- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-11-09
- Bylos Nr.
- 2-787-939/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-05706-2015-01
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Lubauskienė
- Ieškovas
- R. A.
- Atsakovas
- E. G.
- Išvadą teikia
- Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovui R. A., jo atstovei advokatei A. V., atsakovei E. G. (A.), jos atstovei advokatei V. N., institucijos atstovei A. P., teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo R. A. patikslintą ieškinį atsakovei E. G. (A.), dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir atsakovės E. G. priešieškinį ieškovui dėl leidimo suteikimo išvežti nepilnametį vaiką nuolatiniam gyvenimui į užsienį, institucija teikianti išvadą – Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas patikslintu ieškiniu (t.3, b.l.126-131) prašė sūnaus A. A. gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su juo, iš atsakovės priteisti išlaikymą po 115 Eur per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nustačius sūnaus A. gyvenamąją vietą su motina nustatyti bendravimo tvarką su tėvu, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2014-11-18 teismo sprendimu, šalių sutarimu nepilnamečio sūnaus A. gyvenamoji vieta nustatyta su motina E. G. (A.), tačiau dėl pasikeitusių aplinkybių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su tėvu. Atsakovė be jokio pagrindo riboja ieškovui bendrauti su vaiku, trukdo dalyvauti jo auklėjime, neatsižvelgia į tėvo nuomonę dėl vaiko auklėjimo. Sūnus vėluodavo į pirmą pamoką, nes atsakovė jo laiku nenuveždavo į mokyklą, nors jis užrašė sūnų į prailgintą grupę, tačiau atsakovė leido jam nelankyti grupės. Sūnus ir atsakovė nuolat konfliktuodavo, atsakovė nesivaldo, sūnaus akivaizdoje naudojo necenzūrinius žodžius, 2015-12-15 atsakovė vijo vaiką iš namų. 2015-12-26 atsakovė neinformavusi tėvo, negavusi jo sutikimo ar teismo leidimo išsivežė vaiką gyventi į Angliją. 2016-01-04 atsakovė elektroniniu paštu informavo ieškovą, kad į Lietuvą negrįš, nes nusprendė gyventi Anglijoje, o su vaiku galės bendrauti internetu ir per atostogas. Ieškovas inicijavo procedūrą pagal 1980 m. Hagos konvenciją dėl Tarptautinio vaikų grobimo civiliniu aspektu. 2016-02-29 Anglijos teismas priėmė sprendimą grąžinti vaiką į Lietuvos Respubliką. 2016-03-07 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi taikytos laikinosios priemonės ir iki sprendimo priėmimo, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu. Vaikui geriau gyventi Lietuvoje, nes jis čia gimęs, čia jo draugai, mokykla, čia jo gimtoji kalba, jis nemoka kalbėti angliškai. Lietuvoje yra jo socialiniai ryšiai susiformavę. Šiuo metu tėvo ir sūnaus santykiai yra puikūs, kartu leidžia laisvalaikį. Vaikas labai aktyvus, nori daug pamatyti ir sužinoti. Ieškovas su sūnumi gyvena nuosavame name, kuriame sūnus gyveno iki santuokos nutraukimo, Ieškovas dirba UAB ,,Mantagas“ direktoriumi, gauna stabilias pajamas. Vaikas auga jam įprastoje aplinkoje, lanko įprastą mokyklą, futbolo užsiėmimus, bendrauja su seserim iš ieškovo kitos santuokos, draugais, giminaičiais. Tėvą ir sūnų sieja stiprus emocinis ryšys, atsižvelgiant į vaiko amžių, jam palankiau gyventi su tėvu, nes tėvo pavyzdys ir bendravimas su sūnumi yra labai svarbus tolesniam vaiko asmenybės formavimuisi. Tėvas turi galimybę sūnui suteikti geresnes sąlygas. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu geriau atitiktų vaiko interesus. Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu, jis netrukdys atsakovei maksimaliai bendrauti su vaiku. Jeigu teismas nustatytų vaiko gyvenamąją vietą su atsakove siūlo nustatyti bendravimo tvarką.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepime į priešieškinį (t.3, b.l.139-144) su priešieškiniu nesutiko ir nurodė, kad atsakovė melagingai teigia, kad ieškovas davė sutikimą dėl sūnaus išvežimo nuolat gyventi į užsienį. Atsakovė tik būdama Anglijoje informavo ieškovą, kad lieka gyventi užsienyje, dėl to ieškovas nesutiko ir kreipėsi kompetentingas institucijas dėl neteisėto vaiko išvežimo. 2016-03-07 ieškovo rašytas raštelis buvo parašytas po to, kai atsakovė su sūnum buvo grįžusi į Lietuvą, parašytas atsakovės reikalavimu, ieškovui siekiant išvežti sūnų atostogų į Austriją. Tačiau tai nereiškia, kad atsakovė vaiką išvežė teisėtai. Atsakovei savavališkai išsivežus vaiką, nutrūko betarpiškas tėvo ir sūnaus bendravimas, dėl to buvo suvaržytos tėvo ir sūnaus teisės. Priešieškinis nepagrįstas, nes vaiko išvežimas nuolatiniam gyvenimui į Didžiąją Britaniją neatitinka vaiko interesų ir pažeistų skyrium gyvenančio ieškovo teises. Ieškovas nesutinka su priešieškinyje nurodyta bendravimo tvarka 1 ir 2 p nes tai pažeidžia lygiateisiškumo principą.
Šalies argumentai
Ieškovas papildomai 2016-10-20 teismo posėdyje paaiškino, kad su atsakove konfliktai dėl vaiko bendravimo prasidėjo 2015 m. pabaigoje. Leidimo vaiką išsivežti į užsienį nedavė ir dabar neduoda, nes vaikas labai prisirišęs prie jo, čia vaiko šaknys, jo gimtoji lietuvių kalba, neaiški emigrantų padėtis Junginėje Karalystė po išstojimo iš Europos Sąjungos. Vaikas turi gyventi Lietuvoje, nes čia saugiau. Pas jį yra sudarytos geros sąlygos vaikui augti, vaikas prisirišęs prie sesers (jo dukros iš pirmos santuokos 16 m.), gerai sutaria su jo sugyventine. Su priešieškinyje nurodyta bendravimo tvarka sutinka iš dalies, nesutinka, kad jis vaiką pasiimti iš jo gyvenamosios vietos Jungtinėje Karalystėje, norėtų vaiką pasiimti iš Lietuvos, norėtų su vaiku praleisti visas atostogas. Su sūnum kartu gyvena 7 mėnesius, todėl vaikas labiau prisirišęs prie jo. Mano, kad atsakovė neįrodė, kad vaikui būtų geriau gyventi Jungtinėje Karalystėje. Atsakovė konflikto metu yra sūnui sudavusi į veidą, dėl to jis niekur nesikreipė.
Ieškovo atstovė advokatė A. V. 2016-10-20 teismo posėdyje prašė patikslintą ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti. Pakeisti vaiko gyvenamąją vietą, nes atsakovė trukdė bendrauti ieškovui su sūnumi, neteisėtai išsivežė vaiką į kitą šalį, atsakovė ne visada tinkamai elgėsi su vaiku, yra smurtavusi. Prašo priešieškinį atmesti, nes atsakovė neįrodė, kad vaikui bus geriau gyventi Lietuvoje. Šiuo metu gyvena su tėvu ir labiau prie jo prisirišęs. Vaikas pareiškė norą gyventi su motina, tačiau vaiko gyvenamosios vietos nustatymas Jungtinėje Karalystėje prieštarauja vaiko interesams. Vaikas noriu gyventi su motina Lietuvoje, tikslinga, kad motina grįžtų į Lietuvą, o po to vaikas apsispręstų pats. Būtų pažeistas pastovumo principas, vaikas nuo gimimo gyvena Lietuvoje. Patikslintam ieškinyje prašomos bendravimo tvarkos atsisako, nes ji pritaikyta abiems šalims gyvenat Lietuvoje, todėl prašo nustatyti atsakovės priešieškinyje prašomą tvarką su išlygomis nurodytomis atsiliepime. Sutinka, kad viena šalis moka už vaiko parvykimo iš kitos šalis išlaidas, o kita už išvykimo iš Lietuvos. Atsakovė neįrodė, kad vaikui geriau gyventi Londone, prašo ieškinį atmesti.
Atsiliepimas
Atsakovė E. A. (G.) pateikė priešieškinį (t.3,b.l.109-115) kuriuo prašo pripažinti ieškovo nesutikimą atsakovei išvežti šalių nepilnametį sūnų A. A. į užsienį (Didžiąją Britaniją) nuolatiniam gyvenimui nepagrįstu ir duoti sutikimą atsakovei išvežti vaiką nuolatiniam gyvenimui į Didžiąją Britaniją. Priešieškinyje nurodo, kad ji atsivežė sūnų į Didžiąją Britaniją manydama, kad ieškovas davė sutikimą ir pritarė dar prieš jiems išvykstant bei sutikimą išreiškė bendraudamas su sūnum technologinių priemonių pagalba bei paties ieškovo ranka rašytas 2016-03-07 raštelis. Atsakovė teigia, kad sūnaus išvežimas į Didžiąją Britaniją nepažeidžia vaiko interesų, o ir pats vaikas nori vykti su atsakove. Sūnus nuo gimimo augo su ieškovu ir atsakove, o iširus santuokai gyveno su atsakove. Ieškovui buvo užtikrintos sąlygos bendrauti su vaiku. Sūnui buvo ir bus užtikrintos saugios sąlygos ir tinkamos gyvenimo sąlygos sūnaus fiziniam, socialiniam ir psichologiniam vystymuisi. Tarp atsakovės ir sūnaus yra susiklostęs artimesnis ryšys nei su ieškovu. Vaiko gyvenimas su motina atitinka ir atitiks jo poreikius buvo ir bus suteikiamas sūnui emocinis saugumas. Sūnus ne kartą pasisakė, kad nori gyventi su motina ir nori gyventi Didžiojoje Britanijoje, kur lankys privačią mokyklą ir toliau bus užtikrinamos sūnaus auklėjimo ir raidos sąlygos, sūnus augs šeimoje t.y. su atsakove, jos sutuoktiniu ir sūnumi iš pirmos santuokos, gyvens erdviame gyvenamajame name su atskiru kiemu, sūnui ir toliau bus užtikrintos tinkamos gyvenimo sąlygos. Atsakovės darbo pobūdis suteikia galimybę lanksčiau organizuoti savo darbą, o gaunamos pajamos leidžia užtikrinti sūnui būtinųjų poreikių patenkinimą. Atsakovės išvykimas į užsienį niekaip nepažeis ieškovo teisių, nes ieškovui užtikrintos visos įstatyminės teisės bendrauti ir dalyvauti sūnaus auklėjime ir siūlo bendravimo tvarką.
Atsakovė E. G. (A.) 2016-10-20 teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad ji nedraudė ieškovui bendrauti su sūnumi, o problema kilo dėl to, kad ji susižadėjo su nauju vyru. Sūnus nuo pirmos klasės buvo labai aktyvus, dabar jo elgesys ir mokymo pasiekimai pagėrėjo. Ieškovas rūpinasi sūnumi. Kai pritaikytos laikinosios priemonės ir sūnus gyvena su tėvu, ji su sūnumi bendrauja susiskambindama telefonu, internetu, grįžta į Lietuvą. Paskambinus vaikui jis dažnai būna liūdnas, nes šalia nėra jos. Ieškovo pateiktoje vaizdo medžiagoje užfiksuota, kad ji naudoja necenzūrinius žodžius, nes ją išprovokavo ieškovas. Ieškovas anksčiau yra smurtavęs prieš ją. 2015-12-26 ji su sūnumi A. ir savo vyresniuoju sūnumi iš pirmos santuokos išvyko atostogų į Angliją ir turėjo grįžti 2016-01-03. Tačiau kilo mintis pasilikti Anglijoje ir tam pritarė abu vaikai. Apie tai ji informavo ieškovą telefonu ir elektroniniu laišku. Manė, kad ieškovas neprieštarauja. Ieškovo leidimo išsivežti sūnų nuolatiniam gyvenimui užsienyje neturėjo. Nuo 2016-01-19 iki 2016-03-04 sūnus buvo Londone, lankė mokyklą. Ji Londone turi darbą, dirba įmonėje pusę etato ir kitą dienos dalį dirba namuose, pagal verslo liudijimą, teikia grožio paslaugas, tam namuose turi atskirą patalpą. Nuosavo būsto neturi, gyvena su vyru ir vyresniu vaiku nuomojamam name, vaikai turi atskirus kambarius, Ji uždirba apie 1850 Anglijos svarų, o vyras uždirba apie 4000-5000 Anglijos svarų, gyvena kaip šeima iš bendrų pajamų. Lietuvoje turi butą, tačiau jame pagal panaudą gyvena giminaičiai, todėl ji neturi būsto, kuriame galėtų gyventi. Kartu gyvens jos vyresnis sūnus 17 metų, su kuriuo sūnus A. yra užaugęs nuo mažens. Jos dabartinis sutuoktinis Anglijoje gyvena apie 12 metų, turi savo du vaikus, kurie gyvena atskirai ir jiems teikia po 130 Anglijos svarų išlaikymą. Mano, kad sūnui A. Londone bus geriau išmoks anglų ir kitas kalbas, o lietuvių kalbos nepamirš, nes namuose kalbės lietuviškai. Pripažįsta, kad 2015 metų vasarą vieną kartą kirto sūnui ranka per veidą.
Atsakovės atstovė advokatė V. N. 2016-10-20 teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti. Nurodo, kad nepasikeitė aplinkybės, kad būtų pakeista vaiko gyvenamoji vieta. Atsakovės elgesys tinkamas, ji rūpinasi vaiku. Abu tėvai pajėgus išlaikyti sūnų, teikti materialinį aprūpinimą, atskirą kambarį. Nuo 2014 metų sprendimo kuomet buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su motina niekas nepasikeitė, išskyrus tai, kad atsakovė išvyko į Jungtinę Karalystę, tačiau tai nėra pagrindas keiti vaiko gyvenamąją vietą. Vaikas mažametis, jam geriausia gyventi su motina Londone, jam reikalinga motinos meilė. Iki laikinųjų apsaugos priemonių vaikas gyveno kartu su motina, vaiko ryšys su motina artimesnis nei tėvo ir sūnaus. 2016-05-31 VTAT išvada patvirtina, kad vaikui reikalinga motinos meilė, nes jis daug laiko praleidžia su tėvo sugyventine, be to tėvas neturi pakankamai laiko. Jungtinėje Karalystėje gyventų ir su vyresniu broliu su kuriuo gyveno nuo gimimo lankys mokyklą. Mano, kad Jungtinės Karalystės išstojimas, dėl ko padidėję išpuoliai prieš kitataučius yra deklaratyvūs, nes nepateikta duomenų, kad būtų užpulta mažametis vaikas. Tėvo teisės nebus pažeistos bendrauti su vaiku, dėl, to, kad vaikas gyvens kitoje šalyje. Nebuvo išankstinio sutikimo išsivežti vaiką į užsienį nuolatiniam gyvenimui, tačiau atsakovė informavo ieškovą. Vaikas nori gyventi su mama. Sutinka, kad turi būti nustatyta bendravimo tvarka.
Institucijos, teikiančios byloje išvadą Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (t.2, b.l.79-82) išvadoje nurodė, šalys skyriui žinomos nuo 2015-12-16, kuomet ieškovas kreipėsi ir informavo kad tarp šalių kyla konfliktai ir nesutarimai auklėjant jų sūnų A.. R. A. su sūnumi A. bei sugyventine A. O. gyvena jo tėvams nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Namuose švaru, tvarkinga, yra visi reikalingi baldai ir buities prietaisai. A. skirtas atskiras kambarys, kuriame yra plati lova, spinta rūbams susidėti, rašomasis stalas, lentyna ir spintelė žaislams susidėti. Kambarys jaukus, tvarkingas, šviesus. Ieškovas dirba UAB „Mantagas", direktoriaus pareigose, jo mėnesinės pajamos siekia apie 1000 Eur. R. A. teigimu, sūnus sutaria su kartu gyvenančia tėvo sugyventine A., kuri prireikus nuveža A. į futbolo treniruotes, taip pat, esant reikalui, rūpinasi berniuku. VTAS specialistai neturėjo galimybės apsilankyti dabartinėje atsakovės gyvenamojoje vietoje, kadangi E. A. gyvena Didžiojoje Britanijoje, (duomenys neskelbtini). Su atsakove buvo bendrauta telefonu, taip pat elektroniniu paštu. E. A. nurodė, kad gyvena gyvenamajame name nuomos teise kartu su savo sūnumi E. N. ir sužadėtiniu D. G.. Vaikas turi atskirą kambarį (9 kv.m.) plačią lovą, spintą drabužiams susidėti, žaislų lentyną, rašomąjį stalą, kompiuterį. A. kambarys erdvus ir šviesus su trim dideliais langais, uždarame kieme yra žolytės, kur jis žaisdavo su savo mylimu šuniuku. Taip pat atsakovė nurodo, kad namuose jauku, šviesu, tvarkinga, visur baltos dažytos sienos, balti baldai, šviesios grindys. Atsakovė dirba LTD „PUTA" direktore, o po pietų dirba manikiūrininke. Kaip atsakovė nurodo, jos mėnesinės pajamos yra apie 1372 svarus. Taip pat atsakovė nurodė, kad nepakeitus sūnaus gyvenamosios vietos, jis gyvens Anglijoje bei ten lankys mokyklą. Tiek ieškovas, tiek ir atsakovė, į Marijampolės savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą nebuvo įtraukti, objektyvių duomenų ar faktų apie vaiko teisių pažeidimus nebuvo gauta.
VTAS specialistai bendravo su A. keletą kartų. Vaikas buvo aktyvus, linksmas, noriai pasakojo apie lankomas futbolo treniruotes, draugus mokykloje ir jo gyvenamojoje vietoje. A. nurodė, kad Lietuvoje turi daug draugų, o Londone turėjo 2 draugus. Berniukas teigė, kad mokykla Anglijoje jam „biškį" patiko, o Lietuvoje jam „labiau" patinka. Taip pat nurodė, kad su broliu E. sutaria gerai, kartais pasipyksta, o su sese A. sutaria labai gerai. Vaikas teigė, kad tėtė nuveža į mokyklą ir parsiveža iš jos, kartu su tėte eina pas gydytojus, tėtė nuveža į futbolo treniruotes, pas senelius. Paklausus, jei galėtų pasirinkti, kas gyventų kartu A. nurodė, kad gyventų su mama, tėte, tėvukais ir močiute, sese, broliu, pusbroliais, pusseserėmis, dėde G., visais keturiais šunimis ir draugais. Paklausus su kuriuo iš tėvų norėtų gyventi kartu, A. nurodė, kad norėtų gyventi Lietuvoje su mama, jei mama negyventų Lietuvoje, tai gyventų su tėte. Paklausus apie tėvo sugyventinę A., A. nurodė, kad su A. sutaria gerai, A. jį nuveža „skaitparką". Paklausus apie mamos sužadėtinį D., A. nurodė „nu ką aš žinau". Vaikas teigė, kad A. jo gyvenime yra tris kartus svarbesnė. Paklausus A. kaip pasikeitė mamos elgesys pastaruoju metu, vaikas nurodė, kad mama ankščiau rėkdavo, kai gyveno kartu, dabar nerėkia. Paklausus A. kaip pasikeitė tėčio elgesys pastaruoju metu, jis nurodė, kad tėtė su juo praleidžia daugiau laiko, dažniau būna namie. A. mano, kad jo santykiai su tėvais ir toliau bus geri, o gyventi norėtų tiek su broliu, tiek ir su seserimi.VTAS nuomone, tiek su ieškovu, tiek ir su atsakove galėtų būti nustatyta A. gyvenamoji vieta, tačiau priimant sprendimą būtina atsižvelgti ir į vaiko išreikštą poziciją. Teismui nustačius A. gyvenamąją vietą su ieškovu, turėtų būti sprendžiamas ir materialinio išlaikymo klausimas. A. neturi specialiųjų poreikių, jų poreikiai įprastiniai, būdingi daugumai tokio amžiaus vaikų, t. y. maistas, vitaminai, avalynė, rūbeliai, higienos ir ugdymo priemonės, žaislai. Ieškovo prašomas priteisti materialinis išlaikymas užtikrintų įprastinių A. poreikių tenkinimą. valstybėje, negalėtų būti vykdoma visa apimtimi. VTAS manymu, turėtų būti nustatyta tokia bendravimo tvarka, kuri galėtų būti realiai vykdoma, o A. būtų sudaryta galimybė nuolat bendrauti su vienu iš tėvų, negyvenančiu kartu.
Šalies argumentai
Institucijos, teikiančios byloje išvadą Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (t.3, b.l.136) papildomoje išvadoje nurodė, kad atsakovė E. A. priešieškiniu prašo duoti sutikimą išvežti nepilnametį vaiką A. A. nuolatiniam gyvenimui į užsienį. E. A. Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui yra nurodžius, kad jos nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybė, t.y. Didžioji Britanija, kurioje atsakovė gyvena nuo 2016 metų pradžios. Šioje valstybėje ji turi nuolatinę gyvenamąją vietą, pastovų darbą, sukūrusi šeimą. Teismui netenkinus ieškovo reikalavimo nustatyti su juo sūnaus gyvenamąją vietą, A. turėtų gyventi su motina jos gyvenamojoje vietoje. Kadangi tarp šalių buvo kilęs ginčas dėl A. neteisėto išvežimo į užsienio valstybę, todėl manome, kad teismui nepakeitus vaiko gyvenamosios vietos, turėtų būti išduotas leidimas atsakovei išsivežti sūnų į užsienio valstybę, kad E. A. galėtų tinkamai įgyvendinti savo kaip motinos teises ir pareigas. Taip pat turėtų būti sprendžiamas R. A. ir sūnaus bendravimo klausimas ir tėvui sudaryta galimybė kaip įmanoma maksimaliai bendrauti su sūnumi A. ir dalyvauti jo auklėjime.
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos atstovė teismo posėdyje patvirtino išvadas ir nurodė, kad vaikas teismo posėdyje tvirtai išreiškė savo nuomonę, kad nori gyventi su motina, vaiko gyvenamoji vieta su motina neprieštarauja vaiko interesams. Dėl atsakovės netinkamo elgesio nebuvo gauta jokių nusiskundimų. Smurto atvejis prieš sūnų nepaneigia, kad atsakovė negalėtų jo auginti, o pasirinkta netinkama auklėjimo priemonė. Tiek ieškovas, tiek atsakovė gali užtikrinti vaiko poreikius, abi šalys turi dar po vieną išlaikytinį, turi galimybes vaiką auginti. Turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę. Vaikas tris kartus pasakė, kad noru gyventi su motina jo nuomonė tvirta. Turi būti nustatyta bendravimo tvarka su skyrium gyvenčiau tėvu. Priešieškinyje atsakovės nurodyta bendravimo tvarka atitinka vaiko interesus, o dėl to patirtos kelionių išlaidų dalintinos per pusę.
Nepilnametis liudytojas A. A. (gimęs (duomenys neskelbtini) ) teismo posėdyje paaiškino, kad mokosi ketvirtoje klasėje, šiuo metu gyvena su tėčiu, nes mama gyvena Londone. Jis mokėsi Londone apie du mėnesius, jam patiko, mažiau užduoda namų darbų. Su mama bendrauja internetu, labai trūksta mamos. Į Londoną išvyko tik atostogom, tačiau liko gyventi. Jis pirmas pasakė, kad nori gyventi Londone. Su tėčiu gyventi gerai, bet su mama geriau, mama meilesnė. Noriu gyventi su mama Londone. Geriau būtų jeigu mama grįžtų, bet Londone smagiau. Norėtų Lietuvoje baigti keturias klases, o po to mokytis Londone. Santykiai su tėčio drauge ir mamos vyru geri.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies. Priešieškinis tenkintinas pilnai.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalys turi nepilnametį vaiką A. A. gimusį (duomenys neskelbtini). Šalių santuoka nutraukta 2014 m. lapkričio 18 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu. Nutraukus šalių santuoką, nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina E. A. (G.) (t.1, b.l.5-8). Prašymas pagal 1980 Hagos Konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų patvirtina, kad R. A. kreipėsi dėl neteisėto išvežimo ir vaiko grąžinimo (t.1. b.l.40-47). Teisingumo Aukščiausiojo Teismo Šeimos bylų skyriaus įsakymas 2016-03-01 patvirtina, kad šalių vaikas A. A. turi būti grąžintas į Lietuvos Respubliką ne vėliau kaip iki 2016-03-08 vidurnakčio (t.1, b.l.79-84). Raynham pradinė mokyklos 2016-01-22 ir 2016-02-25 raštai patvirtina, kad A. A. buvo priimtas į mokyklą nuo 2016-01-20 į ketvirtą klasę, tobulėja anglų kalba, susirado draugų (t.1, b.l.97-99).
2016-03-07 R. A. ranka rašyti rašteliai (t.1, b.l.100,101) iš kurio matyti, kad ieškovas 2016-03-08 iš atsakovės perėmė sūnų A., be to, raštelyje nurodė, kad sūnus pavogtas nebuvo, vaiko gyvenamąją vietą žinojo.
Marijampolės kolegijos Profesinio bakalauro diplomas patvirtina, kad E. A. suteikta vadybos ir verslo administravimo profesinio bakalauro kvalifikacinis laipsnis ir administratoriaus profesinė kvalifikacija (t.1, b.l.120), pažymėjimai, sertifikatai patvirtina, kad E. A. lankė kursus seminarus, susijusius su grožio procedūromis (t.1, b.l.121-123), verslo liudijimai patvirtina, kad E. A. vykdė 2014, 2015 metais veiklą susijusią su kirpyklų, kosmetikos kabinetų ir salonų, soliariumų veiklą (t.1, b.l.124-129), Say Ccontancy Services Limited rašytinė informacija patvirtina, kad E. A. nuo 2016-01-01 dirba ,,Semra“ Limited, esančioje Londone (t.1, b.l.130). Gimimo liudijimas patvirtina, kad E. A. turi sūnų E. N. gimusį (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l.132).
Vaikų iki 14 metų priėmimo į mokyklą 2016-03-15 sutartis patvirtina, kad A. A. priimtas mokytis į Marijampolės Mokolų pagrindinę mokyklą (t.2, b.l.18,19), 2016-03-30 prašymas sutartis patvirtina, kad A. A. priimtas lankyti treniruotes Marijampolės futbolo centre (t.2,b.l.20). UAB ,,Medgintras“ rašytinė informacija patvirtina, kad A. A. į psichikos sveikatos centrą kreipėsi dėl vidinės įtampos, kuri kyla esant santykių problemoms šeimoje. Elgesio problemų nustatyta nebuvo, vaiko savijautą įtakojo santykių problemos šeimoje (t.3, b.l.108).
Ieškovo pateikti duomenys patvirtina, kad R. A. neturi įsiskolinimų AB ,,Swedbank“, negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis patvirtina, kad R. A. gauna per mėnesį 500,00 Eur už nuomą, UAB ,,Mantagas“ neturi įsiskolinimų valstybei, foto nuotraukose užfiksuota vaiko kambarys, kuriam jis gyvena, R. A. dirba UAB ,,Mantagas“ direktoriumi, dirbant 4 valandas per dieną, draudimo liudijimai patvirtina, kad apdrausta UAB ,,Mantagas“ veikla, 2015-07-31 panaudos sutarties pagrindu R. A. naudojasi gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), AB Swedbank sutikimas, kad R. A. ir A. A. gyvenamoji vieta būtų deklaruota bankui įkeistame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini) (t.2,b.l.49-78). Mokolų pagrindinės mokyklos pateiktoje charakteristikoje nurodyta, kad nuo 2016-03-15 A. vėl grįžo į mokyklą, buvo žinių spragos, vaikas labai stengėsi, padėjo tėtis įveikti sunkumus ir pasivyti klasės draugus. Tėtis sistemingai domisi vaiko pasiekimais, palaiko glaudų ryšį su mokykla, mama taip pat domisi A. pasiekimais, visa jo veikla mokykloje, elektroniniame dienyne stebi vaiko pažangą, bendrauja su mokytoja telefonu, grįžusi į Lietuvą visuomet apsilanko mokykloje (t.2, b.l.95,96).
Atsakovės pateikti duomenys patvirtina, kad J. A. ir E. A. sudarė Kredito sutartį su AB Swedbank būstui su priklausiniais ir žemės sklypui pirkti (adresu (duomenys neskelbtini)) (t.3, b.l.6-27), informaciją iš Sodros apie R. A. draudžiamąsias pajamas (t.3, b.l.28-30), uždarosios akcinės bendrovės steigimo pažymėjimas patvirtina, kad 2016-05-09 buvo įsteigta Puta Limited, kurią pageidavo įsteigti E. A. (t.3, b.l.31-38), Valstybinės mokesčių inspekcijos deklaracijos pateiktos R. A. už 2013-2015 metus (t.3, b.l.39-57). Gyvenamojo namo, esančio Londone išplanavimas ir foto nuotraukos, kuriose užfiksuotas kambariai, virtuvė, bendro naudojimo patalpos, kiemas (t.3, b.l.58-90). Mokolų pagrindinės mokyklos pažymėjimas ir dienyno duomenys apie A. A. įvertinimus (t.3, b.l.91-96). Santuokos liudijimas patvirtina, kad E. A. (duomenys neskelbtini) susituokė su D. G. (t.3,b.l.124).
Vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvu būtinybė įtvirtinta įstatyme (CK 3.169 str. 1 d.), kuriame pasakyta, kad, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad kilus tarp tėvų ginčui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų yra nustatoma teismo sprendimu. Ginčas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais, atsižvelgiant į vaiko norą, kai jis neprieštarauja vaiko interesams (CK3.174 str. 2 d.). Sprendžiant vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, taip pat tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko ir tėvo bei motinos, taip pat brolių ir seserų ryšį, vaiko norus ir kt. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-20 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009; 2010-02-01 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).
Abiejų tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu yra lygios. Ši nuostata yra įtvirtinta CK 3.156 straipsnyje. Pagrindinis kriterijus vaiko gyvenamajai vietai nustatyti yra vaiko interesai: vaiko teisė gyventi ir augti, jo teisė į gyvenimo sąlygas, į būstą, socialinės teisės. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia yra vaiko interesai. Analogiška nuostata įtvirtinta yra ir pagal mūsų teisę - Vaiko teisių apsaugos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte.
Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė nustatyti nepilnamečio sūnaus A. A. gyvenamąją vietą su juo. 2014 m. lapkričio 18 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu, šalių santuoka nutraukta abiejų sutikimu ir patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su vaiko motina E. A. (t.1, b.l.5-8). Todėl atsižvelgiantį į tai laikytina, kad ieškovas prašo pakeiti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą ir nustatyti, kad vaikas gyventų su ieškovu. Ieškovas prašymą nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su juo grindžia tuo, kad atsakovė trukdė jam bendrauti su vaiku, neteisėtai išsivežė vaiką į Jungtinę Karalystę, ne visuomet tinkami elgėsi su vaiku. Atsakovė nurodo, kad ji niekada ieškovui netrukdė bendrauti su vaiku, pripažino, kad be ieškovo sutikimo liko nuolat gyventi Londone, tačiau apie tai ji ieškovą informavo telefonu ir elektroniniu laišku. Ji su sūnum A. ir kitu savo vaiku, iš pirmos santuokos, 2015 metų gruodžio 26 d. išvyko atostogauti, o tuomet liko gyventi Londone, nes to norėjo vaikai. Ji turėjo galimybes likti ir nuolat gyventi Londone, nes nuvyko pas savo sužadėtinį, su kuriuo šiuo metu yra susituokusi, į namus, kuriuos jos vyras nuomoja. Jos vyras Londone gyvena jau 12 metų. Nesutina, kad ji konfliktuoja su vaiku, kad su juo netinkamai elgiasi. Pripažįsta, kad 2015 metų vasarą vieną kartą sudavė vaikui per veidą. Vaizdo įrašė užfiksuota, kad ji naudoja necenzūrinius žodžius, nes ją išprovokavo ieškovas. Iš bylos duomenų, šalių paaiškinimų matyti, kad nepilnametis vaikas nuo gimimo gyveno su ieškovu ir atsakovu, po ištuokos šalys kurį laiką gyveno viename būste, o nuo 2015 metų vasario mėnesio šalių nepilnametis vaikas gyveno su atsakove iki laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo t.y. iki 2016-03-07 (t.1. b.l.76,77). O nuo 2016-03-07 vaikas gyvena su ieškovu jo gyvenamojoje vietoje.
Byloje nėra duomenų, jog nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina prieštarautų ar kenktų vaiko interesams ir kad būtų iš esmės pasikeitę aplinkybės, dėl kurių vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su vienu iš tėvų. Duomenų, kad atsakovė trukdė bendrauti ieškovui su šalių nepilnamečiu vaiku byloje, nėra. Institucija, teikianti išvadą Marijampolės savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius, teismui pateiktoje išvadoje nurodė, kad šalys skyriui tapo žinomos nuo 2015-12-16, kuomet ieškovas kreipėsi ir informavo, kad tarp šalių kyla konfliktai ir nesutarimai auklėjant sūnų A.. Tai buvo pirmas kartas, kai ieškovas kreipėsi į vaiko teisių apsaugos skyrių ir buvo aptartos iškilę problemos. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas kreipėsi su prašymu pagal 1980 Hagos Konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų dėl neteisėto išvežimo ir vaiko grąžinimo (t.1. b.l.40-47). Teisingumo Aukščiausiojo Teismo Šeimos bylų skyriaus įsakyme 2016-03-01 nurodyta, kad šalių vaikas A. A. turi būti grąžintas į Lietuvos Respubliką. Nustatyta, kad atsakovė įvykdė Anglijos teismo priimtą sprendimą ir laiku grąžino vaiką į Lietuvą. Atsakovė aiškino, kad su nepilnamečiu vaiku į Angliją išvyko tik atostogomis, tačiau kilo mintis likti Anglijoje ir to pirmiausia norėjo sūnus A.. Kadangi atsakovė informavo ieškovą telefonu ir elektroniniu paštu manė, kad ieškovas sutiko. Byloje pateikta šalių susirašinėjimas patvirtina, kad šalys bendravo dėl sūnaus A., jo buvimo Londone metu, kad ieškovas abejojo ar vaikui bus gerai, kad geriau turėtų grįžti ir kitais metais pradėti mokytis (t.1.b.l.49-53). Teismo posėdyje atsakovė pripažino, kad ji neturėjo ieškovo sutikimo išsivežti šalių nepilnametį sūnų į užsienį. Aplinkybė, kad atsakovė buvo išvežusi vaiką į užsienį be ieškovo sutikimo (leidimo) nėra esminė sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą. Atsakovė neslėpė nepilnamečio sūnaus buvimo vietos, bendravo su ieškovu, 2016-01-04 elektroniniam pašte adresuotam ieškovui nurodė vaiko gyvenamosios vietos adresą Londone (t.1, b.l.50). Ieškovo pateiktas vaizdo įrašas (t.1,b.l.39) patvirtina, kad atsakovė vaiko akivaizdoje pasakė necenzūrinius žodžius. Atsakovė paaiškino, kad jos toks elgesys buvo išprovokuotas ieškovo. Teismo nuomone, necenzūrinių žodžių naudojimas vaiko akivaizdoje nepriimtinas, tačiau teismui pateiktas vaizdo įrašas, neatspindi realios buvusios situacijos, darytina išvada, kad necenzūriniai žodžiai buvo skirti ieškovui ir neatmetama, kad atsakovė galėjo būti ieškovo išprovokuota. Atsakovė pripažino, kad 2015 metų vasarą ji sudavė ranka vaikui per veidą. Apie tai ieškovas pasakė 2016-10-20 teismo posėdyje, nagrinėjant bylą. Ieškovas apie tokį atsakovės elgesį niekam nepranešė anksčiau, tačiau šį faktą panaudojo norėdamas pagrįsti savo reikalavimą, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su juo, todėl teismo nuomone, tokiu elgesiu ieškovas siekė sau palankesnio teismo sprendimo, o ne vaiko interesų apsaugos. Pažymėtina, kad smurtas prieš vaiką, bet kokiu atveju yra nepriimtina auklėjimo priemonė, tačiau vienkartinis faktas nepaneigia, kad atsakovė negalėtų auginti vaiko. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė patvirtino, kad dėl netinkamo atsakovės elgesio su nepilnamečiu sūnumi nebuvo gauta jokių nusiskundimų. Atsakovė nėra bausta už tėvų valdžios panaudojimą, priešingą nepilnamečio vaiko interesams.
Kaip matyti nepilnametis šalių vaikas nuo gimimo iki šalių santuokos nutraukimo bei dar ilgiau iki 2015 metų vasario mėnesio gyveno su ieškovu ir atsakove, o po to su atsakove iki 2016-03-07 dienos. Bylos nagrinėjimo metu, pritaikius laikinaisiais apsaugos priemones, nuo 2016-03-07 iki teismo sprendimo priėmimo šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu. Šalių sūnus A. 2016-10-20 teismo posėdyje pareiškė norą gyventi su mama. Šiuo konkrečiu atveju įvertintinas vaiko noras, kad jis patvirtino ir anksčiau išsakytą savo nuomonę, kad nori gyventi su mama, bei tai, kad ieškovas iš esmės neprieštarauja dėl sūnaus gyvenamosios vietos su atsakove, nesutinka tik dėl sūnaus vykimo gyventi užsienyje ir sutikimo atsakovei nedavė. Byloje pakanka įrodymų, leidžiančių padaryti išvadą, kad gyvendamas su motina A. bus saugus. Atsakovo argumentai, kad sūnui išvykus į kitą svetimą šalį, susidurs su kalbos barjeru, neaiški emigrantų padėtis Jungtinėje Karalystėje po išstojimo iš E. S., nepagrįsti. Manytina, kad vaikui išvykus gyventi į užsienio valstybę, nesumažės vaiko socialinės garantijos, nepakenks ir tai, kad augs ne savo gimtojoje šalyje. Iš bylos matyti, kad sūnus A. labai aktyvus, nori daug pamatyti ir sužinoti, kad jau lankė mokyklą Londone, kad tobulėjo jo anglų kalba, susirado draugų, todėl manytina, kad A. greitai prisitaiko prie besikeičiančios aplinkos.
Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas R. A. su sūnumi A. bei sugyventine A. O. gyvena jo tėvams nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Namuose švaru, tvarkinga, yra visi reikalingi baldai ir buities prietaisai. A. skirtas atskiras kambarys, kuriame yra plati lova, spinta rūbams susidėti, rašomasis stalas, lentyna ir spintelė žaislams susidėti. Kambarys jaukus, tvarkingas, šviesus. Ieškovas dirba UAB „Mantagas", direktoriaus pareigose, gauna pastovias pajamas apie 1000 Eur. Ieškovas teigia, jog sūnus sutaria su jo sugyventine A., kuri prireikus nuveža A. į futbolo treniruotes, taip pat, esant reikalui, rūpinasi berniuku.
Iš bylos duomenų, matyti, kad atsakovė E. G. (A.) gyvena Didžiojoje Britanijoje adresu (duomenys neskelbtini). Gyvena kartu su sutuoktiniu D. G. nuomojam name bei su savo sūnumi E. N.. Sūnus A. turi atskirą kambarį (9 kv.m.) plačią lovą, spintą drabužiams susidėti, žaislų lentyną, rašomąjį stalą, kompiuterį. A. kambarys erdvus ir šviesus su trim dideliais langais, uždarame kieme yra žolytės, kur jis žaisdavo su šuniuku. Atsakovė dirba LTD „Puta" direktore, o po pietų savo namuose teikia grožio paslaugas namuose, turi tam skirtą kambarį. Atsakovė nurodo, jos mėnesinės pajamos yra apie 1850 Anglijos svarų. Su sutuoktiniu D. G. veda bendrą ūkį ir gyvena iš bendrų pajamų. Vyro pajamos apie 4000 – 5000 Anglijos svarų. Jos sutuoktinis savo dviem vaikams, kurie gyvena atskirai, skiria po 130 svarų išlaikymui. Už gyvenamojo namo nuomą moka 1650 svarų. Sūnūs lankys Anglijoje privačią mokyklą.
Tiek ieškovas, tiek ir atsakovė, į Marijampolės savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą nebuvo įtraukti, objektyvių duomenų ar faktų apie vaiko teisių pažeidimus nebuvo gauta. Šios aplinkybės leidžia padaryti išvadą, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė turi visas galimybes užtikrinti sūnaus teisę gauti visapusišką išsilavinimą ir ugdymą, užtikrinti saugias ir tinkamas jo gyvenimo sąlygas, tarp nepilnamečio vaiko ir jo abiejų tėvų yra glaudus ir artimas ryšys ir tarpusavio bendravimas. Teismas spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos pakeitimą atsižvelgia į aiškiai nepilnamečio A. A. išsakytą norą gyventi su mama – atsakove E. A. (G.). Vaikas išsakydamas savo nuomonę vaiko teisių specialistei bei 2016-10-20 teismo posėdyje tvirtai pasakė, kad nori gyventi su motina. E. Ž. Teisių Teismas yra ne kartą nurodęs, kad tėvo (motinos) ir vaiko mėgavimasis vienas kito draugija yra esminė šeimos gyvenimo dalis. Nepilnametis A. A. paaiškino, kad jam trūksta mamos meilumo. Teismas daro išvadą, kad šiuo atveju nepilnamečio vaiko atskyrimas nuo motinos padarytų žalą vaiko vystymuisi. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgta tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams, tačiau šioje byloje tokių prieštaravimų nenustatyta. Visuma aplinkybių, nepaneigiant, kad vaiko ryšys su tėvu taip pat stiprus, teismui sudaro pagrindą spręsti, jog nepilnametis vaikas yra labiau prisirišęs prie motinos (atsakovės). Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo pakeisti 2014-11-18 Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu nustatytą nepilnamečio vaiko A. A. gyvenamąją vietą. Vaiko gyvenamosios vietos nepakeitus, ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo pritesimo iš atsakovės atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė gyvena Jungtinėje Karalystėje, todėl ji pateikė priešieškinį kuriuo prašo pripažinti, kad ieškovo nesutikimas išvežti šalių nepilnametį sūnų nuolatiniam gyvenimui nepagrįstu ir duoti sutikimą.
Vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą. Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu. Nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų, tėvai turėtų kartu spręsti dėl esminio vaiko nuolatinės gyvenamosios aplinkos pakeitimo klausimo (pvz., išvykimo nuolat gyventi į užsienį) ir turėtų būti laikoma, kad šiuo klausimu tėvų valdžia (globa) įgyvendinama kartu.
Geriausių vaiko interesų paisymas ir pagarba tėvų valdžios lygybės principui, sprendžiant svarbiausius vaiko gyvenimo klausimus, suponuoja poreikį gauti skyrium gyvenančio tėvo sutikimą kitam iš tėvų, su kuriuo nustatyta nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta, siekiančiam su vaiku išvykti gyventi nuolat į užsienį. Kadangi nurodyto sutikimo davimas išplaukia iš CK įtvirtinto tėvų valdžios lygybės principo, tai jo privalomumo įrašymas į teismo sprendimą būtų perteklinis. Skyrium gyvenančio tėvo nesutikimas daro negalimą vaiko išvežimą į užsienį nuolatiniam gyvenimui, nebent teismas pripažintų tokį nesutikimą teisiškai nepagrįstu (neatitinkančiu vaiko interesų). Pareiga įrodyti, kad vaiko išvežimas nuolatiniam gyvenimui į užsienį geriausiai atitinka vaiko interesus ir kad tai iš esmės nepažeidžia skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisių tokiu atveju tenka tėvui ar motinai, siekiančiam pakeisti nuolatinę vaiko gyvenamąją vietą. Vaikas nuolat gyventi į užsienį gali išvykti tik su tuo tėvu, su kuriuo nustatyta jo gyvenamoji vieta. Jei šia teise nori pasinaudoti skyrium gyvenantis tėvas, turi būti atitinkamai pakeistas teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
Ieškovas teismo posėdyje patvirtino, kad nedavė sutiko išvežti sūnų į užsienį nuolatiniam gyvenimui ir tai patvirtina jo veiksmai, kuriais jis inicijavo procedūrą pagal 1980 m. Hagos konvenciją dėl Tarptautinio vaikų grobimo civiliniu aspektu. 2016-02-29 Anglijos teismas priėmė sprendimą grąžinti vaiką į Lietuvos Respubliką. Atsakovė nepilnametį vaiką grąžino į Lietuvos Respubliką. Ieškovas taip pat patvirtino, kad atsakovės prašomo sutiko neduos, nes vaikui geriau gyventi Lietuvoje, jis čia gimęs, čia jo draugai, mokykla, čia jo gimtoji kalba, jis nemoka kalbėti angliškai, Lietuvoje yra susiformavę jo socialiniai ryšiai, šuo metu tėvo ir sūnaus santykiai yra puikūs, kartu leidžia laisvalaikį, neaiški emigrantų padėtis, bei atsakovė neįrodė, kad vaikui būtų geriau Jungtinė Karalystėje ir tuo bus pažeista jo teisės. Atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumą, kad atsakovė gyvena Jungtinėje Karalystėje, ir kad teismas šiuo sprendimu nepakeitė vaiko gyvenamosios vietos, kuri Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu nustatyta su atsakove, bei nenustačius jokių kliūčių nepilnamečiui sūnui A. A. ten gyventi su motina, ieškovo nesutikimą atsakovei išsivežti nepilnametį sūnų į Didžiąją Britaniją, pripažįsta nepagrįstu, nes tai neatitinka vaiko interesų. Byloje nustatyta, kad nepilnametis A. A. gyvendamas su motina Didžiojoje Britanijoje bus saugus, bus užtikrintos tinkamos gyvenimo sąlygos vaiko fiziniam, socialiniam ir psichologiniam vystymuisi, suteiktas emocinis saugumas, nepilnametis vaikas yra labiau prisirišęs prie motinos, vaikas tvirtai pareiškė norą gyventi su motina, atsakovė sukūrusi šeimą, vaikas turės galimybę gyventi šeimoje su atsakove (motina) jos sutuoktiniu ir vyresniu broliu (atsakovės sūnum iš pirmos santuokos) su kuriuo augo nuo mažens, Londone lankys privačią mokyklą, kurioje jau mokėsi, gyvendamas Didžiojoje Britanijoje nepamirš lietuvių kalbos nes šeimoje bus kalbama lietuviškai. Atsakovės išvykimas su sūnumi nekaip nepažeis ieškovo teisių, nes atsakovė privalės užtikrinti ieškovui visas įstatymines teises bendrauti ir dalyvauti sūnaus auklėjime. Atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumą, bei nenustačius jokių kliūčių nepilnamečiui šalių sūnui A. nuolat gyventi Didžiojoje Britanijoje su atsakove, ieškovui neduodant sutikimo, leidimas vykti į Didžiąją Britaniją nepilnamečiui A. A. nuolat gyventi Didžiojoje Britanijoje duotinas teismo.
Ieškovas taip pat prašo nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėjant savo vaikus yra lygios. Abu tėvai, nesvarbu, kad gyvena atskirai, privalo vienodai rūpintis vaikų sveikatos būkle, ugdymu, teikti jiems visokeriopą pagalbą ir paramą. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, taip pat turi teisę nuolat tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena. Vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina ar tėvu, negyvenančiais kartu.
Ieškovas patikslintam ieškinyje (t.3.b.l.126-131) siūlo bendravimo tvarka:
Mokyklos nustatytų atostogų metu tėvas turi teisę su sūnumi praleisti visas vasaros ir rudens bei pusę pavasario ir žiemos atostogų. Apie numatomą praleisti konkretų laikotarpį tėvas R. A. įsipareigoja informuoti motiną E. A. ne vėliau kaip likus dviem savaitėms iki vaiko atostogų pradžios. R. A. prasidėjus mokyklos nustatytoms atostogoms turi teisę pasiimti vaiką iš motinos E. A. gyvenamosios vietos Lietuvoje. Kiekvienų mokyklinių atostogų ne vėliau kaip antrą atostogų dieną vaikas paimamas iš E. A. gyvenamosios vietos Lietuvoje ir pristatomas į E. A. gyvenamąją vietą Lietuvoje likus dviem dienoms iki vasaros ir rudens mokyklinių atostogų pabaigos.
R. A. turi teisę su vaiku praleisti savo atostogas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. E. A. turi pateikti tėvui turimus vaiko drabužius, kitus vaiko asmeninius daiktus ar dokumentus, reikalingus atostogoms. Abiejų tėvų atostogos negali būti planuojamos švenčių dienomis, kurias vaikas pagal rotacijos principu nustatytą grafiką turi praleisti su kitu iš tėvų.
-Šv. Kūčios ir Šv. Kalėdos: 2016 m. - su mama, 2017 m.- su tėvu, 2018 m. su mama ir t.t.
-Naujieji metai: 2016 m. su tėvu, 2017 m. su mama ir t.t.
-Šv. Velykos: 2016 m. su mama, 2017 m. su tėvu ir t.t.
Kadangi šiuo metu atsakovė gyvena Jungtinėje Karalystėje, o vaikas išvežtas į užsienį atsakovės iniciatyva, atsakovė turėtų prisiimti pareigą užtikrinti vaiko teisę maksimaliai bendrauti su tėvu ir šiam bendravimui pristatyti vaiką į Lietuvą.
Atsakovės priešieškinyje (t.3, b.l.109-115) siūloma bendravimo tvarka :
1. R. A. Sūnaus vasaros atostogų metu kartu su Sūnumi praleidžia ne daugiau kaip pusę visų atostogų dienų kartu sudėjus, pasiimant Sūnų iš jo gyvenamosios vietos tarp Šalių iš anksto sutartu laiku ir jį grąžinant į jo gyvenamąją vietą tarp Šalių iš anksto sutartu laiku, jeigu nesutariama kitaip. Šalims susitarus ir atsižvelgiant į objektyvų atostogų laikotarpių paskirstymo patogumą, atostogų laikas gali būti į etapus nedalinamas. Šiomis atostogomis R. A. naudojasi suderinęs atostogų laiką su E. A. el. paštu adresu (duomenys neskelbtini) - ne vėliau kaip iki atitinkamų einamųjų metų birželio 1 d.
2. Sūnaus atostogas mokslų metų metu, išskyrus Sūnaus vasaros atostogas, pagal rotacijos principą abu tėvai su Sūnumi bendraus kas antrus metus (t.y. vienas Sūnaus atostogas mokslo metų metu Sūnus praleis su tėvu, kitas atostogas, einančias po to, Sūnus praleis su motina, ir t.t.). R. A. jam priklausančio bendravimo su Sūnumi metu, pasiima Sūnų iš jo gyvenamosios vietos tarp Šalių iš anksto sutartu laiku ir jį grąžina į jo gyvenamąją vietą tarp Šalių iš anksto sutartu laiku, jeigu nesutariama kitaip. Sūnaus atostogomis mokslo metų metu, R. A. naudojasi suderinęs atostogų laiką su E. A. el. paštu adresu (duomenys neskelbtini) - ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) mėnesį iki atostogų pradžios.
3. R. A. be šios bendravimo su Sūnumi tvarkos 1-2 punktuose nustatytos bendravimo tvarkos, turi teisę neribotai bendrauti su Sūnumi visomis galimomis telekomunikacijų priemonėmis (kompiuteriu elektroniniais laiškais, Skype programa, mobiliu telefonu pokalbiais ir žinutėmis ir kt). R. A. tokia tvarka bendrauja su Sūnumi atsižvelgiant į Sūnaus dienos režimą ir kitą užimtumą.
4. E. A. įsipareigoja iš anksto informuoti R. A. skambučiu ar sms trumpąja žinute arba ei. paštu adresu (duomenys neskelbtini) apie bet kokius planuojamus Sūnaus pasikeitimus, susijusius su Sūnaus auklėjimu ir ugdymu, taip pat Sūnaus sveikatos pasikeitimus, kontaktinių ryšių priemonių adresų pasikeitimus.
5. Šalys abipusiškai derins savo asmeninius interesus taip, kad nebūtų ribojamas Sūnaus dalyvavimas E. A. ar R. A. šeimos šventėse bei tolimesnėse kelionėse, įskaitant dalyvavimą artimųjų giminaičių ir draugų gimtadieniuose, vestuvėse, laidotuvėse ir pan.
6. Prisilaikant bendrų moralės normų bei atsižvelgiant į Sūnaus interesus nei vienas iš tėvų nekliudys kitam bendrauti su Sūnumi ir dalyvauti jį auklėjant.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė pripažino, kad ieškovo patikslintam ieškinyje prašoma nustatyti bendravimo tvarka tinkama, kai vaiko gyvenamoji vieta būtų Lietuvos Respublikoje, todėl žodžiu pareiškė, kad siūlomos bendravimo tvarkos atsisako ir prašo nustatyti atsakovės priešieškinyje prašomą tvarką su išlygomis nurodytomis ieškovo atsiliepime, o būtent: jeigu sūnus gyventų Anglijoje, ieškovas nori turėti teisę praleisti ne pusę, o visas vasaros ir rudens atostogas, ir pusę pavasario ir žiemos atostogų, o sūnaus parvežimo į Lietuvą išlaidas turėtų kompensuoti atsakovė, nes jos iniciatyva sūnus būtų išvežtas į užsienį. Nesutinka su nuostata, kad jis turėtų sūnų pasiimti ir gražinti iš jo gyvenamosios vietos Anglijoje.
Pabrėžtina, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam vienodai prieinami ir lankstūs, t.y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja.
Atsakovės siūloma bendravimo tvarka iš esmės atitinka vaiko interesus, su siūloma tvarka sutinka ir vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė. Tačiau, atsižvelgiant į ieškovo išsakytą nuomonę dėl jo ir sūnaus bendravimo tvarkos, kad šalių sūnus, nuolatinai išvežtas gyventi į užsienį atsakovės iniciatyva, užtikrintina ieškovo teisė praleisti daugiau laiko vaiko atostogų laiku, bei nustatyti atsakovei pareigą informuoti ieškovą apie nepilnamečio vaiko atostogų laikotarpius, taip pat atsižvelgtina, kad Šv.Kūčių, Šv.Kalėdų, Naujųjų Metų, Šv.Vėlykų šventės švenčiamos žiemą ir pavasarį, todėl šio laikotarpio atostogos nustatytinos rotaciniu principu, kad būtų galimybė Šv.Kūčias, Šv.Kalėdas, Naujuosius metus, Šv.Vėlykas švęsti tiek su tėvu, tiek su motina. Nustatytina tokia vaiko A. A. bendravimo tvarka su ieškovu R. A.:
Ieškovas R. A. turi teisę praleisti su sūnum A. A. jo atostogų metu: kiekvienais metais pusę vasaros atostogų, visas rudens atostogas, poriniais metais pusę žiemos ir pavasario atostogų, o neporiniais visas žiemos ir pavasario atostogas. R. A. sūnų A. pasiima iš jo gyvenamosios vietos tarp šalių iš anksto sutartu laiku ir jį grąžinant į jo gyvenamąją vietą tarp šalių iš anksto sutartu laiku, jeigu nesutariama kitaip. Su tuo susijusias sūnaus kelionės išlaidas ( iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą ir iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę) R. A. ir E. G. (A.) dalijasi lygiomis dalimis. Visomis sūnaus atostogomis R. A. naudojasi suderinęs atostogų laiką su E. A. el. paštu adresu (duomenys neskelbtini) - ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki atostogų pradžios. R. A. turi teisę neribotai bendrauti su sūnumi visomis galimomis telekomunikacijų priemonėmis (kompiuteriu elektroniniais laiškais, Skype programa, mobiliu telefonu pokalbiais ir žinutėmis ir kt), atsižvelgiant į sūnaus dienos režimą ir kitą užimtumą.E. G. (A.) iš anksto informuoja R. A. skambučiu ar sms trumpąja žinute arba el. paštu adresu (duomenys neskelbtini) apie vaiko atostogų laikotarpius kiekvienų mokslo metų pradžioje, taip pat apie, bet kokius planuojamus sūnaus pasikeitimus, susijusius su sūnaus auklėjimu ir ugdymu, taip pat sūnaus sveikatos pasikeitimus, kontaktinių ryšių priemonių adresų pasikeitimus.Šalys abipusiškai derina savo asmeninius interesus taip, kad nebūtų ribojamas sūnaus dalyvavimas E. G. (A.) ar R. A. šeimos šventėse bei tolimesnėse kelionėse, įskaitant dalyvavimą artimųjų giminaičių ir draugų gimtadieniuose, vestuvėse, laidotuvėse ir pan.R. A. turi teisę su vaiku praleisti savo atostogas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. E. G. (A.) turi pateikti R. A. turimus vaiko drabužius, kitus vaiko asmeninius daiktus ar dokumentus, reikalingus atostogoms.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos nustatymo yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui bei sąlygomis, kurios neatitiktų vaiko interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos tvarkos pakeitimo.
Ieškovas sumokėjo 82 Eur žyminio mokesčio (t.1, b.l.4,38) ir sumokėjo advokatei už suteiktas teisines paslaugas 840 Eur (t.3,b.l.182-188). Ieškovo patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies, todėl iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 30 Eur žyminio mokesčio, 280 Eur už suteiktas teisines paslaugas. Viso priteistina 310 Eur.
Atsakovė sumokėjo 31 Eur žyminio mokesčio ir patyrė 4480,25 Eur už suteiktas teisines paslaugas. Atsakovės priešieškinis tenkintinas pilnai. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 98 str. 2 d., šalies išlaidos, susijusios su advokato (advokato padėjėjo) pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo bei laiko sąnaudas, priteisiamos ne didesnės kaip nustatyta Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro patvirtintuose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (toliau – Rekomendacijos). Be to, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgtina ir į kilusio ginčo sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą bei kitas svarbias aplinkybes. Remiantis tuo, teismas pažymi, kad nors atsakovės išlaidos, susijusios su advokato (advokato padėjėjo) teisine pagalba, ne už visus atliktus atskirus procesinius veiksmus yra didesnės nei, kad numatyta Rekomendacijose, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjama civilinė byla nelaikytina sudėtinga, kad buvo keliamas tik vienas priešieškiniu reikalavimas, kilęs ginčas laikytinas visiškai įprastiniu ir nereikalaujančių specialių (ypatingų) teisinių žinių, civilinėje byloje buvo trys parengiamieji teismo posėdžiai (2016-04-14 Marijampolės apylinkės teismo posėdis truko 15 minučių, 2016-06-20 Prienų rajono apylinkės teisme – 2 valandas, 2016-09-05 Prienų rajono apylinkės teisme – 30 minučių), civilinė byla išnagrinėta per vieną teismo posėdį (trukmė 5 val. 25 min.), taip pat atkreiptinas dėmesys, kad procesinius dokumentus ruošė advokato padėjėjos, jos atsakovę atstovavo ir parengiamuosiuose teismo posėdžiuose ir tik viename teismo posėdyje vykusiame 2016-10-20 dalyvavo advokatė, o advokato padėjėjo teikiamos teisinės paslaugos skaičiuojamos 80 procentų minėtų Rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio. Teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, vertinant bylos sudėtingumą, proceso eigą, atsakovės atstovų pateiktus rašytinius duomenis į bylą, teismo manymu, laikytinos pagrįstomis 1500 Eur apimtyje, likusioje dalyje jas sumažinant. Todėl atsakovei iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos - 31,00 Eur žyminio mokesčio ir 1500,00 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti (viso – 1531,00 Eur) (Lietuvos Respublikos CPK 93 str., 98 str.).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 25,40 Eur. Iš ieškovo priteistina 17,00 Eur, iš atsakovės 8,40 Eur valstybės naudai (CPK 92 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263-265 str., 268 str., 270 str.,
nusprendžia:
Patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.
Atmesti ieškovo prašymą nustatyti sūnaus A. A. gyvenamąją vietą su ieškovu ir iš atsakovės priteisti išlaikymą.
Nustatyti nepilnamečio vaiko A. A. bendravimo tvarką su ieškovu R. A.
Ieškovas R. A. turi teisę praleisti su sūnum A. A. jo atostogų metu: kiekvienais metais pusę vasaros atostogų, visas rudens atostogas, poriniais metais pusę žiemos ir pavasario atostogų, o neporiniais visas žiemos ir pavasario atostogas. R. A. sūnų A. pasiima iš jo gyvenamosios vietos tarp šalių iš anksto sutartu laiku ir jį grąžinant į jo gyvenamąją vietą tarp šalių iš anksto sutartu laiku, jeigu nesutariama kitaip. Su tuo susijusias sūnaus kelionės išlaidas ( iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą ir iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę) R. A. ir E. G. (A.) dalijasi lygiomis dalimis. Visomis sūnaus atostogomis R. A. naudojasi suderinęs atostogų laiką su E. A. el. paštu adresu (duomenys neskelbtini) - ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki atostogų pradžios. R. A. turi teisę neribotai bendrauti su sūnumi visomis galimomis telekomunikacijų priemonėmis (kompiuteriu elektroniniais laiškais, Skype programa, mobiliu telefonu pokalbiais ir žinutėmis ir kt), atsižvelgiant į sūnaus dienos režimą ir kitą užimtumą.E. G. (A.) iš anksto informuoja R. A. skambučiu ar sms trumpąja žinute arba el. paštu adresu (duomenys neskelbtini) apie vaiko atostogų laikotarpius kiekvienų mokslo metų pradžioje, taip pat apie bet kokius planuojamus sūnaus pasikeitimus, susijusius su sūnaus auklėjimu ir ugdymu, taip pat sūnaus sveikatos pasikeitimus, kontaktinių ryšių priemonių adresų pasikeitimus.Šalys abipusiškai derina savo asmeninius interesus taip, kad nebūtų ribojamas sūnaus dalyvavimas E. G. (A.) ar R. A. šeimos šventėse bei tolimesnėse kelionėse, įskaitant dalyvavimą artimųjų giminaičių ir draugų gimtadieniuose, vestuvėse, laidotuvėse ir pan.R. A. turi teisę su vaiku praleisti savo atostogas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. E. G. (A.) turi pateikti R. A. turimus vaiko drabužius, kitus vaiko asmeninius daiktus ar dokumentus, reikalingus atostogoms.
Priešieškinį tenkinti pilnai.
Ieškovui R. A. neduodant sutikimo dėl nepilnamečio vaiko A. A. išvykimo į Didžiąją Britaniją duoti sutikimą vykti į Didžiąją Britaniją nuolat gyventi.
Priteisti ieškovui R. A. iš atsakovės E. G. (A.s) 310,00 Eur (trys šimtai dešimt eurų) turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti atsakovei E. G. (A.) iš ieškovo R. A. 1531,00 Eur (vieną tūkstanį penkis šimtus trisdešimt vieną eurą) turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš R. A., į valstybės biudžetą 17,00 eurų (septyniolika eurų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).
Priteisti iš E. G. (A.) į valstybės biudžetą 8,40 eurų (aštuonis eurus, 40 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).
Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2016-03-07 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi, nustatyti nepilnamečio A. A. laikinąją gyvenamąją vietą su ieškovu R. A., palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.