Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gintaras Dzedulionis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Jūratės Žvironienės skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 17 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. M. G. buvo kaltinamas tuo, kad 2019 m. birželio 26 d. įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 3 d. nuosprendžiui, kuriuo M. G. pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams, žinodamas ir vengdamas atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, 2019 m. lapkričio 7 d. 00.52 val., (duomenys neskelbtini). vairavo automobilį VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. lapkričio 26 d. apie 15.06 val. (duomenys neskelbtini), vėl vairavo automobilį VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu nevykdė teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones.

4.1.3. Baudžiamasis įsakymas ar nuosprendis dar nebuvo įsiteisėjęs, t.y. kai byloje nėra duomenų apie tinkamą teismo baudžiamojo įsakymo ar nuosprendžio įteikimą kaltinamajam, todėl negalima laikyti, jog minėti proesiniai sprendimai yra įsiteisėję.

4.1.4. Jei vairuota neturint tam teisės dėl objektyvių priežasčių, pvz.: Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. gegužės 23 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405- 594/2019 nurodyta, kad kadangi LAT priėmė kasacinį skundą dėl apeliacinio teismo sprendimo, kuriuo asmeniui buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, ir išteisintasis parodė, jog buvo įsitikinęs, kad tuo metu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones – negali būti vykdoma dėl kasacinio skundo priėmimo ir nagrinėjimo Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, išteisintasis, pats nebūdamas teisininkas, galėjo klaidingai įvertinti šią situaciją ir galvoti, kad ir šiuo atveju, kaip ir padavus apeliacinį skundą, iki jo išnagrinėjimo nuosprendis nevykdomas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. spalio 3 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018 nurodyta, kad pagal byloje teismų nustatytas aplinkybes, buvo užfiksuotas vienkartinis tokio pobūdžio išteisintojo padarytas pažeidimas, be to, pagal teismų nustatytas aplinkybes, tai buvo susiję su tuo pačiu teismo įsakymu paskirtos kitos baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo vykdymu, R. V. vairavo minėtą automobilį į Valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigą, dėl to jo veika buvo pripažinta nepiktavališka.

4.1.5. Nenustačius veikos sistemingumo, t. y. kai asmuo vairavo be teisės tai daryti vieną kartą: LAT išplėstinės septynių teisėjų kolegijos kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7- 59/2012, LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. spalio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 254-511/2018, Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. sausio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-29-316/2018, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. vasario 3 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-81-843/2020.

4.1.6. Nustačius, kad veika nėra pavojinga ir kai įstatymas numato kitus teisinius padarinius ir nėra teisinių kliūčių jiems taikyti, t.y. kai įvertinus veikos pavojingumą, spręstinas klausimas dėl administracinės atsakomybės atskyrimo nuo baudžiamosios, pvz. LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. spalio 3 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018 nurodyta, kad tais atvejais, kai įvertinus bylos aplinkybių visumą asmens, pažeidusio draudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, veiksmai nelaikyti tiek pavojingais, kad būtų pagrindas taikyti baudžiamąją atsakomybę pagal BK 243 straipsnį, svarstytina dėl šio asmens atsakomybės būtent pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, kuriame numatyta administracinė atsakomybė už vairavimą neturint tam teisės.

4.2. Skunde prokurorė nurodo ir tai, kad nors teismų praktikoje dėl BK 243 straipsnio taikymo pasitaiko nemažai procesinių sprendimų, kuriuose asmenys buvo nuteisti pagal BK 243 straipsnį (ar pripažinta, kad nuteisti pagal šį straipsnį pagrįstai) ir už vienkartinį teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones – pažeidimą, o tam tikrais atvejais bylos buvo nutraukiamos BPK 3 str. 1 d. 6 p. pagrindu, iš esmės konstatuojant, kad asmens veiksmuose buvo BK 243 str. numatytos nusikalstamos veikos sudėtis (priešingu atveju tyrimas turėtų būti nutrauktas BPK 3 str. 1 d. 1 p. pagrindu), nors asmuo buvo kaltinamas tik dėl vienkartinio ar du kartus padaryto teismo paskirtos įsigaliojusios ir asmeniui žinomos baudžiamojo poveikio priemonės – specialios teisės vairuoti įvairių rūšių transporto priemones atėmimo – pažeidimo, t.y. nenustačius veikos sistemingumo, prokurorės vertinimu asmens tyčios turinys turi būti atskleidžiamas tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius, nes svarbi įrodymų vertinimo sąlyga yra ta, kad turi būti vertinamas ne kiekvienas įrodymas atskirai, bet jų visuma, dėl to laikytina, kad kaltininko tyčios turinys šiuo atveju turi būti įrodinėjamas ne tik veikos sistemiškumo pagalba, tačiau ir kitų įrodymų visuma.

4.4. Nesutinkama ir žemesniojo teismo išvada, kad M. G. veiksmai nelaikytini tiek pavojingais, jog būtų pagrindas jo atžvilgiu taikyti baudžiamąją atsakomybę, kadangi automobilį šis vairavo būdamas blaivus, taip pat nurodė priežastis, kurios yra ne savanaudiškos. Prokurorės vertinimu, aplinkybė, kad automobilį M. G. vairavo blaivas, negali būti svarbi sprendžiant jo veikos pavojingumo klausimui būtent dėl BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos (ne) padarymo, kadangi minėta norma yra ginamos kitos vertybės – teismo sprendimo privalomumas. Be to, teismas, pažeisdamas BK 20 straipsnio reikalavimus, nepatikrino M. G. parodymų patikimumą, jo nurodytų vairavimo priežasčių bei nurodytų aplinkybių vertinant ar šis turėjo pakankamai laiko suplanuoti būdą parvykti iš darbo, nuvykti į „(duomenys neskelbtini)“ nepažeidžiant jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, todėl nepagrįstai jomis vadovavosi nutraukdamas bylą. Pažymima, kad M. G. nurodytos vairavimo priežastys, kurias teismas laikė svarbiomis, negali būti pripažintomis nesavanaudiškomis ir nepiktavališkomis, kadangi apie jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę M. G. probacijos tarnybos buvo įspėtas dar 2019-10-17, todėl jis turėjo laiko pasiruošti šia baudžiamojo poveikio priemone keliamiems nepatogumams.

4.5. Be to, skunde akcentuojama, kad M. G. ne tik atliko BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtyje nurodytus veiksmus, bet dar ir pažeidė KET, kas tik dar labiau patvirtina jo cinišką požiūrį į įstatymus ir didina jo veikos pavojingumą. Tvirtinama, kad M. G. inkriminuotos veikos – baudžiamojo poveikio priemonės pažeidimas – buvo padarytas be pateisinamos priežasties nepraėjus nė mėnesiui po to, kai M. G. buvo įspėtas apie šią priemonę probacijos tarnybos (2019-10-17), taip pat 2019-06-03 teismo nuosprendį M. G. du kartus pažeidė per labai trumpą laiko tarpą – t. y. lapkričio mėnesį, pažeidimus skiria vos 20 dienų, ir toks M. G. elgesys atsižvelgiant į aptartą teismų praktiką, gali būti pripažintas sisteminiu vengimu atlikti 2019-06-03 teismo nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Pastebima, kad 2019 m. lapkričio 7 d. M. G. siekdamas išvengti atsakomybės dėl vairavimo be teisių pateikė pareigūnams savo vairuotojo pažymėjimą, kurio kompetentingoms valstybės institucijoms po baudžiamojo įsakymo įsigaliojimo neperdavė (jo nepateikė ir šioje byloje), tokiu būdu pasilikdamas sau galimybę pažeidinėti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ir ateityje.

4.6. Prokurorės vertinimu, priimant procesinį sprendimą vertintina ir M. G. neigiamai charakterizuojanti medžiaga – t.y., kad laikotarpiu nuo 2017-07-07 iki 2019-11-26 M. G. dėl įvairių pažeidimų, susijusių su automobilio vairavimu (daugiausia dėl KET pažeidimų) buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn 24 kartus, jam paskirtos baudos bendrai sudaro 2328 Eur , kurių jis nėra apmokėjęs, kas rodo, kad pastarasis vengia realios atsakomybės už įstatymo pažeidimus, taip pat nurodytu laikotarpiu jam buvo surašyta 20 administracinių protokolų dėl pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymo. Šie duomenys svarbūs vertinant M. G. tyčią pažeisti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, kadangi jie suponuoja, kad M. G. nėra linkęs laikytis įstatymų, negerbia visuomenėje nusistovėjusių bendro gyvenimo taisyklių, nevertina savo padarytų veiksmų kritiškai ir visiškai nedaro dėl jų išvadų, kas leidžia daryti išvadą, kad jo transporto priemonės vairavimas neturint tam teisės (t. y., skirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymas) yra ne atsitiktinis, dėl nepalankiai susiklosčiusių gyvenimiškų aplinkybių atliktas veiksmas, o piktavališkas.

4.7. Apibendrindama skundo argumentus prokurorė mano, kad byloje esančių duomenų pakanka išvadai, kad M. G. sistemingai be pateisinamų priežasčių aiškiai ignoruoja jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, po 2019-06-03 teismo nuosprendžio ne tik nepadarė jokių išvadų dėl savo neteisėto elgesio, tačiau dar ne kartą vairavo automobilį, t.y. visiškai ignoravo teismo sprendimą uždrausti jam naudotis specialia teise, todėl jo veika laikytina pasiekusi tokį pavojingumo laipsnį, kad nebėra galimybės M. G. taikyti kitos rūšies atsakomybę ir jis turėtų būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

Motyvuojamoji dalis

Prokurorės skundas tenkinamas.

6. Prokurorė nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartimi, kuria baudžiamasis procesas nutrauktas, konstatavus, kad M. G. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Manoma, kad žmesnysis teismas iš esmės pažeidė BK 20 straipsnio reikalavimus, nutartį grindė įrodymais, nepatikrintais BPK nustatyta tvarka, padarė faktinių aplinkybių vertinimo klaidų bei nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos.

7. Kaip minėta, prokurorė su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą prašydama pripažinti M. G. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, bei paskirti jam atitinkamą bausmę.

8. BK 243 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už vengimą atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Nors teismų praktika dėl BK 243 straipsnio taikymo yra įvairi ir nėra gausi taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, tačiau tiek apeliacinės, tiek kasacinės instancijos teismai formuoja praktiką, kuri pripažįsta įvairius įrodinėjimo būdus taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad vienas iš kriterijų, apibūdinančių BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, taip pat pažymėta, kad sistemingumo požymis yra svarbus tuo, kad jis rodo aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-59/2012, 2K-254-511/2018). Taigi, veikos sistemingumas padeda atskleisti asmens tyčią ignoruoti teismo sprendimo ir juo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės privalomumą bei didina tokios veikos pavojingumą. Kasacinės instancijos teismas be to, išaiškino, kad sistemiškai aiškinant baudžiamojo įstatymo nuostatas, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį neturėtų būti taikoma tais atvejais, kai atskiriems bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo atvejams įstatymas numato kitus teisinius padarinius ir kai nėra teisinių kliūčių jiems taikyti. Šiame kontekste pažymėta, kad už transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, atsakomybė numatyta ANK 424 straipsnio 3 dalyje. Todėl tais atvejais, kai asmens, pažeidusio draudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, veiksmų nėra pagrindo laikyti tiek pavojingais, kad būtų pagrindas taikyti jo atžvilgiu baudžiamąją atsakomybę pagal BK 243 straipsnį, svarstytina dėl to asmens atsakomybės pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį.

9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 17 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (tolaiu – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 420 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 424 straipsnio 1 dalies pagrindu, baudžiamąjį procesą nutraukė, konstatvęs, kad M. G. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Žemesnysis teismas priimdamas skundžiamą nutartį konstatavo, kad pagal byloje esančius duomenis formaliai M. G. veika atitinka BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius, nes jis du kartus vairavo transporto priemonę, kai jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, draudžianti tai daryti. Konstatavęs, jos nagrinėjamu atveju, bylos aplinkybės yra aiškios, žemesnysis teismas, vertindamas M. G. veikos pavojingumą pažymėjo, kad jis vairavo automobilį būdamas blaivus, tačiau nesilaikė kitų Kelių eismo taisyklių (vairavo automobilį, kuriam nebuvo laiku atlikta privalomoji techninė apžiūra ir vairuodamas automobilį, važiavo maršrutiniam transportui skirta eismo juosta). Atkreipė dėmesį, kad kaltinamasis nurodydamas priežastis, kodėl vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės to daryti, nurodė ne savanaudiškas priežastis, o pažymėjo, kad buvo būtinybė vairuoti automobilį. Žemesnysis teismas, akcentuodamas, kad nors pastarosios aplinkybės nepateisina kaltinamojo padaryto baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimo, tačiau vertindamas veikos pavojingumą pripažino, kad padaryti teisės pažeidimai nesudaro pagrindo M. G. veiksmų laikyti tiek pavojingais, kad būtų pagrindas jo atžvilgiu taikyti baudžiamąją atsakomybę. Apylinkės teismas priimdamas sprendimą baudžiamąjį procesą nutraukti, atsižvelgė ir į tai, kad M. G. dėl šių administracinių pažeidimų buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį ir ANK 415 straipsnio 2 dalį ir jam už šiuos nusižengimus buvo paskirtos baudos, todėl padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju M. G. veiksmai nelaikytini tiek pavojingais, jog būtų pagrindas jo atžvilgiu taikyti baudžiamąją atsakomybę.

10. Su tokia žemeniojo teismo išvada ir priimtu procesiniu sprendimu sutikti nėra pagrindo. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesą reglamentuojančios Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatos nenumato galimybės nutraukti baudžiamąjį procesą nerengiant bylos nagrinėjimo teisme, todėl teismas, priimdamas sprendimą nutraukti baudžiamąją bylą teismo baudžiamuoju įsakymu netinkamai pritaikė BPK nuostatas, pažeidė BK 20 straipsnio reikalavimus, nutartį grindė įrodymais, nepatikrintais BPK nustatyta tvarka.

11. Bylų supaprastintas procesas reglamentuotas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XXXI skyriuje. BPK 420 straipsnis numato teisėjo sprendimus gavus prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir nustato, kad teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, ne vėliau kaip per septynias dienas turi priimti vieną iš šių sprendimų; 1) surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą, 2) perduoti bylą nagrinėti teisme BPK 423 straipsnyje numatytais atvejais, 3) nutraukti baudžiamąjį procesą BPK 424 straipsnyje numatytais atvejais.

12. Skundžiama nutartimi baudžiamoji byla nutraukta vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, konstatavus, jog nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, požymių. Procesinę tvarką, pagal kurią byla nutraukiama, kai yra BPK 3 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės, dėl kurių procesas negalimas, reglamentuoja BPK 235 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bylos nutraukimo klausimai turi būti nagrinėjami teismo posėdyje. Šiame posėdyje dalyvauja prokuroras, kaltinamasis, gynėjas, nukentėjusysis ir jo atstovas. Nagrinėjamoje byloje toks posėdis surengtas nebuvo, nors BPK 423 straipsnis numato, kad teisėjas gali savo iniciatyva perduoti bylą nagrinėti teisme. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir BPK nuostatų reglamentavimą, aptartą šios nutarties 11 bei šiame punktuose, aukštesniojo teismo vertinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas privalėjo priimti nutartį bylą nagrinėti teisme.

13. Nagrinėjamoje byloje žemesnysis teismas nustatęs ir pripažinęs, kad formaliai M. G. veika atitinka BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius ir vertindamas, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį M. G. neturėtų būti taikoma, savo sprendimą motyvavo tuo, kad baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo atvejams įstatymas numato kitus teisinius padarinius, kai nėra teisinių kliūčių jiems taikyti. Tačiau tokiai išvadai pagrįsti apylinkės teismas nenurodė, kokie kitokie teisiniai padariniai turėtų kilti M. G. šiuo konkrečiu atveju ir nevertino, ar tikrai nėra kliūčių jiems taikyti, neperdavė šios bylos spręsti dėl M. G. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnį, todėl M. G. dėl savo neteisėtų veiksmų jokia atsakomybė pritaikyta nebuvo. Šiuo aspektu nesutiktina su žemesniojo teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju bylos aplinkybės yra aiškios, o skundžiama nutartis, nesurengus bylos nagrinėjimo, negali būti pripažįstama nei teisėta, nei teisinga.

14. Taip pat pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad M. G. veiksmai nelaikytini tiek pavojingais, jog būtų pagrindas jo atžvilgiu taikyti baudžiamąją atsakomybę, kadangi automobilį šis vairavo būdamas blaivus, taip pat nurodė priežastis, kurios, anot žemesniojo teismo, sąlygojo tai, kad M. G. iškilo būtinybė vairuoti automobilį, t. y. jo nurodytos priežastys yra ne savanaudiškos. Pažymėtina, kad asmens tyčios turinys yra atskleidžiamas tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga yra ta, kad turi būti vertinamas ne kiekvienas įrodymas atskirai, bet jų visuma, dėl to laikytina, kad kaltininko tyčios turinys šiuo atveju turi būti įrodinėjamas ne tik veikos sistemingumo pagalba, tačiau ir kitų duomenų visuma. Darant išvadą, kad M. G. veiksmai, dėl kurių jis buvo kaltinamas dėl vengimo atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, nelaikytini tiek pavojingais, kad būtų pagrindas jam taikyti baudžiamąją atsakomybę pagal BK 243 straipsnį, žemesnysis teismas turėjo patikrinti M. G. parodymų patikimumą dėl jo nurodytų vairavimo priežasčių bei nurodytų aplinkybių, vertinant ar šis turėjo pakankamai laiko suplanuoti būdą parvykti iš darbo, nuvykti į „Swedbank“ nepažeidžiant jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, nepatikrino M. G. nurodytų aplinkybių nei dėl gresiančios baudos, nei dėl to, kada pastarajam apie šią grėsmę tapo žinoma, kuomet, M. G. tvirtinimu, jis vairuodamas automobilį vyko į „(duomenys neskelbtini)“ dėl paskolos garantinio rašto. Nesurengus bylos nagrinėjimo, o bylos duomenis įvertinus atskiriai, t.y. išimtinai tik kaltinamojo pateiktą poziciją, kuomet tyčios turinys privalo būti vertinamas ir kitų įrodymų visuma, prokurorei nebuvo suteikta galimybė kitomis priemonėmis įrodinėti, ar M. G. veika atitinka BK 243 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius. Esant tokioms aplinkybėms, aukštesnysis teismas vertina, kad apylinkės teismas, neperdavęs bylos nagrinėti teisme, neištyręs surinktų duomenų visumos ir nepatikrinęs kaltinamojo parodymų patikimumo padarė skubotą išvadą, kad M. G. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 243 straipsnyje požymių.

15. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes šioje nutartyje, aukštenysis teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas priimdamas 2020 m. vasario 17 d. nutartį nutraukti procesą pažeidė teisės normas, reglamentuojančias bylų supaprastintą procesą, todėl tai yra pagrindas panaikinti nutartį ir bylą perduoti žemesniajam teismui priimti vieną iš BPK 420 straipsnio 1 dalyje numatytų sprendimų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 424 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartį ir bylą perduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui priimti vieną iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytų sprendimų.