Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės G. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės G. K. ieškinį atsakovui R. R. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė G. K. kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovui R. R., kuriuo prašė nustatyti nepilnamečio vaiko R. R. gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo įsiskolinimą bei visas turėtas bylinėjimo išlaidas ieškovės naudai. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą vaikui R. R. po 200,00 Eur kas mėnesį. Nurodė, kad nuo 2017-02-01 atsakovas išlaikymą sūnui teikia epizodiškai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-02-13 nutartimi prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo R. R. laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui R. R. mokamomis periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur kas mėnesį nuo 2018-02-13 iki bus priimtas teismo sprendimas byloje. Teismas pažymėjo, jog nutarties priėmimo metu galioja prezumpcija, jog vaiko normalių, protingų poreikių tenkinimui užtenka 400,00 Eur per mėnesį, tačiau teismas, spręsdamas laikinosios apsaugos priemonės – laikino išlaikymo priteisimo klausimą neturi duomenų apie tėvo galimybes teikti konkretaus dydžio išlaikymą, nes šios aplinkybės vertintinos išnagrinėjus bylą iš esmės, tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovo pajamos, tikroji jo turtinė padėtis ir galimybė teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui.Teismas sprendė, jog laikinoji apsaugos priemonė turi būti pritaikyta, kadangi būtina užtikrinti nepilnamečio šalių vaiko poreikius iki šalių ginčas bus galutinai išspręstas. Teismas, preliminariai įvertinęs tikėtinai pagrįstus ieškinio reikalavimus, atsižvelgdamas į vaiko amžių bei tikėtinus jo amžių atitinkančius poreikius, ieškovės prašymą tenkino iš dalies, nustatydamas 150,00 Eur laikiną išlaikymo dydį nepilnamečiam vaikui. Teismas darė išvadą, kad toks išlaikymo dydis užtikrins būtinų vaiko poreikių patenkinimą, kol teisme bus išnagrinėta byla ir priimtas sprendimas bei nepagrįstai ir neproporcingai nesuvaržys atsakovo turtinių teisių.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovė G. K. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-02-13 nutartį pakeisti ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti visiškai. Nurodo, kad galioja prezumpcija, jog vaiko normalių, protingų poreikių tenkinimui užtenka 400,00 Eur per mėnesį. Galiojant prezumpcijai, neturi reikšmės atsakovo pajamų dydis ir jo galimybės teikti išlaikymą, todėl teismo motyvai dėl laikino išlaikymo dydžio paneigia paties teismo nurodomą prezumpciją. Atitinkamos teismo išvados prieštarauja ir kasacinio teismo formuojamai praktikai.Atsakovas R. R. nepateikė atsiliepimo į atskirąjį skundą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad teismas, kol bus priimtas sprendimas šeimos bylose, atsižvelgdamas į buvusių sutuoktinių, vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas.Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino jos prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo tik iš dalies. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir jį detalizuojančiais argumentais sutinka bei pažymi, jog nepilnamečiam vaikui priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą, o tai ir yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečio vaikų poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės, t. y. tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovo pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtini vaiko poreikiai (įvertinant, ar vaikas turi specialiųjų poreikių ir kokios jie apimties), kiekvieno iš tėvų dalis, kuria jie turi prisidėti prie vaiko išlaikymo ir kt.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas – 1 mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už 1 MMA minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, ar kitomis aplinkybėmis.Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas atskirąjį skundą tenkinti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį pakeisti – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti visiškai (CPK 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas, CPK 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Ieškovės G. K. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartį pakeisti ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškovės G. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti.

Iš atsakovo R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti laikiną 200,00 Eur dydžio išlaikymą nepilnamečiam sūnui R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) šią sumą kas mėnesį mokant periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. vasario 13 d. iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje

Laikino išlaikymo sumos tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę G. K., a. k. (duomenys neskelbtini)