ieškinio ir priešieškinio dalis atmesti.
16. Teismas iš dalies sutiko su atsakovo argumentais, kad ieškinio dalykas ginčo atveju nėra tinkamai suformuluotas, nes ieškovė prašo padidintos paramos, pakeičiant 2017 m. lapkričio 14 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimu priteistą išlaikymą (kuriuo išlaikymas ieškovei buvo nustatytas aiškiai apibrėžtomis sąlygomis, t. y. iki kol ieškovė mokysis (duomenys neskelbtini) pirmosios pakopos koleginių studijų socialinio darbo studijos programos nuolatinės formos programoje). Teismas nurodė, kad iš ieškinio turinio ir šalių pozicijų yra akivaizdu, kad ieškovė siekia išlaikymo sau, kaip pilnamečiam asmeniui, priteisimo CK 3.192¹ straipsnio pagrindu. Teismas sprendė, kad ieškinio netenkinimas vien formaliu pagrindu dėl netinkamai suformuluoto reikalavimo verstų ieškovę inicijuoti kitą bylą, kas prieštarautų proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principams, todėl, įvertinęs šeimos santykių bylos specifiką, ieškinio pagrįstumą, ieškovės ieškinį vertino realiai siektino reikalavimo aspektu, t. y. dėl išlaikymo (paramos) ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ieškovei iš atsakovo.
17. Teismas vertino, kad ieškovė siekia pirmojo aukštojo mokslo išsilavinimo, kuris ateityje užtikrins galimybę būti potencialiu darbo rinkos subjektu ir uždirbti pinigines lėšas pragyventi, studijos pakeistos aukštesnio lygmens mokymo įstaigoje (iš aukštojo neuniversitetinio į aukštąjį universitetinį). Teismas nurodė, jog ieškovė nėra sulaukusi 24 metų, todėl atitinka CK 3.192¹ straipsnio nuostatas, t. y. ji mokosi aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresnė negu 24 metų.
18. Teismas darė išvadą, kad nors ieškovė ir turi teisę į paramą, nes dėl dieninės studijų formos negali savęs išlaikyti, tačiau ji nėra išnaudojusi visų galimybių pati pasirūpinti bent dalimi savarankiškų lėšų, reikalingų pragyvenimui, nors šios aplinkybės savaime nešalina tėvų paramos ieškovei būtinumo, o tik yra reikšmingos, iš esmės nustatant konkretų priteistiną ieškovei paramos dydį. Teismas sprendė, kad ieškovės nurodytos išlaidos dėl būtiniausių poreikių tenkinimo 520 Eur per mėnesį yra pagrįstos ir nustatęs, kad atsakovo mėnesio pajamoms išaugus, o kreditoriniams įsipareigojimams sumažėjus, atsižvelgęs į tai, kad ieškovė yra vienintelis atsakovo vaikas, darė išvadą, kad atsakovas yra finansiškai pajėgus teikti didesnę nei 85,00 Eur kasmėnesinę paramą savo besimokančiai dukrai. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, kad ieškovė neišnaudojo visų galimybių gauti papildomų pajamų universitetinėms studijoms ir pragyvenimui, jog didžiąja dalimi visus jos poreikius kas mėnesį dabar užtikrina trečiasis asmuo (motina) ir ieškovės seneliai, o atsakovo turtinė padėtis per du metus yra pagerėjusi, bei atsižvelgdamas į ieškovės poreikių ir atsakovo materialinės padėties proporcingumo principą, sprendė, kad yra pagrindas iš dalies tenkinti ieškinį ir iš atsakovo ieškovei priteisti po 150,00 Eur išlaikymą (paramą) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. 2019 m. vasario 26 d.
19. Teismas nurodė, kad atsakovo pareiga teikti išlaikymą (paramą) pagal 2017 m. lapkričio 14 d. teismo sprendimą baigėsi 2018 m. birželio 30 d., t. y. tuomet, kada ieškovė nutraukė studijų sutartį su (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, kad nors ieškovės sutartis su (duomenys neskelbtini) pasirašyta 2018 m. rugpjūčio 8 d., tačiau reali studijų pradžia – 2018 m. rugsėjo 1 d., todėl laikė, kad atsakovas neturėjo pareigos teikti išlaikymo ieškovei 2018 metų liepos ir rugpjūčio mėnesiais. Atsižvelgdamas į tai, atsakovo priešieškinį tenkino iš dalies ir iš ieškovės atsakovui priteisė 170 Eur (2x85 Eur) nepagrįstai gautų išlaikymo išmokų. Teismas vertino, kad iš atsakovo turėtų būti priteistas ieškovės naudai išlaikymo (paramos) įsiskolinimas (220 Eur) nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. (studijų duomenys neskelbtini) iki ieškinio teismui pateikimo dienos.
20. Teismas, pripažinęs ieškovės teisę į išlaikymą (paramą), kol ji mokysis pagal profesinio ugdymo programą pirmajai kvalifikacijai įsigyti arba iki studijuos aukštojoje ar aukštesniojoje mokykloje, tačiau ne ilgiau nei ieškovei sueis 24 metai, atmetė priešieškinio argumentus, kad atsakovas nebeturi pareigos ieškovei teikti paramą, kai ji pakeitė studijų kryptį ir pradėjo mokytis (duomenys neskelbtini), todėl sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti priešieškinio reikalavimo dėl ieškinio atmetimo bei 680,00 Eur, kaip ieškovės nepagrįstai gautų pajamų, priteisimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
21. Apeliaciniame skunde atsakovas (apeliantas) H. Š. prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės; atmesti ieškovės H. Š. ieškinį dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo; tenkinti atsakovo H. Š. priešieškinį ir priteisti iš ieškovės H. Š. atsakovo H. Š. naudai 680,00 Eur nepagrįstai gautų pajamų; priteisti iš ieškovės H. Š. atsakovo H. Š. naudai 200,00 Eur dydžio patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
21.1. Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 14 d. sprendimu išlaikymo ieškovei priteisimą susiejo su jos studijomis (duomenys neskelbtini), tačiau ieškovė šias studijas nutraukė 2018 m. birželio mėn., o nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. pradėjo studijas (duomenys neskelbtini). Ieškovė pareiškė ieškinį ne iš naujo priteisti jai išlaikymą nuo studijų (duomenys neskelbtini) pradžios, bet prašė padidinti jau priteistą 85,00 Eur dydžio išlaikymą. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas neatmetė ieškovės ieškinio, o priėmė sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, t. y. priteisė ne tik išlaikymą, bet ir išlaikymo įsiskolinimą nuo 2018 m. rugsėjo 1 d., t. y. nuo dienos, kai ieškovė pradėjo mokytis (duomenys neskelbtini). Teismas tokį savo sprendimą motyvavo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 376 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata. Ieškovė yra pilnametė, todėl viešasis interesas neegzistavo, be to, ji buvo atstovaujama profesionalios teisininkės, kuri ir formulavo ieškinio pagrindą ir dalyką. Teismas galėjo nebent pasiūlyti ieškovei patikslinti ieškinį, tačiau pasisakė dėl reikalavimo, kuris nebuvo reiškiamas ieškinyje, tokiu būdu pažeisdamas šalių lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principus, kadangi atsakovas negalėjo atsikirtinėti ir tinkamai įgyvendinti savo įrodinėjimo pareigos dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
21.2. Atmetus ieškovės ieškinį, privalėjo būti pilnai patenkintas atsakovo priešieškinis, kadangi nustačius, jog atsakovui pareiga teikti išlaikymą ieškovei pasibaigė tada, kai ieškovė nutraukė studijas (duomenys neskelbtini), jis nebeprivalėjo teikti jai išlaikymo. Atsakovas net 8 mėnesius mokėjo po 85,00 Eur dydžio išlaikymą ieškovei, nors tam nebuvo jokio teisinio pagrindo, dėl ko ieškovė nepagrįstai gavo 680 Eur dydžio išlaikymo išmokų.
21.3. Nuo 2017 m. lapkričio 14 d. priimto Šiaulių apylinkės teismo sprendimo atsakovo turtinė padėtis nepakito, be to, ieškovė neišnaudojo visų galimybių gauti pajamas, studijų pradžioje galėjo derinti darbą ir studijas, ji turi laisvo laiko ir gali jo metu dirbti ir gauti pajamas, o jos mokymosi negalima laikyti pažangiu, todėl nebuvo pagrindo priteisti didesnio nei 85,00 Eur dydžio išlaikymo iš atsakovo ieškovės naudai.
21.4. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad iš atsakovo turėtų būti priteistas ieškovės naudai ir išlaikymo (paramos) įsiskolinimas nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki ieškinio teismui pateikimo dienos – 2019 m. vasario 26 d., t. y. 900 Eur (150 x 6 mėn.). Kadangi atsakovas ieškovei minėtu laikotarpiu mokėjo išlaikymą po 85,00 Eur aštuonis mėnesius (nuo 2018 m. liepos mėn. iki 2019 m. vasario mėn.), šia suma buvo sumažintas ieškovei priteisto išlaikymo įsiskolinimas iki 220 Eur. Su tokiu teismo vertinimu atsakovas taip pat nesutinka, kadangi ieškovė šioje civilinėje byloje niekada nereiškė reikalavimo priteisti išlaikymo įsiskolinimą ar išlaikymą nuo tos dienos, kai ji pradėjo mokytis (duomenys neskelbtini) iki civilinės bylos iškėlimo. Atsakovas laikotarpiu nuo 2018-09-01 iki 2019-02-26 teikė išlaikymą po 85,00 Eur per mėnesį, vykdydamas 2017 m. lapkričio 14 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimą ir nežinodamas, kad ieškovė nutraukė studijas (duomenys neskelbtini) ir nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. pradėjo studijuoti (duomenys neskelbtini) visai kitos pakraipos studijose. Tai ne tik rodo nesąžiningą ieškovės elgesį, bet ir pažeidžia atsakovo teisėtų lūkesčių bei teisinio tikrumo principą. Ieškovė net neįrodinėjo savo poreikių už laikotarpi nuo 2018-09-01 iki 2019-02-26, o atsakovas savo ruožtu negalėjo tinkamai atsikirtinėti į tokį ieškovės reikalavimą, kuris jam niekada nebuvo pareikštas.
21.5. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovo valstybės naudai priteisė 441,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovės atsakovo naudai – 55,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas turėjo nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, kadangi šioje civilinėje byloje ieškovės elgesys nebuvo sąžiningas, todėl iš atsakovo apskritai neturėjo būti priteistos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė nepranešė atsakovui, kad nutraukė studijas (duomenys neskelbtini), o vėliau įstojo mokytis (duomenys neskelbtini), ieškovė nutylėjo apie studijų krypties pakeitimą dar 2019 m. sausio 29 d. siųsdama pasiūlymą dėl išlaikymo padidinimo, ieškovė netinkamai suformulavo ieškinio dalyką, dėl ko buvo pažeistas procesinio lygiateisiškumo principas ir atsakovas negalėjo tinkamai atsikirtinėti į ieškovės argumentus.
Atsiliepimas
22. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė H. Š. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas už ieškovei valstybės suteiktas teisines paslaugas. Atsiliepimas grindžiamas šias esminiais argumentais:
22.1. Teismas turi teisę atlikti CPK 376 straipsnyje nustatytus veiksmus, siekdamas apginti socialiai pažeidžiamų šeimos narių interesus; įstatyme nėra nurodyta, ar tas šeimos narys privalo būti pilnametis ar ne, tad atsakovo argumentai, kad ieškovė nepatenka į asmenų sąrašą, kuriam gali būti taikomas CPK 376 straipsnis, yra nepagrįsti. Be to, ieškovė šiuo metu yra studijuojantis asmuo, patenkantis į CK 3.192¹ straipsnio 4 dalyje nustatytą reglamentavimą, ji turi abu tėvus, siekia įgyti išsilavinimą, ateityje turėti tinkamas pajamas bei nebūti valstybės išlaikomu asmeniu, mokėti mokesčius ir taip prisidėti prie valstybės gerovės, o tai jau yra viešasis interesas.
22.2. Nesutiktina su atsakovo pozicija, kad teismui be pagrindo pritaikius CPK 376 straipsnio nuostatas, atsakovas neteko galimybės atsikirsti ir tinkamai įgyvendinti savo įrodinėjimo pareigos dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Šie atsakovo teiginiai yra tik deklaratyvūs, atsakovas nenurodo, ką tokio būtų pateikęs ir/ar nurodęs, kas būtų turėję reikšmės teismui priimti kardinaliai priešingą sprendimą.
22.3. Pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, šiuo atveju nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Teismas sprendė, jog reikalavimas šioje byloje turėtų būti ne dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, o dėl priteisimo iš naujo, nes pasikeitė mokymosi įstaiga; be to, teisingai ir sąžiningai nurodė, kad šis naujasis išlaikymo priteisimas turi būti nuo tada, kai asmuo pradėjo studijas (duomenys neskelbtini), kaip tai numato ir CK 3.200 straipsnis.
Žemesnės instancijos teismas
22.4. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos medžiagą, šalių pasisakymus ir nustatė, kad ieškovei yra būtina abiejų tėvų parama bei tai, kad jos galimybės dirbti ir visiškai save išlaikyti yra ženkliai apribotos. Atsakovas turi finansines galimybes prisidėti prie savo dukters poreikių tenkinimo didesne nei 85,00 Eur suma, o atsakovė dėl studijų formos ir dalyko, siekdama gerų rezultatų, nepajėgi dirbti ir taip prisidėti prie savo poreikių tenkinimo.
22.5. Šioje byloje ieškovės elgesys buvo tinkamas ir sąžiningas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atsakovo (apelianto) apeliacinis skundas netenkintinas.
23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
24. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė H. Š. (duomenys neskelbtini) yra atsakovo H. Š. ir trečiojo asmens K. Š. dukra.
25. Nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 14 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimu iš atsakovo H. Š. buvo priteistas išlaikymas (parama) pilnametei dukrai H. Š. po 85,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki ji mokysis (duomenys neskelbtini) pirmosios pakopos koleginių studijų socialinio darbo studijų programos nuolatinės formos programoje, t. y. iki 2020 m. birželio 30 d., išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka.
26. Nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 8 d. ieškovė H. Š. pasirašė studijų sutartį Nr. 18-150095, pagal kurią pradėjo studijuoti (duomenys neskelbtini) vientisųjų studijų nuolatinės formos teisės studijų programos 1 kurse; studijų trukmė 5 metai; studijas numatoma baigti 2023 m. birželio 30 d.
Dėl ginčo esmės
27. Ieškovė pareiškė ieškinį dėl paramos pilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, prašė teismo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. civilinėje byloje Nr. e2-9451-1004/2017 teismo sprendimu iš atsakovo H. Š. priteisto pilnamečiam vaikui H. Š. po 85,00 Eur išlaikymo dydį ir nustatyti, kad tėvas H. Š. teiks materialinę paramą pilnamečiam vaikui H. Š. kas mėnesį mokėdamas periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur nuo ieškinio padavimo į teismą dienos iki ieškovė mokysis pagal profesinio ugdymo programą pirmajai kvalifikacijai įsigyti arba iki studijuos aukštojoje ar aukštesniojoje mokykloje iki jai sueis 24 metai, t. y. padidinti išlaikymą vaikui 115 Eur. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškinio dalykas ginčo atveju nėra tinkamai suformuluotas, kadangi ieškovė prašo padidintos paramos, pakeičiant 2017 m. lapkričio 14 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimu priteistą išlaikymą. Teismas akcentavo, jog byloje yra akivaizdu, kad ieškovė siekia išlaikymo sau, kaip pilnamečiam asmeniui, priteisimo CK 3.192¹ straipsnio pagrindu, todėl, įvertinęs šeimos santykių bylos specifiką, ieškovės ieškinį vertino realiai siektino reikalavimo aspektu, t. y. dėl išlaikymo (paramos) ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Atsakovas apeliaciniame skunde pažymėjo, kad teismas priėmė sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, t. y. priteisė ne tik išlaikymą, bet ir išlaikymo įsiskolinimą. Atsakovo vertinimu, ieškovė yra pilnametė, todėl viešasis interesas neegzistavo, taikyti CPK 376 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų nuostatų nebuvo pagrindo, buvo pažeisti šalių lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principai, kadangi atsakovas negalėjo atsikirtinėti ir tinkamai įgyvendinti savo įrodinėjimo pareigos dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
28. CPK 376 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nagrinėdamas šeimos teisinių santykių bylas, teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.
29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija yra išaiškinusi, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar visų byloje pareikštų reikalavimų apimtimi. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Taigi proceso teisės normomis teismas šeimos bylose įgalinamas veikti aktyviai, kad būtų maksimaliai apsaugoti nepilnamečių vaikų interesai, o ginčų, nesusijusių su vaikų teisėmis ir interesais atvejais, būtinybė veikti aktyviai turi būti konstatuojama ir pagrindžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2014).
30. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl išlaikymo (materialinės paramos) priteisimo pilnametystės sulaukusiam vaikui. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byla šiuo atveju priklauso šeimos teisinių santykių bylų kategorijai, byla yra susijusi su vaiko teisėmis ir interesais, t. y. su pilnamečio vaiko teisėmis ir interesais.
31. Nagrinėjamoje byloje susiklostė specifinė situacija, kai ieškovė teisiškai nekorektiškai suformulavo savo reikalavimą. Ieškovė ieškinio dalyku nurodė reikalavimą pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. civilinėje byloje Nr. e2-9451-1004/2017 teismo sprendimu iš atsakovo priteisto pilnamečiam vaikui išlaikymo dydį, nors iš ieškovės įrodinėjamo faktinio pagrindo yra akivaizdu, kad ieškovė iš esmės siekia išlaikymo sau, kaip pilnamečiam asmeniui, priteisimo CK 3.192¹ straipsnio pagrindu.
32. CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes.
33. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes (byloje sprendžiami šeimos teisiniai santykiai, byla susijusi su pilnamečio vaiko teisėmis ir interesais, pilnamečio vaiko teisė į išlaikymą įtvirtinta įstatyme), sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą remtis CPK 376 straipsnio 3 dalimi ir ieškovės ieškinio pagrįstumą vertinti realiai jos siektino reikalavimo aspektu, t. y. dėl išlaikymo (paramos) ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
34. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė iš esmės įrodinėjo išlaikymo pilnamečiam asmeniui reikalavimą atitinkančias faktines aplinkybes, o atsakovas atitinkamai pateikė savo atsikirtimus, konstatuotina, kad abi šalys įgyvendino savo teisę būti išklausytos. Proceso pakartojimas vien dėl teisiškai nekorektiškai suformuluoto reikalavimo reikštų tik formalųjį teisingumo įgyvendinimą ir neatitiktų proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo, teisingumo bei protingumo principų.
Dėl išlaikymo (materialinės paramos) priteisimo pilnametystės sulaukusiems vaikams pagrindų
35. Minėta, jog tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Tėvai neprivalo išlaikyti vaikų, sulaukusių pilnametystės, kurie siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos (CK 3.192¹ straipsnio 1 dalis).
36. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad po metų studijų kolegijoje, ieškovė pakeitė studijų kryptį ir pradėjo iš naujo studijuoti universitete. Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad ieškovė siekia pirmojo aukštojo mokslo išsilavinimo, kuris ateityje užtikrins galimybę būti potencialiu darbo rinkos subjektu ir suteiks galimybę uždirbti pinigines lėšas. Ieškovė pradėjo studijuoti aukštesnio lygmens mokymo įstaigoje, ji nėra sulaukusi 24 metų, todėl atitinka CK 3.192¹ straipsnyje įtvirtintas nuostatas.
37. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime „Dėl vaikų išlaikymo“ konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto. Teismas pažymėjo, kad, sprendžiant dėl išlaikymo teikimo pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, turi būti paisoma aplinkybės, kad šiuo atveju teisiniai santykiai atsiranda tarp pilnamečių asmenų – aukštosios mokyklos studento ir jo vieno iš tėvų ar abiejų tėvų.
38. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. CK 3.192¹ straipsnio 3 dalis numato, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę ir turtinę padėtį, taip pat kitas svarbias aplinkybes. Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad vaikų, sulaukusių pilnametystės, išlaikymo tvarkai taikomi ir CK 3.192, 3.193, 3.194, 3.196, 3.197, 3.198, 3.199, 3.200, 3.201, 3.208 straipsniai.
39. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į įstatyme numatytą reglamentavimą ir nurodytus Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus, savo praktikoje yra nurodęs, kad galima išskirti tokias sąlygas, kurioms esant teismas gali priteisti išlaikymą pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje: sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis bei vaiko sąžiningas ir pažangus mokymasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2012; 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015).
40. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad esminės CK 3.192¹ straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos yra paramos pilnamečiam vaikui būtinumas ir tėvų galimybė teikti paramą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių sąlygų ir jos turi būti vertinamos atskirai, t. y. nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas, ir įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pažymėta, kad svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366-687/2015).
Dėl materialinės paramos ieškovei būtinumo
41. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė H. Š. yra pilnametė, ieškinio pateikimo dienai mokosi (duomenys neskelbtini) vientisųjų studijų nuolatinės formos teisės studijų programos 1 kurse (2018 m. rugpjūčio 8 d. studijų sutartis; 2018 m. rugsėjo 11 d. pažyma apie studijas). Kaip matyti iš į bylą pateikto paskaitų ir seminarų tvarkaraščio – užsiėmimai organizuojami kasdien, paskaitos bei seminarai vyksta tiek pirmojoje, tiek antrojoje dienos pusėje. Iš į bylą pateiktos studijavimo pasiekimų įvertinimo suvestinės nustatyta, kad ieškovės mokymosi rezultatai nėra itin pažangūs, ieškovės pažymių vidurkis yra apie 6,4 balo, ji turi vieną neišlaikytą egzaminą, kurio perlaikymas nukeltas į 2020 metus. Ieškovė yra pasiėmusi paskolą studijų kainai sumokėti, kurios dydis 2000 Eur, moka paskolos palūkanas. Ieškovė registruotino nekilnojamojo turto neturi, transporto priemonių taip pat neturi (VĮ Registrų centras, VĮ „Regitra“ pranešimai). Iš į bylą pateiktų VSDFV pažymų nustatyta, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2018 m. liepos iki 2018 m. spalio mėnesio dirbo ir gavo su darbo santykiais susijusių pajamų. Ieškovė nurodė, kad jos išlaidos mėnesiui siekia 521,80 Eur (maistas 150 Eur, kambario nuoma 175 Eur, telefono mokesčiai 11 Eur, higienos priemonės ir paslaugos 20 Eur, namų buities reikmenys 5 Eur, apranga ir avalynė 70 Eur, lavinimo priemonės ir paslaugos 25 Eur, laisvalaikio praleidimo išlaidos 20 Eur, tarpmiestinis viešasis transportas 20 Eur, miesto viešasis transportas 5,80 Eur, gydymo reikmės ir sveikatos palaikymas 20 Eur). Į bylą pateikti dalį ieškovės išlaidų patvirtinantys įrodymai.
42. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad pakeitė studijas, kurių nuolat siekė, tačiau pastarosios yra valstybės nefinansuojamos; ieškovės mama nuo 2019 m. sausio 1 d. tapo bedarbe; ženkliai padidėjo ieškovės finansiniai poreikiai dėl besikeičiančių kainų, pasikeitusios būsto nuomos kainos, mokėjimų už būtiną interneto ryšį. Pažymėjo, kad didžiąją dalį finansinės paramos jai skiria seneliai, prisideda mama, dėl lėšų stokos tenka atsisakyti būtinų daiktų bei paslaugų.
43. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė yra studentė ir nors jos pasiekimų vidurkis nėra itin aukštas, spręsti, kad ji pažeidė pareigą mokytis sąžiningai ir pareigingai, ar jos mokymasis yra nepažangus, nėra pagrindo. Į bylą pateiktas ieškovės užsiėmimų tvarkaraštis liudija, kad jos mokymosi grafikas yra intensyvus, ieškovė yra užimta, todėl jos galimybės dirbti ir visiškai save išlaikyti yra apribotos. Ieškovė dėjo pastangas savarankiškai save išlaikyti bei tenkinti savo poreikius – pasiėmė paskolą studijų finansavimui, tam tikrą laikotarpį dirbo. Ieškovei neturint savarankiškų pajamų, jokio nuosavybės teise priklausančio turto, ieškovei studijuojant dieninėse studijose ir esant ribotoms galimybėms dirbti bei gauti su tuo susijusių pajamų, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju jai yra reikalinga ir būtina tėvų parama, kad būtų patenkinti būtiniausi ieškovės poreikiai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad ieškovė nėra išnaudojusi visų galimybių pati pasirūpinti bent dalimi savarankiškų lėšų, reikalingų pragyvenimui, tačiau ši aplinkybė savaime nešalina tėvų paramos ieškovei būtinumo, o yra reikšminga nustatant konkretų priteistiną ieškovei paramos dydį.
44. Atsižvelgdamas į ieškovės byloje pateiktus įrodymus, išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju teismui yra pateikta pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima padaryti neginčijamą išvadą, jog išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas.
Dėl atsakovo galimybės teikti išlaikymą (materialinę paramą) ieškovei
45. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad antroji esminė CK 3.192¹ straipsnio 1 dalies taikymo sąlyga yra tėvų galimybė teikti paramą, t. y. teismas privalo nustatyti bei įvertinti realią tėvų galimybę teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui. Akcentuotina, kad tinkamas turtinės padėties nustatymas galimas tik įvertinus turto ir finansinių įsipareigojimų balansą.
46. Vertindamas atsakovo galimybes teikti materialinę paramą pilnamečiam vaikui, apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais, šalių paaiškinimais bei prijungtos civilinės bylos Nr. e2-9451-1004/2017 medžiaga, nustatė, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini); atsakovo vardu registruota viena transporto priemonė. Atsakovas dirba, gauna nuolatines pajamas, 2017 m. lapkričio 14 d. teismo sprendime nurodytos 1200 Eur/mėn. darbinės atsakovo pajamos, nuo 2018 m. spalio mėnesio gaunamas virš 1350,00 Eur/mėn. atlygis; atsakovo kreditoriniai įsipareigojimai sudarė 757 Eur/ mėn., nuo 2019 m. lapkričio mėnesio apie 580 Eur/ mėn.; duomenų apie kitus atsakovo išlaikytinius byloje nėra (įstatyminės pareigos išlaikyti savo gyvenimo draugės bei jos vaikų atsakovas neturi); duomenų apie atsakovo sveikatos problemas, apie tai, kad jam pačiam reikalinga parama, globa ar pan. byloje nėra.
47. Įvertinęs minėtų įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atsakovas dirba, gauna nuolatines pajamas, turi nekilnojamojo turto, kito registruotino turto, t. y. turi galimybių išlaikymui teikti. Duomenys apie atsakovo gaunamas pajamas bei patiriamas išlaidas neleidžia spręsti, kad priteisus išlaikymą pilnametei dukrai, iš esmės pablogėtų jo turtinė padėtis ar priteistinos paramos yra neįmanoma įvykdyti. Į bylą nėra pateikta jokių duomenų apie atsakovo papildomus finansinius įsipareigojimus ar patiriamas išlaidas, todėl apeliacinės instancijos teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju atsakovas turi galimybę teikti materialinę paramą ieškovei, kuris pagal CK 3.200 straipsnį yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos.
48. Teisės į išlaikymą atsiradimo diena – reali studijų (duomenys neskelbtini) pradžia (2018 m. rugsėjo 1 d.). Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad iš atsakovo priteistinas išlaikymo (paramos) įsiskolinimas (nuo 2018-09-01 iki ieškinio teismui pateikimo dienos – 2019-02-26, t. y. 900 Eur (150 x 6 mėn.)), o kadangi atsakovas išlaikymą po 85,00 Eur aštuonis mėnesius (skaičiuojant nuo 2018 m. liepos mėn. iki 2019 m. vasario mėn.) ieškovei mokėjo, šia suma ieškovei priteistino išlaikymo įsiskolinimą sumažino iki 220 Eur. Nagrinėjamu atveju pritartina pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad atsakovas neturėjo pareigos teikti išlaikymo ieškovei 2018 metų liepos ir rugpjūčio mėnesiais, todėl atsakovo priešieškinis tenkintas iš dalies pagrįstai (iš ieškovės atsakovui priteista 170 Eur (2x85 Eur) nepagrįstai gautų išlaikymo išmokų).
49. Byloje nustačius CK 3.192¹ straipsnio 1 dalies taikymo sąlygas – paramos pilnamečiam vaikui būtinumą ir atsakovo realią galimybę teikti paramą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl ieškovės teisės į išlaikymą yra teisėtos ir pagrįstos, todėl tenkinti priešieškinio reikalavimo dėl ieškinio atmetimo nebuvo pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
50. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas turėjo nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, kadangi šioje civilinėje byloje ieškovės elgesys nebuvo sąžiningas, todėl iš atsakovo apskritai neturėjo būti priteistos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovė nepranešė atsakovui, jog nutraukė studijas (duomenys neskelbtini), o vėliau įstojo mokytis (duomenys neskelbtini), nutylėjo apie studijų krypties pakeitimą ir siųsdama pasiūlymą dėl išlaikymo padidinimo, netinkamai suformulavo ieškinio dalyką, dėl ko buvo pažeistas procesinio lygiateisiškumo principas ir atsakovas negalėjo tinkamai atsikirtinėti į ieškovės argumentus.
51. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
52. CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
53. Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Kaip jau minėta, šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018). Vertindamas šalies procesinį elgesį teismas turi atsižvelgti, ar buvo galimybė šį ginčą spręsti neteisminiu keliu ir šalis juo pasinaudojo, ar šalis pagrįstai pradėjo procesą, t. y. ar kreipimosi į teismą metu ji tinkamai pasinaudojo visa jos turima ir jai prieinama informacija, ar pasirūpino tinkamu atstovavimu ir pateikė visus reikalingus įrodymus ieškiniui pagrįsti, ar buvo aktyvi, bendradarbiaujanti ir dėjo pastangas greitai ir teisingai išnagrinėti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-1075/2020 15 punktas).
54. Įvertinęs civilinės bylos duomenis bei atsakovo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovės procesinis elgesys buvo netinkamas, kad ji savo procesinėmis teisėmis naudojosi nesąžiningai ar nesąžiningai atliko procesines pareigas. Dėl šių priežasčių minėti atsakovo apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.
Dėl bylos procesinės baigties
55. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo į bylą pateiktus įrodymus, šalių teiktus paaiškinimus, tinkamai vadovavosi ir taikė CPK ir CK teisės normas, kasacinio teismo išaiškinimus, ir priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti nėra pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
56. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas už ieškovei valstybės suteiktas teisines paslaugas.
57. Asmenims, turintiems teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, ši pagalba teikiama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka (CPK 99 straipsnio 1 dalis). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (CPK 99 straipsnio 2 dalis).
58. Teismui nutarus, kad atsakovo H. Š. apeliacinis skundas netenkintinas, spręstinas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų valstybei priteisimo. Ieškovei suteikta 100 proc. valstybės garantuojama teisinė pagalba (2020 m. sausio 3 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Š. skyriaus sprendimas). Iš pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad valstybės naudai priteistina 168 Eur suma, kuri nagrinėjamu atveju priteistina iš atsakovo H. Š.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo H. Š. (a. k. duomenys neskelbtini) 168 Eur išlaidų už ieškovei H. Š. (a. k. duomenys neskelbtini) suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (bylinėjimosi išlaidų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660 – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu).
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.