- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-08
- Bylos Nr.
- 2A-2529-657/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-09-3-00178-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis, Žibutė Budžienė, Leonas Jachimavičius
- Ieškovas
- O. K., J. K.
- Trečiasis asmuo
- V. I.
- Advokatai
- Vytautas Tučkus, Stasė Jovaišienė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondo Buzelio, Leono Jachimavičiaus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų O. K. ir J. K., atstovaujamų advokatės Stasės Jovaišienės apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-363-418/2014 pagal ieškovų O. K. ir J. K. ieškinį atsakovams antstolei J. J. ir L. J., trečiajam asmeniui V. I. dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai O. K. ir J. K. kreipėsi į teismą prašydami pripažinti negaliojančiu 2013 m. spalio 16 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 16 912/00817, kuriuo antstolė J. J. pardavė L. J. ieškovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusį trijų kambarių butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini) (b.l. 1-5). Nurodė, kad butas buvo parduotas už ženkliai mažesnę, nei rinkos kaina, todėl jo pardavimas iš varžytynių pažeidė esmines ieškovų teises. Ginčo butas buvo įkeistas 2004 m. liepos 15 d. sudarytos paskolos sutarties įvykdymo užtikrinimui. Kadangi prievolė grąžinti paskolą laiku ir tinkamai nebuvo įvykdyta, Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012 m. kovo 26 d. nutartimi nusprendė įkeistą butą priverstinai parduoti iš varžytynių bei išieškoti ne ginčo tvarka iš skolininko J. K. kreditoriui V. I. 14.250,00 Lt negrąžintos paskolos, 3.420 Lt delspinigių ir 100,00 Lt žyminio mokesčio. Išieškojimą vykdžiusios antstolės J. J. 2012 m. spalio 26 d. patvarkymu nustatyta parduodamo iš varžytynių buto vertė – 86.000,00 Lt. 2013 m. vasario 13 d. pirmosios varžytynės, kuriose turto pardavimo kaina buvo nustatyta 68.800,00 Lt, paskelbtos neįvykusiomis. Antrosiose varžytynėse turto pardavimo kaina buvo nustatyta 51.600,00 Lt, o butas parduotas L. J. už 54.780,00 Lt. Mano, kad parduoto buto vertė nustatyta lyginamuoju metodu nepagrįstai, nes turto vertinimo apžiūros akte nurodyta, jog vertinamo objekto fizinė būklė apžiūros metu gera, todėl neaišku, kodėl butas buvo įvertinimas ženkliai mažesne, nei kiti panašūs butai. Turto vertinimas antstolei turėjo sukelti abejonę, nes realios parduodamų trijų kambarių butų kainos (duomenys neskelbtini) yra ženkliai aukštesnės už turto vertintojo nustatytą jų buto rinkos vertę. Antstolės kontoroje vykdomose bylose taip pat yra išieškomi įsiskolinimai už komunalinius patarnavimus. Dalis išieškojimas buvo nukreiptas į J. K. gaunamas pajamas bei atliekami nuskaitymai nuo J. K. banko sąskaitos. Abu ieškovai yra neįgalūs, globoja nepilnametį vaikaitį M. L., be to, ieškovai turi kito nekilnojamojo turto, todėl skolų išieškojimas neturėjo būti nukreipiamas į gyvenamąjį būstą.
Atsakovė antstolė J. J. su ieškiniu nesutiko (b.l. 48-49). Nurodė, kad, jeigu areštuoto turto vertę nustatė ekspertas, areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta vertė. Ieškovai visus procesinius dokumentus gavo, tačiau jokių skundų ar pretenzijų iki 2013 m. spalio 24 d. nepateikė, per nustatytus terminus nušalinimo ekspertui nereiškė, prieštaravimų dėl ekspertizės išvados ir/ar prašymo skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę nepateikė. Savo nuomonę dėl per mažos nustatytos vertės ieškovai grindžia vien laikraščio skelbimais, tuo tarpu turto vertintojas turto vertinimo ataskaitoje lygino realiai įvykusių sandorių kainas, kas galimai neatitinka realiai sumokėtos kainos. Ieškovų buto vertė yra teisinga, nes pirmosios varžytynės, kur pradinė buto kaina buvo 68.800,00 Lt neįvyko, o antrosiose įvykusiose varžytynėse buto kaina nuo pradinės 51.600,00 Lt sumos buvo padidinta truputį daugiau nei minimaliai iki 54.780,00 Lt. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012 m. kovo 26 d. nutartimi nutarė priverstinai iš varžytynių parduoti ieškovų įkeistą ir jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį butą, tad išieškojimas negalėjo būti nukreiptas į kitą ieškovų turimą nekilnojamąją turtą. Tik tuo atveju, jei pardavus įkeistą turtą gautos sumos nepakanka kreditoriaus reikalavimams patenkinti, jis gali reikalauti išieškojimo iš kito turto skolininko bendra tvarka. Šiuo atveju surašant turto pardavimo iš varžytynių aktą nebuvo pažeistos nė vieno suinteresuoto asmens esminės teisės.
Atsakovė L. J. su ieškiniu nesutiko (b.l. 64-66). Nurodė, kad ginčo butas buvo parduotas tik iš antrųjų varžytynių, nes pirmosiose varžytynėse niekas nedalyvavo dėl per didelės kainos. Antrųjų varžytynių buto pardavimo kaina – 51.600,00 Lt atsakovei pasirodė priimtina, o jis buvo nupirktas už 54.780,00 Lt. Ieškovų argumentai dėl per mažos pardavimo kainos yra nepagrįsti, nes turto vertę lemia visą eilė kriterijų. Ieškovas J. K., skolindamasis pinigus įkeitė ginčo butą, į kurį ir buvo nukreiptas išieškojimas. Be to, parduotas iš varžytynių ginčo butas nebuvo vienintelė ir paskutinė ieškovų gyvenamoji vieta.
Trečiasis asmuo V. I. su ieškiniu nesutiko (b.l. 39-42). Nurodė, kad ieškinio argumentai yra nepagrįsti, nes turtas įkainuojamas individualiai, atsižvelgiant į turto faktinę būklę, o ne remiantis realiai neįvykusių sandorių kaina. Apie turto pardavimą iš varžytynių buvo viešai paskelbta internetiniame tinklalapyje, todėl tai, kad jis nebuvo parduotas pirmosiose varžytynėse, rodo, kad ieškovo turtas rinkoje buvo nepaklausus ir kad eksperto nustatyta kaina yra per didelė. Skolininkas dėl ekspertizės išvados galėjo pareikšti motyvuotus prieštaravimus, tačiau tokia teise nepasinaudojo ir nagrinėjamoje byloje nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo turtas buvo įkainotas ne rinkos kainomis. Skolos išieškojimo būdą šiuo atveju parinko ne antstolė, nes prievolės įvykdymas buvo užtikrintas nekilnojamojo turto hipoteka.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Druskininkų miesto apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė solidariai iš O. K. ir J. K. L. J. naudai 1.500,00 Lt teisinės pagalbos išlaidoms apmokėti bei valstybės naudai 85,11 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b.l. 125-130). Teismas sprendė, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ieškovams priklausantis butas buvo įvertintas 86.000,00 Lt. Pradinė turto vertė pirmosiose varžytynėse buvo 68.800,00 Lt, tačiau jos neįvyko neužsiregistravus nei vienam pirkėjui. Antrosiose varžytynėse ginčo butą nupirko atsakovė už 54.780,00 Lt. Teismas pažymėjo, kad varžytynėse parduodamo turto pradinė kaina nustatoma pagal CPK 681 straipsnyje numatyta tvarka atliktą turto įkainojimą. Iš vykdomosios bylos matyti, jog O. ir J. K. per nustatytą terminą prieštaravimų dėl ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti ir parduodamo turto iš varžytynių vertės nustatymui neteikė, antstolės priimtų patvarkymų neskundė. Varžytynėse parduodamo turto kaina nustatyta vadovaujantis antstolio paskirto eksperto išvada dėl turto vertės. Antrosiose varžytynėse turto pardavimo kaina nustatyta 51.600,00 Lt. Teismo vertinimu duomenų apie tai, jog vykdymo proceso metu areštuoto turto vertė keitėsi ir varžytynėse parduodamas turtas galėjo būti perkainojamas, nėra. Jeigu areštuoto turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta vertė. Ieškovams visi procesiniai dokumentai buvo siunčiami registruotąja pašto siunta ir jokių skundų ar pretenzijų iki 2013 m. spalio 24 d. iš jų nebuvo gauta. Teismas sprendė, kad savo nuomonę dėl per mažos nustatytos vertės ieškovai grindžia vien laikraščio skelbimais, o turto vertintojas turto vertinimo ataskaitoje lygino realiai įvykusių sandorių – butų pardavimo kainas. Išieškojimas į kitą ieškovų turimą nekilnojamąją turtą šiuo atveju negalėjo būti nukreiptas, kadangi Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012 m. kovo 26 d. nutartimi, kuri yra vykdymo pagrindas, nutarė priverstinai iš varžytynių parduoti ieškovų įkeistą ir jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį butą. Teismo nuomone tai, kad minėtas turtas nebuvo parduotas pirmosiose varžytinėse, rodo, kad ieškovų turtas rinkoje buvo nepaklausus ir kad eksperto nustatyta kaina nėra per maža. Be to, teismas pažymėjo, kad ieškovai, nesutikdami su eksperto nustatyta turto verte, turėjo teisę iki varžytynių pasiūlyti areštuoto turto pirkėją ir teigdami, kad jų butas vertas daugiau, negu eksperto nustatyta vertė, galėjo jį parduoti už kaip jiems atrodo tinkamą kainą, tačiau jie to nepadarė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovai O. K. ir J. K., atstovaujami advokatės Stasės Jovaišienės prašo Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014-08-28 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti (b.l. 149-153). Teigia, kad teismas pažeidė CPK normas dėl įrodymų vertinimo, kadangi ištyrė ir įvertino ne visus byloje surinktus įrodymus, neobjektyviai ir nevisapusiškai ištyrė, nevertino byloje pateiktą UAB „Dzūkas” turto vertinimo ataskaitą. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas. Varžytynių procese ieškovų butas buvo parduotas už nepagrįstai mažą kainą. Už parduotą turtą gauta suma yra neproprocinga buto rinkos vertei ir taip buvo pažeistos skolininkų teisės. Teismas šiuo atveju neatskleidė bylos esmės, nes nagrinėjant bylą nebuvo tiriamos ir vertinamos aplinkybės dėl taikytos išieškojimo priemonės proporcingumo siekiamam tikslui bei dėl skolininkų interesų apsaugos. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad O. K. laikotarpiu nuo 2009-07-03 iki 2012-02-10 pervedė V. I. žmonai ir jo motinai 6.960,00 Lt, o nuo 2004 m. liepos mėnesio iki 2009 m. birželio 15 d. V. I. yra sumokėjusi 15.930,00 Lt palūkanų. Pagal išieškojimo sumą nebuvo būtinybės parduoti tokios didelės vertės turto, kuris yra šeimos gyvenamoji patalpa. Šiame bute gyvena ne tik ieškovai, bet ir nepilnametis ieškovės O. K. globotinis M. L.. Teismas neatsižvelgė į ieškovų sveikatos būklę.
Atsiliepimas
Atsiliepimais į ieškovų apeliacinį skundą trečiasis asmuo V. I. ir atsakovė L. J., atstovaujama advokato Vytauto Tučkaus prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (b.l. 160-162, 164-166). Nurodė, kad skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Turto pardavimo iš varžytynių aktas gali būti pripažintas negaliojančiu tik CPK 602 straipsnyje įtvirtintais pagrindais, o ieškovai tokių pagrindų neįrodė. Ieškinio argumentai, kad turtas buvo įkainotas per maža kaina, yra nepagrįsti, nes ieškovų paskolos V. I. grąžinimas buvo užtikrintas nekilnojamojo turto hipoteka, todėl iš šio turto ir buvo išieškoma vykdant hipotekos teisėjos nutartį. Skolininkas skolos dydžio neginčijo, Marijampolės rajono apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2012 metų kovo 26 d. nutarties neskundė. Trečiasis asmuo V. I. papildomai nurodė, kad apeliaciniame skunde ieškovai nurodo naujas aplinkybes, kurių nebuvo nurodę ieškinyje, kad nuo 2004 m. liepos mėnesio iki 2009 m. birželio 15 d. jam kas mėnesį mokėjo po 270,00 Lt palūkanų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.), nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Turto pardavimo iš varžytynių aktas yra nuosavybės teisių perėjimą patvirtinantis dokumentas, jis gali būti pripažįstamas negaliojančiu tik įstatymuose įtvirtintais pagrindais. Kasacinis teismas, suvienodindamas ir plėtodamas formuojamą praktiką dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu teisinių pagrindų, sąlygų ir padarinių, išaiškino, kad, atsižvelgiant į varžytynių ir antstolio institutų esmę bei specifiką, turto pardavimo iš varžytynių aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).
Žemesnės instancijos teismas
Iš bylos ir vykdomosios bylos Nr. 817/2012 duomenų nustatyta, kad antstolė J. J. vykdydama Marijampolės rajono apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2012 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-975/570/2012 dėl skolininkų J. K. ir O. K. turto – buto su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) priverstinio pardavimo išieškotojo V. I. naudai, 2013-10-16 iš antrųjų varžytynių šį turtą pardavė pirkėjai L. J. už 54.780,00 Lt (b.l. 6, 8).
Šioje byloje ieškovai J. K. ir O. K. ginčija 2013-10-16 turto pardavimo iš varžytynių aktą tuo pagrindu, kad turtas parduotas už pernelyg mažą ir kainų rinkoje neatitinkančią kainą, kas pažeidė teisėtus apeliantų interesus, taigi apeliantai turto pardavimą iš varžytynių ginčija CPK 602 straipsnio 6 punkto pagrindu. Pagal šią teisės normą teismo patvirtintas turto pardavimo iš varžytynių aktas gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta CPK 713 straipsnio 4 dalies, 718 straipsnio ir 722 straipsnio 1 dalies tvarka, bei kai pažeista CPK 681 straipsnyje nustatyta areštuojamo turto įkainojimo procedūra.
Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, tačiau kartu nepažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). CPK 634 straipsnio 2 dalyje taip pat įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainuoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 str. 1 ir 4 d.).
Žemesnės instancijos teismas
CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Taigi pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kainai. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (redakcija nuo 2012-05-01) 2 straipsnio 10, 11 dalių nuostatas turto rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti perduotas turtas jo vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį norinčių perduoti turtą ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po šio turto arba verslo tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų; turto vertė – turto naudingumo tam tikru metu matas, nustatytas pagal atitinkamą turto vertinimo metodą, kurio taikymo procedūros ir tvarka nustatytos Turto ir verslo vertinimo metodikoje.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2008; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; kt.).
Iš bylos medžiagos matyti, kad antstolei jau areštuojant turtą kilo abejonių dėl turto vertės ir buvo numatyta, kad ją nustatys ekspertas. Duomenų, kad skolininkai ar išieškotojas būtų prieštaravę eksperto išvadoms byloje nėra. Dėl turto vertės ieškovai suabejojo tik jau po antrųjų varžytynių. Proporcingumo ir interesų derinimo principų laikymąsi turto vertės nustatymo stadijoje užtikrina ir galimybė išieškotojui bei skolininkui išsakyti savo nuomonę dėl įkainojamo turto vertės bei antstolio pareiga į ją atsižvelgti.
Pagal Nekilnojamojo turto registro 2012-06-22 duomenis šio buto su rūsiu vidutinė rinkos vertė – 31.630,00 Lt (vykdomosios bylos 10-12 lapai). Butas buvo areštuotas nuo 2000 metų. 2012-06-22 Turto arešto akte areštuoto turto vertė nenurodyta ir pažymėta, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas (vykdomosios bylos 17-18 lapai). 2012-09-20 antstolės patvarkymu Nr. 9 buvo paskirta areštuoto turto vertės nustatymo ekspertizė, pavedant ją atlikti UAB „Dzūkas“ (vykdomosios bylos 21 lapas). Patvarkymas buvo išsiųstas skolininkams (vykdomosios bylos 22 lapas). Skolininkai buvo informuoti apie teisę pareikšti ekspertui nušalinimą, teisę skųsti antstolio patvarkymą.
Lietuvos Respublikos Finansų ministro 2012 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. 1K-159 patvirtintos Turto ir verslo vertinimo metodikos (redakcija, galiojusi nuo 2011-03-06 iki 2013-04-19), 57 punktą lyginamojo metodo esmė – vertinamo turto palyginimas su analogišku arba panašiu turtu, kurių sandorių kainos yra žinomos turto vertintojui. Šio metodo taikymo ypatumus nustatė metodikos 58-63 punktai. Ekspertė UAB „Dzūkas“ 2012-10-24 pateikė išvadą, kurioje gyvenamojo buto su rūsiu vertė nustatyta 86.000,00 Lt (vykdomosios bylos 24, turto vertinimo ataskaita Nr. 2012/D169). Savaime abejoti eksperto išvada dėl turto vertės antstolis neturi pagrindo, todėl remiantis gauta išvada antstolė 2012-10-26 patvarkymu Nr. 10, nustatė turto vertę 86.000,00 Lt (vykdomosios bylos 25). Skolininkai apie turto pardavimą varžytynėse, o kartu ir jo pardavimo kainą bei teisę iki varžytynių pradžios surasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją už kainą, ne mažesnę nei nurodyta turto arešto akte arba mažesnę, jeigu jos pakanka įsiskolinimui ir vykdymo išlaidoms padengti, buvo informuoti 2012-02-13 antstolio patvarkymu Nr. 11 (vykdomosios bylos 26 lapas). Apeliantai nepateikė įrodymų, kad turto vertintojas nesirėmė kokiais nors reikšmingais duomenimis ginčo turto vertei palyginamosios vertės metodu nustatyti. Vertinamo objekto ir palyginamųjų objektų charakteristikos bei skirtumai aptarti eksperto išvadoje, duomenų apie jų nepagrįstumą byloje nėra.
Apeliantų abejonės atlikto turto vertinimo pagrįstumu dėl to, kad turto vertei nustatyti buvo panaudoti netinkami palyginamieji duomenys atmestinos kaip nepagrįstos. CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę.
Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, besąlygiškai turėjo vadovautis jų pateiktu turto vertinimu, kur nustatyta, kad parduoto turto rinkos buvo didesnė.
Įvertindamas įrodymus teismas įsitikina, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms (įrodinėjimo dalykui) nustatyti (CPK 176 str. 1 d.). Teisėjų kolegija pažymi, jog iš apeliantų pateiktos J. P. IĮ pateiktos turto vertinimo ataskaitos Nr. 141077, matyti, jog turto vertė buvo nustatyta 2014 m. liepos 1 d., t.y. jau po to, kai turtas buvo parduotas varžytynėse, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo atsižvelgti į šiuos duomenis, nes ginčo esmė ar teisingai buvo nustatyta buto vertė iki turtą parduodant varžytynėse.
Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios varžytynės, kai parduodamo turto pradinė kaina buvo 68.800,00 Lt neįvyko neužsiregistravus nei vienam pirkėjui (vykdomosios bylos 29 lapas), todėl 2013-08-26 buvo paskelbtos antrosios varžytynės (vykdomosios bylos 31 lapas). 2013-10-16 antstolio kontoroje įvyko antrosios varžytynės, kuriose parduodamo turto (buto su rūsiu) kaina buvo nurodyta 51.600,00 Lt. Butas už 54.780,00 Lt antrosiose varžytynėse buvo parduotas L. J..
Teisėjų kolegijos nuomone, pagal bylos medžiagą galima daryti išvadą, kad teisės normų reikalavimai nepažeisti, nes pradinė pirmųjų varžytynių turto kaina siekė 80 procentų (CPK 718 str.), o antrųjų varžytynių – 60 procentų (CPK 722 str. 1 d.) vadovaujantis CPK 681 straipsniu nustatytos kainos, be to kainos padidinimas nežymiai viršijo 6 procentus nuo pradinės parduodamo turto kainos, t.y. toks kainos padidinimas atitiko CPK 713 straipsnio 4 dalį,
Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK nuostatos neįpareigoja skolininko surasti parduodamo iš varžytynių turto pirkėją (CPK 704 str. 1 d.). Tačiau, kaip žinia, varžytynės jau pačios savaime nelemia aukštesnės parduodamo turto kainos gavimo galimybės. Didesnė tikimybė turtą parduoti maksimaliai naudingai yra jį parduoti savo surastam pirkėjui. Taigi apeliantams procesiniuose dokumentuose akcentuojant savo didelį suinteresuotumą didžiausios pardavimo kainos gavimu jie galėjo pasiūlyti savo pirkėją, tačiau šia teise nesinaudojo.
Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovai būtų pareiškę nušalinimus ekspertui, kad būtų reiškę prašymus skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, iki turto pardavimo iš varžytynių pasiūlytų savo pirkėją, skųstų antstolio veiksmus ar kitais teisėtais būdais gintų savo interesus. Taigi ieškovai akivaizdžiai nebuvo aktyvūs ir nesielgė rūpestingai bei nedelsdami, jeigu manė, kad parduodamo turto įkainojimas pažeidžia jų interesus. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog CPK 713 straipsnio 4 dalies, 718 straipsnio ir 722 straipsnio 1 dalies pažeidimų, esančių pagrindu pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu dėl netinkamos pardavimo kainos (CPK 602 str. 1 d. 6 p.) šioje byloje nenustatyta.
Apeliantų reiškiami deklaratyvūs teiginiai dėl buto pardavimo iš varžytynių kaip paskutinio būsto už įsiskolinimus komunalinių paslaugų tiekėjams ar išieškojimo nukreipimo į kitą apeliantas priklausantį turtą yra nepagrįsti. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad vykdymo pagrindas yra Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012 m. kovo 26 d. nutartis, kuria buvo nutarta priverstinai iš varžytynių parduoti ieškovų įkeistą ir jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį butą, tad išieškojimas negalėjo būti nukreiptas į kitą ieškovų turimą nekilnojamąją turtą. Be to, pažymėtina, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012 m. kovo 26 d. nutartis yra galiojanti ir nenuginčyta.
Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui neturi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovų apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju šie argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuris yra pagrįstas ir teisėtas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia byloje priimtame pirmosios instancijos teismo sprendime padarytų teisinių išvadų ir nesudaro CPK nustatytų pagrindų naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Atsakovė L. J. prašė priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės teisme, nepateikė šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.