Alytaus apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovui R. M.,

trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, M. K. ir jo atstovei advokato padėjėjai L. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir ieškovas) ieškinį atsakovui M. I. (toliau – ir atsakovas) dėl neteisėtu medžių kirtimu padarytos žalos aplinkai atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – M. K. (toliau – ir trečiasis asmuo).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo M. I. 306,62 Eur valstybės naudai padarytai žalai aplinkai atlyginti, priteistą sumą sumokant į ieškovo atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB L. B. (dokumentų kopijų bylos t. 1, b. l. 155-157).

Miškų kirtimo taisyklių 4 priedo 1 lentelėje nustatytas po ugdomųjų miško kirtimų grynuose medynuose paliekamas medžių kiekis. Nurodyta, kad medynuose, kuriuose gerai išsivysčiusių medžių vidutinis aukštis viršija didžiausią, nurodytą lentelėse, medžių skaičius (vnt./ha) nustatomas pagal lentelėse nurodytą didžiausią aukštį. Leidžiama iki 20 proc. paliekamų medžių skaičiaus paklaida.

Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-1055 „Dėl leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 39 punkte nustatyta, kad pagal pranešimą ar pranešimą apie plynuosius sanitarinius miško kirtimus vykdomo miško kirtimo terminas – ne ilgesnis kaip iki gruodžio 31 d. Šiuo atveju pranešimas apie ketinimą kirsti mišką pateiktas 2017 m. vasario 3 d. ir vykdomo kirtimo terminas - iki 2017 m. gruodžio 31 d.

Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-249 (toliau – ir Metodika), 1 punkte nustatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, neteisėta veika miškuose padarę žalą aplinkai, privalo ją atlyginti arba, jeigu yra galimybė, atkurti aplinkos objekto būklę. Padarytos aplinkai žalos dydis skaičiuojamas pagal šios metodikos priede nustatytus fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos aplinkai žalos dydžio skaičiavimo įkainius.

Žala aplinkai apskaičiuota vadovaujantis Metodikos 2.1 ir 3.1 punktais bei Metodikos priedo „Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos dydžio skaičiavimo įkainiai“ 1.3.2. punktu ir sudaro 306,62 Eur (2021 m. gegužės 11 d. patikslintas neteisėta veika padarytos žalos aplinkai (miškui) apskaičiavimo aktas).

Ieškovo teigimu, faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad atsakovo neteisėti veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su valstybei atsiradusia turtine žala, todėl yra visos būtinosios sąlygos atsakovo atžvilgiu civilinei deliktinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 ir 4 dalys, 6.246 – 6.249 straipsniai). Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį. Paprastai civilinė atsakomybė taikoma už padarytą žalą.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas (toliau – ir AAĮ) žalą aplinkai nurodo, kaip tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradusį neigiamą aplinkos ar jos elementų (įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę) pokytį arba jos funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei) pablogėjimą. To paties įstatymo 32 straipsnis numato, kad žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių tinkamai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei, kitiems aplinkos elementams (jų funkcijoms), kai pažeidžiami aplinkos apsaugos reikalavimai. Tokiu būdu, žala aplinkai yra atitinkamų objektų sunaikinimas, jų vertės sumažėjimas, savybių pablogėjimas.

Ieškinyje teigiama, kad civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti būtina nustatyti bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai.). Šios kategorijos žalos atlyginimo specifika yra ta, kad įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs vadinamosios griežtosios atsakomybės principą, kai atsakomybė atsiranda nesant kaltės (AAĮ 34 straipsnio 2 dalis). Asmens veiksmų neteisėtumas pasireiškia kaip įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų aplinkosauginių reikalavimų nesilaikymas. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra nurodyta, kad sprendžiant klausimą ar yra padaryta žala aplinkai, būtina nustatyti, o ieškovas turi įrodyti tik vieną iš elementų: 1) neigiamą gamtos elementų pokytį arba 2) šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimą.

Motyvuojamoji dalis

AAĮ 9 straipsnyje nustatyta, kad piliečiai, visuomeninės organizacijos, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų. Fiziniai ir juridiniai asmenys, pažeidę Taisykles, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka (Miško kirtimo taisyklių 103 punktas).

Ieškinyje nurodyta, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus – pažeidė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalį, Miškų kirtimo taisyklių, 4 priede nurodytą reikalavimą, kad 1,00 ha plote po ugdomųjų (retinimo) miško kirtimų 16 metrų aukščio pušynuose paliekamas medžių kiekis (Nb augavietėje) turi likti 1310 vnt. /HA. Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos gamtai yra tiesioginis priežastinis ryšys, žala padaryta atsakovo kaltais veiksmais.

A. M. I. pateikė atsiliepimą į ieškinį (dokumentų kopijų bylos t. 2, b. l. 9-12), kuriuo prašo ieškovo patikslintą ieškinį atmesti.

Atsiliepime nurodė, jog su ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos patikslintu ieškiniu dėl padarytos žalos aplinkai atlyginimo jis nesutinka. Atsakovo teigimu, jo vardu atlikti įvairius veiksmus jis pagal įgaliojimą pavedė M. K., pats miške, kuriame buvo kertami medžiai, nėra buvęs.

Pagal įrodinėjimo taisykles ieškovas, reikšdamas savo teisėtą reikalavimą dėl žalos atlyginimo, privalo įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktą ir dydį, neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo priežastinį ryšį. Nenustačius vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų – atsakovo ar trečiųjų asmenų neteisėtų veiksmų, atsakovui nekyla pareiga atlyginti ieškovui turtinę žalą.

Ieškovas neįrodinėjo, kuo pasireiškia žala, tiesioginis ar netiesioginis poveikis aplinkos elementams (žemei, augmenijai, atmosferai ar pan.). Iš ieškovo patikslinto ieškinio neaišku, koks neigiamas gamtos elementų pokytis atsirado, ar kuo jis pasireiškė, ar ateityje pasireikš iškirtus medžius.

Pažymėjo, jog iškirstas medienos kiekis ir būdas yra leistinas, tik jis atliktas pasibaigus 2017 m. vasario mėn. 03 d. leidime nurodytam terminui. Ieškovo atstovui pripažinus, kad 2018 metais leidimas ir pranešimas teoriškai galėjo būti išduodami, kadangi buvo miškotvarkos projektas ir nustatytas kirtimas atitiko miško kirtimo bei aplinkosaugos reikalavimus, nebuvo pagrindo konstatuoti, jog aplinkai atsakovo veiksmais buvo padaryta žala.

Žala aplinkai vertintina, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 4 dalies nuostatas ir paskaičiuota, vadovaujantis Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-249 „Dėl fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio metodikos patvirtinimo“. Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 21 punkte žala aplinkai apibrėžta kaip tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimas. To paties įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nustatyti atvejai kada pripažįstama, jog žala aplinkai padaryta, kai yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis.

Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2018 m. vasario 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-916/2018, apibendrindama anksčiau kasacinio teismo suformuotą praktiką dėl civilinės atsakomybės sąlygų nustatymo, sprendžiant ginčus dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo, konstatavo, kad civilinė atsakomybė už padarytą žalą aplinkai kyla, kai ieškovas įrodo civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas, t. y. pirma, konkrečius neteisėtus veiksmus, kuriais pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus aplinkai padaroma žala. Antra, žalą aplinkai, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradusį neigiamą aplinkos ar jos elementų pokytį arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimą. Įrodinėdamas šią civilinės atsakomybės sąlygą ieškovas privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprasta tvarka. Žalos dydis, kai žala padaroma aplinkai, nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas. Trečia, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, t. y. atlyginama tik ta žala aplinkai, kuri atsirado dėl neteisėtų žalą sukėlusio asmens veiksmų.

Atsižvelgtina į tai, kad bylose dėl padarytos žalos aplinkai atlyginimo ne visais atvejais, formaliai pažeidus teisės aktus, neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo, tačiau iš esmės nesant uždraustai veiklai bei esant galimybei jį išduoti, žala aplinkai nepadaroma, konkrečiai – Lietuvos A. T. 2016 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516-686/2016; taip pat Lietuvos A. T. 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2008.

Atsiliepime nurodyta, jog, apibendrinus pirmiau nurodytas teisines ir faktines aplinkybes, manytina, kad leistino medienos kiekio iškirtimas, nors ir pasibaigus leidime ir pranešime nustatytam terminui, tačiau miškotvarkos projekto galiojimo laikotarpiu ir esant duomenims apie galimai išduotiną leidimą, savaime nereiškia realios žalos aplinkai atsiradimo. Todėl, nenustačius žalos aplinkai padarymo fakto, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę, nes nėra vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – padarytos žalos. Atsižvelgiant į tai teigiama, kad ieškovo patikslintas ieškinys yra nepagrįstas.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, M. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį (dokumentų kopijų bylos t. 1, b. l. 193-196), kuriuo prašo ieškovo patikslintą ieškinį atmesti.

Atsiliepime nurodė aplinkybes, iš esmės analogiškas nurodytoms atsakovo M. I. pateiktame atsiliepime, bei tai, jog su ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos patikslintu ieškiniu dėl padarytos žalos aplinkai atlyginimo M. K. nesutinka.

Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu patikslintą ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti ir paaiškino aplinkybes, iš esmės analogiškas nurodytoms patikslintame ieškinyje. Žodiniu pareiškimu ieškovo atstovas pradinio ieškinio atsakovui M. K. atsisakė ir prašė civilinę bylą šioje dalyje nutraukti.

Trečiasis asmuo ir jo atstovė teismo posėdžio metu su patikslintu ieškiniu nesutiko, paaiškino aplinkybes, iš esmės analogiškas nurodytoms atsiliepime į patikslintą ieškinį.

A. M. I. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą jam pranešta tinkamai.

Teismas konstatuoja:

ieškovė patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo M. I. neteisėtais M. I. ūkio veiksmais miško žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Merkinės girininkijos 86 miško kvartalo 28 taksaciniame miško sklype, laikotarpiu nuo 2018 m. vasario mėn. pabaigos iki kovo 1 dienos, neturint leidimo ir nesilaikant paliekamų medžių kiekių reikalavimų, iškertant 12 vnt. žalių pušų, kurių bendras medienos tūris 1,185 m³, padarytos 306,62 Eur dydžio žalos aplinkai, apskaičiuotos vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-249 „Dėl fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintos Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodikos 2.1, 3.1 punktais ir priedo „Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos aplinkai žalos dydžio skaičiavimo įkainiai“ 1.3.2 punktu, atlyginimą.

Patikslintas ieškinys atmestinas.

Lietuvos A. T. konstatuota, kad, kai žala padaroma aplinkai, Aplinkos ministerijos ir kiti įstatymų įgalioti pareigūnai turi teisę pareikšti ieškinį dėl padarytos žalos aplinkai atlyginimo, tačiau šiuo atveju reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę susipina su viešosios teisės normų reguliuojamais teisiniais santykiais, t. y. tokia žala apskaičiuojama ir atlyginama specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka, o Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – ir CK) taikomas tiek, kiek šių santykių nereguliuoja specialieji teisės aktai. Civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti būtina nustatyti šias bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas - neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Kaltė yra preziumuojama. Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys, pažeidę aplinkos apsaugos reikalavimus, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus (Lietuvos A. T. 2015 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-675-219/2015). AAĮ 4, 9, 34 straipsniuose įtvirtinti aplinkos apsaugos ir atsakomybės už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus principai.

Civilinė atsakomybė už padarytą žalą aplinkai kyla, kai ieškovas įrodo civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas, tai yra pirma, konkrečius neteisėtus veiksmus, kuriais pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus aplinkai padaroma žala. Antra, žalą aplinkai, tai yra tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradusį neigiamą aplinkos ar jos elementų pokytį arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimą. Įrodinėdamas šią civilinės atsakomybės sąlygą ieškovas privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprasta tvarka. Žalos dydis, kai žala padaroma aplinkai, nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas. Trečia, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, tai yra atlyginama tik ta žala aplinkai, kuri atsirado dėl neteisėtų žalą sukėlusio asmens veiksmų. Kaltė, padarius tokio pobūdžio pažeidimus, yra preziumuojama (Lietuvos A. T. 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-916/2018).

Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-249, 1 punkte nustatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, neteisėta veika miškuose padarę žalą aplinkai, privalo ją atlyginti arba, jeigu yra galimybė, atkurti aplinkos objekto būklę. Padarytos aplinkai žalos dydis skaičiuojamas pagal šios metodikos priede nustatytus fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos aplinkai žalos dydžio skaičiavimo įkainius.

Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad ūkininko ūkis – tai ūkininko turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir prievolių visuma. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad ūkininkas – fizinis asmuo, kuris vienas arba su partneriais verčiasi žemės ūkio veikla ir miškininkyste, o jo ūkis yra įregistruotas Ūkininkų ūkių registre. Pagal Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo 3 straipsnį, ūkininko ūkis neturi juridinio asmens teisių.

Bylos duomenys patvirtina, kad paslaugų teikėjas M. I. ir paslaugų gavėjas E. A. 2016 m. rugpjūčio 25 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį (toliau – ir Sutartis) (dokumentų kopijų bylos t. 1, b. l. 88-89), kuria paslaugų teikėjas įsipareigojo miško sklype, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), teikti miško ir jaunuolyno retinimo ir sanitarinio kirtimo, brūzgynų, krūmynų iškirtimo paslaugas (Sutarties 2.1, 2.2 punktai). Sutarties 1.11 punktu šalys susitarė, jog paslaugoms samdant subteikėją, teikėjas įsipareigoja prisiimti atsakomybę už subteikėjo veiką arba neveikimą paslaugų gavėjo atžvilgiu pagal Sutarties įsipareigojimus. Sutarties 9.3 punkte nustatyta, jog, nustačius, kad teikėjas darbus vykdo nesilaikant techninės dokumentacijos ir dėl šios priežasties gavėjui miškininkystės priežiūrą vykdančios institucijos priskaičiuoja baudą ar kompensaciją, teikėjas įsipareigoja neginčytinai sumokėti visas sumas.

2018 m. balandžio 11 d. privataus miško žemės sklypo patikrinimo pažymoje Nr. 38 (dokumentų kopijų bylos t. 1, b. l. 38-41) nurodyta, jog, atlikus miško sklypo (duomenys neskelbtini) (miškotvarkos projektas Nr. 54479) patikrinimą, pateikta išvada, kad patikėtas asmuo Merkinės girininkijos miške (kvartalo Nr. 86, sklypo Nr. 28, 29) įvykdė savavališką kirtimą, be kita ko nupjaudamas 12 žalių pušų. M. K., veikusiam pagal M. I. jam išduotą įgaliojimą (dokumentų kopijų bylos t. 1, b. l. 90-95), Valstybinės miškų tarnybos 2018 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. VMT-ANR_N-38-2018 už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 273 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 60 Eur bauda. Nutarimu konstatuota, kad M. K. nuo 2018 m. vasario mėn. iki kovo 1 d. E. A. priklausančiame miške, esančiame (duomenys neskelbtini), k. v. (duomenys neskelbtini), Merkinės girininkijoje kv. 86, 28 ir 29 sklypuose, neturėdamas išduoto leidimo žaliems medžiams kirsti, savavališkai nupjovė 39 žalius juodalksnius ir 12 žalių pušų, kas sudaro 5,75 ktm medienos.

Aplinkybės, jog M. K. nuo 2018 m. vasario mėn. iki kovo 1 d. E. A. priklausančiame miške, esančiame (duomenys neskelbtini), k. v. (duomenys neskelbtini), Merkinės girininkijoje kv. 86, 28 ir 29 sklypuose, neturėdamas išduoto leidimo žaliems medžiams kirsti, savavališkai nupjovė 39 žalius juodalksnius ir 12 žalių pušų, kas sudaro 5,75 ktm medienos, šioje byloje neginčijo nei atsakovas M. I., nei trečiasis asmuo M. K.. Ši aplinkybė laikytina įrodyta.

Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 21 punktas apibrėžia žalos aplinkai sąvoką. Remiantis šia norma, žala aplinkai – tai tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (žemės paviršiaus ir gelmių, oro, vandens, augalų, gyvūnų, kitų gyvųjų organizmų, organinių ir neorganinių medžiagų, juos vienijančių natūraliųjų ir antropogeninių sistemų, įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę, buveines) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių (toliau – funkcijos) pablogėjimas. Sprendžiant klausimą, ar yra padaryta žala aplinkai, būtina nustatyti vieną iš šių elementų: 1) neigiamą gamtos elementų pokytį arba 2) šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimą (Lietuvos A. T. 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010, 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-916/2018).

Žala konstatuojama bet kuriuo atveju, jei yra pagrindas pripažinti neigiamą (net ir netiesioginį) poveikį Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnyje nurodytų aplinkos elementų būklei. Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo (redakcija, galiojusi žalos padarymo metu) 32 straipsnio 1 dalį pripažįstama, kad žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis: 1) palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių palankiai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei; 2) paviršinio ir požeminio vandens ekologinei, cheminei, mikrobinei ir (arba) kiekybinei būklei ir (arba) ekologiniam pajėgumui (potencialui), kaip tai apibūdinta Lietuvos Respublikos vandens įstatyme, taip pat jūros aplinkos būklei, kaip tai apibūdinta Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatyme; 3) žemei, tai yra žemės užteršimas, kai teršalai pasklinda žemės paviršiuje, įterpiami į žemę ar po ja (į žemės gelmes); 4) kitiems aplinkos elementams ar kitoms jų funkcijoms.

Miškas (kaip aplinkos objektas) yra vieningos ekologinės sistemos dalis. Būdamas sudedamoji aplinkos dalis, miškas daro poveikį kitiems aplinkos komponentams. Neteisėtais veiksmais iškertant medžius gali būti padaromas neigiamas poveikis aplinkai, dėl ko gali įvykti reikšmingi ekosistemos ar jos elementų natūralių funkcijų pokyčiai (pažeistas ekosistemos stabilumas).

Šiuo konkrečiu atveju turi būti sprendžiamas klausimas, ar neteisėtais veiksmais, t. y., neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo, miško žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Merkinės girininkijos 86 miško kvartalo 28 taksaciniame miško sklype savavališkai nupjovus 12 vnt. žalių pušų, buvo padaryta žala aplinkai.

2021 m. gegužės 10 d. privataus miško žemės sklypo patikrinimo pažymoje Nr. N-1K-05-02 (dokumentų kopijų bylos t. 1, b.l. 110-116) nurodyta, kad 86 kv. 5,30 ha ploto 28 sklype (4,80 ha – tarpuvalksniai, 0,50 ha valksmai), uždėjus 4 apskaitos barelius (tarpuvalksniuse) 0,28 ha plote tikslu nustatyti po ugdomųjų ir neteisėtų miško kirtimų pušies medyne paliktą medžių kiekį, buvo nustatyti ir užfiksuoti „Medžių matavimo lape“ 263 vnt./0,28ha plote medžių. Komisijos paskaičiavimu, 1,00 ha likę 939 vnt. medžių (263 vnt. x 1,00 ha/0,28 ha). Miško kirtimo taisyklių 4 priede nustatyta, kad 1,00 ha plote po ugdomųjų (retinimo) miško kirtimų 16 metrų aukščio pušynuose paliekamas medžių kiekis (Nb augavietėje) turi likti 1310 vnt./ha. Išminusavus didžiausią leistiną paklaidą – 20 proc., turėjo likti ne mažiau 1048 vnt./ha pušų. Paskaičiavus, kiek viršytas kirtimo intensyvumas, gauta: 1048 vnt./ha – 939 vnt./ha lygu 109 vnt./ha arba 523 vnt. /4,8 ha plote pušų iškirsta daugiau nei buvo leista pagal miško kirtimo taisyklių 4 priedo reikalavimus.

Kaip jau minėta, ieškovas pateikė į bylą įrodymus, jog minimame miško žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Merkinės girininkijos 86 miško kvartalo 28 taksaciniame miško sklype atsakovo pavedimu įgaliotas M. K., neturėdamas nustatyta tvarka išduoto leidimo, nupjovė 12 vnt. žalių pušų, kas sudaro 1,185 ktm medienos. Ieškovas neįrodinėjo ir neįrodė aplinkybės, jog nupjaunant 12 vnt. žalių pušų buvo viršytas miškotvarkos projekte Nr. 54479 (pridėtas prie šios civilinės bylos) nurodytas leistinas pjauti pušų kiekis. Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, jog nagrinėjamu atveju pranešimas apie ketinimą kirsti mišką buvo pateiktas 2017 m. vasario 3 d. ir vykdomo kirtimo terminas - iki 2017 m. gruodžio 31 d. Tačiau trečiajam asmeniui M. K. nurodžius, jog 12 vnt. žalių pušų, nepratęsus leidimo kirsti mišką termino, buvo nukirstos neviršijant 2017 metais galiojusiame leidime nurodytų medžių skaičiaus, ieškovas šios aplinkybės neginčijo, todėl ši aplinkybė laikytina įrodyta.

Tiek ieškovo atstovas, tiek ir liudytoju teismo posėdyje apklaustas 2021 m. gegužės 10 d. privataus miško žemės sklypo patikrinime dalyvavęs ir pažymą Nr. N-1K-05-02 pasirašęs I. A. nurodė, jog žala aplinkai nukertant 12 vnt. žalių pušų buvo padaryta ne dėl to, jog jos buvo nukirstos neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo, bet dėl to, jog buvo viršytas Miško kirtimo taisyklių 4 priede nurodytas leistinas kirtimo intensyvumas. Uždavus šiems asmenims klausimą, ar 2018 m. balandžio 11 d. patikrinimo metu buvo matuotas miško žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Merkinės girininkijos 86 miško kvartalo 28 taksaciniame miško sklype miško intensyvumas, bei pasiūlius ieškovui pateikti teismui šių matavimų duomenis, ieškovo atstovas nurodė, jog tokių duomenų pateikti teismui ieškovas negali, nes tokio pobūdžio matavimai atlikti nebuvo. Ieškovo atstovui ir liudytojui I. A. uždavus klausimą, ar ieškovui yra žinoma, kas miško žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Merkinės girininkijos 86 miško kvartalo 28 taksaciniame miško sklype iškirto 2021 m. gegužės 10 d. privataus miško žemės sklypo patikrinimo pažymoje Nr. N-1K-05-02 nurodytus medžius – 523 vnt. pušų, šie asmenys nurodė, jog institucijai tai nėra žinoma. O tai patvirtina, jog ieškovui nėra žinoma ir tai, ar 12 vnt. iš 2021 m. gegužės 10 d. privataus miško žemės sklypo patikrinimo pažymoje Nr. N-1K-05-02 nurodytų 523 vnt. pušų nukirto atsakovo pavedimu M. K.. Pastarosios aplinkybės, teismo nuomone, ieškovas neįrodė.

Akivaizdu, jog ieškovas į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog žala aplinkai dėl miško žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Merkinės girininkijos 86 miško kvartalo 28 taksaciniame miško sklype viršyto kirtimo intensyvumo buvo padaryta būtent atsakovo neteisėtais veiksmais, kuomet jo pavedimu įgaliotas M. K., neturėdamas nustatyta tvarka išduoto leidimo, nupjovė 12 vnt. žalių pušų, kas sudaro 1,185 ktm medienos.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog byloje nėra duomenų, kad pušų kirtimo intensyvumas miško žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Merkinės girininkijos 86 miško kvartalo 28 taksaciniame miško sklype buvo viršytas dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, jo pavedimu pagal įgaliojimą veikusiam asmeniui M. K., neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo, iškirtus 12 vnt. žalių pušų, kas sudaro 1,185 ktm, daro išvadą, jog ieškovas neįrodė aplinkybės, jog atsakovo neteisėtais veiksmais buvo padarytas neigiamas poveikis miškui, kaip aplinkos objektui (Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Konstatavus, jog ieškovas neįrodė, kad atsakovo neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala aplinkai, ieškovo ieškinys atmetamas, kaip neįrodytas ir nepagrįstas. Teismas dėl ieškovo nurodyto žalos dydžio nepasisako, nes šis klausimas konstatavus, jog atsakovo neteisėtais veiksmais žala aplinkai nebuvo padaryta, tapo neaktualus. Atskirai pažymima, jog atsakovas žalos dydžio apskaičiavimo, nurodyto ieškovo, neginčijo, nuo pareikšto ieškinio gindamasis aplinkybe, jog neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo miško žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Merkinės girininkijos 86 miško kvartalo 28 taksaciniame miško sklype iškirtus 12 vnt. žalių pušų, žala aplinkai nebuvo padaryta. Šią atsakovo poziciją palaikė ir trečiasis asmuo M. K..

Dėl kitų šalių argumentų teismas nepasisako, nes jie šios bylos išsprendimui teisiškai nereikšmingi. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos A. T. 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; V. de H. v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Ieškovo ieškinio atsakovui M. K. atsisakymas priimtinas, byla šioje dalyje nutrauktina.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio.

Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu pareiškė, jog atsisako nuo ieškinio atsakovui M. K. dėl 1487,81 Eur aplinkai padarytos žalos atlyginimo ir civilinę bylą šioje dalyje prašo nutraukti.

Ieškovo atsisakymas nuo ieškinio atsakovui M. K. dėl 1487,81 Eur aplinkai padarytos žalos atlyginimo priimamas ir civilinė byla šioje dalyje nutraukiama (CPK 293 straipsnio 4 punktas). Šalims išaiškinama, kad nutraukus bylą dalyje, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 96 straipsnio 2 dalis nustato, jog, jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas. Šiuo atveju ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistas, todėl išlaidos valstybei iš ieškovo nepriteisiamos.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalimi, 293 straipsnio 4 dalimi, 294 straipsniu, 259, 260, 263–267, 268–270, 301, 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

priimti ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinio dėl 1487,81 Eur aplinkai padarytos žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo M. K. atsisakymą ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukti.

Ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos patikslintą ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.