Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Algirdo Gapučio, Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Kristinos Latožienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. lapkričio 11 d. nuosprendžio, kuriuo E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nubaustas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį (2024 m. gegužės 4 d. veika) laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams;

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2024 m. gegužės 12 d. veika) laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams;

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2024 m. gegužės 25 d. veika) laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams;

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2024 m. gegužės 28 d. veika) laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams;

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2024 m. birželio 15 d. veika) laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams;

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2024 m. birželio 16 d. veika) laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams;

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2024 m. liepos 2 d. veika) laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos bausmių dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnių bausmių dalis ir E. V. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į E. V. paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūti laikai: nuo 2024 m. liepos 2 d. 20.34 val. iki 2024 m. liepos 3 d. 11.34 val.; nuo 2024 m. birželio 16 d. 20.20 val. iki 2024 m. birželio 17 d. 11.18 val.; nuo 2024 m. gegužės 13 d. 00.10 val. iki 2024 m. gegužės 13 d. 11.26 val.; nuo 2024 m. gegužės 4 d. 21.30 val. iki 2024 m. gegužės 6 d. 10.09 val.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. E. V. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (septynios veikos) nuteistas už tai, kad:

1.1. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2024 m. gegužės 4 d., apie 21.00 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamajame bute, konflikto su sugyventine V. M. metu, tyčia suduodamas V. M. ne mažiau 5 kartų kumščiu į galvą ir kaktą, tuo nukentėjusiajai, savo šeimos narei – sugyventinei V. M. sukėlė fizinį skausmą.

1.2. Be to, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2024 m. gegužės 12 d., apie 23 val. 40 min., (duomenys neskelbtini) gatvėje ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), konflikto su V. M. metu, tyčia suduodamas V. M. ne mažiau 4 kartų rankos delnu ir spirdamas koja į galvą, tuo nukentėjusiajai, savo šeimos narei – sugyventinei V. M. sukėlė fizinį skausmą.

1.3. Be to, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2024 m. gegužės 25 d., apie 00 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), gyvenamajame bute, konflikto su sugyventine V. M. metu, tyčia suduodamas V. M. delnu į kairę ausį, tempdamas V. M. už plaukų, suduodamas V. M. vieną kartą kumščiu į veidą, tuo nukentėjusiajai, savo šeimos narei – sugyventinei V. M. sukėlė fizinį skausmą.

1.4. Be to, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2024 m. gegužės 28 d., apie 7.00 val., (duomenys neskelbtini), miegamajame kambaryje, kilusio konflikto su sugyventine V. M. metu, tyčia suduodamas V. M. ne mažiau kaip tris kartus kumščiu į veidą, ją sužalojo padarydamas muštines žaizdas nosies srityje, tuo nukentėjusiajai, savo šeimos narei – sugyventinei V. M. nežymiai sutrikdė sveikatą.

1.5. Be to, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2024 m. birželio 15 d., apie 21 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo buto koridoriuje, konflikto su sugyventine V. M. metu, tyčia suduodamas V. M. du kartus kumščiu į veidą, tris kartus į galvą, ją sužalojo padarydamas minkštųjų audinių patinimą kairėje galvos pusėje, galvos plaukuotoje dalyje žymę po plaukų išrovimo, tuo nukentėjusiajai, savo šeimos narei – sugyventinei V. M. nežymiai sutrikdė sveikatą.

1.6. Be to, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2024 m. birželio 16 d., apie 17 val. 50 min., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme, konflikto su sugyventine V. M. metu, tyčia kumščiu suduodamas V. M. ne mažiau kaip 5 kartus į galvą ir taip parversdamas V. M. ant žemės, spirdamas V. M. 3 kartus į pilvą, tuo nukentėjusiajai, savo šeimos narei – sugyventinei V. M. sukėlė fizinį skausmą.

1.7. Be to, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2024 m. liepos 2 d., apie 19 val. 10 min., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo bute, konflikto su sugyventine V. M. metu, tyčia suimdamas V. M. už pečių ir taip pargriaudamas V. M. ant grindų, spirdamas V. M. ne mažiau dviejų kartų į galvą ir kojas, tuo nukentėjusiajai, savo šeimos narei – sugyventinei V. M. sukėlė fizinį skausmą.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo E. V. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek yra prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, nekelia kaltės ar veikos kvalifikavimo klausimų, tačiau nesutinka su jam skirta bausme bei mano ją esant per griežta.

6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo apeliacinį skundą, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamojoje byloje esančią medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normų, išsprendė tiek E. V. baudžiamosios atsakomybės, tiek bausmės skyrimo klausimus bei nuteistajam paskyrė tinkamai individualizuotą, tiek padarytų veikų, tiek jo asmenybės pavojingumą atitinkančią subendrintą bausmę. Pirmosios instancijos teismo motyvai aiškūs, išsamūs bei atitinkantis byloje nustatytas faktines aplinkybes, o apeliacinio skundo argumentai šių išvadų nepaneigia. Pažymėtina, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni.

7. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, sankcija numato alternatyvias bausmės rūšis – viešuosius darbus, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki dvejų metų. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu skirdamas E. V. bausmę, vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, parinkdamas skirtinų bausmių rūšis tinkamai įvertino tiek padarytų nusikalstamų veikų sunkumą, tiek kaltinamojo asmenybę bei laisvės atėmimo bausmės paskyrimą savo sprendime motyvavo. Kaip ir minėta, motyvai aiškūs, konkretūs, atitinkantys nustatytas bylos aplinkybes bei su jais visiškai sutinka ir skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija. Kaip ir minėta, pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu parinkdamas E. V. skirtinų bausmių rūšis bei nustatydamas jų dydžius, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, o būtent, E. V. padarė septynis nesunkius tyčinius nusikaltimus, jo veikos – smurtinės, įvykdytos artimoje aplinkoje – prieš sugyventinę, kuriai E. V. veiksmais buvo tiek sukeltas fizinis skausmas, tiek nežymiai sutrikdyta sveikata, be to, jis anksčiau buvo teistas už analogiškas nusikalstamas veikas – vien dėl smurtinių veikų prieš tą pačią nukentėjusiąją V. M. teistas tris kartus (4 t., 1-23 b.l.), bei, kaip akcentavo ir pirmosios instancijos teismas, ankstesniais nuosprendžiais E. V. buvo skiriamos švelnesnės bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas, tačiau akivaizdu, kad jos teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui nepadarė, nes jis ir toliau viena po kitos, taip pat ir vykstančių ikiteisminių tyrimo metu ir pažeisdamas jam paskirtas kardomąsias priemones, toliau darė nusikalstamas veikas artimoje aplinkoje bei padarė septynis naujus nusikaltimus. Taip pat jis baustas administracine tvarka, niekur nedirba, duomenų, kad būtų įrašytas į Psichikos sveikatos ar Priklausomybės ligų centrą, byloje nėra. Be to, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į apelianto atsakomybę sunkinančias aplinkybes – veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendė, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti tik E. V. už nusikalstamų veikų padarymą skiriant sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmes, kurių dydžiai nustatytini mažesni nei šios rūšies bausmės vidurkis. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada visiškai sutinka ir skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija. Nors nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusi BK 61 straipsnio redakcija (2024 m. balandžio 25 d. įstatymas Nr. XIV-2573) ir panaikina bausmių skyrimo skaičiuojant nuo vidurkio taisyklę bei numato sąlygas minimalios laisvės atėmimo ar alternatyvios bausmės skyrimui, tačiau šis pakeitimas neįtakoja E. V. teisinės padėties, kadangi visuma byloje nustatytų bei pirmiau aptartų aplinkybių nesudaro teisinio pagrindo nuteistajam skirti minimalias ar laisvės atėmimui alternatyvias bausmes.

8. Taip pat teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog įvertinus A. V. charakterizuojančius duomenis bei ankstesniais procesiniais sprendimais jau taikytų poveikio priemonių neveiksmingumą, bausmės tikslai, tarp jų ir atimti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei sulaikyti asmenį nuo tokių veikų darymo, gali būti pasiekti tik laisvės atėmimo bausmę A. V. atliekant realiai, netaikant BK 75 straipsnio nuostatų (bausmės vykdymo atidėjimo). Aplinkybė, jog A. V. tokio pobūdžio bausmė yra skiriama pirmą kartą, priešingų išvadų daryti neleidžia.

9. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog E. V. nustatant galutinės subendrintos bausmės dydį už visas įvykdytas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas, iš dalies sudėdamas skirtas bausmes, prie griežčiausios iš skirtų bausmių pridėjo tik po 3 mėnesius iš už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirtų bausmių, tai yra įstatymu numatytą minimalų pridėtinos bausmės dalies dydį (BK 63 straipsnio 4 dalis), taigi nei atskirų bausmių nei galutinės subendrintos bausmės laikyti aiškiai per griežta nėra teisinio pagrindo.

10. Apeliaciniame skunde E. V. nurodo pripažinęs įvykdęs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas bei besigailintis, nors ir neformuluoja atskiro prašymo dėl šios baudžiamąją atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, proceso eigą bei apelianto poziciją kaltės klausimu, visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui nepripažinti egzistuojant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei. Pažymėtina, jog vadovaujantis teismų praktika, kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai jis pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2007, Nr. 2K-550/2008, Nr. 2K-638/2010, Nr. 2K- 106/2011). Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-276/2006, Nr. 2K-259/2009, Nr. 2K-327/2010, Nr. 2K-123/2011, Nr. 2K-7-54-677/2015). Nuoširdus gailėjimasis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, Nr. 2K-259/2009, Nr. 2K-94/2010, Nr. 2K-450/2010, Nr. 2K-7-107/2013). Nagrinėjamu atveju E. V. pirminėse apklausose iš esmės tvirtino prieš V. M. nesmurtavęs – tai ji jį apšmeižė, tai jis gynėsi, gal ir galėjo užgauti V. M., bet jai netrenkė arba sužalojo netyčia ir pan. (4 t., 62-64, 110-111, 134-135, 152, 182 b.l.; 5 t., 23 b.l.) arba, jog dėl girtumo iš esmės negalintis paaiškinti buvusių aplinkybių, tačiau kaltę pripažįstantis visiškai (4 t., 92-93, 5 t., 41 b.l.). Teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė kaltę dėl jam inkriminuotų veikų pripažįstantis iš dalies, tai yra neigė suduotų smūgių skaičių (dėl 2024 m. gegužės 4 d. ir 12 d., birželio 15 d. ir 16 d., liepos 2 d. veikų), tvirtino gynęsis nuo V. M. (dėl 2024 m. gegužės 12 d., birželio 15 d. veikų), V. M. smūgių nesudavęs, o tik netyčia telefonu pataikęs į nosį (dėl 2024 m. gegužės 28 d. veikos). Taigi, kaip ir įvertino pirmosios instancijos teismas, nuolat kitusi bei nenuosekli nuteistojo pozicija neleidžia spręsti, jog E. V. apeliaciniame skunde deklaruojamas prisipažinimas ir nurodomas gailestis laikytini nuoširdžiais bei pakankamais pripažinti esant atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

11. Taip pat pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu, atsižvelgęs į apelianto ankstesnius teistumus, kurie veikų padarymo metu buvo neišnykę bei nepanaikinti įstatymų nustatyta tvarka, pripažino E. V. baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad veikos buvo įvykdytos recidyvisto (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusi BK 27 straipsnio redakcija (2024 m. balandžio 25 d. įstatymas Nr. XIV-2573), numato, jog sprendimas dėl asmens (ne)pripažinimo recidyvistu visais atvejais turi būti motyvuojamas – net jei asmuo turi neišnykusį ar įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą už tyčinį nusikaltimą (BK 3 str. 2 d.). Taip pat teismas, įvertinęs asmens charakteristiką, padaryto nusikaltimo pobūdį bei kitas įstatyme numatytas aplinkybes, gali ir nepriimti sprendimo asmenį pripažinti recidyvistu, tai yra naujai įsigaliojusiomis įstatymo nuostatomis panaikintas aptariamos teisės normos savaiminis taikymas.

12. Teisėjų kolegija įvertinusi pirmiau aptartų, tiek A. V. charakterizuojančių, tiek jo įvykdytų veikų pobūdį apibūdinančių duomenų visumą, tai yra, jog dėl smurto artimoje aplinkoje jis yra teisiamas nebe pirmą kartą, turi neišnykusį ir įstatymo nepanaikintą teistumą ir dėl nusikalstamų veikų nuosavybei, naujas tyčines veikas – net septynias, už kurias jis nuteistas šiuo nuosprendžiu įvykdė praėjus tik nedideliam laiko tarpui nuo Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024 m. vasario 27 d. teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo (pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos)), kas rodo jo polinkį smurtauti bei nusikalsti, taip pat yra nedirbantis, piktnaudžiaujantis alkoholiu, konstatuoja, jog šiuo atveju net ir pagal naujai įsigaliojusį teisinį reglamentavimą, nėra teisinio pagrindo nelaikyti E. V. recidyvistu. Taigi skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė buvo nustatyta visiškai pagrįstai. Visgi, atsižvelgus į tai, jog procesas apeliacinės instancijos teisme vyksta pagal nuteistojo skundą ir, atitinkamai, pagal BPK 320 straipsnyje nustatytą teisinį reglamentavimą jo teisinė padėtis negali būti sunkinama, teisėjų kolegija atskiro procesinio sprendimo dėl A. V. (ne)pripažinimo recidyvistu nepriima.

13. Kitos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės – siekis dirbti, mamai reikalinga teikti pagalba, nėra reikšmingos ir niekaip neįtakoja švelnesnės bausmės rūšies ar trukmės parinkimo. Be to, apie įsipareigojimus savo artimiesiems, apeliantas turėjo pagalvoti dar prieš įvykdydamas nusikalstamas veikas, o ne jų sąskaita siekti sušvelninti jam skirtą bausmę. Pažymėtina, jog bausmė yra natūrali asmens elgesio pasekmė, taigi apeliantas turi prisiimti savo elgesio, priešingo teisei, pasekmes.

14. Atsižvelgusi į pirmiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog E. V. skundžiamu nuosprendžiu skirtos subendrintos 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės laikyti aiškiai per griežta nėra jokio teisinio pagrindo, kaip ir keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliacinio skundo motyvais.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo E. V. apeliacinį skundą.