Šiaulių apygardos teismo nutartis

2016-06-06 · Civilinė byla Nr. 2S-553-267/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-06-06
Bylos Nr.
2S-553-267/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Burbulienė
Ieškovas
UAB „Šiaulių lyra“
Atsakovas
V. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-553-267/2016Teisminio proceso Nr. 2-70-3-09043-2015-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.;3.3.2.4.;
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 6 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Šiaulių lyra“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-346-776/2016 pagal ieškovės UAB „Šiaulių lyra“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovams V. M. ir bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Projektuotojų studija“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Šiaulių lyra“ pateikė ieškinį atsakovams V. M. ir bankrutavusiai UAB „Projektuotojų studija“ prašydama iš atsakovų solidariai priteisti 17 052,83 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimui užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovams priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jeigu jo nėra ar nepakanka – pinigines lėšas, turtines teises ir kitą turtą bendrai ieškinio sumai, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, išskyrus mokėjimus ieškovei.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. balandžio 4 d. nutartimi ieškovės UAB „Šiaulių lyra“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.

3. Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartimi atsisakyta tenkinti ieškovės prašymą šioje byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo V. M. atžvilgiu, apeliacinėje instancijoje ši nutartis palikta nepakeista. Pareiškime dėl ieškinio pagrindo pakeitimo ieškovė nenurodė jokių naujų aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones atsakovo V. M. atžvilgiu, todėl teismas ieškovės prašymo atsakovo V. M. atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino.

4. Teismas įvertinęs visų esamų bankrutavusios UAB „Projektuotojų studija“ kreditorių ir ieškovės, kaip galimos kreditorės, jei būtų patenkintas ieškinys šioje byloje, interesus, reikalavimą laikytis tos pačios eilės kreditorių lygiateisiškumo, padarė išvadą, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovės bankrutavusios UAB „Projektuotojų studija“ atžvilgiu gali būti nepagrįstai suvaržyti teisėti kitų kreditorių reikalavimai. Todėl teismas, nors ir vertino, kad ieškovės ieškinio suma bankrutavusiai įmonei iš esmės yra didelė, ieškovės prašymo atsakovės bankrutavusios UAB „Projektuotojų studija“ atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones taip pat netenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Šiaulių lyra“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Apeliantės teigimu, pakeitus ieškinio pagrindą, reikalavimas reiškiamas dviem atsakovams, kaip solidariems skolininkams, todėl teismas spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turėjo įvertinti su atsakovais susijusias aplinkybes dėl galbūt palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymo galimumo. Teismas nenurodė jokių argumentų, kurie paneigtų apeliantės teiginį, kad ieškinio reikalavimas fiziniam asmeniui yra didelis.

5.2. Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovei bankrutavusiai UAB „Projektuotojų studija“ yra vykdomas bankroto procesas ne teismo tvarka, todėl teismas nepagrįstai rėmėsi kasacinio teismo nutartimi. Be to, apeliantė nesiekia pažeisti ar kitaip apriboti atsakovės kreditorių teisių ir interesų. Priešingai, apeliantė yra eliminuota iš kreditorių sąrašo.

5.3. Apeliantė nesutinka su teismo argumentu, kad deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti taip pat nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises. Teismo išvada, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūra yra sudėtinga ir brangi, prašymo tenkinimas žymiai padidintų bylinėjimosi išlaidas, o įstatymas įpareigoja teismą ir šalis laikytis ekonomiškumo principo, prieštarauja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslui.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas V. M. prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Byloje pateikti duomenys apie bankrutavusios UAB „Projektų studija“ bankroto ne teismo tvarka pabaigą ir įmonės išregistravimą iš juridinių asmenų registro. Šiuo atveju procesinių teisų perėmimas nėra galimas, todėl ieškinio pagrindo pakeitimas neturi reikšmės laikinųjų apsaugos priemonių taikymui solidaraus atsakovo atžvilgiu.

6.2. Būtent ieškovei tenka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės pagrindimo pareiga. Ieškovė neįrodinėja, kad reikalavimo suma atsižvelgiant į atsakovo V. M. turimą turtą, laikytina didele ir dėl to kyla reali grėsmė būsimam ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Šioje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai priėmė nutartį, kuria netenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

8. Apeliantės įsitikinimu teismas nenurodė jokių argumentų, kurie paneigtų apeliantės teiginį, kad ieškinio reikalavimas fiziniam asmeniui yra didelis. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokie apeliantės teiginiai yra nepagrįsti.

9. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog didelė reikalavimo suma nėra besąlyginis pagrindas visais atvejais taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi būti atsižvelgiama ir į tai, ar reikalavimo suma yra didelė konkrečiam asmeniui, taip pat, be skolos dydžio kriterijaus, galimas pavojus, kad būsimas teismo sprendimas gali likti priešingos šalies neįvykdytas, vertinamas individualiai kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į esamą skolininko finansinę padėtį ir kitas aplinkybes.

10. Vertindamas nurodytus atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą (sprendimo vykdymo apsaugos poreikį, aplinkybių, patvirtinančių grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, egzistavimą) tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui – šiuo atveju apeliantei. Taigi, proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti egzistuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, o skolininkas, siekdamas išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie tokią grėsmę paneigia.

11. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą atsakovo atžvilgiu, teisėtai ir pagrįstai vertino tai, kad pareiškime dėl ieškinio pagrindo pakeitimo ieškovė nenurodė jokių naujų aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones atsakovo V. M. atžvilgiu. Pažymėtina ir tai, kad Šiaulių apygardos teismas 2016 m. sausio 20 d. nutartyje Nr. 2S-161-856/2016, kurioje spręstas laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo atsakovo atžvilgiu teisėtumo klausimas, nurodyta, kad „atsakovas V. M. kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, iš kurio matyti, kad atsakovas turi pakankamai nekilnojamojo turto Šiaulių mieste ir rajone, kurio vertė daugiau nei aštuonis kartus viršija ieškovo reikalaujamą sumą. Taigi, atsakovui pateikus įrodymus, paneigiančius ieškovo teiginius apie atsakovui galimai didelę ieškinio sumą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė netenkinti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo“. Nagrinėjamu atveju, atsakovui V. M. paneigus jam didelės ieškinio sumos prezumpciją, apeliantė pareiškime dėl ieškinio pagrindo pakeitimo apsiribojo abstrakčia deklaracija, kad atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, ieškinio suma yra didelė.

12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones teisingumas reikalauja, kad būtų atsižvelgta ne tik į ieškovės, bet ir į atsakovo interesus, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pasekmes jam. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, vien apeliantės nurodyta aplinkybė, kad atsakovui ieškinio suma yra didelė per se (savaime) nereiškia, kad atsakovo finansinė padėtis yra sunki. Su atskiruoju skundu kitų įrodymų, kurie paneigtų atsakovo V. M. finansinę būklę, apeliantė taip pat nepateikė. Be to, ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad atsakovas ketina paslėpti savo turtą ar kitaip apsunkinti būsimo teismo sprendimo vykdymą. Pažymėtina ir tai, kad ieškinio pateikimas pats savaime nesuteikia ieškovei pranašumo atsakovo atžvilgiu ir atitinkamai nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo ieškovės. Pagrindo varžyti kito asmens teises taip pat nesudaro deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

13. Atskirasis skundas grindžiamas argumentu, kad apeliantė nesiekia pažeisti ar kitaip apriboti solidarios atsakovės bankrutavusios UAB „Projektų studija“ kreditorių teisių ir interesų, todėl teismo išvadą, kad laikinosios apsaugos priemonės gali suvaržyti teisėtus kitų kreditorių interesus, laiko nepagrįsta.

14. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje yra pateikti duomenys apie bankrutavusios UAB „Projektų studija“ bankroto ne teismo tvarka pabaigą ir 2016-04-12 šios įmonės išregistravimą iš juridinių asmenų registro (50–53 b. l.).

15. Atsižvelgdamas į tai apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalimis civiliniame procese gali būti tik fiziniai ar juridiniai asmenys (CPK 38 straipsnis). Tai reiškia, kad įmonių, įstaigų, organizacijų galėjimas būti civilinių procesinių teisinių santykių subjektu siejamas su juridinio asmens statuso turėjimu. Lietuvos civilinėje teisėje nurodoma, kad tam tikras asmuo įgyja juridinio asmens statusą nuo jo įregistravimo juridinių asmenų registre dienos (CK 2.63 straipsnio 1 dalis). Tik nuo šio momento toks asmuo įgyja civilinį teisnumą, t. y. galėjimą turėti teises, o kartu ir civilinį veiksnumą, t. y. gebėjimą savo veiksmais įgyti teises ir pareigas (CK 2.74 straipsnis). Taigi, juridinio asmens teisnumas ir veiksnumas sutampa ir atsiranda nuo jo įregistravimo juridinių asmenų registre momento. CK 2.95straipsnio 3 dalyje numatyta, kad juridinis asmuo pasibaigia nuo jo išregistravimo iš juridinių asmenų registro. Nutraukus juridinio asmens veiklą ir jį išregistravus iš juridinių asmenų registro, jo teisės ir pareigos neperduodamos kitiems asmenims, jo teisnumas ir veiksnumas, tarp jų ir civilinis procesinis veiksnumas, baigiasi. VĮ Registrų centro duomenimis byloje nustatyta, kad UAB „Projektuotojų studija“ 2016 m. balandžio 12 d. išregistruota iš juridinių asmenų registro (53 b. l.). Aptartų faktinių ir teisinių bylos aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nuo 2016-04-12 atsakovės bankrutavusios UAB „Projektų studija“ veikla yra pasibaigusi, todėl ji negali būti civilinių ir civilinių procesinių teisinių santykių subjektu. Atsižvelgiant į tai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas solidaraus atsakovo atžvilgiu yra negalimas.

16. Atsižvelgiant į tai, kad bankrutavusi UAB „Projektų studija“ yra išregistruota, todėl apeliacinis procesas šios atsakovės atžvilgiu nutrauktinas (CPK 293 str. 7 p.). Dėl šių aplinkybių skundžiama nutartis keistina (CPK 337 str. 1 d. 4 p., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1dalies 4 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutartį pakeisti ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškovės UAB „Šiaulių lyra“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo V. M. atžvilgiu netenkinti, o atsakovės bankrutavusios UAB „Projektų studija“ atžvilgiu apeliacinį procesą nutraukti“.

Teisėja Danutė Burbulienė