Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Cirulienės (kolegijos pirmininkė), Rūtos Palubinskaitės (pranešėja) ir Albinos Rimdeikaitės, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka nagrinėdama ieškovo A. Š. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7-548/2015 pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovams A. M., V. A., D. L., J. L. dėl sutarties pripažinimo pagrindine pirkimo-pardavimo sutartimi ir pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir pagal atsakovės V. A. priešieškinį dėl prievolės sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį pripažinimo pasibaigusia,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pripažinti 2012 m. balandžio 4 d. tarp ieškovo A. Š. ir atsakovės V. A., atstovaujamos atsakovo A. M., sudarytą preliminarią sutartį dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas duomenys neskelbtini), bendras plotas 5,9900 ha, esančio adresu duomenys neskelbtini) pagrindine pirkimo-pardavimo sutartimi.

3. Priteisti ieškovui visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal teismui pateiktus dokumentus.

2. Priteisti iš ieškovo A. Š. bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 31 d. sprendimu A. Š. ieškinį atmetė, atsakovės V. A. priešieškinį patenkino; priteisė iš A. Š. 1116,46Eur bylinėjimosi išlaidų V. A. naudai; priteisė iš A. Š. 870,78Eur bylinėjimosi išlaidų D. L. ir J. L. naudai; priteisė iš A. Š. 43,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.

Tiek bendroji CK 1.93 str. 4 d., tiek specialioji pirkimui-pardavimui taikoma CK 6.309 str. įtvirtinta teisės norma reglamentuoja pagrindinės sutarties šalių santykius. Kadangi teismas nustatė, kad tarp šalių buvo sudaryta preliminarioji sutartis, kas reiškia ikisutartinių santykių stadiją, todėl, teismo nuomone, minėtos teisės normos negali būti taikomos šiuo nagrinėjamu atveju. Preliminarioji sutartis nedraudžia šalims jos pagrindu perduoti viena kitai pinigus, tačiau išvardinti požymiai – perduoti pinigai (60 000 Lt), žemės sklypo dokumentai bei perduotas žemės sklypas ieškovui nereiškia, kad tarp šalių sudaryta sutartis turi būti kvalifikuojama kaip pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis. Pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis iki numatyto sutartyje termino, t.y. 2012m. liepos 4d. sudaryta nebuvo, vadovaujantis CK 6.165 str. 4 d. prievolė sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigia, jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro. Ieškovas A. Š. paaiškino, kad iki 2012 m. liepos 4 d. nepasirašė pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties, nes A. M. nespėjo atlikti geodezinių matavimų, todėl žodiniu susitarimu preliminariosios sutarties terminas dar buvo pratęstas porai mėnesių ir ieškovas dar davė 6 000 Lt geodeziniams matavimams atlikti. Taip pat nurodė, kad jokių reikalavimų, pretenzijų dėl pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo A. M. nesiuntė. Ieškovo argumentą, kad pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį vengė sudaryti atsakovų pusė, teismas vertino kaip nepagrįstą, nes atsakovė V. A. apie preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį nieko nežinojo, o A. M. ją laikė nebeegzistuojančia. Be to, byloje duomenų, kad terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti buvo pratęstas šalių susitarimu, nėra. CK 6.192 str. 4 d. reglamentuoja, kad sutarties pakeitimas arba papildymas turi būti tokios pat formos, kokios turėjo būti sudaryta sutartis, išskyrus įstatymų ar sutarties nustatytus atvejus. Pagal CK 6.165 str. 2 d. preliminarioji sutartis turi būti rašytinė ir formos reikalavimų nesilaikymas preliminarią sutartį daro negaliojančia. Net jeigu šalys žodžiu ir buvo susitarusios pratęsti pagrindinės sutarties sudarymo terminą, šio preliminarios sutarties pakeitimo neįforminimas raštu daro jį negaliojančiu. Kitaip tariant, ieškovas neturi teisės remtis preliminarios sutarties termino pratęsimu, jeigu neturi šią aplinkybę pagrindžiančių rašytinių įrodymų. Apibendrindamas išdėstytą, teismas darė išvadą, kad preliminarioje sutartyje įtvirtintas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti pasibaigė 2012 m. liepos 5 d., t. y. pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties su atsakovais D. L. ir J. L. pasirašymo metu įsipareigojimai pagal preliminarią sutartį jau buvo pasibaigę.

Atsižvelgęs į tai, kad preliminarioji sutartis dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo pagrindine pirkimo-pardavimo sutartimi nepripažintina, teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti negaliojančia 2013 m. kovo 7 d. pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovės V. A. ir atsakovų D. L. ir J. L.. Pats ieškovas A. Š. teismo posėdžio metu pripažino, kad atsakovai D. L. ir J. L. yra sąžiningi ginčijamo žemės sklypo įgijėjai, kurie nežinojo ir negalėjo žinoti apie tarp jo ir A. M. sudarytą preliminarią žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Teismo vertinimu, kadangi ieškinio reikalavimai yra susiję, netenkinus pirmojo ieškovo reikalavimo kartu netenka teisinės prasmės ieškovo reikalavimas dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir vienašalės restitucijos taikymo; o atsakovės V. A. priešieškinis ieškovui A. Š., atsakovams A. M., D. L., J. L. dėl prievolės sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį pripažinimo pasibaigusia tenkintinas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniame skunde (t.3, b. l. 39-42) ieškovas prašo panaikinti 2015 m. liepos 31 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują – ieškinį patenkinti ir priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apelianto nuomone, teismas netinkmamai vertino įrodymus, byloje esančių įrodymų nesusiejo su aplinkybėmis, neteisingai pritaikė teisės normas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir kvalifikavo tarp ieškovo A. S. ir V. A. įgalioto atstovo V. M. sudarytą 2012 04 04 sutartį, todėl nepagrįstai netaikė CK 1.93 str. 4d. bei 6.309 str. Nustatant, ar šalių susitarimas gali būti kvalifikuojamas kaip pagrindinė sutartis ar ne, esminę reikšmę turi šalių atlikti veiksmai, veiksmų tikslai, sutarties objekto formavimo specifika. CK 6.309 str. yra nurodyta, kad įsipareigojimas parduoti daiktą kartu perduodant daiktą būsimam pirkėjui valdyti yra laikomas to daikto pirkimu-pardavimu. Teismas sprendime konstatavo, kad A. M. buvo perduoti pinigai už perkamą žemės sklypą, ieškovui buvo perduoti žemės sklypo dokumentai, bei pats žemės sklypas, tačiau teismas sprendė, jog tai nereiškia, kad tarp šalių sudaryta sutartis turi būti kvalifikuojama kaip pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis. Civilinėje byloje Nr.3K-3-611/2012 Aukščiausiojo teismo konstatuota, jog daikto perdavimas pirkėjui valdyti bei kainos ar jos dalies sumokėjimas yra šalių veiksmai, kurie yra jau pirkimo-pardavimo sutarties elementai. Nustačius, kad šalys atlieka pirkimo-pardavimo sutarčiai būdingus veiksmus, konstatuotina, kad jos būtent ją ir vykdo. Bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad realiai ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandoris yra įvykęs, tačiau nėra įformintas notarine tvarka dėl to, kad A. M. vengė tą padaryti. Šiuo atveju šalis siejo ne ikisutartiniai, o sutartiniai santykiai. Pirmosios instancijos teismas pažeidė CK 1.5 str. įtvirtintus sąžiningumo ir teisngumo principus, nes ieškovas sumokėjo visą kainą, disponavo nekilnojamojo turto dokumentais ir pačiu turtu.A. M. 2012 02 29 išduotas įgaliojimas galiojo iki 2013 02 29. Nuosavybės teisę į žemės sklypą patvirtinančių dokumentų perdavimas pirkėjui prilygsta daikto perdavimui. Nei V. A., nei A. M. ginčo žemės sklypo po 2012 04 04 sutarties sudarymo nevaldė ir netvarkė. Be to, bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog nei D. L., nei J. L. po ginčijamos 2013 03 07 pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo nebuvo nė karto nuvykę prie ginčo žemės sklypo, nežinojo kurioje vietoje žemės sklypas yra, jokiais veiksmais neįgyvendimno savininko teisių, žemės sklypo nevaldė.Pirkimo-pardavimo sutartis buvo neįforminta dėl atsakovo V. M. kaltės – aplaidumo ir laiku neatliktų geodezinių matavimų. Pasibaigus sutarties terminui, susitarė terminą pratęsti. Tai patvirtino ir ieškovas, ir A. M.. Nepateikta įrodymų, kad ieškovas atsisakė įforminti pirkimo-pardavimo sutartį notarine tvarka.Atkreipia dėmesį į tai, kad V. A. išduotas įgaliojimas A. M. 2012 m. rugpjūčio mėn. buvo panaikintas, todėl ginčijama 2013 03 07 pirkimo-pardavimo sutartis pripažintina negaliojančia, kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80str.)Preliminari sutartis pasibaigia, kai vienos šalies prašymu teismas pripažįsta preliminarią sutartį pagrindine pirkimo-pardavimo sutartimi. Būtent tokiu būdu ieškovas ir siekia apginti jo pažeistas teises.

Atsakovų D. L. ir J. L. atstovas advokatas S. B. atsiliepine į apeliacinį skundą (t.2. b.l. 58-61) prašo skundo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas (t.2, b.l. 62,63). Nurodo, jog:

Teismas, išanalizavęs preliminarios sutarties turinį, pagrįstai sprendė, kad ji atitinka būtent ne pagrindinės, bet preliminarios sutarties požymius. Preliminaria sutartimi atsakovė V. A. siūlo pirkti (ne parduoda) žemės sklypą ir siūlo sudaryti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, o ieškovas pasiūlymą priima ir įsipareigoja žemės sklypą pirkti, o ne perka, bei įsipareigoja pasirašyti pagrindinę pirkimo-poardavimo sutartį notaro biure. Sutartyje yra numatytas sutarties sudarymo terminas – iki 2012 m. liepos 4 d. Sutartyje numatyta šalių atsakomybė vienai iš jų nepagrįstai atsisakius sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį. Šalys taip pat numatė atsakingus asmenis už sutarčiai sudaryti reikalingų dokumentų paruošimą ir pagrindinės sutarties išlaidų kompensavimą. Ketinimas vėliau sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį buvo išreikštas ne viename sutarties punkte. Ir priešingai nei viena preliminarios sutarties nuostata neįtvirtina pagrindinės sutarties bruožų.Nustatyta, kad šalys nepasirašė jokio žemės sklypo perdavimo-priėmimo akto, nėra nei vieno įrodymo, kad ieškovas būtų faktiškai pradėjęs valdyti sklypą, juo būtų rūpinęsis, išlaikęs, tvarkęs, atlikęs kitus veiksmus, būdingus savininkui. Nepagrįstai apeliantas teigia, kad visos sutarties kainos sumokėjimas pagal preliminarią sutartį reiškia, kad šalis siejo ne ikisutartiniai, bet sutartiniai santykiai, nes šalys laisvos susitarti. Preliminarioji sutartis nedraudžia šalims viena kitai perduoti pinigus, tačiau šie požymiai a priori nereiškia, kad tarp šalių sudaryta sutartis turi būti kvalifikuota kaip pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis. Tas pat pasakytina ir apie dokumentų perdavimą. Be to, pats ieškovas procesiniuose dokumentuose nurodė, kad sudarė preliminarią sutartį. CK 6.165 str. 5 d. numato, kad jeigu šalys per preliminarioje sutartyje nustatytą terminą nesudaro pagrindinės sutarties, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia. Nors apeliantas teigia (atkreipia dėmesį, kad nei vienas atsakovas šio teiginio nepripažino), kad buvo žodinis susitarimas pratęsti preliminarią sutartį, tačiau šio pakeitimo neįforminimas raštu daro jį negaliojančiu. Ieškovas neturi teisės remtis preliminarios sutarties termino pratęsimu, jeigu jis neturi šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų.Teismų praktikoje pasisakoma, jei įstatymas nustato privalomą sandorio teisinę registraciją, šalims sandoris galioja, bet sandorio neįregistravusios šalys negali panaudorti sandorio sudarymo fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių remdamiesi kitais įrodymais. Preliminari sutartis nebuvo įregistruota viešame registre. Atsakovai L. laikytini sąžiningais įgijėjais. 2013 03 07 pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta su pačia žemės sklypo savininke, todėl įgaliojimo A. M. 2012 m. rugpjūčio mėn. panaikinimo faktas teisinės reikšmės neturi. Apie preliminarios sutarties sudarymą nei V. A., nei L. nieko nežinojo.Atsakovė priešieškinyje prašė pripažinti, kad iš 2012 04 04 preliminarios sutarties kilusi prievolė sudaryti pagrindinę ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį su ieškovu A. Š. yra pasibaigusi. Buvo susitarta pagrindinę sutartį sudaryti iki 2012 07 04. Terminas sutarčiai sudaryti nebuvo pratęstas raštu šalių susitarimu, o žodiniai susitarimai teisinės reikšmės neturi ir yra negaliojantys. Dėl to teismas pagrįstai konstatavo, kad priešieškinys yra pagrįstas ir kad V. A. ir A. Š. prievolė sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį pasibaigė 2012 07 05.

Atsakovė V. A. atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą (t.2, b.l. 64-66) prašo skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas (t.2, b.l. 67,68). Nurodo, kad preliminarioji sutartis įprastai šalims nesukuria teisės teismo tvarka reikalauti, kad kita šalis sudarytų pagrindinę sutartį, t.y. per sutartyje nustatytą terminą nesudarius pagrindinės sutarties, pasibaigia šalių suatrtiniai santykiai dėl sutartyje sulygto daikto pirkimo-pardavimo. Šalims nesutariant dėl sudarytos sutarties turinio, ji aiškinama pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 str., vadovaujantis sąžiningumo bei sisteminio sutarties sąlygų aiškinimo principais. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad 2012 04 04 sutartis atitinka preliminariai sutarčiai keliamus reikalavimus. Teismas pabrėžė, kad iš sutarties turinio aiškiai matyti šalių susitarimas ateityje sudaryti joje nurodyto žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, ji sudaryta rašytine forma, joje nustatyta konkreti data iki kurios turėjo būti sudaryta pagrindinė pirkimo-pardavimo suatrtis. Šalys išreiškė valią dėl pagrindinės sutarties sudarymo ateityje, o ne dabar. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad 60 000 Lt ieškovas perdavė A. M. ne 2012 04 04 sutarties pagrindu, bet kaip paskolą vekselio pagrindu. A. Š. nepateikė jokių įrodymų, kad faktiškai valdė ginčo žemės sklypą. Jis elgėsi pasyviai, nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų sudaryta pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Išnagrinėjusi ieškovės apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, kolegija konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentai ir motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir nesudaro pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (LAT 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Be to, pažymėtina ir tai, jog, sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškinys grindžiamas tokiomis faktinėmis aplinkybėmis: ieškovas ir atsakovė V. A. per įgaliotinį atsakovą A. M. 2012 m. balandžio 4 d. sudarė preliminarią ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Iš sutarties turinio matyti, kad atsakovė V. A. siūlo ieškovui A. Š. už 60 000 Lt pirkti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini)., bendras plotas 5,9900 ha, esantį adresu (duomenys neskelbtini) ir sudaryti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį iki 2012 m. liepos 4 d., o ieškovas A. Š. pasiūlymą priima ir įsipareigoja minėtą turtą pirkti, sudaryti bei pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį notaro biure ir 2012 m. liepos 4 d. apmoka 60 000 Lt avansą šios sutarties sudarymui patvirtinti. Kolegija, įvertinusi preliminarios sutarties turinį, visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad 2012 m. balandžio 4 d. sudaryta sutartis atitinka preliminariajai sutarčiai keliamus reikalavimus. Sutarties šalys išreiškė valią pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį sudaryti ateityje, o ne iš karto, sutartyje yra numatytas sutarties sudarymo terminas – iki 2012 m. liepos 4 d.; sutartyje numatyta šalių atsakomybė vienai iš jų nepagrįstai atsisakius sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį; sutartyje numatyti atsakingi asmenys už sutarčiai sudaryti reikalingų dokumentų paruošimą ir pagrindinės sutarties išlaidų kompensavimą.

Tačiau su tokiomis išvadomis nesutinka apeliantas ir nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir kvalifikavo tarp ieškovo A. S. ir V. A. įgalioto atstovo V. M. sudarytą 2012 04 04 sutartį, nes teismas sprendime konstatavo, kad A. M. buvo perduoti pinigai už perkamą žemės sklypą, ieškovui buvo perduoti žemės sklypo dokumentai, bei pats žemės sklypas, tačiau teismas sprendė, jog tai nereiškia, kad tarp šalių sudaryta sutartis turi būti kvalifikuojama kaip pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis. Apelainto nuomone, bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad realiai ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandoris yra įvykęs, tačiau nėra įformintas notarine tvarka dėl to, kad A. M. vengė tą padaryti. Šiuo atveju šalis siejo ne ikisutartiniai, o sutartiniai santykiai. Kolegija su šiais argumentais nesutinka ir štai dėl ko: preliminarioji sutartis nuo pagrindinės skiriasi savo turiniu – consensus ad idem (šalių surastas sutarimas, bendra nuomonė). Siekiant šias sutartis atskirti, lemiamą reikšmę turi susitarimą sudariusių šalių valia, t. y. aiškiai išreikštas ar akivaizdžiai (aiškiai) numanomas šalių įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį. Nustatant tikrąją tam tikros sutarties šalių valią, taikytinos sutarčių aiškinimo taisyklės, įtvirtintos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A. D. IĮ „Aldaujana“, bylos Nr. 3K-7-409/2010). Siekiant nustatyti tikruosius sutarties šalių ketinimus (valią), taikoma įstatyme įtvirtintų ir teismų praktikoje suformuluotų sutarčių aiškinimo būdų visuma: sutartis aiškinama atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Svarbios yra ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, jos vykdymu, kitokiais šalių veiksmais. Lietuvos Aukščiausias teismas yra pažymėjęs, kad jeigu šalių ketinimai nesutampa, svarbesnė yra sutarties teksto lingvistinė analizė, nes ji gali padėti nustatyti, kurios šalies ketinimai atitinka sutarties lingvistinę prasmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. v. UAB „Vilsima“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-261/2009). Taigi, įvertinus preliminarios sutarties turinį yra akivaizdu, jog šalis siejo ne sutartiniai, bet ikisutartiniai teisiniai santykiai, kadangi visame sutarties tekste yra kalbama apie sutarties sudarymą ateityje. Antra, ieškovas neįrodė, jog perduoti 60 000 Lt buvo pinigai pagal sutartį, nes tą pačią dieną tai pačiai sumai A. M. išrašė vekselį. Be to, pabrėžtina, jog preliminarioji sutartis nedraudžia šalims viena kitai perduoti pinigus, tačiau šie požymiai a priori nereiškia, kad tarp šalių sudaryta sutartis turi būti kvalifikuota kaip pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis. Trečia, ieškovas neįrodė, jog ginčo žemės sklypas jam sutarties sudarymo metu buvo perduotas ir, kad jis juo disponavo kaip nuosavu. Šiai aplinkybei patvirtinti ieškovas nepateikė jokių įrodymų: šalys nepasirašė jokio žemės sklypo perdavimo-priėmimo akto, nėra nei vieno įrodymo, kad ieškovas būtų faktiškai pradėjęs valdyti sklypą, juo būtų rūpinęsis, išlaikęs, tvarkęs, atlikęs kitus veiksmus, būdingus savininkui. Todėl yra nepagrįstas ir argumentas, jog nuosavybės teisę į žemės sklypą patvirirtina dokumentų perdavimas. Ketvirta, jeigu ieškovas manė, kad sutartis yra pagrindinė, tai neaišku ir ieškovas šios aplinkybės niekaip nepaaiškino, kodėl jis delsė kreiptis į teismą reikalaujant patvirtinti sutarties sudarymą, kodėl preliminarios sutarties neįregistravo viešame registre, t.y. jos neišviešino.

Apeliantas prieštarauja pats sau, nes apeliaciniame skunde nurodo, kad A. M. 2012 02 29 išduotas įgaliojimas galiojo iki 2013 02 29. O nurodydamas kitą skundo argumentą jau nurodo, kad V. A. įgaliojimą A. M. panaikino 2012 m. rugpjūčio mėnesį. Akivaizdu, jog įgsaliojimą panaikinus, jis nebegalioja.

Kritikuodamas sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškinys panaikinti pirkimo-pardavimo sutartį iš dalies, apeliantas nurodo, kad V. A. išduotas įgaliojimas A. M. 2012 m. rugpjūčio mėn. buvo panaikintas, todėl ginčijama 2013 03 07 pirkimo-pardavimo sutartis pripažintina negaliojančia, kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80str.). Šis argumentas yra visiškai neteisingas ir nepagrįstas, nes ginčijamą pirkimo-pardavimo sutartį sudarė pati V. A., todėl teisinės reikšmės neturi aplinkybė, kada įgaliojimas A. M. buvo panaikintas.

Dėl kitų ieškovo apeliacinio skundo motyvų kolegija nepasisako, nes jie yra teisiškai nereikšmingi, dubliuojasi su anksčiau aptartais.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau išdėstytus argumentus, faktines bylos aplinkybes, įrodymus, konstatuoja, jog skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo motyvais nenaikintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 4 d. nutartimi atidėjo ieškovui A. Š. žyminio mokesčio už paduodamą apeliacinį skundą sumokėjimą, kol apeliacine tvarka byla bus išnagrinėtas apeliacinis skundas (t.3, b.l. 53-55). Apeliacinis skundas atmestas, todėl iš apelianto valstybei priteistinas žyminis mokestis 318,60 Eur (1 100 Lt) CPK 96 str. pagrindu.

Atsakovai Dalia ir J. L. prašo priteisti iš ieškovo 605 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme (t.3, b.l. 58-61). Šias išlaidas sudaro advokato pagalbai sumokėta suma už atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą surašymą (t.3, b.l.62,63) .

Teisėjų kolegija sprendžia, kad prašymas yra pagrįstas, todėl patenkintinas, nes ieškovo apeliacinis skundas atmestas (CPK 93 str.).

Atsakovė V. A. taip pat prašo priteisti iš ieškovo 150 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme. Šias išlaidas sudaro suma, sumokėta už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Jas patvirtina pinigų priėmimo kvitas (t.3, b.l. 67,68). Šis prašymas yra pagrįstas, todėl patenkintinas (CPK 93 str.).

Valstybei iš ieškovo taip pat priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, kurias apeliacinės instancijos teisme sudaro 7,21 Eur (t.3, b.l. 71) CPK 96 str. pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. Liepos 31 d. sprendimo nekeisti.

Priteisti iš A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 150 Eur ( vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, V. A., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) 605 Eur (šešis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, D. L., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. L., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) 318,60 Eur žyminio mokesčio ir 7,21 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, viso 325,81Eur (tris šimtus dvidešimt penkis eurus 81 euro centą) valstybės naudai (žyminis mokestis ir pašto išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas ,,Swedbank“, įmokos kodas – 5660, paskirtis – žyminis mokestis ir išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu).

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.