- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-29
- Bylos Nr.
- e2A-1085-258/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04198-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Tomas Venckus, Liuda Uckienė
- Atsakovas
- R. R.
- Ieškovas
- G. K.
- Kategorijos
- 3.2.12pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Liudos Uckienės, Tomo Venckaus apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo R. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. K. ieškinį atsakovui R. R., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė G. K. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo R. R. 0,75 minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžio išlaikymą nepilnamečiam sūnui R. R., šią sumą kas mėnesį mokant periodinėmis išmokomis iki R. R. pilnametystės, šio išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę G. K.; nustatyti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo pavėluotos sumokėti sumos R. R. vėluojant mokėti išlaikymą sūnui R. R., priteistą periodinėmis išmokomis; priteisti iš atsakovo R. R. 1124 EUR išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam sūnui R. R., šios sumos tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę G. K.; priteisti iš atsakovo R. R. metines 5 procentų dydžio palūkanas nuo 1124 EUR išlaikymo įsiskolinimo sumos nuo bylos iškėlimo iki atitinkamo teismo sprendimo, šios sumos tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę G. K.; R. R. gyvenamąją vietą nustatyti su motina ieškove G. K.; priteisti ieškovei iš atsakovo R. R. visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad šalims 2015 m. rugsėjo 1 d. gimė sūnus R. R.. Šalys santuokos nesudarė, atsakovas 2016 m. spalio 1 d. išsikėlė iš tuo metu nuomoto buto, nuo tos dienos šalys negyvena kartu, artimų tarpusavio santykių nebepalaiko. Šalys buvo sutarusios, kad atsakovas teiks sūnui 400 EUR išlaikymą, kol vaikas lankys privatų darželį, vaikui pradėjus lankyti iš biudžeto lėšų finansuojamą darželį, išlaikymo dydis mažėtų iki 300 EUR per mėnesį. Atsakovas beveik nebendrauja su savo sūnumi. Atsakovas iki 2017 m. vasario 1 d. vykdė sūnaus išlaikymo pareigą, tačiau nuo 2017 m. vasario 1 d. vaiko išlaikymo pareiga buvo vykdoma nereguliariai bei nepakankamai. Atsakovas su sūnumi faktiškai nebendrauja nuo 2016 m. spalio mėnesio, nuo 2017 m. gruodžio 21 d. vaiko nei karto nelankė, nepareiškė noro susitikti. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitiks vaiko interesus. Vidutinė suma, skiriama sūnaus išlaikymui, sudaro 543,82 EUR per mėnesį, tačiau atitinkamu laikotarpiu beveik nebuvo patirta išlaidų sūnaus drabužiams ir vaistams. Prašomas nustatyti išlaikymo dydis – po 75 proc. MMA per mėnesį (šiuo metu – 300 EUR) atitinka sūnaus interesus, šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą.
3. Atsakovas R. R. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismui pateiktuose 2017-06-04 rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Pripažįsta savo prievolę išlaikyti savo nepilnametį vaiką, tačiau ieškinyje nurodytas išlaikymo dydis yra neproporcingai didelis, atsižvelgiant į atsakovo pajamas ir turtą. Atsakovas neturi jokio brangaus kilnojamojo ir nekilnojamojo turto. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikiai nustatytini ne didesnį kaip 1 MMA, priteisiant iš atsakovo ½ dalį šios sumos kasmėnesinėmis įmokomis. Atsakovo galimybės leidžia mokėti 200 EUR kas mėnesį. Už 16 mėnesių laikotarpį nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2018 m. birželio 1 d. skaičiuojant po 200 EUR, iki 2018 m. birželio 1 d. susidaro 3200 EUR. Nuo 2017-02-01 iki 2017-12-31 atsakovas ieškovei sumokėjo 2476 ERUR, atsakovo skaičiavimais, jis 2018 m. birželio 1 d. yra įsiskolinęs 734 EUR. Prašė ieškinį tenkinti iš dalies, mažinant ieškovės prašomo priteisti išlaikymo vaikui dydį iki 200 EUR per mėnesį, prašė įvertinti mažesnį atsakovo įsiskolinimą, kuris 2018 m. birželio 1 d. sudarė 734 EUR.
4. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (nuo 2018-07-01 – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) teismui 2018-04-26 pateiktoje išvadoje nurodė, kad buvo lankytasi ieškovės gyvenamojoje vietoje Peteliškių g. 16-20, Vilniuje, ir nustatė, kad ieškovė su sūnumi R. R. gyvena vieno kambario nuomojamame bute, namuose jauku, švaru, tvarkinga, būstas apstatytas baldais, yra reikalingi namų apyvokos daiktai. Vaikas miega kartu su mama dvigulėje lovoje, žaidžia visame bute, turi daug žaislų. Vaikui sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Vaikas lanko Vilniaus lopšelį-darželį „Voveraitė“, ieškovės teigimu, vaikas yra sveiktas, jo sveikatos priežiūra vykdoma VšĮ Centro poliklinikos Naujamiesčio filiale. Vaiko motina užtikrina vaiko teisę į stabilias, saugias gyvenimo sąlygas, kasdien juo rūpinasi, auklėja, išlaiko. Vaiko teisių pažeidimų nenustatyta. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina jo interesams neprieštarautų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies.
6. Teismas nustatė nepilnamečio vaiko R. R. gyvenamąją vietą su motina ieškove, priteisė iš atsakovo R. R. išlaikymą sūnui R. R. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 EUR kas mėnesį nuo 2018-02-08 iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, priteisė iš atsakovo R. R. 1124 EUR išlaikymo įsiskolinimo sūnui R. R., vaiko R. R. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė vaiko motiną G. K., priteisė ieškovei G. K. 325 EUR bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo R. R..
7. Teismas nustatė, kad šalių sūnus R. R. yra 3 metų amžiaus, jis nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio lanko Vilniaus lopšelį-darželį „Voveraitė“, finansuojamą valstybės ir savivaldybės biudžeto lėšomis, iki to nuo 2017 m. kovo mėnesio lankė privatų lopšelį-darželį. Vaiko motinos paaiškinimais nustatyta, kad lopšelyje-darželyje vaikas lanko anglų kalbos ir dailės būrelius, už kuriuos kas mėnesį vaiko motina sumoka 48 EUR per mėnesį. Vaiko motina paaiškino, kad pagal sveikatos būklę vaikas neturi specialiųjų poreikių. Ieškovė santuokos nesudarė. Ji nevaldo nekilnojamojo turto nuosavybės teise, su sūnumi gyvena nuomojamame bute. Ieškovė neturi transporto priemonių, nenustatyta kito brangaus ieškovės turto. Be išlaikomo sūnaus R. R. ieškovė neturi kitų išlaikytinių. Ieškovė nuo 2017 m. liepos mėnesio dirba AB Luminor Banke pagal neterminuotą darbo sutartį, jai mokamas 880 EUR darbo užmokestis, po mokesčių atskaitymo ieškovei išmokama apie 660 EUR darbo užmokesčio, kas mėnesį gauna 30 EUR išmoką vaikui, kitų pajamų neturi.
8. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas santuokos nesudarė, gyvena vienas nuomojamame vieno kambario bute, mokėdamas po 330 EUR į mėnesį nuomos mokestį. Atsakovas nevaldo nuosavybės teise nekilnojamojo turto. Be sūnaus R. R. atsakovas neturi kitų išlaikytinių, jo kiti du vaikai jau yra pilnamečiai. Nuo 2015-04-09 iki 2017-10-26 atsakovas dirbo UAB „Burbulio vyninė“, kur buvo deklaruojamas nedidelis jo darbo užmokestis – apie 200 EUR. Atsakovas paaiškino, kad šiuo metu dirba mažojoje bendrijoje, yra tikrosios ūkinės bendrijos tikrasis narys, uždirba apie 700 EUR neatskaičius mokesčių, tačiau aiškiai savo pajamų nenurodė, įrodymų apie pajamas nepateikė, turi apie 40 000 EUR skolų. Atsakovo atžvilgiu yra vykdoma apie 20 vykdomųjų bylų. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovo atžvilgiu vykdomų bylų skaičių, taip pat tai į tai, kad atsakovas gyvena pakankamai brangiame nuomojamame bute (330 EUR per mėnesį), nereguliariai, bet teikia vaikui išlaikymą, teismas sprendė, kad atsakovas neatskleidė savo realių pajamų, jas slepia, neatskleidė savo tikrosios turtinės padėties.
9. Teismas, įvertinęs vaiko poreikius, sprendė, kad byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė už atsakovo turtinę padėtį. Nenustatyta jokių duomenų, dėl kurių atsakovas turėtų mažesne, nei ieškovės, dalimi dalyvauti sūnaus išlaikyme. Teismas pažymėjo, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, nenustatyta jo sveikatos sutrikimų ar kitų objektyvių priežasčių, kurios neleistų atsakovui siekti geriau apmokamo darbo ir pajamų, pakankamų vaiko išlaikymui. Atsakovui teigiant apie mažas pajamas, nenustatyta jokių duomenų apie atsakovo pastangas gerinti savo turtinę padėtį. Teismas pripažino, jog teisinga ir pagrįsta priteisti iš atsakovo po 300 EUR į mėnesį, nenustačius aplinkybių, dėl kurių atsakovas negalėtų teikti sūnui išlaikymo, pakankamo maksimaliai tenkinti vaiko poreikius. Išlaikymą teismas priteisė nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2018-02-08) iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymą indeksuojant įstatymo nustatyta tvarka (CK 3.3, 3.155, 3.156, 3.159, 3.192, 3.194, 3.196, 3.200, 3.208 straipsniai). Teismas iš atsakovo priteisė 1124 EUR (3600-2476) išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d., t. y. iki ieškovės kreipimosi į teismą (ieškinys pareikštas 2018-02-08) (CK 3.3, 3.5, 3.155, 3.156, 3.159, 3.192, 3.194, 3.196, 3.200 straipsniai).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Apeliaciniu skundu apeliantas (atsakovas) R. R. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 4 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio priteisimo ir dalyje dėl įsiskolinimo priteisimo, priteisiant iš R. R. išlaikymą sūnui R. R. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 EUR kas mėnesį ir atmetant ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:
10.1. Visiškai nėra aišku, kodėl ir kokiais argumentais remiantis teismas sprendė, kad 330 eurų per mėnesį kaina Vilniaus mieste buto su komunalinėmis išlaidomis (įskaičiuotomis) yra brangus būstas. Taip pat nėra aišku kodėl ir kokiais įrodymais remiantis teismas padarė išvadą, jog apeliantas slepia pajamas. Šios visiškai nemotyvuotos teismo išvados tėra tik deklaratyvūs pasisakymai, ir pažeidžia šalių lygybės principą, įrodinėjant aplinkybes, bei niekaip neįrodo, jog atsakovo turtinė padėtis yra gera. Priešingai, vykdomųjų bylų skaičius parodo, kad atsakovo turtinė padėtis yra prasta.
10.2. 200 eurų sumos priteisimas, atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, į atsakovo turimas išlaidas, į ieškovės turtinę padėtį, į vaiko poreikius, manytina, būtų tiek faktiškai tiek teisiškai pagrįstas.
10.3. Atsakovo nuomone, priteistinas iš atsakovo išlaikymo dydis turėtų būti 200 EUR kas mėnesį, atitinkamai turėtų būti skaičiuojamas ir įsiskolinimas. Tokiu atveju už nurodytą laikotarpį atsakovas turėjo sumokėti 2400 EUR (12x200 EUR). Kadangi atsakovas sumokėjo 2476 EUR, atsakovas savo prievolę teikti išlaikymą nuo 2017 m. vasario 1 d. yra pilnai įvykdęs ir sumokėjęs 76 eurais daugiau. Todėl teismo priteistas 1124 EUR dydžio išlaikymo įsiskolinimas laikytinas nepagrįstu.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, prijungti naujai teikiamus įrodymus, priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo tokius argumentus:
11.1. Apklausiamas 2018 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdyje, atsakovas patvirtino teismui, kad buvo prisiėmęs atitinkamus įsipareigojimus, atitinkami įsipareigojimų patvirtinimas yra nurodytas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje, teismui nurodant „Teismas atsižvelgia, kad atsakovas bylos nagrinėjimo teisme patvirtino ir visiškai pripažino jo ir ieškovės žodinius susitarimus dėl jo teiktino išlaikymo sūnui.“ Atsakovas, teismo posėdžio metu, atitinkamo įsipareigojimo netinkamą vykdymą siejo ne su savo turtine padėtimi, o su tuo, kad ieškovė, atsakovo teigimu, nevykdė kažkokių įsipareigojimų, kurių atsakovas nesugebėjo (bei atsisakė) įvardinti.
11.2. Atsakovui prisiimti atitinkamus įsipareigojimus (mokėti 400 EUR, vėliau – 300 EUR dydžio išlaikymą R. R. periodiniais mėnesiniais mokėjimais) netrukdė ta aplinkybė, kad atsakovo atžvilgiu 2007-2013 metų laikotarpiu pradėta eilė vykdomųjų bylų, ką patvirtina teismui teikiamas Lietuvos Respublikos turto areštų aktų registro išrašas.
11.3. Atsakovas, apklausiamas 2018 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdžio metu, nurodė, kad už būsto nuomą moka 330 EUR. Apeliaciniame skunde atsakovas jau teigia, kad atitinkamą sumą sudaro būsto nuoma ir komunalinės išlaidos, tačiau nepateikia nei būsto nuomos mokėjimą patvirtinančių dokumentų, nei komunalines išlaidas patvirtinančių dokumentų. Todėl atitinkami, nepatvirtintais apeliacinio skundo teiginiais ieškovas (tiksliau – jo atstovas) keičia priesaikos metu pirmosios instancijos teismui pateiktus parodymus. Be to, 2018 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad gauna 700 EUR pajamas, neatskaičius mokėtinų mokesčių, jam veikiant kaip mažosios bendrijos vadovui (15 proc. dydžio gyventojo pajamų mokestis; jokie kiti mokesčiai nuo atitinkamų pajamų nemokami).
11.4. Už antstolio A. N. patvarkymų pateikti informaciją apie savo turtinę padėtį nevykdymą Vilniaus miesto apylinkės teismas jau du kartus atsakovui skyrė baudas. Teismo išvadas apie tai, kad atsakovas slepia savo pajamas, ir netiesioginiai įrodymai. Iš TAAR išrašo matyti, kad atsakovas turi didelės apimties įsipareigojimus kreditoriams, susidariusius 2007-2013 metus. Tuo pačiu metu matyti, kad atsakovo pajamos 2017 metais buvo iš UAB “Burbulio vyninė“, kuri iki 2017 m. rugsėjo 30 d. mokėjo atsakovui itin nedidelį darbo užmokestį (190-200 Eur); tuo pačiu metu atsakovas sugebėjo iš dalies vykdyti įsipareigojimus, susijusius su R. R. išlaikymu (2017 m. vasarį sumokėjo 150 Eur, 2017 m. kovą – 1006 Eur, 2017 m. birželį – 800 Eur, 2017 m. liepą – 400 Eur, 2017 m. gruodį – 100 Eur), be to, akivaizdu, sugebėjo išgyventi ir pats, dirbdamas bei gyvendamas Vilniuje, nuomodamasis būstą.
11.5. Atsakovas apeliaciniu skundu neginčija R. R. išlaikymui patiriamų išlaidų pagrįstumo. Esant aplinkybėms, kad 1) atsakovas slepia savo pajamas; 2) atsakovas patvirtino, kad prisiėmė teismo sprendime nurodyto dydžio R. R. išlaikymo pareigą (300 Eur/mėn.); 3) atitinkamos R. R. išlaikymo išlaidos yra objektyviai būtinos; 4) ieškovės pajamų atitinkamam išlaikymui teikti akivaizdžiai neužtenka, apeliacinio skundo argumentai dėl priteisto išlaikymo dydžio yra nei faktiškai, nei teisiškai nepagrįsti.
11.6. Teismas pagrįstai priteisė išlaikymo įsiskolinimą, sudarantį 1124 Eur. Ieškovė prašo atmesti atsakovo apeliacinio skundo dalį tais pačiais argumentais, kaip ir skundo dalį dėl išlaikymo periodiniais mokėjimais priteisimo, nes atitinkamo apeliacinio skundo dalies argumentacija yra analogiška.
Motyvuojamoji dalis
VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
12. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl naujų įrodymų
13. Ieškovė su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: turto areštų aktų registro išrašą; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartį civ. byloje Nr. 2VP-27880-599/2018; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutartį civ. byloje Nr. 2VP-31004-541/2018; kvitą už vaikų darželio paslaugas, suteiktą 2018 m. spalio mėn.; išlaidas anglų kalbos ir dailės užsiėmimams patvirtinančius dokumentus; išlaidas šokių būreliui patvirtinančius dokumentus.
14. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
15. Ieškovė teikiamais dokumentais siekia pagrįsti vaiko poreikius ir paneigti atsakovo apeliaciniame skunde nurodomą poziciją, kad jis neslepia savo pajamų. Teisėjų kolegija sprendžia, jog duomenys yra reikšmingi teisingam bylos nagrinėjimui, atsakovas su naujais įrodymais yra supažindintas, proceso dalyvių teisės nebus pažeistos pasinaudojus CPK 314 straipsnyje numatyta išimtimi prijungti naujus įrodymus, todėl ieškovės prašymas tenkinamas ir pateikti su atsiliepimu į apeliacinį skundą nauji rašytiniai įrodymai prijungiami prie bylos medžiagos.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
16. Apeliantas nesutinka su jo nepilnamečiui sūnui priteistu 300 EUR išlaikymo dydžiu. Nurodo, kad jis negali mokėti tokio dydžio išlaikymo, nes jo turtinė padėtis nėra gera – jis turi įsiskolinimų kreditoriams, kuriuos antstoliai išieško pagal vykdomuosius raštus.
17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).
18. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė teismui pateikė rašytinius įrodymus (sąskaitas, kvitus), pagrindžiančius ieškinio priede – lentelėje apie vaiko išlaidas nurodomas išlaikymui būtinas lėšas, į kurias įtrauktos lėšos ne tik tiesioginiams vaiko poreikiams tenkinti, bet ir su vaiko ugdymu, lavinimu, laisvalaikiu susijusias išlaidas. Pirmosios instancijos teismas, detaliai išanalizavo ir įvertino šias ieškovės nurodytų išlaidų šalių vaiko poreikiams tenkinti pagrįstumą. Teismas atsižvelgė į vaiko amžių, šalių paaiškinimus bei šalių susirašinėjimą dėl vaiko išlaikymo ikiteisminėje ginčo stadijoje, ieškovės turtinę padėtį ir išsamiai motyvavo sprendimą, su kuo apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka. Pažymėtina, jog apeliantas apeliaciniu skundu neginčija sūnaus išlaikymui patiriamų išlaidų pagrįstumo, jis tik nurodo, kad jo turtinė padėtis neleidžia mokėti vaikui 300 EUR per mėnesį išlaikymo. Tačiau įrodymų pagrindžiančių šį savo argumentą neteikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui (CPK 178 str.). Pažymėtina, jog vien savo išlaidų nurodymas nėra turtinės padėties atskleidimas. Nustatant tėvų turtinę padėtį svarbu nustatyti kiekvieno jų pajamų ir išlaidų santykį.
19. Kita vertus, šalių paaiškinimai yra vienas iš bylos įrodymų (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys). Apeliantas nors ir nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių jo pajamas, tačiau pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad gauna apie 700 EUR neatskaičius mokesčių per mėnesį. Kolegijos vertinimu net ir pripažinus, kad būtent tokio dydžio yra apelianto pajamos bei atsižvelgus į apelianto turimus įsiskolinimus kitiems kreditoriams, apelianto mokėtą vaiko išlaikymą iki ieškinio teismui pateikimo, vykdomąsias bylas, negalima laikyti, kad apeliantas nepajėgus mokėti teismo priteisto išlaikymo pagal jo nurodomas pajamas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., p v z., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Kaip pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, apeliantas yra darbingo amžiaus, neturi sveikatos problemų, kitų išlaikytinių asmenų. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad apeliantas turi visas galimybes tiek susirasti geriau apmokamą darbą, tiek ir papildomą darbą, kad galėtų tinkamai pasirūpinti savo vaiku lygiomis dalimis su ieškove tenkinat jo poreikius bei didesne apimtimi dengti įsiskolinimus savo kreditoriams. Be to, apeliantas, tuo metu, kai geranoriškai mokėjo sūnui išlaikymą, turėjo tokias pačias išlaidas ir tas pačias skolas pagal vykdomuosius raštus kaip ir šiuo metu, todėl jo turtinei padėčiai nepakitus, nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismo priteistas iš apelianto išlaikymo dydis vaikui yra per didelis.
20. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis slepia savo pajamas. Kaip matyti pirmosios instancijos teismas tokią išvadą padarė atsižvelgdamas į tai, kad nėra jokių rašytinių įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti realias apelianto gaunamas pajamos ar patikrinti apelianto nurodomų pajamų – 700 EUR neatskaičius mokesčių – pagrįstumą. Byloje, teismo iniciatyva, nustatyti duomenys tvirtina, kad apelianto darbo užmokestis nuo 2015-04-09 iki 2017-10-26, kuomet apeliantas dirbo UAB „Burbulio vyninė“ buvo 200 EUR. Tačiau tuo pačiu jis geranoriškai sutiko teikti vaikui išlaikymą po 400 EUR per mėnesį, kol vaikas lankys privatų darželį, o vėliau – po 300 EUR per mėnesį, pats apeliantas nuomojosi butą už 330 EUR, neskaitant jau savo poreikiams per mėnesį reikalingų būtinų išlaidų. Taigi apelianto sutikimas mokėti sūnui išlaikymą didesnį nei teismo nustatytos iš SODRA duomenų bazės pajamos, o kitų pajamų apeliantui neteikiant, teismui kilo pagrįstų abejonių dėl jo realių pajamų dydžio. Pažymėtina, jog įstatyminė pareiga tėvams išlaikyti vaiką suponuoja pareigą teikti įrodymus apie jų realią turtinę padėtį. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, kad nepilnamečiams vaikams priteistas išlaikymas išieškomas iš privalančio jį mokėti tėvo (motinos) darbo užmokesčio, taip pat iš visų kitų jų pajamų rūšių (Lietuvos Respublikos CK 3.199 straipsnis). Apeliantui vengiant šiuos įrodymus teikti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad apeliantas neatskleidžia savo realių pajamų, jas slepia. Pastarąją išvadą patvirtina ir ieškovės su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikti rašytiniai įrodymai – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civ. byloje Nr. 2VP-27880-599/2018 ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civ. byloje Nr. 2VP-31004-541/2018. Šiose bylose apeliantui paskirtos baudos už antstolio reikalavimų pateikti informaciją apie turimą turtą nevykdymą antstoliui vykdant laikino išlaikymo išieškojimą iš skolininko R. R. išieškotojos G. K. naudai pagal šioje byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
21. Apelianto nuomone, priteistinas iš apelianto išlaikymo dydis turėtų būti 200 EUR kas mėnesį ir atitinkamai turėtų būti skaičiuojamas ir įsiskolinimas. Pripažinus pagrįsta pirmosios instancijos teismo priteistą vaiko išlaikymui sumą, ir netenkinus apelianto prašymo priteisti išlaikymą vaikui po 200 EUR, nėra pagrindo perskaičiuoti sumažinant teismo pagrįstai priteistą išlaikymo įsiskolinimą.
22. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą, jį naikinti ar keisti apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų aplinkybių ir motyvų spręstina, jog apeliaciniai skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.