Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė, sekretoriaujant Violetai Grigaravičienei,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Druskinikų butų ūkis“ apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-1156-887/2017 pagal ieškovės UAB „Druskininkų butų ūkis“ ieškinį atsakovei L. J., tretieji asmenys O. K., J. K., J. L., M. L., dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė patikslintame ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės 1 300,47 Eur skolą už suteiktas komunalines paslaugas, bylinėjimosi išlaidas. 2017 m. gegužės 24 d. teismo posėdžio metu ieškovė sumažino ieškinio reikalavimus ir prašė iš atsakovės priteisti 1 166,89 Eur skolą. Nurodė, kad ieškovė teikė paslaugas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, todėl atsakovei, kaip nekilnojamojo turto savininkei, kyla pareiga padengti išlaidas.Atsakovė atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad nuo buto įsigijimo atsakovė butu nesinaudojo. Pirmą kartą pateko tik 2016 m. spalio 18 d., kai antstolė perdavimo - priėmimo aktu perdavė butą ir raktus, kadangi iki to laiko bute gyveno tretieji asmenys. Antstolė 2016 m. gegužės 31 d. iškeldinimo protokolu Nr. S-160010112 iškeldino šiuos asmenis iš atsakovei priklausančio buto, tačiau atsakovė dar privalėjo saugoti jų daiktus ir buto raktus gavo tik 2016 m. spalio 18 d.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės UAB „Druskininkų butų ūkis“ atsakovei L. J. 400 Eur bylinėjimosi išlaidų bei valstybei 37,76 Eur išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą.Teismas ieškovės 133,58 Eur ieškinio dalies atsisakymą priėmė ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukė.Teismas nustatė, kad naujoji buto savininkė L. J. į butą laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 16 d. iki 2016 m. spalio 18 d. patekti negalėjo, juo nesinaudojo, kaip ir namo bendro naudojimo patalpomis bei jose esančia įranga. Pastato eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutartis su atsakove nebuvo sudaryta. Faktą, kad bute gyvenę tretieji asmenys nuo 2013 m. lapkričio mėnesio iki jų iškeldinimo – 2016 m. spalio 18 d. nesumokėjo ieškovei už jos teikiamas paslaugas, patvirtino byloje esantys įrodymai. Be to, pati O. K. teismo posėdžio metu patvirtino, kad ji mokėjo mokesčius tik UAB „Litesko“, ieškovei UAB ,,Druskininkų butų ūkis“ mokesčius mokėjo iki buto pardavimo iš varžytynių, po to nebemokėjo.Teismas nesutiko su ieškovės pozicija, kad atsakovei pareiga mokėti už paslaugas atsirado nuo buto įsigijimo varžytynėse. Teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-330/2014, kadangi atsakovė ginčo laikotarpiu faktiškai nesinaudojo nei butu, nei namo bendro naudojimo patalpomis. Teismas atkreipė dėmesį, kad, duomenų, jog nuo 2013 m. spalio 16 d. (įvyko varžytynės) iki 2016 m. lapkričio 29 d. (pateiktas ieškinys) buvo išrašytos sąskaitos atsakovės L. J. vardu ir jai pateiktos apmokėjimui ieškovė nepateikė.Teismas, nustatęs, kad ieškinys pareikštas netinkamai atsakovei L. J., sprendė, kad atsakovais turėtų būti bute faktiškai gyvenę asmenys, išaiškino ieškovės atstovei ieškovės teisę kreiptis su prašymu pakeisti netinkamą proceso šalį tinkama (b. l. 67), ieškovė nepasinaudojo savo teise ir netinkamos proceso šalies nepakeitė tinkama. Todėl teismas, atsižvelgiant į tai, kad reikalavimas reiškiamas netinkamai atsakovei už laikotarpį nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. spalio 18 d. atmetė ieškinio reikalavimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 45 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m birželio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - tenkinti ieškovės UAB „Druskininkų butų ūkis“ ieškinį ir priteisti iš atsakovės L. J. 1 166,89 Eur dydžio skolą už suteiktas komunalines paslaugas; priteisti iš atsakovės L. J. visas turėtas ieškovės UAB „Druskininkų butų ūkis“ bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teisinis bendrosios dalinės nuosavybės reguliavimas bei teismų praktikos nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2014) leidžia daryti išvadą, kad pareiga atlyginti išlaidas, patirtas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektams prižiūrėti, atnaujinti, kyla buto savininkui, dėl to laikytina, kad apeliantė pateikė reikalavimus tinkamai atsakovei. Lietuvos Aukščiausiojo Teismas išaiškindamas momentą, nuo kada pereina, tokiais atvejais, nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą yra nurodęs, kad LR CPK 715 str. numatyta, kad nuo turto pardavimo iš varžytynių akto pasirašymo momento laikoma, kad yra tinkamai įvykdyta pareiga perduoti turtą pirkėjams ir jam pereina nuosavybės teisė į iš varžytynių parduotą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-01-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2003). Taigi, paminėta kasacinio teismo suformuota įstatymo taikymo taisyklė, leidžia konstatuoti, kad atsakovė po minėto varžytynių akto pasirašymo, neginčijamai tapo ne tik nekilnojamojo turto (buto) savininke, tačiau ir gyvenamojo namo, kuriame yra minimas butas, bendrosios dalinės nuosavybės subjektu. Būtent buto savininkui, o, ne faktiškai gyvenančiam asmeniui, kyla pareiga atlyginti išlaidas, kurios susidarė, apeliantei vykdant bendrosios dalinės nuosavybės objektų priežiūrą. Tretysis asmuo O. K. teismo posėdžio metu nurodė, jog ginčo bute negyveno, nuomojosi kitą būstą, UAB „Litesko“ sąskaitas mokėjo, nes toks buvo susitarimas su atsakove. Trečiojo asmens nurodyta aplinkybė, kad tretysis asmuo mokėjo UAB „Litesko“ sąskaitas neįrodo atsakovės įrodinėjamą aplinkybę, kad bute faktiškai gyveno tretieji asmenys. Atsakovei pareiga atlyginti apeliantės patirtas išlaidas kyla iš įstatymo, kuris nenumato imperatyvaus reikalavimo sudaryti Pastato eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutartį, todėl aplinkybė, kad nebuvo sudaryta Pastato eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutartis nepanaikina atsakovei prievolės atlyginti apeliantės patirtas išlaidas. Atsakovei buvo žinomos aplinkybės, jog ankstesnių nekilnojamojo turto savininkų atžvilgiu buvo vykdomas priverstinis išieškojimas, buvo žinomi skolų dydžiai ir kreditoriai. Tačiau atsakovė į apeliantę dėl tokios informacijos sužinojimo ar pateikimo, nesikreipė. Taip pat atsakovė žinodama, kad paslaugomis naudojasi tretieji asmenys, nesidomėjo galimais įsiskolinimais už suteiktas paslaugas, CPK nustatyta tvarka teismui neteikė reikalavimo dėl nuostolių/žalos priteisimo. Alytaus rajono apylinkės teismas nepateikė motyvų, teisinės argumentacijos, kodėl kasacinio teismo nuostatos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-330/2014 ratio decidendi turėtų būti taikomos, sprendžiant šį ginčą. Vertinant, ar pagrįstai Alytaus rajono apylinkės teismas skundžiamą sprendimą grindė nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimta nutartimi, būtina įvertinti, kad išnagrinėtoje civilinėje byloje buvo keliamas materialiųjų teisės normų, reglamentuojančių šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo santykius klausimas. Apeliantės reikalavimų materialinis pagrindas - LR CK 4 knygos nuostatos, reguliuojančios butų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teises ir pareigas. Iš byloje pateiktos buhalterinės pažymos matyti, kad apeliantė neteikė reikalavimo, susijusio su suvartotos šilumos energijos įsiskolinimu. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendime nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 3K-3-330/2014 nuostatos neturi būti taikomos, nagrinėjant šį ginčą, nes nesutampa ratio decidendi.Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Byloje kilęs ginčas ar buto savininkė, ar butu besinaudojęs buvęs buto savininkas ir jo šeimos nariai turi ieškovei padengti susidariusią skolą už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą 2013-11-01 – 2017-03-01 laikotarpiu. Byloje nustatyta, kad atsakovei L. J. nuosavybės teise laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 16 d. (pagal 2013-10-16 buto pardavimo iš varžytinių aktą) iki 2017 m. kovo 15 d. (pardavus pagal 2017 m. kovo 15 d. pirkimo-pardavimo sutartį) priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, kad turto pardavimo iš varžytinių aktas įsiteisėjo Kauno apygardos teismui priėmus 2014 m. gruodžio 8 d. nutartį civ. byloje Nr. 2A-2529-657/2014, o naujoji buto savininkė L. J. į butą laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 16 d. iki 2016 m. spalio 18 d. patekti negalėjo, nes ankstesnis turto savininkas su šeimos nariais gera valia neišsikėlė, todėl buvo iškeldinti priverstine tvarka ir butas perduotas atsakovei tik 2016 m. spalio 18 d. antstolės perdavimo-priėmimo aktu Nr. S-160018594. Ieškinys pareikštas dėl ieškovės priskaitytų daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimo mokesčių, rinkliavų ir įmokų už laikotarpį nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. kovo 1 d. Pirmosios instancijos teismas bylos dalį dėl 133, 58 Eur įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2016 m. spalio 18 d. iki 2017 m. kovo 1 d. nutraukė, nustatęs, jog atsakovė už teiktas komunalines paslaugas atsiskaitė. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, motyvuodamas tuo, kad naujoji buto savininkė L. J. į butą laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 16 d. iki 2016 m. spalio 18 d. patekti negalėjo, juo nesinaudojo, kaip ir namo bendro naudojimo patalpomis bei jose esančia įranga, kad su ja nebuvo sudaryta pastato eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutartis, o butu faktiškai naudojosi tretieji asmenys - buvęs buto savininkas ir jo šeimos nariai. Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria šiems motyvams. Apeliantė skunde teigia, kad už ieškiniu prašomą priteisti 1166, 87 Eur skolą yra atsakinga atsakovė, t.y.pareiga atlyginti išlaidas, patirtas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektams prižiūrėti, atnaujinti, kyla būtent buto savininkui, o ne tretiesiems asmenims, dėl to laikytina, kad apeliantė pateikė reikalavimus tinkamai atsakovei. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė reikalavimus dėl 1300, 47 Eur skolos už suteiktas komunalines paslaugas priteisimo, kurią sudaro: 540, 79 Eur eksploatacinės išlaidos, 156, 66 Eur už šaltą vandenį, 102, 61 Eur už karštą vandenį, 211, 80 Eur už liftą, 74, 37 Eur laiptinių apšvietimą, 173, 24 Eur už šiluminio punkto priežiūrą, 41 Eur šalto vandens pardavimo kainą, už 2013 m. lapkričio 1 d. – 2017 m. kovo mėnesį, ginčo dėl jų apskaičiavimo bei dydžio byloje nėra (buhalterinė pažyma 1 t. b. l. 75-76). Byloje nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nutraukta byla, atsakovei sumokėjus 133, 58 Eur įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2016 m. spalio 18 d. iki 2017 m. kovo 1 d.. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, ieškovė pateikė Gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų aprašą, kuriame įvardinti pastato bendrojo naudojimo objektai (2t. b. l. 49-54). Pateikti įrodymai patvirtina, kad daugiabutis gyvenamasis namas turi bendrojo naudojimo objektus.

Įvertinus reikalavimą sudarančių mokesčių rūšį, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovė pareiškė ieškinį dėl buto savininkės, kaip dalinės nuosavybės teisės subjekto pareigos padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymu (CK 4.82 straipsnis).

CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad bendraturtis privalo proporcingai savo daliai prisidėti prie išlaidų namui, tarp jų – bendrojo naudojimo objektams, išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, būtiniems pagerinimams atlikti. Be to, remiantis CK 4.82 straipsnio 4 dalimi, butų ir kitų patalpų savininkai taip pat privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Pareiga padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, buto ir kitų patalpų savininkui nustatyta daiktinės teisės normomis, nes jis yra ne tik savininkas, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009; 2014 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2014). Šio subjekto, kaip bendraturčio, pareiga dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą kyla iš įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2003).Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentais, kad atsakovei pareiga atlyginti apeliantės patirtas išlaidas kyla iš įstatymo, kuris nenumato imperatyvaus reikalavimo sudaryti Pastato eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutartį, todėl aplinkybė, kad nebuvo sudaryta Pastato eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutartis nepanaikina atsakovės kaip buto savininkės prievolės įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 str. 3 d.).

Apeliaciniame skunde apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamam ginčui nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-330/2014 išdėstyta praktika, kadangi ratio decidendi nesutampa.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, jog nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. – iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2014). Pirmosios instancijos teismas šia kasacinio teismo praktika nesivadovavo, kuomet ginčo sprendimui taikė Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-330/2014, suformuluotus išaiškinimus.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-330/2014, suformuluotais sprendžiant ginčą dėl įsiskolinimo paslaugų tiekėjui už patiektą šilumos energiją, kuomet buto savininkas, butą įgijęs iš varžytynių, juo negalėjo naudotis dėl neteisėtų ankstesniųjų buto savininkų veiksmų, šiems atsisakius išsikelti iš atsakovui nuosavybės teise perėjusio buto, konstatavo, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, nustatęs pirmiau nurodytas aplinkybes (kad į butą tiekiamą šilumos energiją ir karštą vandenį vartojo tretieji asmenys, su vienu iš jų sudaryta šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartis, ši sutartis nebuvo sudaryta su atsakovu – teisėtu buto savininku, kurio nuosavybės teises į butą neteisėtai suvaržė tretieji asmenys iki jų priverstinio iškeldinimo su antstolio pagalba), turėjo teisinį pagrindą daryti išvadą, jog ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui (CPK 45 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškinys pareikštas ne dėl skolos už komunalines paslaugas šių paslaugų tiekėjui priteisimo, bet dėl išlaidų, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės objekto išlaikymu, todėl nagrinėjamos bylos ir kasacinio teismo bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios vienos ar kitos normos taikymą, nėra tapačios.Apeliantės nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009, buvo suformuluotos teisės taikymo taisyklės, sprendžiant ginčą dėl daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės ir pareigos proporcingai apmokėti su bendruoju turtu susijusias išlaidas, kaip ir nagrinėjamo ginčo atveju. Išplėstinė teisėjų kolegija paminėtos bylos kontekste konstatavo, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismas aiškindamas momento, nuo kada pereina, tokiais atvejais, nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą yra nurodęs, kad LR CPK 715 str. numatyta, kad nuo turto pardavimo iš varžytynių akto pasirašymo momento laikoma, kad yra tinkamai įvykdyta pareiga perduoti turtą pirkėjams ir jam pereina nuosavybės teisė į iš varžytynių parduotą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-01-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2003). Taigi, paminėta kasacinio teismo suformuota įstatymo taikymo taisyklė, leidžia konstatuoti, kad atsakovė po minėto varžytynių akto pasirašymo, neginčijamai tapo ne tik nekilnojamojo turto (buto) savininke, tačiau ir gyvenamojo namo, kuriame yra minimas butas, bendrosios dalinės nuosavybės subjektu. Būtent buto savininkui, o, ne faktiškai gyvenančiam asmeniui, kyla pareiga atlyginti išlaidas, kurios susidarė, apeliantei vykdant bendrosios dalinės nuosavybės objektų priežiūrą.Apibendrinat tai, kas nurodyta pirmiau, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialines teisės normas bei kasacinio teismo praktiką dėl išlaidų bendrosios dalinės nuosavybės objektui išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti priteisimo, todėl neteisingai sprendė, kad tinkamais atsakovais byloje yra tretieji asmenys (CPK 45 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad prašomos priteisti išlaidos nėra susijusios su išlaidomis už atsakovės nuosavybės teise priklausančiam butui teiktas paslaugas (šilumos energiją, vandenį ir kt.), kai butu ir jomis faktiškai naudojosi tretieji asmenys iki jų iškeldinimo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovė, kaip buto savininkė, savo prievoles turėjo vykdyti tinkamai ir nustatytais terminais (CK 6.37 straipsnis, 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnis), nes draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). O prievolių nevykdant, reikalavimas priteisti skolą turėjo būti tenkinamas visiškai.

Dėl bylos procesinės baigties.

Apeliacine tvarka įvertinus pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, konstatuojama, jog ieškovės ieškinio reikalavimas atmestas nepagrįstai, todėl apeliacinis skundas tenkinamas, skundžiamas teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinys patenkinamas visiškai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, kai apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Byloje ieškovė turėjo 39,01 Eur žyminio mokesčio išlaidų už ieškinį ir 26, 26 Eur už apeliacinį skundą. Ieškinį ir apeliacinį skundą tenkinus visiškai, šios išlaidos ieškovei priteisiamos iš atsakovės (CPK 79 straipsnio 1 dalis).Pirmosios instancijos teisme ieškovės atstovas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bei rašytinius įrodymus apie ieškovės turėtas 2298, 32 Eur išlaidas už advokato pagalbą (1 t. b. l. 138-143), o apeliacinės instancijos teisme apeliantės atstovas pateikė 2 prašymus dėl ieškovės turėtų 1210, 60 Eur išlaidų už advokato pagalbą parengiant apeliacinį skundą bei atstovavimą priteisimo (2 t. b. l. 16-18, 77-79).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (aktuali redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.2 punktas nustato, kad užmokesčio už ieškinio paruošimą maksimalus dydis neturėtų viršyti 2, 5 skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje be individualių įmonių, 8.11 punktas nustato, kad užmokesčio už apeliacinio skundą paruošimą maksimalus dydis neturėtų viršyti 2, 5 skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje be individualių įmonių, bei 8.17 ir 8.19 punktai nustato, jog užmokesčio už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme valandą, prašymų, susijusių su atstovavimu parengimą dydis neturėtų viršyti 0,1 skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje be individualių įmonių.

Bylos duomenys patvirtina, kad su ieškovės atstovu advokatu P. M. teisinės pagalbos sutartis sudaryta 2016-12-30 (1 t. b. l. 55-57). Pirmosios instancijos teisme ieškovės atstovas pateikė į bylą 2017-03-21, 2017-05-09 prašymus dėl papildomų įrodymų prijungimo (1 t. b. l. 60-61, 124-125), 2017-04-03 pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų padidinimo (patikslintą ieškinį) (1 t.b.l. 71-74), ieškovės atstovė adv. padėjėja parengė baigiamąją kalbą ir dalyvavo 2017-05-24 teismo posėdyje (trukmė – 2 val.). Ieškovės atstovas advokatas P. M. parengė apeliacinį skundą, 1 prašymą dėl rašytinių įrodymų prijungimo apeliacinės instancijos teisme (2 t. b.l. 1-6, 44-45) bei dalyvavo 2018-04-19 teismo posėdyje (trukmė-1 val.).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byla nėra didelės apimties, nesudėtinga, susipažinimas su civilinės bylos dokumentais, jų analizė laikytinas paties procesinio dokumento paruošimo sudedamąja dalimi, kelionė išlaidos ieškovės išlaidos dėl pasirinkto atstovo iš kito miesto nebuvo būtinos. Nors apeliantės prašomos priteisti išlaidos už atstovavimą bei procesinių dokumentų parengimą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose neviršija leistinų maksimalių atlyginimo už advokato pagalbą dydžių, tačiau atsižvelgiant į ieškovės atstovų atliktų procesinių veiksmų apimtį, sugaištą laiką, palyginus su atsakovės turėtomis bylinėjimosi išlaidomis (400 Eur -pirmosios instancijos teisme) bei pareikšto reikalavimo dydžiu yra neproporcingos ir aiškiai per didelės. Todėl vadovaujantis CK 1. 5 str. įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, apeliacinės instancijos teismas priteisia ieškovei iš atsakovės 500 Eur - už patikslinto ieškinio, 300 Eur - už 2 prašymų ir baigiamosios kalbos parengimą) bei už advokato padėjėjos 2 val. atstovavimą 2017-05-24 teismo posėdyje - 65,82 Eur (0, 1 x 822,8 Eur x 2 val./80 proc.) (Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2016 K4-822, 8 Eur). Taip pat priteisia ieškovei iš atsakovės 684, 25 Eur už apeliacinio skundo, 88, 48 Eur-1 prašymo parengimą bei advokato atstovavimą 1 val. 2018 m. balandžio 19 d. teismo posėdyje - 85, 08 Eur (0, 1 x 850, 80 Eur) (Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2017 K3- 850, 8 Eur, 2017 K4- 884, 8 Eur).

Atsižvelgiant į šios nutarties 29 ir 33 punktuose nurodytus priteistinų bylinėjimosi išlaidų pobūdį bei dydžius, iš atsakovės ieškovei iš viso priteistina 904,83 Eur (39, 01+500+300+65,82) bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios ir 884,07 Eur (26, 26+684, 25+85,08 +88,48) apeliacinės instancijos teismuose (CPK 185 str.).

Pirmosios instancijos teismas turėjo 37, 76 Eur, o apeliacinės instancijos teismas - 33, 41 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų išsiuntimu ( pagrindas pažyma - 2 t.b.l. 12). Šios išlaidos taip pat priteisiamos iš atsakovės valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 13 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą - tenkinti ieškovės UAB „Druskininkų butų ūkis“ ieškinį.

Priteisti iš atsakovės L. J. (asmens kodas - (duomenys neskelbtini) 1 166,89 Eur (vieną tūkstantį šimtą šešiasdešimt šešis eurus ir 89 ct) skolos ir 1788, 90 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus ir 19 ct) bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose uždarajai akcinei bendrovei „Druskininkų butų ūkis“ (juridinio asmens kodas – 152007157).

Priteisti iš atsakovės L. J. valstybei 71, 17 Eur (septyniasdešimt vieną eurą ir 17 ct) ) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.