Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl palikimo priėmimo fakto ir giminystės santykių nustatymo pagal pareiškėjų O. K. ir M. B., pareiškimą, suinteresuoti asmenys O. D., A. Z., A. Z., E. T., S. J., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškimas grindžiamas šiais pareiškimo argumentais ir pareiškėjos M. B. papildomais paaiškinimais teismo posėdžio metu. Abi pareiškėjos po jų mamos A. K. mirties, kiekviena paveldėjo po 1/2 dalį motinai priklausiusio turto, tame tarpe ir 270/540 dalių Žemės sklypo, unikalus nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu Lazdijų r. sav. (duomenys neskelbtini) k., bei 162/352 dalių Žemės sklypo, unikalus nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu Lazdijų r. sav. (duomenys neskelbtini) k. Nuosavybės teisės į šią žemę Lazdijų rajono (duomenys neskelbtini) kaime jų motinai A. K., kuri mirė (duomenys neskelbtini), ir jų motinos seseriai D. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusiai (duomenys neskelbtini), buvo atkurtos 2005-12-06 Apskrities viršininko sprendimais, kurių pagrindu A. K. tapo savininke 270/540 dalies iš 5,40 ha dydžio Žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (viso 2,70 ha) ir 162/352 dalies iš 3,52 ha dydžio Žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (viso 1,62 ha) savininke, o D. Z. tapo savininke 270/540 dalies iš 5,40 ha dydžio Žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (viso 2,70 ha) bei 190/352 dalies iš 3,52 ha dydžio Žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (viso 1,90 ha). Po D. Z. mirties (duomenys neskelbtini) pareiškėjų motina A. K. dėl sesers palikimo priėmimo nesikreipė į notarą, nes dėl teisinio neišprusimo ir dėl senyvo amžiaus (sesers mirties metu A. K. buvo 73 metai) nežinojo, kad palikimui priimti reikalinga atlikti kokius nors papildomus teisinius veiksmus. Tačiau tiek iki D. Z. mirties, tiek po jos mirties, sesers žeme visą laiką naudojosi, ją prižiūrėjo, ja rūpinosi kaip sava pareiškėjų motina A. K., nes jis nuo 1962-11-29 deklaravo savo gyvenamąją vietą būtent toje vietoje kur jai buvo atkurtos nuosavybės teisės - (duomenys neskelbtini), Lazdijų r. sav. Pareiškėjų motina tiek savo, tiek sesers D. Z. žemės plotuose nuolat šienaudavo žolę, sodino ir prižiūrėjo augalus, augino įvairias daržoves, vaisius, vaismedžius, augino įvairius naminius gyvulius, o vėliau leido naudotis kitiems žmonėms kai pati neturėjo sveiktos rūpintis šiais reikalais. Pati D. Z. nuo 1977-07-12 deklaravo savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbiami), Kaišiadorių r. sav., kur gyveno visą laiką iki savo mirties (duomenys neskelbtini) ir niekada šia žeme nesinaudojo, nes nuosavybės teisės jai buvo atkurtos tik praėjus daugiau nei 10 metų po jos mirties, t. y. 2005-12-06. Po D. Z. mirties niekas iš įpėdinių nėra kreipęsi į notarą dėl jos palikimo priėmimo, o likusia jos žeme niekas, išskyrus pareiškėjų motiną A. K. nesinaudojo ir nesirūpino. Todėl pareiškėjos prašo nustatyti faktą, kad po D. Z. mirties jų motina A. K. priėmė savo mirusios sesers D. Z. palikimą pradėjusi faktiškai valdyti pavedimą turtą. Kadangi nei civilinės metrikacijos skyriuose, nei archyvuose, nei bažnyčios archyvuose nėra išlikusio D. Z. gimimo liudijimo ar gimimo įrašo, kuris tiesiogiai patvirtintų jos giminystės ryšį su A. K., pareiškėjos prašo nustatyti faktą, kad jos yra seserys, nes kiti raštiniai įrodymai tą patvirtina. Iš A. K. gimimo liudijimo matyti, kad ji gimė (duomenys neskelbtini) d., (duomenys neskelbtini) raj., o jos tėvai yra D. M. ir M. G.. Iš 2003-07-17 LR Veisiejų Šv. Jurgio parapijos pranešimo matyti, kad Veisiejų Šv. Jurgio parapijos knygoje 1936 metais rastas toks įrašas: „(duomenys neskelbtini) kaimas, M. šeima: D., ūkininkas, 38 metų amžiaus, Žmona: M. 30 m.a., Jų vaikai: A., 12 m.a., A., 10 m.a., D., 8 m.a., O., 3 m.a.“. Iš D. M. ir A. Z. santuokos liudijimo matyti, kad D. Z. (M.) tiksli gimimo data nenurodyta, tačiau gimimo metai nurodyti – 1930 m., bei nurodyta gimimo vieta – (duomenys neskelbtini), LTSR. Iš 1989-07-10 Vidaus reikalų ministerijos archyvinės pažymos apie M. šeimos ištrėmimą matyti, kad M. D., M., gim. 1889 m., M. M., M., gim. 1889, M. A., D., gim. 1926 m., M. D., D., gim. 1930 m., M. O., D., gim. 1933 m., buvo ištremti iš Lietuvos TSR Lazdijų raj. (duomenys neskelbtini) kaimo ir buvę specištrėmime Krasnojarsko srityje (krašte) Taštinsko raj. nuo 1948-05-22 iki 1956-05-14 d. Iš 2018-05-28 VĮ Registrų centro Gyventojų registro pažymų matyti, kad: A. K. motinos M. M. vaikai yra: A. K., gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), A. M., gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), D. Z., gimė 1930, mirė (duomenys neskelbtini).; D. M. vaikai yra: A. K., gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), A. M., gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini); D. Z., gimė 1930, mirė (duomenys neskelbtini). Šie dokumentai patvirtina, kad A. K. ir D. Z. yra seserys, nes jų tėvai yra bendri, t. y. jų motina yra M. M., tėvas - D. M..

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjų patikslinto pareiškimo reikalavimai tenkintini, nes prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis palikimo priėmimo faktas ir giminystės ryšys yra visiškai įrodytas surinktais įrodymais.

Giminystė yra kraujo ryšys tarp asmenų, kilusių vienas iš kito arba iš bendro protėvio (Civilinio kodekso (toliau CK) 3.130 straipsnio 1 dalis). Asmenų giminystės faktą patvirtina civilinės būklės aktų įrašai ir jų pagrindu išduodami liudijimai. Giminystės ryšį taip pat gali nustatyti ir teismas (Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas). Teismų praktikoje pripažįstama, kad giminystės faktas teismo tvarka nustatomas tuomet, kai pareiškėjas neturi civilinės metrikacijos įstaigų išduotų dokumentų, kuriuose matyti giminystės ryšiai, ir civilinės metrikacijos įstaiga negali įrašų atkurti.

Iš Vilniaus miesto savivaldybės ir Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių, Lietuvos valstybės istorijos archyvo ir Vilkaviškio vyskupijos Veisiejų Šv. Jurgio parapijos raštų matyti, kad D. Z. gimimo liudijimo ar gimimo akto įrašų nėra nei vienoje institucijoje, kurios registravo asmens gimimą (t. 1, b. l. 176, 180, t. 2, b. l. 20, 21, 22-23), todėl nustatyti jos giminystės ryšį su A. K. pagal civilinės būklės aktų įrašą ar jo pagrindu išduotą dokumentą nėra galimybės. Be to, nei viename iš byloje pateiktų dokumentų, kuriuose minima D. Z. šeimos sudėtis ar jos ryšiai su kitais šeimos nariais, nėra nurodyta tiksli jos gimimo data, o jos mirties liudijime nurodytas ir Gyventojų registre esantis asmens kodas neatitinka dabartinių reikalavimų ir neleidžia identifikuoti tikslios jos gimimo datos, nes gimimo mėnesį ir dieną turintys žymėti skaičiai pakeisti į keturis nulius. Todėl atkurti D. Z. gimimo civilinės būklės akto įrašo metrikacijos įstaigoje nėra galimybės dėl trūkstamų duomenų. Tai reiškia, kad pareiškėjos neturi D. Z. giminystės faktą su pareiškėjų motina A. K. patvirtinančio dokumento ir negali jo atkurti civilinės metrikacijos įstaigoje, todėl prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis giminystės faktas gali būti nustatytas teismo tvarka (CPK) 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas), nes tai sukels teisines pasekme pareiškėjoms, kurios galės pretenduoti į likusį D. Z. palikimą, kaip jos sesers A. K. įpėdinės, priėmusios pastarosios palikimą ir įrodžiusios, kad D. Z. palikimą buvo priėmusi A. K..

Iš A. M. (K.) gimimo liudijimo matyti, kad ji gimė (duomenys neskelbtini), jos tėvas yra D. M., o motina yra M. G. (t. 1, b. l. 144). Iš VĮ Registrų centro Gyventojų registro pažymų matyti, kad A. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas yra D. M., o motina – M. M., o atitinkamai pastarųjų dukros yra tiek A. K., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), tiek D. Z., gimusi 1930 m., mirusi (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 111-113). Iš Vilkaviškio vyskupijos Veisiejų Šv. Jurgio parapijos liudijimo dėl šeimos sudėties ir bažnytinės gyventojų registracijos knygos matyti, kad 1936 ir 1937 metais buvo padaryti įrašai, kad (duomenys neskelbtini) kaime gyveno M. šeima, kurią sudarė tėvai D. 38 metų ir M. 30 metų, vaikai: A. 12 metų, A., 10 metų, D. 8 metų, O. 3 metų (t. 2, b. l. 108-109). Iš D. M. ir A. Z. santuokos liudijimo matyti, kad D. M., kuri po santuokos tapo D. Z., gimimo metai nurodyti – 1930 m., gimimo vieta – (duomenys neskelbtini), LTSR (t. 2, b. l. 101-103). Iš 1989-07-10 Vidaus reikalų ministerijos archyvinės pažymos matyti, kad M. šeima, kurią sudarė M. D., M., gim. 1889 m., M. M., M., gim. 1889, M. A., D., gim. 1926 m., M. D., D., gim. 1930 m., M. O., D., gim. 1933 m., buvo ištremti iš Lietuvos TSR Lazdijų raj. (duomenys neskelbtini) kaimo ir buvę specištrėmime Krasnojarsko srityje (krašte) Taštinsko raj. nuo 1948-05-22 iki 1956-05-14 d. (t. 2, b. l. 104). Liudytoju teisme apklaustas J. A. patvirtino, kad jis buvo A. K. kaimynas, nuo mažens gyveno šalia ir žino, jog ji turėjo seserį D..

Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl įrodymų vertinimo, yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, jog tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-416/2007; Nr. 3K-3-427/2008; Nr. 3K-3-91/2011).

Nurodytų byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti jokių didelių abejonių nekeliančią išvadą, kad A. K. ir D. Z. yra seserys, nes tiek bažnytinėje gyventojų registracijos knygoje, tiek 1989-07-10 Vidaus reikalų ministerijos archyvinėje pažymoje nurodyta M. šeimos sudėtis, tiek Gyventojų registre esantys duomenys apie A. K. ir D. Z. tėvus ir pastarųjų vaikus sutampa ir patvirtina, kad jų abiejų tėvai yra tie patys – tėvas D. M., motina M. M.. Šių įrodymų pakanka konstatuoti, kad A. K. ir D. Z. yra seserys, nepaisant to, kad D. Z. gimimo faktas nebuvo įregistruotas nei bažnytine, nei civiline tvarka ir nėra išlikusio tai patirvinančio dokumento.

Byloje pateikti įrodymai patvirtina ir kitą faktą - kad A. K. po savo sesers D. Z. mirties priėmė jos palikimą pradėjusi faktiškai valdyti turtą. Iš 2005-12-06 Apskrities viršininko sprendimų Nr. 59-20265 ir Nr. 59-20266 ir Nekilnojamojo turto registro centrinės duomenų bazės išrašų matyti, kad A. K. buvo savininke 270/540 dalies iš 5,40 ha dydžio Žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir 162/352 dalies iš 3,52 ha dydžio Žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), o D. Z. yra savininke 270/540 dalies iš 5,40 ha dydžio Žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bei 190/352 dalies iš 3,52 ha dydžio Žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), nes joms abiems buvo atkurtos nuosavybės teisės į tą pačią žemę nurodytomis dalimis (t. 1 , b. l . 10-15, 28-34). Iš A. K. mirties liudijimo ir iš paveldėjimo teisės liudijimo matyti, kad nurodytą A. K. turtą lygiomis dalimis paveldėjo abi pareiškėjos (t. 1, b. l. 17-27). Iš D. Z. mirties liudijimo, iš testamentų registro išrašo, iš Kauno regioninio valstybės archyvo, iš notarų ir Notarų rūmų raštų matyti, kad paveldėjimo byla po D. Z. mirties nebuvo užvesta (t. 1, b. l. 16, 38, 40-42, 148, 150). Tačiau pareiškėjų paaiškinimus, kad tiek iki D. Z. mirties, tiek po jos mirties, jos žeme visą laiką naudojosi, ją prižiūrėjo, ja rūpinosi kaip sava A. K. patvirtina tiek rašytiniai įrodymai, tiek liudytojų parodymai. Gyventojų registro išrašas patvirtina, kad A. K. gyvenamoji vieta iki mirties buvo deklaruota Lazdijų r. sav.,(duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 44), t. y. ten pat, kur yra ir minėti žemės sklypai, kurių dalis priklauso D. Z.. Liudytojai J. A. ir J. M. patvirtino, kad jie yra A. K. kaimynai nuo senų laikų ir žino, kad A. K. buvo atkurtos nuosavybės teisės į tėvų žemę, kurią visą ji naudojo ir prižiūrėjo viena, tiek iki nuosavybės grąžinimo, tiek po to iki savo mirties. Liudytojai patvirtino, kad nei D. Z., nei jos vaikai jokia žemės dalimi niekada nesinaudojo, visą žemę vadė tik A. K..

Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, paprastai suprantami aktyvūs įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, turto išnuomojimas ir t. t.). Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes, jų visumą – šalių aiškinimus, liudytojų parodymus, kitus byloje esančius dokumentus, atsižvelgęs į turto, sudarančio palikimą, pobūdį ir įpėdinio elgesį su šiuo turtu (Lietuvos Aukščiausiojo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-8/2004; Nr. 3K-3-586/2007; Nr. 3K-3-210/2008; Nr. 3K-3-251/2012; Nr. 3K-3-434/2013; Nr. 3K-3-141/2014). Kasacinis teismas savo praktikoje pažymi, kad tais atvejais, kai palikimo atsiradimo metu nuosavybės teisės į žemės sklypus nėra, tačiau egzistuoja teisė atkurti nuosavybės teises, tokia teisė yra paveldima (Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis), nes įstatyme nenustatyta palikimo priėmimo būdų išimčių, kai paveldima ši teisė, todėl ji taip pat gali būti priimama, pradedant faktiškai ją valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-251/2012, Nr. 3K-3-141/2014). Sprendžiant klausimą, ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, tais atvejais, kai nuosavybės teisė į paveldimą turtą atkuriama po palikimo atsiradimo, kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad faktiniu palikimo priėmimu pripažįstamas toks įpėdinio elgesys, kai nuosavybės teisės į žemę dar neatkurtos, tačiau įpėdinis kelerius metus bent dalimi sklypo nuolat naudojasi ir elgiasi kaip neatsisakęs nuo paveldėjimo įpėdinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-420/2007; Nr. 3K-3-586/2007; Nr. 3K-3-251/2012, Nr. 3K-3-141/2014). Teismų praktikoje toks įpėdinio elgesio vertinimas sietinas su tokios paveldėjimo situacijos ypatumu, pakankamai ilgai trunkančiu ir sudėtingu nuosavybės teisų atkūrimo procesu bei nepriklauso nuo įstatymo nustatyto termino palikimui priimti, nes palikimo atsiradimo metu nuosavybės teisių nebuvo. Dėl šios priežasties net ir tais atvejais, kai įpėdinis neatlieka veiksmų, nukreiptų į nuosavybės teisių į žemės sklypus atkūrimą mirusiojo vardu, tačiau faktiškai naudojasi žeme, nereiškia, kad jis palikimo nepriėmė, ir nepaneigia tokio įpėdinio valios įgyti nuosavybės teisę į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2014).

Nagrinėjamu atveju visuma byloje ištirtų įrodymų visiškai patvirtina pareiškėjų nurodytas aplinkybes, kad A. K. savo sesers D. Z. palikimą paveldėjo faktinio valdymo būdu, nes tiek iki sesers mirties, tiek ir po to A. K. naudojosi seseriai priklausančia žemės dalimi, kurią valdė kartu su savo žemės dalimi tuose pačiuose sklypuose tiek iki nuosavybės teisių į šią žemę atkūrimo D. Z., tiek ir po to iki savo mirties. Niekas kitas iš D. Z. galimų įpėdinių palikimo nepriėmė nei kreipimusi į notarą, nei faktiniu palikimo valdymu. Todėl teismas konstatuoja, kad nurodytais veiksmais A. K. niekada neatsisakė savo sesers D. Z. palikimo ir aiškiai išreiškė savo valią priimti jos palikimą bei jį priėmė, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtinę teisę į nuosavybės teisių atkūrimą iš karto po D. Z. mirties (duomenys neskelbtini) (1964 m. Civilinio kodekso 573 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 587 straipsnio 1-3 dalys).

Kadangi A. K. laiku nesikreipė į notarą su pareiškimu apie palikimo priėmimą ir paveldėjimo teisės liudijimo negavo, tai kita tvarka jos įpėdinės - pareiškėjos O. K. ir M. B., negali gauti reikiamų dokumentų, patvirtinančių šį faktą. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad šis faktas yra įrodytas pateiktais įrodymais, jis nustatytinas teismine tvarka (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 str. 1 d., 2 d. 8 p., 445 str.), nes tai turės įtakos pareiškėjų paveldėjimo teisių apimčiai į jų motinos A. K. palikimą, kurį jos yra priėmusios.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), ir A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) yra seserys.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo sesers D. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) priėmė mirusios sesers D. Z. palikimą, pradėjusi faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Juridiniai faktai nustatyti tam, kad pareiškėjos O. K. ir M. B. galėtų visa apimtimi įgyvendinti savo teises į jų motinos A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) palikimą.

Priteisti iš pareiškėjų O. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 26,45 Eur (dvidešimt šešis eurus 45 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei iš kiekvienos, sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke, arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ banke, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas – 5660. Jas galima sumokėti bet kuria­me banke, Lietuvos pašto skyriuje ar „Perlo“ terminale.

Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.