Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Stankevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. O. skundą dėl antstolio M. D. veiksmų. Suinteresuotas asmuo byloje M. D.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolio M. D. padėjėjas 2019 m. balandžio 24 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir perdavė skundą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Patvarkyme nurodoma, kad vykdant patikrinimą, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti nustatyta, kad 2018 m. spalio 30 d. Vilniaus apygardos teismo nutartyje Nr. eB2-2164-640/2018 nustatyta, kad „Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 27 d. nutartimi iškėlė Lex system GmbH, į. k. 2900659143, bankroto bylą. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad analogiška bankroto byla anksčiau buvo iškelta ir Vokietijos teismuose. Tai reiškia, kad Vokietijoje buvo iškelta pagrindinė bankroto byla, kurioje Dusselfordo apylinkės teismas priėmė sprendimą dėl įmonės pabaigos. Šio sprendimo pagrindu 2015 m. sausio 7 d. minėta įmonė buvo išregistruota iš Vokietijos prekybos įmonių registro kaip pasibaigusi“. Pagal Reglamento (ES) 2015/848 dėl nemokumo bylų 19 straipsnį, teismo sprendimai, susiję su nemokumo bylos eiga bei jos užbaigimu ir teismo patvirtinti susitarimai pripažįstami be jokių papildomų formalumų. Paaiškėjus, kad Vokietijoje yra išnagrinėta pagrindinė Lex system GmbH bankroto byla, toks sprendimas turi būti pripažįstamas ir Lietuvoje. Antstolis teisėtai įvertinęs CPK 651 straipsnio nuostatas atsisakė priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir vykdomąjį dokumentą kartu su prašymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti grąžino jį padavusiam asmeniui (2 b. l.).

Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą informuoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka specialiame interneto tinklalapyje (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 510-512 straipsniai) bei išsiunčiant teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutarties kopijas. Teismo vertinimu, šiuo atveju žodinis procesas nėra būtinas, o byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu (CPK 613 straipsnio 1 dalis), kuris vėliau gali būti skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka (CPK 510-512 straipsniai).

Nustatyta, kad Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisija 2014 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. DGKS-1060 ieškovo A. O. prašymą dėl išmokų išieškojimo iš atsakovo LEX SYSTEM Gmbh tenkino visiškai ir nusprendė išieškoti ieškovo naudai 7 378,66 Lt atskaičius mokesčius darbo užmokesčio už 2013 m. gruodžio mėn. kartu su kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas ir išeitine išmoka, taip pat išieškoti ieškovo naudai iš atsakovo 1 123,20 Lt darbo užmokesčio už 2013 m. lapkričio mėn. neatskaičius mokesčių ir po 56 Lt ieškovo vidutinio vienos dienos darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką per laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki komisijos sprendimo visiško įvykdymo dienos (7-8 b. l.).

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas išsiuntė antstoliui M. D. 2019 m. vasario 25 d. prašymą dėl išieškojimo iš skolininko LEX SYSTEM Gmbh pareiškėjo naudai pagal aukščiau nurodytą Darbo ginčų komisijos 2014 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. DGKS-1060 (11 b. l.).

Antstolis 2019 m. kovo 15 d. patvarkymu atsisakė priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir prašymą kartu su vykdomuoju dokumentu grąžino pareiškėjui (9-10 b. l.). 2019 m. kovo 15 d. patvarkyme antstolis nurodė, jog nustatė, kad Vokietijos Dusselfordo apylinkės teismas iškėlė bankroto bylą ir priėmė sprendimą dėl įmonės pabaigos, kurio pagrindu 2015 m. sausio 7 d. minėta įmonė buvo išregistruota iš Vokietijos prekybos įmonių registro kaip pasibaigusi. Antstolis nurodė, jog paaiškėjus, kad Vokietijoje yra išnagrinėta pagrindinė LEX SYSTEM Gmbh bankroto byla, toks sprendimas turi būti pripažįstamas ir Lietuvoje (9 b. l.).

Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punkte nustatyta, jog antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas, patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių, nurodytų CPK 651 straipsnio 2 dalyje, vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Nenustatęs akivaizdžių kliūčių, antstolis vykdomąjį dokumentą ne vėliau kaip kitą darbo dieną užregistruoja Antstolių informacinėje sistemoje, parengia patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir užveda vykdomąją bylą.

Pagal CPK 651 straipsnio 1 dalį, antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. Remiantis CPK 651 straipsnio 2 dalimi, sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, be kitos informacijos taip pat patikrinama: jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas (5 punktas); jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas (6 punktas); ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (8 punktas). Pagal CPK 651 straipsnio 3 dalį, nenustatęs šio straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti.

Remiantis CPK 631 straipsnio 1 dalies 9 punktu, vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nevisiškai įvykdytas, yra grąžinamas išieškotojui nustačius, kad skolininkas Lietuvos Respublikos teritorijoje negyvena, nedirba ir neturi turto ar pajamų.

Pažymėtina, kad šalimis civiliniame procese (įskaitant ir sprendimų vykdymo stadiją) gali būti tik fiziniai ar juridiniai asmenys (CPK 38 straipsnis). Tai reiškia, kad įmonių, įstaigų, organizacijų galėjimas būti civilinių procesinių teisinių santykių subjektu siejamas su juridinio asmens statuso turėjimu. Lietuvos civilinėje teisėje nurodoma, kad tam tikras asmuo įgyja juridinio asmens statusą nuo jo įregistravimo juridinių asmenų registre dienos (CK 2.63 straipsnio 1 dalis). Tik nuo šio momento toks asmuo įgyja civilinį teisnumą, t. y. galėjimą turėti teises, o kartu ir civilinį veiksnumą, t. y. gebėjimą savo veiksmais įgyti teises ir pareigas (CK 2.74 straipsnis). Taigi, juridinio asmens teisnumas ir veiksnumas sutampa ir atsiranda nuo jo įregistravimo juridinių asmenų registre momento. CK 2.95 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad juridinis asmuo pasibaigia nuo jo išregistravimo iš juridinių asmenų registro. Nutraukus juridinio asmens veiklą ir jį išregistravus iš juridinių asmenų registro, jo teisės ir pareigos neperduodamos kitiems asmenims, jo teisnumas ir veiksnumas, tarp jų ir civilinis procesinis veiksnumas, baigiasi (žr., pvz., Šiaulių apygardos teismo 2016 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-553-267/2016).

Juridinis asmuo suprantamas kaip savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri savo vardu gali įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme (CK 2.33 straipsnis). Taigi vienas esminių juridinio asmens požymių – juridinio asmens teisnumas, t. y. galėjimas turėti konkrečias civilinių įstatymų nustatytas ar jų nedraudžiamas teises ir pareigas (CK 2.74 straipsnio 1 dalis). Juridiniai asmenys civilines teises įgyja, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus. Nutraukus juridinio asmens veiklą ir jį išregistravus iš Juridinių asmenų registro, jo teisės ir pareigos neperduodamos kitiems asmenims, jo teisnumas ir veiksnumas, tame tarpe ir civilinis procesinis veiksnumas, baigiasi. Tokiu atveju tampa neįmanomas juridinio asmens interesų gynimas ir jo atstovavimas teisme (Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1125-413/2016).

Taip pat pažymėtina, kad užsienio valstybėje įsteigto juridinio asmens teisnumas yra nustatomas pagal tos valstybės teisę (CK 1.19 straipsnis).

Remiantis CPK 179 straipsnio 3 dalimi, teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. eB2-2164-640/2018 dėl bankroto bylos LEX SYSTEM Gmbh iškėlimo. Pažymėtina, jog Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 30 d. nutartimi nutraukė LEX SYSTEM GMBH bankroto bylą. Minėta nutartis įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 8 d.

Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 30 d. nutartyje nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 27 d. nutartimi iškėlė LEX SYSTEM Gmbh bankroto bylą. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad analogiška bankroto byla anksčiau buvo iškelta ir Vokietijos teismuose. Tai reiškia, kad Vokietijoje buvo iškelta pagrindinė bankroto byla, kurioje Dusselfordo apylinkės teismas priėmė sprendimą dėl įmonės pabaigos. Šio sprendimo pagrindu 2015 m. sausio 7 d. minėta įmonė buvo išregistruota iš Vokietijos prekybos įmonių registro kaip pasibaigusi. Pagal Reglamento 19 straipsnį, teismo sprendimai susiję su nemokumo bylos eiga bei jos užbaigimu ir teismo patvirtinti susitarimai pripažįstami be jokių papildomų formalų. Paaiškėjus, kad Vokietijoje yra išnagrinėta pagrindinė LEX SYSTEM Gmbh bankroto byla, toks sprendimas turi būti pripažįstamas ir Lietuvoje. Kitą vertus, Lietuvoje bankroto bylą gali būti iškelta tik Lietuvoje registruotiems juridiniam asmenims (Įmonių bankroto įstatymo 1 straipsnio 2 dalis), todėl nei šalutinė, nei savarankiška teritorinė bankroto bylą Vokietijoje registruotam juridiniam asmeniui LEX SYSTEM Gmbh negalėjo būti iškelta. Šiai aplinkybei paaiškėjus jau po to, kai Vilniaus apygardos teismui priėmus nutartį iškelti įmonei bankroto bylą, teismas konstatavo, kad yra pagrindas šią bylą nutraukti CPK 293 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-2164-640/2018 7-8 punktai).

Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Parlamento ir Tarybos 2015 m. gegužės 20 d. Reglamento (ES) 2015/848 dėl nemokumo bylų 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bet kuris sprendimas iškelti nemokumo bylą, kurį priima jurisdikciją turintis valstybės narės teismas, kaip numatyta 3 straipsnyje, pripažįstamas visose kitose valstybėse narėse nuo to momento, kai sprendimas įsiteisėja valstybėje, kurioje iškelta byla. Pirmoje pastraipoje nustatyta taisyklė taikoma ir tuomet, kai kitose valstybėse narėse nemokumo byla skolininkui negali būti iškelta atsižvelgiant į jo procesinį veiksnumą.

Be to, Reglamento (ES) 2015/848 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismo, kurio sprendimas dėl bylos iškėlimo yra pripažintas pagal 19 straipsnį, priimti sprendimai, susiję su nemokumo bylos eiga bei jos užbaigimu, ir to teismo patvirtinti susitarimai taip pat pripažįstami nereikalaujant jokių papildomų formalumų. Tokie teismo sprendimai vykdomi pagal Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 39–44 ir 47–57 straipsnius. Pirma pastraipa taip pat taikoma teismo sprendimams, kylantiems tiesiogiai iš nemokumo bylos ir glaudžiai su ja susijusiems, net jei juos priėmė kitas teismas.

Šiuo atveju, kaip minėta, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų (Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. eB2-2164/640/2018 medžiagos) matyti, jog įmonei LEX SYSTEM Gmbh Vokietijoje buvo iškelta pagrindinė bankroto byla, kurioje Dusselfordo apylinkės teismas priėmė sprendimą dėl įmonės pabaigos. Nustatyta, kad įmonė LEX SYSTEM Gmbh 2015 m. sausio 7 d. išregistruota iš Vokietijos prekybos įmonių registro (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Aptartų faktinių ir teisinių bylos aplinkybių kontekste teismas konstatuoja, kad nuo 2015 m. sausio 7 d. įmonės LEX SYSTEM Gmbh veikla yra pasibaigusi, todėl ji negali būti civilinių ir civilinių procesinių teisinių santykių subjektu (žr., pvz., Šiaulių apygardos teismo 2016 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-553-267/2016). Atsižvelgiant į tai, išieškojimas įmonės LEX SYSTEM Gmbh atžvilgiu pagal CPK vykdymo proceso normas yra negalimas.

Teismas daro išvadą, kad nustatęs, jog įmonės LEX SYSTEM Gmbh bankroto byla yra išnagrinėta Vokietijoje bei Dusselfordo apylinkės teismo sprendimo pagrindu ši įmonė pripažinta pasibaigusia ir išregistruota iš juridinių asmenų registro, antstolis pagrįstai atsisakė priimti vykdyti pareiškėjo pateiktą vykdomąjį dokumentą (CPK 651 straipsnio 1 dalis, 631 straipsnio 1 dalies 9 punktas, Reglamento (ES) 2015/848 32 straipsnio 1 dalis) (12 b. l.).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, jog antstolis M. D. priimdamas 2019 m. kovo 15 d. patvarkymą Nr. S-19-28-4461 būtų pažeidęs vykdymo proceso teisės normas, tokių argumentų bei įrodymų nepateikė ir pareiškėjas (CPK 178, 185 straipsniai), todėl pareiškėjo skundas dėl antstolio M. D. veiksmų atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 443, 510, 512-513 straipsniais, Europos Parlamento ir Tarybos 2015 m. gegužės 20 d. Reglamento (ES) 2015/848 dėl nemokumo bylų 19 straipsnio 1 dalimi, 32 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Pareiškėjo A. O. skundą dėl antstolio M. D. veiksmų atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.