Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Alvydo Barkausko, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Pikelienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų N. K. ir Č. B. skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. M. ir V. M. ieškinį atsakovams N. K. ir Č. B. bei atsakovų N. K. ir Č. B. priešieškinį ieškovams A. M. ir V. M. dėl žemės sklypo ribų patvirtinimo, tretieji asmenys UAB „Geonetas“, UAB „Brantas“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovai A. M. ir V. M. ieškiniu prašė patvirtinti ieškovų ir atsakovų žemės sklypų bendrą ribą, bendros ribos posūkio taškus, jų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje pagal 2013-08-13 UAB „Geonetas“ parengtą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo – parodymo aktą ir žemės sklypo planą; įpareigoti atsakovus per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti į ieškovų žemės sklypą įsiterpusį garažo priestatą. Ieškovai procesiniuose dokumentuose bei bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog ieškovams priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiais pastatais. Ieškovų žemės sklypas ribojasi su atsakovų žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovams priklausančiame žemės sklype yra atsakovams priklausančio pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priestatas, todėl ieškovai neturi galimybės naudotis savo žemės sklypu ir jame esančiais pastatais – negali apšiltinti ir remontuoti savo gyvenamojo namo. Be to, nurodo, kad šis priestatas yra pastatytas pažeidžiant aplinkos ministro 2002-04-16 įsakymu Nr. 184 patvirtintą Statybos techninį reglamentą, pagal kurį tokiems nesudėtingiems statiniams reikalingas kaimyninio žemės sklypo savininkų sutikimas. Tokio sutikimo atsakovai nėra gavę. Ieškovai tvirtina, jog pagal atsakovų 2015-12-11 parengtą žemės sklypo planą sklypo paženklintos ribos akivaizdžiai skiriasi nuo 1994 m. namų valdos žemės sklypo ribų plano; atsakovų parengtame žemės sklypo plane sklypo riba yra laužtinė, dėl šios ribos keičiasi tiek atsakovų, tiek ieškovų žemės sklypų konfigūracija, formuojamos naujos žemės sklypo ribos. Tuo tarpu pagal ieškovų 2013-08-13 parengtą žemės sklypo planą, kuris atitinka 1994 m. namų valdos žemės sklypo ribų planą, žemės sklypo ribos yra tiesios. Ieškovai įsigijo žemės sklypą 2012 metais, tuomet priestatas jau buvo; kada jis tiksliai buvo pastatytas – nežino.

Atsakovai N. K. ir Č. B. su ieškiniu nesutiko; nurodė, jog ieškovų prašomas nugriauti garažo priestatas sklype stovi ne vieną dešimtį metų, dėl jo niekada nėra kilę ginčų, be to, atsakovai žemės sklypą įsigijo su šiuo statiniu. Pasak atsakovų, garažas baigtas statyti dar 1984 metais, yra įregistruotas viešame registre. Teigia, jog jų žemės sklypo planas parengtas pagal šiuo metu esančią faktinę situaciją, todėl ieškinį prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovai priešieškiniu prašė nustatyti ieškovų ir atsakovų žemės sklypų bendrą ribą pagal 2014-12-11 UAB „Brantas“ parengtą žemės sklypo planą; akcentavo, jog pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, sudarant žemės sklypų planus, žemės sklypo riba negali kirsti pastatų, todėl sklypų ribos negalima tvirtinti pagal ieškovų parengtą projektą. Taip pat nurodė, jog jiems 2012 metais sudarant žemės sklypo ir pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį, prie sutarties buvo pridėtas UAB „Trakuva“ 1996 metais sudarytas žemės sklypo planas.

Trečiojo asmens UAB “Geonetas” atstovas M. M. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė pilna apimtimi, o atsakovų priešieškinį prašė atmesti. Nurodė, jog 2013 metais atliekant ieškovams priklausančio žemės sklypo geodezinius matavimus, buvo remtasi 1994-12-22 matininko H. K. parengtu namų valdos žemės sklypo ribų planu. Šiame plane pažymėtos žemės sklypo ribos 2012-09-05 buvo pažymėtos ir kadastro žemėlapyje. Iš minėto žemės sklypo plano matyti, jog riba tarp ieškovų ir atsakovų žemės sklypų yra tiesi, jokie statiniai nesišlieja prie ieškovų žemės sklypo ar pastato. Be to, atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovų žemės sklypo planas yra parengtas UAB „Trakuva“ 1996 metais. Pagal šį parengtą planą žemės sklypo ribos 2005-06-10 pažymėtos kadastro duomenų žemėlapyje; iš jo matyti, kad riba tarp ieškovų ir atsakovų žemės sklypo yra tiesi, jokie statiniai nesišlieja prie ieškovų žemės sklypo ar pastato. Akcentavo, jog yra net du žemės sklypų planai, patvirtinantys tas pačias aplinkybes, todėl atsakovų teiginį, kad „matininkas tingėjo ar padarė klaidą, braižydamas“, laiko nepagrįstu.

Trečiojo asmens UAB “Brantas” atstovė G. B. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir tenkinti atsakovų pareikštą priešieškinį. Teismo posėdžio metu paaiškino, jog UAB „Brantas“ 2015 m. parengtas atsakovams priklausančio žemės sklypo planas atitinka visus įstatymų reikalavimus, o būtent nuostatą, jog žemės sklypo riba negali kirsti pastatų. Nurodė, kad atliko detalią analizę; nustatė, jog garažas, plane pažymėtas 5I1gp, yra pastatytas 1984 metais ir iki šių dienų liko nepakitęs. Pati išmatavo garažo kraštinę ir nustatė, kad jo kraštinė yra 4.84 m, būtent tiek, kiek nurodyta statinių kadastrinių matavimų byloje. Be to, akcentavo, jog garažui statyti buvo naudojama geležis ir plytos (žymėjimas indeksais G ir P), tą patvirtina ir nuotraukos; be to, matyti, kad plytos yra senos. Atstovės teigimu, 1994 m. matavimai buvo atliekami masiškai, todėl tikėtina, kad matininkas tiesiog patingėjo braižyti netiesias, laužtines linijas, o matininkas, atlikdamas matavimus 1996 metais, galimai pasinaudojo 1994 metais darytais brėžiniais. Todėl mano, kad garažas yra pastatytas 1984 metais, įregistruotas įstatymų nustatyta tvarka, iki šių dienų yra nepakeistas ir nerekonstruotas, t. y. joks priestatas prie garažo nebuvo pristatytas, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti šio statinio nelegalia statyba. Atsižvelgiant į įstatymo keliamus reikalavimus, į tai, kokioje vietoje yra garažas, tikslinga nustatyti atsakovams priklausančio žemės sklypo ribas pagal faktinį naudojimą, pagal UAB „Brantas“ 2015-01-19 parengtą žemės sklypo planą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Trakų rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 17 d. sprendimu ieškinį tenkino, o priešieškinį atmetė. Įpareigojo atsakovus per keturis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti į ieškovų žemės sklypą įsiterpusį garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priestatą (malkinę), ir sutvarkyti statybos aikštelę. Nustatyti ieškovų bei atsakovų bendrą žemės sklypo ribą pagal 2013-08-13 UAB „Geonetas“ parengtą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo-parodymo aktą ir žemės sklypo planą. Priteisė iš atsakovų ieškovams ir valstybei bylinėjimosi išlaidas. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendė, jog atsakovams priklausantis garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio, VĮ Registrų centro duomenimis, baigta statyba fiksuojama 1984 m., rekonstruotas; prie jo pristatyta malkinė. Kadangi atsakovai nepateikė besiribojančio žemės sklypo savininko sutikimo, teismas laikė, kad garažo priestatas (malkinė) buvo pastatytas nelegaliai. Vadovaudamasis Statybos įstatymo 28 str., Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 str.8 d. nuostatomis, atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, sprendė, kad statinio nugriovimas yra proporcingas savavališkų statybų padarinių pašalinimo būdas. Taip pat teismas, įvertinęs, tai, jog atsakovų pateiktame UAB „Brantas“ 2015-01-19 parengtame plane žemės sklypų ginčo riba yra netiesi, keičiama 1996 m., 1994-12-22 žemės sklypų plane nurodyta sklypų konfigūracija, sprendė, jog nustatant žemės sklypų ribą yra pagrindas vadovautis ieškovų pateiktu 2013-08-13 UAB „Geonetas“ parengtu žemės sklypo planu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovai N. K. ir Č. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, tenkinti atsakovų priešieškinį, bylinėjimosi išlaidas priteisti iš ieškovų. Atsakovai skunde nurodo, jog ginčas tarp šalių kilo dėl to, kad atsakovams priklausantis garažas viena savo siena (4,50 m ilgio) liečiasi su ieškovų sklype esančiu gyvenamuoju namu. Pirmos instancijos teismas klaidingai nustatė faktines aplinkybes, įvertino bylos duomenis, ir dėl to nepagrįstai konstatavo, jog atsakovams priklausantis garažas rekonstruotas pristatant prie jo malkinę. Garažas nebuvo rekonstruotas, o malkinė yra atsakovų sklypo ribose, tačiau yra kitoje vietoje. Akcentavo, jog pagal VĮ Registrų centro duomenis ginčo garažo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) užstatytas plotas 21,74 kv.m., ir pagal pateiktą 1985 m. planą garažas irgi yra 4,83 x 4,50 m, t.y. 21,74 kv.m. ploto, kas tik patvirtina, jog nuo 1985 m. garažo plotas nesikeitė ir jis nebuvo rekonstruotas. Pažymėjo, jog pirmos instancijos teismo sprendimo įvykdymas neįmanomas, sprendime nurodytas priestatas neegzistuoja. Taip pat, pasak atsakovų, Trakų rajono apylinkės teismas, nagrinėdamas reikalavimą dėl žemės sklypo ribos nustatymo, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos tokių ginčų nagrinėjimo praktikos, neatskleidė bylos esmės. Be to, netinkamai vertino bylos įrodymus ir dėl to klaidingai nustatė reikšmingas faktines aplinkybes bei priėjo prie klaidingų išvadų, nulėmusių priimto sprendimo nepagrįstumą. Akcentavo, jog pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 20 p. reikalavimus žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas, išskyrus inžinerinius statinius (inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir panašiai).“ Nesilaikant išvardintuose teisės aktuose numatytos žemės sklypo ribų sudarymo tvarkos, nustatyti kadastriniai duomenys negali būti laikomi teisingais, negali būti suderinti žemėtvarkos skyriaus ir užregistruoti kadastro tvarkytojo. Mano, jog pirmos instancijos teismas, nustatydamas žemės sklypo ribą pagal ieškovų pateiktą 2013-08-13 UAB „Geonetas“ žemės sklypo planą, iš esmės nustatė sklypo ribas taip, kad sklypo riba kirstų jau suformuotą statinį, t.y. pažeidžiant nuostatų 20 p. Pasak atsakovų, teismas, atmesdamas atsakovų priešieškinį, neįgyvendino jam suteiktos kompetencijos ir nenustatė šalių sklypų buvimo vietos bei konfigūracijos tokiu būdu, kad būtų išlaikyta visų suinteresuotų asmenų interesų pusiausvyra.

Ieškovai A. M. ir V. M. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo 2016-03-17 sprendimą, priteisti iš atsakovų ieškovų apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Akcentavo, jog atsakovai teismo sprendimą ginčija iš esmės remdamiesi tik vienu argumentu, jog jiems priklausantis garažas yra pastatytas 1984 m., o šalia šio garažo nėra jokio priestato (malkinės), kadangi tai yra vientisas statinys. Ieškovų tvirtinimu, šią atsakovų nurodytą aplinkybę paneigia tiek ieškovų, tiek pačių atsakovų į bylą pateikti įrodymai, kuriuos teismas įvertino nepažeisdamas įrodymo vertinimo taisyklių. Be to, bylos nagrinėjimo metu pats atsakovas nurodė, jog perkant žemės sklypą, prie sutarties buvo pridėtas UAB „Trakuva“ 1996-05-21 namų valdos žemės sklypo planas, iš kurio matyti, jog jokie ieškovų ir atsakovų pastatai nesiriboja. Pažymėjo, jog nepašalinus ieškovams daromo pažeidimo, kuris pasireiškia negalėjimu naudotis savo daiktu, ateityje kils grėsmė dėl paties pastato (gyvenamojo namo) avarinės būklės, kuri gali kelti grėsmę tiek ieškovams, tiek atsakovams, kadangi ieškovai negali vykdyti jiems priklausančio namo sienos, kuri ribojasi su atsakovams priklausančiu garažo priestatu, techninės priežiūros. Atsakovams priklausančio garažo priestato visas lietus nuteka į ieškovams priklausantį žemės sklypą ir jame esančius ieškovams priklausančio gyvenamojo namo pamatus, esant dideliam kritulių kiekiui vanduo prasiskverbia pro pastato pamatus ir užtvindo rūsį. Ieškovai netrukdomai negali apeiti gyvenamojo namo. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 patvirtinto Statybos techninio reglamento 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 1 priede nustatyta, kad minimalūs atstumai nuo nesudėtingų pastatų iki kaimynų sklypo ribos turi būti 3 metrai. Mažinant pastatų atstumą iki kaimyninio žemės sklypo ribos arba blokuojant gretimų žemės sklypų pastatus, turi būti išlaikomi gaisrinės saugos reikalavimai ir gautas kaimyninio žemės sklypo savininko (naudotojo) sutikimas raštu. Pažymėjo, jog atsakovų garažo priestatas baigiasi ties ieškovų gyvenamuoju namu, nepaliekant jokio praėjimo; ieškovų ir atsakovų pastatai praktiškai tapo vienas su kitu sujungti, nei ieškovai, nei atsakovai negali tinkamai naudotis savo turtu. Teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovų priestatas yra nelegalus statinys, todėl vadovaujantis proporcingumo principu ir siekiant užtikrinti ginčo šalių interesų pusiausvyrą, optimaliausias ir teisiškai pagrįstas ir teisingas ginčo sprendimo būdas yra nugriauti atsakovų neteisėtai pastatytą garažo priestatą. Ieškovų tvirtinimu, atsakovų pateiktame UAB „Brantas“ 2015-01-19 žemės sklypo plane nepagrįstai nukrypta nuo 1994 m. gruodžio 22 d. ir 1996 m. Namų valdos žemės sklypų planų, pakeista sklypų konfigūracija, todėl teismas, nustatęs, kad garažo priestatas yra nelegalus statinys, pagrįstai nustatė žemės sklypų ginčo ribą pagal ieškovų pateiktą planą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovams priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 13). ½ šio žemės sklypo ieškovas A. M. įgijo 2012-09-21 paveldėjimo ir 2012-11-05 dovanojimo sutarčių pagrindu, o kitą ½ dalį šio žemės sklypo 2012-12-11 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įgijo su V. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Šis žemės sklypas ribojasi su atsakovų žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini). Atsakovai šį žemės sklypą įgijo asmeninės nuosavybės teise po ½ dalį pagal 2005-06-14 pirkimo – pardavimo sutartį. Sudarant žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį prie sutarties buvo pridėtas UAB „Trakuva“ 1996-05-21 namų valdos žemės sklypo planas.

Ieškovai ieškiniu prašo įpareigoti atsakovus nugriauti į A. M. ir V. M. žemės sklypą įsiterpusį atsakovų garažo priestatą ir nustatyti žemės sklypo ribas pagal UAB „Geonetas“ 2013-08-13 parengtą žemės sklypo planą (t. 1, b.l. 25). Atsakovai su ieškovų ieškiniu nesutinka; tvirtina, jog jokio garažo priestato nėra, pats garažas pastatytas 1984 metais, įstatymo nustatyta tvarka įregistruotas viešame registre. Priešieškiniu prašo nustatyti ieškovams ir atsakovams priklausančių besiribojančių žemės sklypų ginčo ribą pagal UAB „Brantas“ 2015-01-19 parengtą žemės sklypo planą (t. 1, b.l. 91). Pirmosios instancijos teismas ieškovų reikalavimus patenkino, priešieškinį atmetė. Atsakovai pateikė apeliacinį skundą, kurį iš esmės grindžia dviem argumentais, t.y.: 1) pirmos instancijos teismas įpareigojo nugriauti garažo priestatą, kuris neegzistuoja, todėl tokį teismo sprendimą įvykdyti neįmanoma; garažas nebuvo rekonstruotas, yra tokios būklės ir formos, kokį atsakovai įsigijo; 2) pirmos instancijos teismas, nustatydamas žemės sklypo ribą pagal ieškovų pateiktą planą, iš esmės nustatė ribas taip, kad sklypo riba kirstų jau suformuotą statinį, t.y. pažeidžiant Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 20 p.; teismas neatsižvelgė į nusistovėjusią, ilgametę faktinę žemės naudojimo tvarką, neatsižvelgė į sklypuose esančius statinius ir vadovaudamasis išskirtinai vienos iš šalių interesais priėmė sprendimą ne nustatyti sklypo ribas taip, kad būtų išlaikyta abiejų šalių interesų pusiausvyra, o tiesiog nugriauti nesamą garažo priestatą ir taip pašalinti kliūtus nustatyti žemės sklypo ribą pagal ieškovų pateiktą planą.

Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiais apeliantų argumentais sutikti neturi pagrindo.

Visų pirma, nagrinėjamo ginčo kontekste pažymėtina tai, jog CK 4.37 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Savininkas savo teises gali ginti ir reikalaudamas pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis), taip pat ir kitais CK reglamentuotais savininko teisių gynimo būdais. Šioje byloje ieškovai pareiškė reikalavimą įpareigoti atsakovus nugriauti dalį atsakovams priklausančio statinio, kuris, pasak ieškovų, yra ieškovams nuosavybės teise priklausančiame sklype. Taigi ieškovai turi įrodyti: kad jie yra turto savininkai ir kad jų teisės yra pažeistos. Atsakovai argumentavo, kad ginčo pastatas pastatytas dar 1984 m.; kadangi pagal normatyvinių aktų reikalavimus sklypo riba negali kirsti statinio, kuris yra suformuotas kaip vienas atskirasis daiktas, mano, jog ieškovo reikalavimai nustatyti žemės sklypo ribą pagal jų pateiktą planą ir įpareigoti atsakovus nugriauti dalį pastato yra nepagrįsti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 4.45 straipsnio, reglamentuojančio žemės sklypo ribų nustatymą, 1 dalyje įtvirtintas žemės sklypų ribų nustatymas teismine tvarka tais atvejais, kai kyla žemės sklypų savininkų ginčas dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų. Pagal kasacinio teismo formuojamą teisminę praktiką, aiškinant šią teisės normą, pirmąją aplinkybę – kilusį žemės sklypų savininkų ginčą – paprastai įrodo kreipimosi į teismą faktas. Antrąją aplinkybę – sklypo ribų neaiškumą – gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai iš esmės prieštarauja vieni kitiems; nors dokumentai ir neprieštarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitos aplinkybės, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu, pavyzdžiui, kai žemės sklypo faktinės ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa arba jos nesutampa taip, kad eina per gretimo žemės sklypo savininko pastatus. Esant žemės sklypų savininkų ginčui dėl sklypų ribų, žemės sklypus skiriančios ribos buvimo vietos ir jos konfigūracijos nustatymas yra teismui įstatymo suteiktos kompetencijos įgyvendinimas. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai sprendžiant ginčą dėl žemės sklypo ribos nustatoma, jog dokumentuose nustatyta riba neatitinka faktiškai nusistovėjusio žemės sklypų naudojimo, tai faktinė riba yra vienas iš kriterijų, pagal kurį sprendžiama, kur turi būti nustatyta žemės sklypus skirianti linija iš esmės išsprendžiant šalių ginčą. Vis dėlto pagal CK 4.45 straipsnį, jo aiškinimą ir taikymo praktiką faktinis žemės sklypo naudojimas nėra vienintelis ir visada privalomas kriterijus, pagal kurį išsprendžiamas ginčas dėl žemės sklypo ribos nustatymo. Pagal CK 4.45 straipsnį ribos neaiškumas pašalinamas atsižvelgiant į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus. Dokumentuose esanti nekonkreti ribos vieta ar konfigūracija gali būti tikslinama pagal bylos aplinkybių visumą: pagal ribos išsidėstymą dokumentuose, atsižvelgiant į sklypuose esančius statinius (pastatus, tvoras, šulinius ir kt.); pagal tai, kam jie priklauso nuosavybės teise ir kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ar sąlygų; pagal faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus; pagal principines nuostatas, kad abiejų sklypų naudojimas būtų įmanomas, racionalus, kad ribos tikslinimu galutinai būtų išspręstas ginčas ir nebūtų sudaroma prielaidų ginčui kilti ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2010; 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2014; kt.). Taigi, sprendžiant ginčą dėl gretimų sklypų ribos ir dėl jos nustatymo, aktualu nustatyti, kokiu būdu ši riba pažymėta. Nagrinėjamu atveju byloje pateikti įvairių laikotarpių ginčo sklypų planai, tame tarpe ir šalių namų valdos žemės sklypų planai, kurių pagrindu sklypų ribos buvo pažymėtos kadastro žemėlapyje, o būtent ieškovų – 2012-09-05 (t. 1, b. l. 26), atsakovų – 2005-06-10 (t. 1, b. l. 27). Žemės sklypų pažymėjimas kadastro žemėlapyje suponuoja išvadą, jog žemės sklypų planai buvo patikrinti kadastro tvarkytojo Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 17 str. 4 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ nuostatų kontekste. Iš byloje pateiktų ginčo šalių žemės namų valdų planų matyti, kad visuose planuose, tiek ieškovų namų valdos ginčo besiribojanti su atsakovų žemės sklypu, ir atitinkamai atsakovų – besiribojanti (skirianti ieškovų ir atsakovų žemės sklypus) su ieškovų žemės sklypu riba yra tiesi, abiejuose sklypuose pastatų išdėstymas aiškus, tarp pastatų matyti aiškūs tarpai, bendrų sienų tarp pastatų nėra, pastatai vienas su kitu nesisieja. Be to, tą aplinkybę, jog anksčiau jokių pastatų, prisišliejusių prie ieškovo gyvenamojo namo nebuvo, patvirtino liudytojas H. K., 1994 m. sudaręs žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planą. Tai, kad 1996 m. sudarytas namų valdos planas buvo pridėtas prie pirkimo-pardavimo sutarties atsakovams perkant namų valdą, patvirtino ir pats atsakovas. Iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2013-11-05 rašto Nr. (23.2)-2D-17678 (t. 1, b.l. 81) turinio matyti, jog atlikus statinių, esančių (duomenys neskelbtini), patikrinimą buvo nustatyta, kad atsakovams priklausančios namų valdos techninės apskaitos byla, kuri paskutinį kartą buvo tikslinta 1999-06-10, neatitinka esamos padėties. Rašte konstatuota, jog namų valdoje yra naujai pastatytų, rekonstruotų ir nugriautų statinių, taip pat nurodoma, jog prie garažo naujai pastatyta malkinė, kurios statybai pagal STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ privaloma turėti žemės sklypo bendraturčių ir besiribojančių žemės sklypų savininkų rašytinius sutikimus; atsakovai buvo įpareigoti iki 2013-12-05 parengti nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą ir statinių geodezinę nuotrauką. Tačiau duomenų apie šių dokumentų parengimą byloje nėra. Tai, kad statinys – garažas yra ne vientisas, garažo dalis iš plytų pastatyta už tvoros, tarp pastatų: garažo priestato ir ieškovams priklausančio gyvenamojo namo, nėra palikta erdvė praeiti, patvirtina ir į bylą pateiktos nuotraukos (t. 1, b.l. 23-24). Taigi, byloje surinkti įrodymai suponuoja išvadas: a/ abiejų žemės sklypų planai patvirtina, jog besiribojančių ginčo žemės sklypų bendra riba yra tiesi; b/ ginčo sklypų ribos jokie pastatai nekirto; tarp ieškovų namo ir sklypo ribos yra tarpas. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ginčo žemės sklypų riba turi būti nustatyta pagal ieškovų parengtą planą. Kaip teisingai akcentavo pirmos instancijos teismas, ieškovai ieškiniu prašo pašalinti jų teisės pažeidimą įpareigojant atsakovus nugriauti ne patį garažą, o garažo priestatą – malkinę. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, jog nagrinėjamo ginčo kontekste nėra pagrindo nesutikti su pirmos instancijos teismo pozicija, kad nesant besiribojančio žemės sklypo savininko sutikimo, prie garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio VĮ Registrų centro duomenimis statybos pabaiga fiksuojama 1984 m., pristatyta malkinė laikytina nelegaliai pastatytu pastatu (Statybos įstatymo 3 str. 2 d., 23 str. 28 p.). Taip pat, įvertinus byloje pateiktus įrodymus, pripažintinas pirmos instancijos teismo išvados, jog nelegali garažo priestato statyba itin pažeidžia ieškovų interesus – jie negali tinkamai įgyventi savo teisių į savo gyvenamąjį būstą, pagrįstumas. Taigi, pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pažeistos ieškovų teisės turi būti ginamos. Atsižvelgiant į nustatytą bei vadovaujantis Statybos įstatymo 28 str., Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 str. 8 d. nuostatomis, proporcingumo principu, pritartina ir pirmos instancijos teismo išvadai, kad siekiant užtikrinti ginčo šalių interesų pusiausvyrą, optimaliausias, teisiškai pagrįstas ir teisingas ginčo sprendimo būdas yra nugriauti atsakovų neteisėtai pastatytą garažo priestatą.

Taigi nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas ginčą dėl žemės sklypų ribų nustatymo išsprendė nustatęs ir įvertinęs visas tam reikšmingas faktines aplinkybes, užtikrindamas sklypų savininkų interesų pusiausvyrą, nepažeisdamas teisingumo, protingumo bei sąžiningumo imperatyvų; konstatuoti CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą, pažeidimą pagrindo nėra. Pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo kasatorius, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas; apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą teismo sprendimą. Apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus atsakovų apeliacinį skundą, iš atsakovų ieškovui priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą – 700 Eur (CPK 98 str., 93 str.).

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti lygiomis dalimis iš N. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir Č. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 700 Eur (septynis šimtus Eur) bylinėjimosi išlaidų A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.