- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-07-16
- Bylos Nr.
- e1-1261-1057/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-53851-2019-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evelina Petraitienė
- Kaltinamasis
- M. G.
- Kategorijos
- 2.12.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. G. (M. G.), a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajonas, Lietuva, pilietybė Lietuvos Respublikos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini) Lietuva, nevedęs, dirbantis pagal tarpininkavimo sutartį, teistas 2019-06-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 281 str. 1 d. 3 MGL bauda. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 243 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. G. vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: 2019-06-26 įsiteisėjus 2019-06-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiui, kuriuo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams, žinodamas ir vengdamas atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, 2019-11-07 00:52 val., Vilnius, Šilo g. vairavo automobilį VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2019-11-26 apie 15:06 val. Vilnius, Konstitucijos pr., vėl vairavo automobilį VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu nevykdė teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - draudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t.y. padarė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 243 str.
Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis M. G. parodė, kad kaltę pripažįsta. 2020 m. gegužės 26 d. važiavo, nes teko važiuoti. Gyvena (duomenys neskelbtini) su ligota močiute, jai pasidarė bloga, teko grįžti pas ją. Kiekvieną kartą, kai sėsdavo už vairo, puikiai suprasdavo, kad pažeidžia įstatymą. Važiavo į „Swedbanką“, nuo Ozo pusės, klientė važiavo su juo. Automobilis VW Passat stovi visada Oze. Jis pats buvo Oze. Automobilis išnuomotas jo vardu. Kitu atveju važiavo po darbo iš Ulonų gatvės į Lavoriškes. Sutinka su kiekvienu vairavimo atveju. Gauna pajamas, tačiau jam vykdomas bankrotas. Gauna kvitą, kad gauna grynus pinigus. Automobilį vairuoja ir jo kolegos. Perrašė turtą tėvams. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ turi transporto priemones, turi 30 000 Eur įsiskolinimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pagarsinus kaltinimą, kaltinamasis sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, todėl ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
2020 m. sausio 9 d. kaltinamasis M. G. apklaustas įtariamuoju parodė, kad sutinka, duoti parodymus, kuriuos duos lietuvių kalba, narkologinėje ir psichiatrinėje įskaitoje neregistruotas, teistas. Savo kaltę jis visiškai pripažįsta. Gyvena (duomenys neskelbtini) Žino, kad pagal įsiteisėjusį Vilniaus miesto apylinkės tesimo 2019 m. birželio 26 d. nuosprendį jam yra uždrausta vairuoti visų rūšių transporto priemones vienus metus. 2019 m. spalio 17 d. jis buvo Lietuvos probacijos tarnyboje, Vilniaus regiono skyriuje (adresas Kareivių g. 1) ir jam pasakė, kad jis visai negali vairuoti transporto priemonių, jį supažindino ir jis dėl to pasirašė. 2019 m. lapkričio 7 d. apie 01:00 val., Vilniuje, Šilo g., jis vairavo automobilį VW PASSAT valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (automobilis priklauso MB „(duomenys neskelbtini)“), ir jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie jo pareikalavo vairuotojo pažymėjimo. Savo vairuotojo pažymėjimą jis jiems pateikė, o automobilio dokumentų jis neturėjo, tai policijos pareigūnai patikrino duomenų bazėje ir jam pasakė, kad jo vairuojamas automobilis neturi privalomosios techninės apžiūros, pareigūnai jam surašė protokolą dėl privalomosios techninės apžiūros. Jis pareigūnams nepasakė, kad neturi teisės vairuoti ir pateikė savo turimą pažymėjimą, nes labai išsigando, kad neturėtų kam paskambinti dėl automobilio atsiėmimo ir nenorėjo, kad automobilis būtų uždarytas į saugojimo aikštelę. Jis vairavo automobilį, nes vėlai baigė darbą ir taksi negalėjo išsikviesti, o naktį autobusai nevažiavo į Vilniaus r., todėl ir vairavo, dėl savo poelgio gailisi. 2019 m. lapkričio 26 d. apie 16:00 val., jis vairavo automobilį VW PASSAT valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo Konstitucijos pr., bet kartu su juo važiavo klientė R. P.. Jam reikėjo skubiai važiuoti į banką „Swedbank“, nes turėjo gauti garantinį banko raštą dėl paskolos. Jei nebūtų gavęs turėtų mokėti 3 tūkst., baudą, o tuo metu Konstitucijos pr., buvo kamštis, o iki banko uždarymo buvo likę mažai laiko, todėl jis norėdamas apvažiuoti kamštį, persirikiavo į A juostą, bet dėl šio pažeidimo jis jokio laiško negavo. Automobilį vairavo, nes nenorėjo gauti 3 tūkst. eurų baudos. Jis pripažįstą, kad žinojo, kad jam negalima vairuoti transporto priemonės. Dėl 2019 m. lapkričio 7 d. ir 2019 m. lapkričio 26 d. veikų savo kaltę visiškai pripažįsta, labai gailisi. Daugiau nieko pasakyti negalėjo (b. l. 56–58).
2020 m. vasario 4 d. M. G. apklaustas įtariamuoju parodė, kad savo kaltę visiškai pripažįstą, parodymus sutinka duoti, duos lietuvių kalba. Sutinka, kad jis 2019 m. lapkričio 7 d. apie 00:52 val., Vilniuje, Šilo g. vairavo automobilį VW PASSAT valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pateikė pareigūnams savo vairuotojo pažymėjimą, nes vengė administracinės atsakomybės, todėl nepasakė pareigūnams, kad jam yra atimta teisė vairuoti. 2019 m. lapkričio 26 d. apie 15:06 val., Vilniuje, Konstitucijos pr., vairavo automobilį VW PASSAT valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nes jam reikėjo skubiai į banką. Žinojo, kad negali vairuoti automobilio ir jam atimta teisė. Savo kaltę pilnai pripažįsta. Sutiko, kad byla būtų baigiama baudžiamuoju įsakymu (b. l. 113–114).
2020 m. sausio 17 d. liudytoja K. S. parodė, kad dirba Vilniaus AVPK Vilniaus miesto pirmo komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėja. 2019 m. lapkričio 7 d. dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu P. L.. Apie 00:52 val., važiuojant Šilo g. link Viršupio g. pastebėjo automobilį VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį nusprendė sustabdyti patikrinimui. Sustabdžius minėtą automobilį prie jo priėjo vyriausias patrulis P. L., kuris paėmęs dokumentus grįžo atgal į tarnybinį automobilį. Kaip vėliau paaiškėjo, kad prie automobilio vairo sėdėjo M. G.. Vyriausiasis patrulis P. L. atnešė vairuotojo pažymėjimą, (tiksliai neprisiminė ar atnešė automobilio dokumentus). Ji per duomenų bazę, t. y. administracinių nusižengimų registrą patikrino ar automobilis yra apdraustas civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir (ar) atlikta privalomoji techninė apžiūra. Pamatė, kad automobiliui VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neatlikta techninė apžiūra. Administracinio nusižengimo registro duomenimis buvo nurodyta, kad M. G. turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą ir jam nėra jokių apribojimų vairuoti transporto priemones. Įrašų sistemos skiltyje nebuvo straipsnio, pagal kurį M. G. būtų atimta teisė vairuoti transporto priemones, todėl jai nebuvo pagrindo ir galimybių (neturėjo teisių prisijungti prie kitų duomenų bazių) tikrinti per kitas sistemas. Todėl vairuotojui M. G. buvo surašytas administracinių nusižengimų protokolas, dėl to, kad vairavo automobilį, kuriam laiku nėra atlikta valstybinė privalomoji techninė apžiūra (b. l. 75–77).
2019 m. gruodžio 19 d. Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus pranešime nurodoma, kad nuo 2019 m. liepos 10 d. Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 26 d. įsiteisėjusį nuosprendį (baudžiamosios bylos Nr. 1-164-865/2019), kuriuo M. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metus, tačiau 2019 m. lapkričio 7 d. apie 00.52 val. Vilniaus m. Šilo g. vairavo automobilį, kuriam laiku nėra atlikta privalomoji techninė apžiūra. 2019 m. liepos 19 d. pradėtame bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros plane Nr. 5DN-743 užfiksuota, kad M. G. yra vykdoma bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas 1 metus naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones. Plane pažymėta, kad M. G. gali šią poveikio priemonę vykdyti, įsipareigoja jų laikytis, jis supažindintas su teismo paskirtos baudžiamosios atsakomybės formos vykdymo ir vengimo vykdyti teisinėmis pasekmėmis. 2019 m. spalio 17 d. M. G. atvyko į probacijos tarnybą ir buvo supažindintas su priežiūros planu. M. G. nurodė, kad sutinka su nustatytu planu, pažymėjo, kad pastabų ir paaiškinimų neturi bei 2019 m. spalio 17 d. tai patvirtino savo parašu. 2019 m. lapkričio 25 d. plano įgyvendintų priemonių ir rezultatų skiltyje užfiksuota, kad M. G. padarė pažeidimą, t. y. vairavo transporto priemonę (b. l. 1–9).
2020 m. sausio 27 d. Administracinių nusižengimų registro išraše apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus užfiksuota, kad 2019 m. gruodžio 9 d. M. G. baustas pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį dėl to, kad 2019 m. lapkričio 7 d. 00.52 val. vairavo automobilį, kuriam laiku nėra atlikta valstybinė privalomoji techninė apžiūra, paskirta 33 Eur bauda. Taip pat 2019 m. gruodžio 30 d. M. G. baustas pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2019 m. lapkričio 26 d. 16.06 val. važiavo maršrutiniam transportui skirta eismo juosta, paskirta 30 Eur bauda (b. l. 81–110).
Iš VĮ ,,Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, o valdytojas MB ,, (duomenys neskelbtini)“ (b. l. 79).
Tyrėjos V. V. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad susipažinus su administracinių nusižengimų registro (ANR) duomenimis dėl M. G., kuris 2019 m. lapkričio 26 d. apie 15.06 val. vairavo automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (automobilis priklauso MB ,, (duomenys neskelbtini)“), Vilniuje, Konstitucijos pr. važiavo maršrutiniam transportui skirta eismo juosta. Paaiškėjo, kad pagal ROIK: 19108563552 buvo gauti tokie duomenys: pranešimas dėl užfiksuoto kelių eismo taisyklių pažeidimo (b. l. 27), transporto priemonės priėmimo perdavimo ir grąžinimo aktas (b. l. 29), transporto priemonės nuomos sutartis (b. l. 30), nuotrauka (b. l. 32). Iš šių dokumentų matyti, kad MB ,, (duomenys neskelbtini)“ informavo, kad jiems priklausantį automobilį, pažeidimo metu vairavo M. G. (b. l. 80).
2020 m. vasario 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi nutraukė M. G. atžvilgiu baudžiamąją bylą, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Žemesnės instancijos teismas
2020 m. kovo 24 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, buvo panaikinta 2020 m. vasario 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis ir nutarta priimti vieną iš LR BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkte numatytų sprendimų.
Dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 243 straipsnį
Motyvuojamoji dalis
BK 243 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už vengimą atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Vadovaujantis BK 74 straipsnio 2 dalimi, asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pagal BK 243 straipsnį gali paskirti bausmę.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 3 d. nuosprendžiu M. G. baudžiamojoje byloje Nr. 1-164-865/2019 (teisminio proceso Nr. 1-01-1-26587-2018-0) pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta bausmė – 30 MGL (1 500 Eur) bauda bei paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – vieneriems metams uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 27 d. patvarkyme dėl nuosprendžio vykdymo nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 3 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-164-865/2019, įsiteisėjo 2019 m. birželio 26 d., todėl yra vykdytinas. M. G. pripažino, kad žinojo apie įsiteisėjusį teismo nuosprendį ir jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Nepaisydamas to, jis vis tiek vairavo automobilį. Tai, kad po nuosprendžio įsiteisėjimo jis vairavo automobilį, patvirtina ir Probacijos tarnybinis pranešimas (b. l. 5), baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo plane (b. l. 17), administracinių nusižengimų registro išrašas (b. l. 64), bei kita rašytinė bylos medžiaga.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad BK 243 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už vengimą atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Teismo paskirtų su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių arba baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo vengimo tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia išvengti (ar apskritai, ar kurį laiką) jų atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-63/2012). Teismų praktika dėl BK 243 straipsnio taikymo nėra gausi ir dar tik formuojama, tačiau, pažymėtina, vienas iš kriterijų, apibūdinančių šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (pvz., išplėstinės septynių teisėjų kolegijos kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-59/2012) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018).
2019-06-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo M. G. buvo skirta baudžiamojo poveikio priemonė įsiteisėjo 2019-06-26. Bylos duomenimis, M. G. po nuosprendžio įsiteisėjimo 2019-11-07, 2019-11-26, po bylos perdavimo teismui, nepasibaigus baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminui, jis dar kartą 2020-05-26 vairavo automobilį. Pats kaltinamasis teismo posėdžio metu nurodė, jog sėsdamas prie vairo, jis suprato savo veiksmų pavojingumą ir tai, jog pažeidžia jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – teisę naudotis specialia teise - teise vairuoti transporto priemones. Teismo posėdžio metu, kaltinamasis teigė, jog kitos išeities jis neturėjo, jam gyvybiškai svarbi teisė vairuoti, kadangi kaip nurodė, jis pats gyvena(duomenys neskelbtini), dirba Vilniaus mieste, jam būtinai reikėjo nuvykti tiek į banką, tiek grįžti namo pas savo ligotą močiutę, tačiau jokių objektyvių įrodymų teismui nepateikė, kurie pagrįstų jog vairavimas buvo išties būtinas ir gyvybiškai svarbus. Teismo vertinimu, kaltinamojo nurodytos priežastys nėra tiek svarbios, tam kad šios veikos pavojingumas nebūtų pakankamas, kad ji būtų nepripažintina nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį.
Kasacinės instancijos teismas be to, išaiškino, kad sistemiškai aiškinant baudžiamojo įstatymo nuostatas, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį neturėtų būti taikoma tais atvejais, kai atskiriems bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo atvejams įstatymas numato kitus teisinius padarinius ir kai nėra teisinių kliūčių jiems taikyti. Šiame kontekste pažymėta, kad už transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, atsakomybė numatyta ANK 424 straipsnio 3 dalyje. Todėl tais atvejais, kai asmens, pažeidusio draudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, veiksmų nėra pagrindo laikyti tiek pavojingais, kad būtų pagrindas taikyti jo atžvilgiu baudžiamąją atsakomybę pagal BK 243 straipsnį, svarstytina dėl to asmens atsakomybės pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį.
Iš bylos medžiagos matyti, kad M. G. 2019-11-07 administracine tvarka buvo nubaustas už tai, kad vairavo automobilį, kuriam laiku nebuvo atlikta valstybinė privalomoji techninė apžiūra, 2019-11-26 jis administracine tvarka buvo nubaustas už tai, kad važiavo maršrutiniam transportui skirta juosta. Teismas pažymi, jog šiuo atveju, teismas svarstė klausimą dėl M. G. nubaudimo administracine tvarka pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį (transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones), tačiau prokurorė teismo posėdžio metu pateikė administracinių nusižengimų registro išrašą iš kurio matyti, kad M. G., žinodamas apie jam iškeltą baudžiamąją bylą (pranešimas apie įtarimą jam buvo įteiktas 2020-01-09 b. l. 43), ir toliau pažeidinėjo teisės normas ir vairavo automobilį, neturėdamas tam teisės. Nors teismas, šių duomenų nevertina, tačiau pažymėtina, kad M. G. 2020-05-26, 2020-07-01 buvo nubaustas už tai, kad vairavo automobilį, rankomis naudodamasis mobiliojo ryšio telefonu. Šie tolimesni pažeidimai M. G. asmenybę charakterizuoja neigiamai, tai parodo, jog jis toliau pažeidinėja teisės normas, išvadų dėl savo veiksmų nedaro.
Atkreiptinas dėmesys, jog 2019-12-04, 2019-12-05, 2020-05-21 M. G. baustas pagal ANK 418 straipsnio 1 dalį (vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimas). M. G. teismo posėdžio metu neigė, jog nurodytomis datomis automobilį vairavo jis, teigė, kad automobilius vairavo kiti asmenys, vienok duomenų, kas vairavo automobilį tuo metu, teismui nepateikė.
Taigi, vertinant byloje surinktus ir teismo ištirtus įrodymus, konstatuotina, jog atsižvelgus į kaltinamojo neigiamą požiūrį į teisės normų laikymąsi, išvadų dėl savo neteisėto elgesio nepadarymą, sistemingą ir nuoseklų nesilaikymą jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės, šiuo konkrečiu atveju, negali būti taikoma švelnesnė atsakomybė – administracinė atsakomybė pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį.
M. G. sistemingai vairuoja neturėdamas tam teisės ir sistemingai nesilaiko jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės. Todėl darytina išvada, kad šioje dalyje kaltinamojo veika kvalifikuota tinkamai pagal BK 243 straipsnį.
Dėl bausmės skyrimo
Už BK 243 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu. Už padarytą nusikalstamą veiką skirdamas konkrečią bausmę, teismas visais atvejais turi atsižvelgti į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – M. G. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką teisingumui, priskiriamą baudžiamiesiems nusižengimams (BK 12 straipsnis). M. G. anksčiau teistas (b. l. 58–60), ne kartą baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, baudos nesumokėtos (b. l. 61-78), byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.
M. G. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti M. G. už padarytą baudžiamąjį nusižengimą paskyrus BK 243 straipsnio sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – baudą. Teismo vertinimu, 30 MGL dydžio bauda, artima minimumui už baudžiamųjų nusižengimų padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punktas), atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.
M. G. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymo tyrimo tvarka, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgus į skirtinos baudos dydį, kaltinamojo paaiškinimus apie jo sudėtingą finansinę padėtį, tikslinga nustatyti ilgesnį –penkių mėnesių – baudos sumokėjimo terminą. Dar ilgesnį baudos sumokėjimo terminą nustatyti nėra teisinio pagrindo.
Byloje proceso išlaidų nėra.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 47-48) įsiteisėjus nuosprendžiui panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis, 308 straipsniu, 432 straipsniu,
nusprendžia:
M. G. (M. G.) pripažinti kaltu, padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, ir paskirti bausmę – 30 MGL dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. G. galutinę bausmę – 20 MGL (2000 eurų) baudą.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, - nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Baudos bausmė savanoriškai turi būti įvykdyta per penkis mėnesius, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT78 7290 0000 0013 0151, banko kodas 72900, AS „Citadele“ bankas Lietuvos filialas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas); LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius); LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, „Swedbank“ AB bankas; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas), nurodant įmokos kodą 6801.
Sumokėjęs baudą nuteistasis teismo nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.
Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.