Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje O. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) motopjūklininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamą vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas 7 kartus, paskutinį kartą Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018-09-19 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018-05-23 baudžiamuoju įsakymu paskirta ir nesumokėta 34 MG (1 700 Eur) bauda ir skirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 6 mėnesiams ir 34 MGL (1 700 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, baudos nesumokėjęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. M. 2025-10-04 apie 10.26 val. (duomenys neskelbtini), vairavo lengvąjį automobilį „Nissan Almera Tino“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra, alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“, Nr. ARRF-0044 (patikros sertifikato Nr. 2266668), jam buvo nustatytas 1,99 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.

Motyvuojamoji dalis

Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Skirdamas kaltinamajam O. M. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes bei kt. aplinkybes.

O. M. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), veika baigta. Nusikalto būdamas teistas 7 kartus, teistumui neišnykus (b. l. 69-90). Nėra pagrindo O. M. pripažinti recidyvistu BK 27 straipsnio 1 dalies prasme, kadangi ankstesnės jo padarytos veikos nėra panašios į šią įvykdytą veiką, būtent, O. M. praeityje buvo teistas už nusikalstamas veikas sveikatai, nuosavybei, vengimą atlikti bausmę, grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, o veiką, numatytą BK 281-1 straipsnio 1 dalyje, padarė pirmą kartą. Nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė - pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybių (BK 60 str.) nenustatyta. 5 metų laikotarpyje baustas administracine tvarka (b. l. 93-99), dirbantis (b. l. 100-103). Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus O. M., neatlikusiam ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės (nesumokėjusiam baudos), praeityje baustam pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatas už vairavimą esant blaiviam (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A 2.11.-545-457/2016), tai pat neturint teisės vairuoti (administracinių teisės pažeidimo bylos Nr. A2.6.-2916-953/2015, Nr. A2.6.-333-672/2015), už naujos nusikalstamos veikos padarymą būtent arešto bausmę. Su tokia bausmės rūšimi sutiko ir kaltinamasis bei jo gynėjas. Bausmės trukmė, įvertinus išdėstytas aplinkybes, nustatytina kaip didesnė nei bausmės minimumas, nes, kaip minėta, O. M. iki tol jau buvo trauktas baudžiamojon atsakomybėn už įvairių nusikalstamų veikų padarymą, tai pat praeityje yra padaręs grubių administracinių nusižengimų, kas rodo didesnį asmenybės pavojingumą.

Vadovaujantis BK 64-1 straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta sumažinta arešto bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrintina su Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018-09-19 nuosprendžiu paskirta ir nesumokėta 34 MG (1 700 Eur) bauda.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 5 dalis).

Pastebėtina, kad O. M. kaltę pripažino visiškai jau ikiteisminio tyrimo metu, tuo palengvindamas nusikalstamos veikos ištyrimą. Teisme neigiamai įvertino savo elgesį, gailėjosi dėl netinkamo elgesio. Jo atžvilgiu nėra iškelta kitų baudžiamųjų bylų. Įvykio metu žala nepadaryta. Asmuo pasižadėjo keisti savo gyvenimo būdą ir nebedaryti nusikalstamų veikų, yra dirbantis. Įvertinęs šias aplinkybes bei tai, kad Lietuvos baudžiamoji politika negali būti orientuota į asmens izoliaciją nuo likusios visuomenės (tai turi būti tik kaip paskutinė priemonė - ultima ratio), teismas mano, kad bausmės tikslus įmanoma pasiekti ir atidėjus kaltinamajam O. M. paskirtos arešto bausmės vykdymą. Būtent, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, 6 dalies 5 punktu, 10 punktu, O. M. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtinas 9 mėnesiams, įpareigojant O. M. paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholio).

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas – tai baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktai, 3 dalis).

Svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemonę skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam BK 281-1 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą.

O. M. elgėsi ypač neatsakingai, kaip pats pripažino, vairavo automobilį Šiaulių mieste ryte, prieš tai naktį gausiai vartojęs alkoholinius gėrimus, net neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Praeityje buvo baustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatas už vairavimą esant blaiviam (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A 2.11.-545-457/2016), tai pat neturint teisės vairuoti (administracinių teisės pažeidimo bylos Nr. A2.6.-2916-953/2015, Nr. A2.6.-333-672/2015), tačiau ir vėl grubiai pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, todėl O. M. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 68 str.). Toks terminas, įvertinus asmeniui nustatytą girtumą, kitas aukščiau aptartas aplinkybes, teismo vertinimu, proporcingas padarytai nusikalstamai veikai.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad BK 281-1 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu, be transporto priemonės panaudojimo šios veikos padarymas neįmanomas. Taigi, tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-51-699/2018, 2K-80-511/2018, 2K-119-976/2018 ir kt.). Pažymėtina, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso kitiems asmenims, o ne kaltininkui, teismas iš pradžių privalo įvertinti galimybę konfiskuoti tokį turtą remdamasis BK 72 straipsnio 4 dalimi ir tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, sprendžia klausimą dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo (BK 72 straipsnio 5 dalis). Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos.

O. M. nusikaltimą padarė naudodamasis kelių transporto priemone – automobiliu „Nissan Almera Tino“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Taigi, minėta transporto priemonė laikytina nusikaltimo padarymo priemone. Kadangi minėtos transporto priemonės savininkas yra V. M., o ne kaltinamasis O. M., byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad transporto priemonės savininkas nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo ir galėjo žinoti, jog jam nuosavybės teise priklausantis automobilis gali būti panaudotas nusikalstamai veikai daryti, konfiskuoti šio turto nėra pagrindo. Tuo pačiu pastebėtina, kad kaltinamasis panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką, jis pats yra sveikas, darbingo amžiaus, dirbantis. Pagal VšĮ „Emprekis“ pažymą automobilio vidutinė kaina su PVM yra 1 100 Eur. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, iš O. M. išieškotina būtent paminėta suma, t. y. 1 100 Eur. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo O. M. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikaltimą padariusiam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams.

O. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 61-64) iki nuosprendžio vykdymo pradžios nekeistina. Pradėjus nuosprendžio vykdymą, kardomoji priemonė panaikintina.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Nagrinėjant bylą, kaltinamajam buvo skirtas gynėjas advokatas Saulius Staškus. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025-09-04 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 116), iš kurios matyti, kad O. M. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 37,50 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam gynėjo dalyvavimas buvo privalomas pagal procesinį įstatymą (BPK 51 str. 1 d. 9 p.), į jo turtinę padėtį (nors dirbantis, tačiau turi daug išlaikytinių), šios išlaidos iš jo nėra išieškotinos.

- automobilis „Nissan Almera Tino“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu, registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), 2025-10-07 nutarimu (b. l. 30-32) grąžinti V. M., - paliktini V. M.;

- skaitmeninė laikmena su policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašais, esanti voke prie bylos galinio viršelio, - paliktina prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

O. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį areštu 39 (trisdešimt devynioms) paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir O. M. nustatyti sumažintą bausmę – areštą 26 (dvidešimt šešioms) paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą sumažintą arešto bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018-09-19 nuosprendžiu paskirta ir nesumokėta 34 MG (1 700 Eur) bauda ir O. M. skirti galutinę subendrintą bausmę – areštą 26 (dvidešimt šešioms) paroms ir 34 MGL (1 700 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į arešto bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2025-10-04 10.33 val. iki 2025-10-05 10.35 val. (2 paras) ir laikyti, kad O. M. yra atlikęs 2 (dvi) paras arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, 6 dalies 5 punktu, 10 punktu, O. M. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant O. M. paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholio).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsniu, O. M. skirti baudžiamojo poveikio priemones:

- uždrausti O. M. naudotis specialia teise - vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

- turto konfiskavimą, išieškant iš O. M. į valstybės biudžetą nusikalstamos veikos priemonės – automobilio „Nissan Almera Tino“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 100 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą eurų) (BK 72 str. 5 d.).

O. M. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti iki nuosprendžio vykdymo pradžios nekeisti. Pradėjus nuosprendžio vykdymą, kardomąją priemonę panaikinti.

Neišieškoti iš O. M. 37,50 Eur proceso išlaidų už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą dėl gynėjo advokato dalyvavimo byloje.

- automobilį „Nissan Almera Tino“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu, registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2025-10-07 nutarimu grąžintus V. M., - palikti V. M.;

- skaitmeninę laikmeną su policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašais, esančią voke prie bylos galinio viršelio, - palikti prie bylos.

Išaiškinti O. M., kad jis privalo susisiekti su probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio 1 dalis), atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną (Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio 2 dalis), vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus (Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio 3 dalis), pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų (Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio 4 dalis).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.