Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo UAB „Šiaulių lyra“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-10623-776/2015, kuria netenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Šiaulių lyra“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo V. M. priteisti 17052,83 Eur bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo ieškinio pareiškimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo V. M. piniginių lėšų, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto bei turtinių teisių areštą.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Teismas konstatavo, kad ieškovas nenurodė faktų, kurie leistų reikalavimo sumą – 17052,83 Eur, atsakovui laikyti didele, t. y. savaime didinančia teismo sprendimo neįvykdymo riziką, ieškovo teiginys, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas savo prievolės neįvykdys, yra deklaratyvaus pobūdžio. Tas faktas, kad atsakovas nevykdo ieškovo reikalavimo sumokėti 17052,83 Eur sumos, yra pagrindas kreiptis į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo, bet nėra pakankamas motyvas atsakovo turto atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas nurodė, kad vienareikšmiškai apie ieškinio tikėtiną pagrįstumą ieškinio priėmimo stadijoje negalima spręsti, o nepadarius vienareikšmiškos išvados apie ieškinio reikalavimo tikėtiną pagrįstumą, būtų neproporcinga ir neekonomiška atsakovo atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

1. Prašoma priteisti 17052,83 Eur suma atsakovui kaip fiziniam asmeniui yra laikytina akivaizdžiai didele, juolab, kad minimalus darbo užmokestis siekia vos 325 Eur, o vidutinis darbo užmokestis – 713,90 Eur, taigi, ieškinio suma beveik 24 kartus didesnė nei vidutinis darbo užmokestis šalyje, dėl ko remiantis teismų praktika teisingumo ir protingumo kriterijais, dėl tokios ieškinio reikalavimo sumos realiai kyla būsimo teismo sprendimo neįvykdymo ar apsunkinto vykdymo rizika. Pareiga įrodyti, kad ieškinio suma atsakovui nėra didelė, tenka atsakovui.

3. Priimant skundžiamą nutartį ir atsisakius taikyti laikinąsias apsaugos priemones, buvo pažeisti ieškovo lūkesčiai ir teisėti interesai, kadangi atsakovui tapo žinoma apie byloje pareikštą ieškinį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Po nutarties priėmimo, atsakovas neabejotinai imsis veiksmų tam, kad paslėptų, perleistų ar kitaip suvaržytų atsakovui priklausantį turtą, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas bus itin apsunkintas arba taps neįmanomu. Atsakovas sąmoningai nevykdė savo prievolių ieškovui, sąmoningai neįtraukė ieškovo į kreditorių sąrašą, o tai patvirtina atsakovo nesąžiningumą.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas V. M. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2015-11-12 nutartį palikti nepakeistą, nurodo, kad būtent ieškovui tenka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės pagrindimo pareiga. Nei ieškinyje, nei atskirajame skunde ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovas ėmėsi konkrečių veiksmų, siekdamas paslėpti ar perleisti savo turtą. Nei atsakovas, nei trečiasis asmuo kategoriškai nesutinka su reiškiamais kaltinimais 2013-05-15 Statinio projektavimo darbų sutarties pažeidimu.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Atskirasis skundas atmetamas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas UAB „Šiaulių lyra“ kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo V. M. priteisti 17052,83 Eur bei 5 procentų dydžio metines palūkanas, ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo pinigines lėšas, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei turtines teises (1–14 b. l.).

Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 12 d. nutartimi netenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (70–71 b. l.).

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, jei nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas – suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį prašymą, tenka pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi atidžiai tirti ir vertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia tokių priemonių ėmimosi būtinumą, spręsti, ar šis prašymas atitinka jų tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai šaliai priemonė. Vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo paties pareiškėjo valios. Deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui taip pat nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises. Kuo prašomos taikyti konkrečios laikinosios apsaugos priemonės yra labiau varžančio pobūdžio, tuo svaresni argumentai turi pagrįsti jų taikymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. 2-784/2010; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. 2-802/2010; 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutartis byloje Nr. 2-990/2010; ir kt.).

Kaip jau minėta, ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu ir prašo iš atsakovo V. M., kaip buvusio trečiojo asmens UAB “Projektuotojų studija” vadovo ir akcininko, priteisti įsiskolinimą, trečiajam asmeniui netinkamai vykdant 2013-05-15 Statinio projektavimo darbų sutartį. UAB “Projektuotojų studija” yra ribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo, o atsakovas V. M. – ribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens buvęs vadovas ir akcininkas, todėl visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinio priėmimo stadijoje vienareikšmiškai negalima spręsti apie tikėtiną ieškinio pagrįstumą. Šios aplinkybės yra svarbios preliminariai vertinant ieškinio pagrįstumą, o, kaip minėta, ieškinio tikėtinas pagrindimas yra viena iš sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Taigi, nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo nuomone, preliminariai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste, vertinant ieškinio reikalavimus, nelaikytina, kad ieškovas juos tinkamai pagrindė. Pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovui tikėtinai nepagrindus ieškinio reikalavimų tenkinti jo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nėra pagrindo.

Pažymėtina, kad preliminarus ieškinio įvertinimas nėra ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, kuris atliekamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, todėl jis neturi jokios prejudicinės galios bylos išsprendimui, kadangi ieškinys gali būti patenkintas ar atmestas iš esmės išnagrinėjus bylą arba ieškovas bylos nagrinėjimo metu gali pasinaudoti savo teise pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti/sumažinti ieškinio reikalavimus, pateikti naujus įrodymus ir t. t.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad asmens turtinę padėtį atskleidžia nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai. Atsakovas V. M. kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, iš kurio matyti, kad atsakovas turi pakankamai nekilnojamojo turto Šiaulių mieste ir rajone, kurio vertė daugiau nei aštuonis kartus viršija ieškovo reikalaujamą sumą (105–112 b. l.). Taigi, atsakovui pateikus įrodymus, paneigiančius ieškovo teiginius apie atsakovui galimai didelę ieškinio sumą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė netenkinti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Nors apeliantas teigia, kad po nutarties priėmimo atsakovas neabejotinai imsis veiksmų tam, kad paslėptų, perleistų ar kitaip suvaržytų atsakovui priklausantį turtą, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismui nepateikė.

Atskirojo skundo argumentas, kad atsakovas sąmoningai neįtraukė ieškovo į UAB “Programuotojų studija” kreditorių sąrašą, yra ne šios bylos dalykas, o tai, ar atsakovas sąmoningai nevykdė savo prievolių ieškovui, nustatys pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą iš esmės.

Atmetus apelianto atskirąjį skundą, netenkinamas prašymas dėl 260 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismas, vadovaudamasis aukščiau nurodytais motyvais, atmeta ieškovo atskirąjį skundą, Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio12 d. nutartį palieka nepakeistą (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.