Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuoti asmenys L. G., G. Č., R. B. sutinka su pareiškimu ir pareiškime išdėstytomis aplinkybėmis (b.l.20-22).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas J. B. kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad po sutuoktinės mirties palikimą priėmė ir pradėjo jį valdyti. Iš pareiškėjo J. B. procesinio dokumento ir pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas yra A. O. B., mirusios 2011 m. rugsėjo 10 d. (b.l.4), sutuoktinis (b.l.3,4). Centrinės hipotekos įstaigos pažyma (b.l.5) rodo, kad po A. O. B., mirties dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo liudijimo išdavimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad palikimą priėmė vienu iš įstatymo leidėjo numatytu palikimo priėmimo būdu – pradėjusi valdyti palikimą, rūpintis juo kaip savu turtu (LR CK 5.51 str. 1 d.). Įpėdinis savo valią išreiškia veiksmais, liudijančiais savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais nurodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, šiuo atveju nereikalaujama. Veiksmų pobūdis reiškia, jog įpėdinis turi atlikti aktyvius veiksmus, iš kurių matytųsi, kad įpėdinis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. G. v. A. B. ir kiti, bylos Nr. 3K-3-586/2007; kt.). Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis daiktu yra laikomas palikimo priėmimu. Taip palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, nuotraukų, šeimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu (paprastai tai nedidelės vertės daiktai). Net įpėdinio apsigyvenimas kitų įpėdinių sutikimu gyvenamojoje patalpoje, jeigu įpėdinis nevykdė paveldėto turto savininko (bendraturčio) pareigų ir savarankiškai neįgyvendino teisių į tą turtą (t. y. nemokėjo mokesčių, nesirūpino turtu ir pan.) ilgą laiko tarpą po palikimo atsiradimo, nepripažįstama palikimo priėmimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. J. ir kiti v. T. Š., R. M., bylos Nr. 3K-3-7/2001; 2006 m. balandžio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Z. K. v. B. L., T. K., bylos Nr. 3K-3-247/2006; 2007 m. kovo 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. Ž. v. V. J. ir kiti, bylos Nr. 3K-3-86/2007; 2007 m. gruodžio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. G. v. A. B. ir kiti, bylos Nr. 3K-3-586/2007, kt.). Iš rašytinių įrodymų (b.l.3,4) matyti, kad pareiškėjas buvo mirusiosios sutuoktinis. Vadovaujantis LR CK 5.13 str., palikėją pergyvenes sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba kartu su pirmos ar antros eilės įpėdiniais, o jų nesant paveldi visą palikimą. Iš rašytinių įrodymų (b.l.5,20-22) matyti, kad pirmos eilės įpėdiniai – vaikai, palikimo nepriėmė. Įstatymo leidėjas LR CK 5.51 str. 1 d. numatė, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu turtu. Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visą palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises. Pareiškėjas J. B. nurodo, kad siekia paveldėti po sutuoktinio mirties likusį turtą – buto Smėlio g. , Vilniuje dalį (b.l.18). Teismas pagal komunalinių mokesčių mokėjimo knygelės sąskaitų išrašus laikotarpiu nuo 2011-07-15 iki 2011-12-16 (b.l.6-17) nustatė, kad pareiškėjas J. B. palikimą priėmė, nes moka už butą mokesčius. Teismui pateikti įrodymai apie turto priežiūrą ir mokesčių mokėjimą patvirtina aplinkybę, kad pareiškėjas J. B. priėmė palikimą, butą valdo ir rūpinasi juo kaip savu turtu, moka mokesčius.

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 444 str.1 d. 8 p., LR CK 5.5 str., 5. 13 str., 5.50 str. 2 d., 5.51 str. 1 d., pareiškimą tenkina. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant pareiškėjui J. B. gauti paveldėjimo teisės liudijimą (LR CK 5.13 str., 5.66 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2011 m. rugsėjo mėn.10 d., faktiškai priėmė ir pradėjo valdyti palikimą ją pergyvenęs sutuoktinis J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.