- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-11-14
- Bylos Nr.
- 2-4578-454/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Šafronas
- Ieškovas
- K. J.
- Atsakovas
- V. J., Kauno
- Advokatai
- Jelena Koltakova, Ramunė Genovaitė Baltrušaitienė
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 96.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėjas Artūras Šafronas, sekretoriaujant Daivai Masionienei dalyvaujant ieškovei K. J., jos atstovei advokatei Jelenai Koltakovai, atsakovo V. J. atstovei kuratorei advokatei Ramunei Genovaitei Baltrušaitienei, nedalyvaujant atsakovui V. J., Kauno m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovui,išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. J. ieškinį atsakovui V. J. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams pritesimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašė santuoką, sudarytą 1995-10-07 tarp šalių nutraukti dėl atsakovo kaltės, nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams po 300 Lt išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, išlaikymo lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę, priteisti po 10800 Lt išlaikymo įsiskolinimą nuo 2010-01-30 iki 2013-01-30, palikti ieškovei santuokinę pavardę, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ir jos atstovė paaiškino, kad santuoka tarp šalių sudaryta 1995 m. spalio 7 d. (Kauno rajono CMS, akto įrašas Nr. 263). Santuokoje gimė sūnus L. J., gim. 1996-02-17, ir dukra G. J., gim. 2004-07-08. Santuokoje nekilnojamojo turto bei automobilių neįgijo. Su atsakovu kartu negyvena santuokinio gyvenimo, neveda bendro ūkio jau daugiau kaip aštuoneri metai. Santuoka faktiškai iširo dėl atsakovo naudojamo psichologinio bei fizinio smurto, vartojamų narkotinių medžiagų bei alkoholio. Atsakovas nesirūpino šeimos interesais, neskyrė lėšų šeimos bendro ūkio išlaikymui, paliko šeimą. Šalys turi du nepilnamečius vaikus, kurių išlaikymui atsakovas lėšų neskiria. Teigia, kad vaikų poreikių patenkinimui iš atsakovo turėtų būti priteista po 300 Lt kiekvienam vaikui. Be to, iš atsakovo turėtų būti priteistas išlaikymo įsiskolinimas už trejus metus. Vaikų gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ja. Po santuokos nutraukimo pageidauja, kad jai būtų pasilikta santuokinė pavardė.
Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, jo gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, atsakovui skirtas kuratorius (b.l. 47-48, 49).
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė atsiliepime į ieškinį bei teismo posėdžio metu paaiškino, kad su pateiktu ieškiniu sutinka, prašo jį tenkinti.
Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepatiekė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas pilnai.
Nustatyta, jog santuoka tarp šalių sudaryta 1995-10-07 (Kauno raj. CMS akto įrašas Nr. 236). Santuokoje 1996-02-17 gimė sūnus L. J. (b.l. 8) ir 2004-07-08 gimė dukra G. J. (b.l. 7). Santuokoje šalys bendro turto neįgijo (b.l. 10, 11, 12).
Dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės.
Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose.
Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011, Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. v. J. Ž., bylos Nr. 3K-3-233/2011).
Ieškovės teigimu, atsakovas buvo nesugyvenamo būdo, girtavo ir vartojo narkotikus, negerbė sutuoktinės, paliko šeimą, neremia šeimos nei moraliai, nei materialiai. Iš nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad atsakovas vaikais nesirūpina, nėra normalaus tėvo ir vaikų tarpusavio ryšio.
Įvertinus ieškinyje išdėstytas ir teismo posėdžio metu ieškovės paaiškintas aplinkybes, darytina išvada, kad šalims gyvenant santuokoje atsakovas nebuvo lojalus, negerbė šeimos, nesirūpino vaikų auklėjimu ir išlaikymu, neprisidėjo materialiai prie šeimos poreikių, pažeidė sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3.26, 3.27, 3.30 str. Atsakovas aplinkybių, jog santuoka iširo dėl kitų, nei nurodo ieškovė, priežasčių, nenurodė, įrodymų nepateikė. Konstatuotina, kad šalių santuoka egzistuoja formaliai, jos išsaugoti nėra jokių galimybių, nei ieškovė, nei atsakovas nepageidauja taikytis.
CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių. Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą prezumpciją. Tai, kad atsakovas vartojo alkoholį ir narkotines medžiagas, paliko šeimą, nesirūpina vaikais, neprisideda materialiai prie šeimos poreikių tenkinimo, pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį yra pagrindas pripažinti atsakovą kaltu dėl šalių santuokos iširimo ir nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės.
Dėl santuokoje įgyto turto teisinio režimo ir turto padalijimo.
Ieškovė nurodė, kad santuokoje šalys nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neįgijo. Tai patvirtina byloje pateiktos pažymos iš VĮ „Regitra“ (b.l. 10, 11) ir VĮ Registrų centro (b.l. 12), todėl turto padalijimo klausimas byloje nenagrinėtinas.
Sprendžiant santuokos nutraukimo klausimą, būtina išspręsti ir santuokoje įgytų prievolių kreditoriams vykdymą po santuokos nutraukimo. Ieškovė nurodė, kad kreditorių neturi.
Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo.
Santuokos pagrindu atsiranda sutuoktinių tarpusavio turtiniai ir asmeniniai neturtiniai santykiai. Santuoką nutraukus, šie santykiai nutrūksta išskyrus kai kurias teises ir pareigas, kurių tolimesnis įgyvendinimas turi būti išsprendžiamas santuokos nutraukimo momentu. Viena iš tokių pareigų yra sutuoktinių tarpusavio išlaikymo pareiga. Reikalauti priteisti išlaikymą galima tik esant santuokai, taip pat ją nutraukiant ar pripažįstant negaliojančia. CK 3.72 str. nustato buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo tvarką ir sąlygas. Teisės į išlaikymą neturi sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, taip pat tas sutuoktinis, kurio turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti (CK 3.72 str. 1 ir 4 d.).
Konstatavus atsakovo kaltę dėl santuokos nutraukimo, jis teisės reikalauti išlaikymo iš ieškovės netenka. Ieškovė reikalavimo priteisti išlaikymą nereiškė, nurodė, kad jai išlaikymas iš atsakovo nereikalingas.
Dėl sutuoktinių pavardžių po santuokos nutraukimo.
Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 str. 1 d.). Po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama santuokinė pavardė - J, atsakovui – J (CK 3.69 str. 1 d.).
Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.
Ieškovė prašo nepilnamečių vaikų: sūnaus L. J., gim. 1996-02-17, ir dukters G. J. gim. 2004-07-08, gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Nepilnamečių vaikų dvasiniais ir materialiniais poreikiais rūpinasi viena ieškovė, atsakovas nuo vaikų auklėjimo yra nusišalinęs, šeimą palikęs, jo buvimo vieta nežinoma. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitiktų nepilnamečių vaikų: sūnaus L. J. ir dukters G. J. interesus, užtikrintų įprastą ir saugią socialinę aplinką. Ieškinio reikalavimas tenkintinas, L. J., gim. 1996-02-17, ir G. J. gim. 2004-07-08, nuolatinė gyvenamoji vieta nustatytina su motina K. J. (CK 3.168 str. 1 d., 3.169 str., 2.14 str.).
Dėl išlaikymo priteisimo.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas.
Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Tėvų galimybė teikti išlaikymą turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010, Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010).
L. J. ir G. J. poreikių lentelėse (b.l. 13, 14) nurodyta, kad užtikrinti jų poreikius kas mėnesį reikalinga apie 450,00 Lt – 500,00 Lt suma.
Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 2 d.). CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, 2 ir 3 dalyse vartojama sąvoka „turtinė padėtis“ aiškintina ir taikytina atsižvelgiant ne tik į faktines pajamas, bet ir į asmens galimybę uždirbti, t.y. darbinį potencialą. Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006, plėtodama šios sąvokos aiškinimą, reikšminga aplinkybe turtinei padėčiai nustatyti pripažino ne tik asmens turimą turtą ir gaunamas pajamas, bet ir tai, kad asmuo, privalantis teikti išlaikymą, dėl nerūpestingumo nesiima priemonių tam, jog gautų atitinkančias savo amžių, išsilavinimą bei profesinį pasirengimą pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams, ir konstatavo, kad išlaikymą privalantis teikti asmuo, būdamas darbingas, turi galimybę rasti geriau apmokamą darbą.
Ieškovė gauna apie 400,00 Lt darbo užmokestį (b.l. 9.), iš šių pinigų gyvena pati, išlaiko nepilnamečius vaikus. Duomenų apie atsakovo pajamas, turimus kitus išlaikytinius, kreditorinius įsipareigojimus tretiesiems asmenims, sunkią sveikatos būklę, iš kurių būtų galimai nustatyta atsakovo sunki materialinė padėtis byloje nėra.
CK 3.192 str. reglamentuota tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Išlaikymas – tai vaikui augti ir vystytis tinkamų materialinių ir kitų sąlygų sudarymas. Tėvų pareiga vaikui teikti išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar nebendravimu su vaiku. Įstatymo leidėjas, sureguliuodamas išlaikymo santykius, įtvirtino principą „pagal poreikius ir galimybes“. Tai reiškia, kad turi būti vertinami ne tik vaiko poreikiai, bet ir pačių tėvų galimybės. Tėvų turtinė padėtis yra vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių bei į elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui, t.y. kokių priemonių buvo imtasi, kad būtų gautos amžių bei profesines galimybes atitinkančios pajamos. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, pažiūros ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas, objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomu už jas atsakingu.
Pažymėtina, kad teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 str. 1 d., vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).
Abiejų tėvų teisės vaiko atžvilgiu yra lygios. Vaiko interesus privalo saugoti ir ginti abu tėvai. L. J. ir G. J. yra nepilnamečiai jų augančiam organizmui neabejotinai reikalingas visavertis maistas, vitaminai. Ieškovė, vykdydama savo pareigas vaikams, užtikrina jų teisę į gyvenamąjį būstą, mitybą, apavą ir drabužius, ugdymą. Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė, todėl šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis. Tais atvejais, kai tėvai gyvena skyrium, vieno iš tėvų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, pareigų prižiūrėti vaiką ir įgyvendinti tėvų valdžią (inter alia, materialiai išlaikyti vaikus) turinys nesikeičia, kinta jų vykdymo sąlygos. Tėvams gyvenant skyrium vaikų išlaikymo pareiga negali būti įgyvendinama taip, jog su vienu iš tėvų gyvenančių vaikų gyvenimo sąlygos pablogėtų neproporcingai tėvų turtinei padėčiai (CK 3.193 straipsnio 1 dalis, 3.195 straipsnis), ar vienas iš tėvų sutiktų, kad kitas šios pareigos nevykdytų (CK 3.192 straipsnio 3 dalis, 3.159 straipsnio 1 dalis), ar vykdytų taip, jog vaiko išlaikymo lėšas su vaiku gyvenantis vienas iš tėvų naudotų savo, o ne vaiko poreikiams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).
Atsakovas, kaip ir ieškovė, privalo užtikrinti, kad būtų patenkinti kasdieniai nepilnamečių vaikų poreikiai. Tai reiškia, kad nepilnamečiams vaikams nuolatos turi būti teikiamas pakankamo dydžio išlaikymas. Sprendžiant priteisiamo išlaikymo dydžio klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kuris lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, vaikų poreikius bei šalių pastangas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, iš atsakovo priteistinas išlaikymas sūnui L. J. ir dukrai G. J. po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2013-02-08) iki vaikų pilnametystės (CPK 178, 197, 185, CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.). Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina įstatyminė nepilnamečių vaikų atstovė K. J..
Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).
Išlaikymo instituto paskirtis ir tikslas – nuolatinis lėšų teikimas kasdienių vaiko poreikių tenkinimui, siekiant užtikrinti tinkamą jo vystymąsi, ugdymą, gebėjimų tobulinimą ir kt. Išlaikymas vaikui reikalingas nuolat, kiekvieną dieną. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo to momento, kai tėvas nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti vaikus /CK 3.200 str./.
Ieškovė nurodė, kad atsakovas paliko šeimą daugiau kaip prieš aštuonerius metus, byloje nėra duomenų, kad palikęs šeimą jis būtų kokiu nors būdu prisidėjęs prie nepilnamečių vaikų išlaikymo, todėl ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo už trejus metus priteisimo tenkintinas..
Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Tenkinus ieškovės ieškinį visiškai, iš atsakovo valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 760,00 Lt ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, 143,00 Lt žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė paduodama ieškinį atleista, suteikiant 100 proc. valstybės garantuojamą antrinės teisinę pagalbą (b.l. 6) bei 17,62 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 79 str.; 80 str., 1 d. 5 p., 82 str., 96 str., 99 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti pilnai.
Nutraukti ieškovės K. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) sudarytą ir įregistruotą 1995 m. spalio 7 d. Kauno rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 263, santuoką dėl atsakovo V. J. kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei K. J. palikti santuokinę pavardę – J, atsakovui V. J. palikti pavardę - J.
Nustatyti nepilnamečių vaikų: L. J., gim. 1996-02-17, ir G. J., gim. 2004-07-08, nuolatinę gyvenamąją vietą su motina K. J., a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui L. J., gim. 1996-02-17, po 300 Lt (trys šimtai Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2013-01-30) iki sūnaus pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai G. J., gim. 2004-07-08, po 300 Lt (trys šimtai Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2013-01-30) iki dukters pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus L. J., gim. 1996-02-17, 10800 Lt (dešimt tūkstančių aštuoni šimtai Lt) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2010-01-30 iki 2013-01-30.
Priteisti iš atsakovo V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukters G. J., gim. 2004-07-08, 10800 Lt (dešimt tūkstančių aštuoni šimtai Lt) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2010-01-30 iki 2013-01-30.
Nustatyti ieškovę K. J., a. k. (duomenys neskelbtini) uzufrukto teisėmis tvarkyti nepilnamečiams vaikams L. J., gim. 1996-02-17, ir G. J., gim. 2004-07-08, priteistą kasmėnesinį išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą iš atsakovo V. J., a. k. (duomenys neskelbtini)
Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdytina skubiai.
Priteisti iš atsakovo V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 760,00 Lt (septyni šimtai šešiasdešimt Lt, 00 ct.) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), „Swedbank”, AB, b.k. 73000, įmokos kodas 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą) bei 143,00 Lt (vienas šimtas keturiasdešimt trys Lt, 00 ct) žyminio mokesčio, 17,62 Lt (septyniolika Lt, 62 ct.) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).
Sprendimui įsiteisėjus, jo patvirtintą kopiją per tris darbo dienas išsiųsti Kauno m. CMB santuokos nutraukimo faktui įregistruoti.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.