Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Irenos Stasiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. S. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-744-457/2016 pagal ieškovės S. R. ieškinį atsakovui D. S. dėl išlaikymo vaikams priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė S. R. teisme pateikė ieškinį atsakovui D. S. dėl išlaikymo vaikams V. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. S., gim. (duomenys neskelbtini), priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su motina S. R. ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybei. Nurodė, kad nuo 2015 m. lapkričio mėn. pabaigos atsakovas kartu su ja nebegyvena ir jokio materialinio išlaikymo savo vaikams neteikia. Vaikų poreikiams patenkinti iš atsakovo reikalingas 300 Eur išlaikymas per mėnesį.Atsakovas D. S. su ieškinio reikalavimais sutiko iš dalies – sutiko nepilnamečių vaikų išlaikymui mokėti po 60 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Joniškio rajono apylinkės teismas skundžiamu 2016 m. spalio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo D. S. išlaikymą nepilnamečiams vaikams V. S. ir D. S. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis po 130 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, nuo 2016 m. gegužės 5 d. iki vaikų pilnametystės; vaikams priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teisėmis skyrė vaikų motiną ieškovę S. R., nustatė vaikų V. S. ir D. S. gyvenamąją vietą su motina S. R.; sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo nurodė vykdyti skubiai. Teismas, atsižvelgęs į šalių vaikų poreikius, abiejų tėvų turtinę padėtį, įvertinęs jų galimybes teikti nurodyto dydžio išlaikymą vaikams, konstatavo, kad 130 Eur išlaikymo dydis per mėnesį kiekvienam vaikui nebūtų per didelis ir nepažeistų atsakovo teisių, atsižvelgiant į jo amžių, darbingumą bei turtinę padėtį, ir tokio dydžio išlaikymas dabartiniu metu galėtų užtikrinti būtinas sąlygas vaikams augti, vystytis, tenkinti jų poreikius. Teismas tenkino reikalavimą nustatyti vaikų V. ir D. S. nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove S. R., nes nustatė, kad vaikai nuo gimimo gyvena kartu su motina, kuri viena juos prižiūri ir auklėja.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atsakovas D. S. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. sprendimą ir priteisti iš D. S. nepilnamečių vaikų V. S. ir D. S. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 60 Eur kiekvienam vaikui nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:Teismas nukrypo nuo formuojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos sprendžiant reikalingo vaikams išlaikyti išlaikymo dydžio klausimą.Teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus apie atsakovo turtinę padėtį, jo galimybes susirasti gerai apmokamą darbą, vaikų poreikiams reikalingas išlaidas, padarė išvadą prieštaraujančią faktinėms bylos aplinkybėms.Ieškovė S. R. atsiliepimo į atsakovo D. S. apeliacinį skundą įstatyme nustatyta tvarka nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl išlaikymo dydžio vaikams priteisimo. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo jų nepilnamečiams vaikams po 150 Eur kiekvieno vaiko išlaikymui kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo po 130 Eur išlaikymo kiekvienam vaikui, mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, juo prašo sumažinti priteistą išlaikymą vaikams iki 60 Eur, mokant kiekvienam vaikui kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas priteisdamas 300 Eur sumą dviejų vaikų išlaikymui nukrypo nuo teismų praktikos vaikų išlaikymo priteisimo klausimais, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus apie jo turtinę padėtį, jo galimybes susirasti gerai apmokamą darbą, vaikų poreikiams reikalingas išlaidas, padarė išvadą prieštaraujančią faktinėms bylos aplinkybėms.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi teisės aktuose įtvirtintu teisiniu reglamentavimu ir teismo precedentais, bei atsižvelgusi į apskųsto teismo procesinio sprendimo turinį ir faktinius bylos duomenis, pripažįsta nepagrįstais apelianto nurodytus argumentus ir sutinka su bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos išvada dėl iš apelianto priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinio teismo praktikoje akcentuota, kad kiekvienu atveju visų pirma turi būti užtikrinti vaiko interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikams išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamų, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Tik ta aplinkybė, kad asmuo, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, savaime nėra teisinis pagrindas mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2011).Pažymėtina, kad, koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013). Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, teismas šiuo atveju, atsižvelgęs į vaikų amžių, tinkamai nustatė ir įvertino akivaizdžius vaikų poreikius, abiejų šalių turtinę padėtį (ieškovė nedirba, nuo 2015 m. balandžio 17 d. iki 2017 m. kovo 14 d. augina vaiką iki trejų metų, gauna 380 Eur išmokas per mėnesį, neatskaičius mokesčių, ieškovei nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d. buvo paskirta socialinė pašalpa po 182,55 Eur už tris nepilnamečius vaikus, nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi, nepilnamečiai vaikai V. S. ir D. S. lanko (duomenys neskelbtini) lopšelį – darželį „(duomenys neskelbtini)“; atsakovas niekur nedirba, registruotas darbo biržoje, gauna 103 Eur socialinę pašalpą, nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi), jų amžių ir darbingumą. Pažymėtina, jog vien ta aplinkybė, kad šalis negauna darbinių pajamų, neatleidžia bet kurio iš tėvų nuo jam tenkančios pareigos išlaikyti savo vaikus. Tai, kad atsakovas oficialiai negauna darbinių pajamų, negali jam suteikti tam tikrų privilegijų, o vaikų išlaikymo naštą nepagrįstai perkelti vien ieškovei. Byloje nėra jokių įrodymų, kad apeliantas būtų nepajėgus uždirbti lėšas, reikalingas vaikų išlaikymui (apie galimus atsakovo sveikatos sutrikimus ar kitas aplinkybes, dėl kurių jis negalėtų dirbti ar jo darbingumas būtų ribotas), ar kad jis ėmėsi kokių nors pastangų užsitikrinti pakankamą pajamų šaltinį. Atsakovas yra jaunas (33 metų), darbingo amžiaus vyras ir, jei jo netenkina šiuo metu gaunamos pajamos ar esama turtinė padėtis, jis privalo dėti visapusiškas pastangas susirasti kuo geriau apmokamą darbą ir taip garantuoti savo nepilnamečiams vaikams būtiną aprūpinimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Vaiko išlaikymas yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (CK 3.192 str. 1 d.). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, išvykimu, kitomis priežastimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Kaip matyti iš bylos duomenų ieškovė yra nurodžiusi, jog dviejų vaikų poreikiams patenkinti iš atsakovo reikalingas 300 Eur išlaikymas per mėnesį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ieškovės nurodytas dviejų vaikų poreikiams patenkinti reikalingas lėšas bei jų dydį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Pažymėtina ir tai, jog būtent ieškovei tenka kasdieninė pareiga rūpintis, auklėti ir prižiūrėti abu vaikus, todėl jos piniginis indėlis į vaikų išlaikymą galėtų būti netgi mažesnis, laikant, jog ji prie vaikų išlaikymo prisideda kitokia forma. Atsakovas ginčydamas vaikų išlaikymo dydį ir nurodydamas, jog vaikų poreikiai neprilygsta paauglių vaikų poreikiams ir yra žymiai mažesni nei reikalauja ieškovė, konkrečiai nenurodė kokios vaikų išlaikymo išlaidos yra per didelės ir nėra būtinos, t. y. atsakovas byloje neteikė jokių įrodymų, nenurodė jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad jo vaikų poreikiams užtikrinti iš jo reikia mažesnės nei 300 Eur sumos, nepateikė įrodymų, kurie paneigtų ieškovės nurodytus vaikų poreikius ir jiems tenkinti reikalingas lėšas. Nors ieškovė ir patvirtino atsakovo nurodytas aplinkybes apie kartais (kelis kartus per metus) vaikams teikiamą paramą maistu, sauskelnėmis ir vaistais, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, toks atsakovo elgesys nepripažintinas tinkamu rūpinimusi vaikais ir neturi įtakos sprendžiant dėl nepilnamečiams vaikams priteistino išlaikymo dydžio. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, į suformuotą kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog apeliantas yra pajėgus dirbti ir pajėgus finansiškai teikti 130 Eur dydžio išlaikymą kiekvienam vaikui, o mažinti priteistą sumą nėra jokio pagrindo.Vadovaudamasis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ir objektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra įstatyminio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Kadangi apelianto apeliacinis skundas atmestas, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintinas (CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.