- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-07-31
- Bylos Nr.
- 2-7-548/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00696-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ričardas Juodis
- Ieškovas
- A. Š.
- Atsakovas
- A. M., V. A., D. L., J. L.
- Advokatai
- Simonas Baltrušaitis, Ina Kurauskienė, Rita Roščenkovienė, Simonas Baltrušaitistei
dalyvaujant ieškovui A. Š., jo atstovei advokatei Inai Kurauskienei, atsakovams A. M., V. A., jos atstovei advokatei Ritai Roščenkovienei, atsakovams D. L., J. L. ir jų atstovui advokatui Simonui Baltrušaičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovams A. M., V. A., D. L., J. L. dėl sutarties pripažinimo pagrindine pirkimo-pardavimo sutartimi ir sutarties pripažinimo negaliojančia ir pagal atsakovės V. A. priešieškinį ieškovui A. Š., atsakovams A. M., D. L., J. L. dėl prievolės sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį pripažinimo pasibaigusia.
Ieškovas A. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams A. M., V. A., D. L., J. L. dėl sutarties pripažinimo pagrindine pirkimo-pardavimo sutartimi ir sutarties pripažinimo negaliojančia, prašydamas:
- Pripažinti 2012 m. balandžio 4 d. tarp ieškovo A. Š. ir atsakovės V. A., atstovaujamos atsakovo A. M., sudarytą preliminarią sutartį dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas(duomenys neskelbtini) k.v., bendras plotas 5,9900 ha, esantį adresu (duomenys neskelbtini), pagrindine pirkimo-pardavimo sutartimi.
- Pripažinti negaliojančia 2013 m. kovo 7 d. pirkimo-pardavimo sutartį reg. Nr. 2-780, patvirtintą Kaišiadorių r. 2 notaro biuro notarės Vidos Bietkienės, sudarytą tarp D. L., J. L. ir atsakovės V. A. dalyje dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas 4(duomenys neskelbtini), bendras plotas 5,9900 ha, esantį adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo, ir taikyti vienašalę restituciją – grąžinti žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas(duomenys neskelbtini)k.v., bendras plotas 5,9900 ha, esantį adresu (duomenys neskelbtini) mstl., ieškovui A. Š..
- Priteisti ieškovui visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal teismui pateiktus dokumentus.
Atsakovė V. A. priešieškiniu ieškovui A. Š., atsakovams A. M., D. L., J. L. dėl prievolės sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį pripažinimo pasibaigusia, prašė teismo:
- Pripažinti, kad iš 2012 m. balandžio 4 d. preliminariosios sutarties kilusi prievolė sudaryti pagrindinę žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)k.v., esančio(duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį su ieškovu A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) pasibaigusi.
- Priteisti iš ieškovo A. Š. bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas A. Š. ir jo atstovė advokatė Ina Kurutienė teismo posėdžio metu visiškai palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti, o priešieškinį atmesti.
Ieškovas A. Š. ieškinį grindžia šiais argumentais:
atsakovė V. A. 2012 m. vasario 29 d. įgaliojimu reg. Nr. 2-988 įgaliojo atsakovą A. M. parduoti ir perduoti pirkėjui valdyti, jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) k.v., bendras plotas 5,9900 ha, nekilnojamojo turto registre įregistruotas turto registro įrašo Nr. 44/1080818, adresu (duomenys neskelbtini)., įgaliotinio nustatytomis sąlygomis bei kaina. A. M. pasiūlė ieškovui pirkti minėtą V. A. priklausantį žemės sklypą. Ieškovas nuvykęs apžiūrėti žemės sklypo, susidomėjo ir sutiko jį įsigyti už pasiūlytą 60 000 Lt kainą. 2012 m. balandžio 4 d. tarp ieškovo ir V. A. atstovo A. M. buvo sudaryta preliminarioji sutartis, kurioje buvo numatyta, kad V. A. siūlo pirkti jai priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas(duomenys neskelbtini) k.v., bendras plotas 5,9900 ha, nekilnojamojo turto registre įregistruotas turto registro įrašo Nr. 44/1080818, adresu (duomenys neskelbtini)., ir sudaryti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį iki 2012 m. liepos 4 d. už 60 000 Lt, o pareiškėjas A. Š. pasiūlymą priėmė ir įsipareigojo minėtą sutarties 1 p. nurodytą turtą pirkti, sudaryti bei pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį notaro biure.
60 000 Lt suma, t.y. visa parduodamo žemės sklypo kaina – buvo sumokėta dar prieš sudarant preliminariąją sutartį, t.y. 2012 m. balandžio 4 d., kadangi nekilo jokių abejonių dėl būsimos pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, nes atsakovas A. M. pateikė įgaliojimo originalą, 2012 m. balandžio 3 d. VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą reg. Nr. 44/1080818, žemės sklypo plano, atlikto pagal preliminarius matavimus, originalą ir galiausiai perdavė patį žemės sklypą.
Nuo pat preliminarios sutarties sudarymo ieškovas pradėjo tvarkytis tame žemės sklype, prižiūrėti aplinką, pjauti žolę, rinkti šieną ir kitaip faktiškai naudotis tuo žemės sklypu. Tačiau nurodytu laiku, t.y. iki 2012 m. liepos 4 d., pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo pasirašyta, kadangi įgaliotinis A. M. vis nurodydavo, kad reikia atlikti geodezinius matavimus ir kad vis negali jų atlikti, o be atliktų geodezinių matavimų notaras netvirtins pirkimo-pardavimo sutarties. A. M. pasakė, kad geodeziniai matavimai kainuotų 6000 Lt, o kadangi ieškovas preliminaria sutartimi įsipareigojo savo lėšomis paruošti dokumentus pirkimo-pradavimo sutarčiai (preliminarios sutarties 9 p.), turėtų apmokėti už geodezinius matavimus. Todėl perdavė A. M. 6000 Lt ir laukė kol bus atlikti geodeziniai matavimai. Pasak A. M., geodezinius matavimus turėjo atlikti Vigento Strumskio individuali įmonė, kodas 134705096, buveinė Baltų pr. 15-61, tačiau jie gali užtrukti pakankamai ilgai.
Laikui bėgant vis rečiau pavykdavo susisiekti su atsakovu A. M., o dar vėliau jis neatsiliepdavo į skambučius, slapstėsi, vengė kalbėti apie pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą. Kilus įtarimams ieškovas pradėjo domėtis ir jam paaiškėjo, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra parduotas kitiems asmenims, t.y. atsakovams D. L. ir J. L. pagal pirkimo-pardavimo sutartį pasirašytą 2013 m. kovo 7 d., dar nepraėjus metams nuo preliminarios sutarties sudarymo. Ginčo sklypas atsakovams buvo parduotas už akivaizdžiai mažesnę kainą – 20 000 Lt, nors ieškovas už ginčo sklypą atsakovui sumokėjo 60 000 Lt.
Ieškovas nurodo, kad preliminarioje sutartyje išreiškė savo valią sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį pirkėjo nurodytomis sąlygomis, faktiškai priėmė valdyti minėtą žemės sklypą, turėjo visus žemės sklypo dokumentus, sumokėjo visą kainą – 60 000 Lt, todėl jo vertinimu yra įstatyme numatytos aplinkybės pripažinti 2012 m. balandžio 4 d. tarp ieškovo A. Š. ir atsakovės V. A., atstovaujamos A. M., sudarytą preliminarią sutartį dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo pagrindine žemės sklypo, unikalus N(duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) k.v., bendras plotas 5,9900 ha, esančio adresu (duomenys neskelbtini)., pirkimo-pardavimo sutartimi.
Taip pat nurodo, kad atsakovai V. A. ir A. M. pasielgė nesąžiningai – po ginčo žemės sklypo pardavimo jam, antrą kartą pardavė žemės sklypą atsakovams D. L. ir J. L. už trigubai mažesnę kainą, t.y. 20 000 Lt. Pripažinus preliminarią sutartį pagrindine žemės sklypo pirkimo-pardavimo žemės sklypo sutartimi, reikštų, kad jis tapo žemės sklypo savininku dar nuo 2012 m. balandžio 4 d., ir niekas neturėjo teisės parduoti jam priklausančio turto kitiems asmenims, nes niekas neturi teisių daugiau nei daikto savininkas. Todėl 2013 m. kovo 7 d. pirkimo-pardavimo sutartis reg. Nr. 2-780, patvirtinta Kaišiadorių r. 2 notaro biuro notarės Vidos Bietkienės, sudarytą tarp D. L., J. L. ir atsakovės V. A. dalyje dėl žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) k.v., bendras plotas 5,9900 ha, esančio adresu(duomenys neskelbtini), pardavimo, pripažintina negaliojančia kaip prieštaraujanti imperatyvioms teisės normoms.
Ieškovo A. Š. atsikirtimai į priešieškinį grindžiami šiais argumentais:
jei teismas priims palankų ieškovui sprendimą ir modifikuos tarp šalių susiklosčiusius įvykius, t.y. pripažins preliminarią sutartį pagrindine, atsakovės prievolė sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį pasibaigs, tačiau tai nesukels jai jokių teisinių pasekmių, nes teismas pripažins pirkimo-pardavimo sandorį įvykdytu. Šiuo konkrečiu atveju sutarties šalys susitarė dėl individualiais požymiais apibūdinto kilnojamojo daikto – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas(duomenys neskelbtini)k.v., bendras plotas 5,9900 ha, adresu (duomenys neskelbtini), – pirkimo-pardavimo, o ieškovas sumokėjo už šio turto pirkimą visą sulygtą kainą, t.y. 60 000 Lt. Atsakovės V. A. atstovas A. M. perdavė ieškovui visus žemės sklypo dokumentus (jų originalus), įgaliojimo originalą, tokiu būdu patvirtinant, kad šiais dokumentais nebus pasinaudota kitokiems sandoriams sudaryti ir kad žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis yra sudaryta būtent su ieškovu. Nors priešieškinyje atsakovė kaltina ieškovą pasyvumu ir neveikimu, delsimu sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau nepateikė teismui jokių įrodymų, kad pati atsakovė ar jos įgaliotas atstovas – atsakovas A. M. siekė įvykdyti preliminaria sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, kvietė ieškovą į notaro biurą tikslu sudaryti pagrindinę sutartį, rašė jam registruotus ar notaro patvirtinus pranešimus. Priešingai, A. M. slapstėsi nuo ieškovo, kaip slapstėsi ir nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, kaip slapstosi ir nagrinėjant civilinę bylą teisme. Todėl akivaizdu, kad pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį vengė sudaryti atsakovų pusė. Reikšdama priešieškinį dėl prievolės pagal preliminarią sutartį pasibaigimo, atsakovė V. A. pripažįsta, kad atsakovas A. M. veikė jos išduoto įgaliojimo ribose, jos vardu ir interesais. Tai yra visai priešingos aplinkybės, nei buvo nurodytos atsiliepime į ieškinį. Todėl jeigu teismas priimtų ieškovui nepalankų sprendimą, atsakovė V. A. turėtų grąžinti ieškovui 60 000 Lt ir apie tai teismas turėtų pasisakyti teismo sprendime.
Atsakovė V. A. ir jos atstovė advokatė Rita Roščenkovienė teismo posėdžio metu visiškai palaikė priešieškinį ir prašė jį tenkinti, o ieškinį atmesti.
Atsakovės V. A. reikalavimai ir atsikirtimai į ieškinį grindžiami šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
gavusi Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. pranešimą dėl atsiliepimų į ieškovo A. Š. pareikštą ieškinį pateikimo, sužinojo, jog A. M., veikdamas jos vardu pagal įgaliojimą, su ieškovu sudarė 2012 m. balandžio 4 d. preliminariąją sutartį dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo. Sutarties 1 p. nurodyta, kad ji, V. A., siūlo pirkti jai priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini) k.v., 5,99 ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini), ir sudaryti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį iki 2012 m. liepos 4 d. Sutarties 2 p. nurodyta, kad A. Š. pasiūlymą priima ir įsipareigoja sutarties 1 p. nurodytą turtą pirkti, sudaryti ir pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį notaro biure.
2012 m. balandžio 4 d. preliminariojoje sutartyje aiškaus termino, per kurį turėjo būti sudaryta pagrindinė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, nėra nustatyta. Dėl tos priežasties šiuo atveju taikytinos sutarčių aiškinimo taisyklės. Remiantis šiomis taisyklėmis, darytina išvada, jog 2012 m. balandžio 4 d. preliminariojoje sutartyje buvo numatytas terminas, per kurį turėjo būti sudaryta pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis. Sutarties 1 ir 2 p. analizė suponuoja išvadą, jog šalys susitarė pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį sudaryti iki 2012 m. liepos 4 d.
Preliminarioji sutartis tarp A. M. ir A. Š. buvo sudaryta 2012 m. balandžio 4 d., o pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta iki 2012 m. liepos 4 d. Ieškovas A. Š. ieškinyje nurodo, kad nuo preliminariosios sutarties sudarymo dienos, t.y. 2012 m. balandžio 4 d., jis prižiūrėjo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), šienavo žolę, rinko šieną, kitaip faktiškai naudojosi tuo sklypu, tačiau kyla pagrįstas klausimas, kodėl net dvejus metus (skaičiuojant nuo preliminariosios sutarties sudarymo dienos iki ieškinio teismo padavimo dienos) A. Š. nesiėmė jokių veiksmų sudaryti pagrindinę žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, nereiškė jokių pretenzijų dėl to, pagrindinė sutartis apskritai nebuvo sudaryta. Būdamas rūpestingas ir apdairus, ieškovas turėjo dėti visas pastangas kaip įmanoma greičiau sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį ir kitais būdais siekti apsaugoti savo teises ir teisėtus interesus, tačiau jis to nedarė pakankamai ilgą laiko tarpą. Šią aplinkybę A. Š. patvirtino ir ikiteisminio tyrimo, kuris buvo pradėtas pagal skundą dėl A. M. veiksmų, metu.
Nukentėjusiuoju apklaustas A. Š. nurodė, kad 2012 m. pavasarį draugas užsiminė, kad jo klientas pigiai parduoda žemę Kaišiadorių rajone, prie(duomenys neskelbtini). A. Š. teigė, jog nutarė tą žemės sklypą apžiūrėti ir jį įsigyti. Dėl sklypo kainos A. Š. tarėsi su A. M.. Jie susitarė, kad žemės sklypas bus parduotas už 60 000 Lt. A. M. parodė A. Š., kur yra žemės sklypas, o po sklypo apžiūros praėjus savaitei A. M. namuose sudarė preliminariąją sutartį. A. Š. teigimu, A. M. „pažadėjo žemės sklypo dokumentus sutvarkyti per tris mėnesius, ką užfiksavo ir preliminariojoje sutartyje", o „baigiantis sutartam laikui A. M. prašė pratęsti sutartą laiką dar porai mėnesių, nes jis nesuspėjo sutvarkyti dokumentų ir dar paprašė pinigų sumokėti matininkams." A. Š., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, taipogi nurodė, kad „praėjus sutartam laikui A. M. „tylėjo", o jis, tuo metu turėjęs asmeninių reikalų, todėl šį reikalą atkėlęs vėlesniam laikui ir A. M. pradėjęs ieškoti praėjus maždaug metams."
Ikiteisminio tyrimo Nr. 20-9-00578-14 metu įtariamuoju apklaustas A. M. parodė, kad apie 2005-2006 m. jis tarpininkavo bendrovėms(duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) ir susirado V. A., gyvenančią (duomenys neskelbtini), kuri pardavinėjo savo vyro ir savo žemę. Kadangi žemės sklypų dokumentai nebuvo sutvarkyti, todėl apie 2005-2006 m. V. A. jam parašė įgaliojimą, kuriuo suteikė teisę tvarkyti žemės dokumentus, ją parduoti. 2012 m. pradžioje, pasibaigus pirmojo įgaliojimo terminui, V. A. A. Mekioniui parašė antrą įgaliojimą. A. M. teigimu, tais pačiais metais UAB (duomenys neskelbtini)įgaliotas atstovas V. Z. leido jam šitą žemės sklypą parduoti savo nuožiūra ir gautus pinigus pasilikti sau, todėl jis ramia sąžine, žinodamas, kad V. A. yra už žemę sumokėti pinigai, nutarė ją parduoti. Žemę pirkti pasiūlė iš matymo pažįstamam A. Š., kaip garantą dėl A. Š. A. M. paskolintų 60 000 Lt. Dėl tos priežasties, A. M. teigimu, buvo sudaryta 2012 m. balandžio 4 d. preliminarioji sutartis. Tą pačią dieną, prieš sudarant sutartį, A. M. pasirašė A. Š. ir vekselį 60 000 Lt sumai. Ikiteisminio tyrimo metu A. M. teigė, jog siūlė A. Š. sudaryti pagrindinę žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau A. Š. atsisakė, motyvuodamas tuo, kad jam žemės nereikia. A. M. teigimu, žinodamas, kad A. Š. nereikalinga V. A. priklausanti žemė, esanti (duomenys neskelbtini), nutarė ją parduoti A. L.. A. M. pripažino aplinkybę, kad A. L. pinigus už žemės sklypą sumokėjo jam likus savaitei iki 2013 m. kovo 7 d. sutarties sudarymo, o V. A. ir jos sūnui D. apie tai, kad dėl to paties žemės sklypo jau buvo sudaryta preliminarioji sutartis, nesakė.
2013 m. kovo 7 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, kurią ieškiniu ginčija A. Š., parduodama D. ir J. L. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), elgėsi teisėtai ir nepažeidė jokių A. Š. teisių, nes nebeturėjo pareigos sudaryti pagrindinę to paties žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį su A. Š.. Ieškovas ikiteisminio tyrimo metu pats pripažino aplinkybę, kad pagrindinė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta iki 2012 m. liepos 4 d., vėliau šis terminas žodiniu susitarimu su A. M. buvo pratęstas dar porai mėnesių, tačiau per dvejus metus A. Š. nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų sudaryta pagrindinė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis.
Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog prievolė sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį pasibaigė 2012 m. liepos 5 d. Nors A. Š. ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog su A. M. terminą pratęsė dar porai mėnesių, tačiau šis susitarimas nebuvo įformintas raštu, ir jeigu tikėti ieškovo žodžiais dėl termino pratęsimo, prievolė sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį vis tiek jau yra pasibaigusi.
Atsakovai D. L. ir J. L., jų atstovas advokatas Simonas Baltrušaitis teismo prašė priešieškinį tenkinti, o ieškinį atmesti. Savo atsikirtimus grindė šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Sutiktina su priešieškinio argumentais, kad preliminaria sutartimi A. Š. ir A. M. susitarė pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį sudaryti iki 2012 m. liepos 4 d. (Preliminarios sutarties 1 p.). Taigi, jeigu preliminari sutartis nebuvo tinkamai įvykdyta (laiku nebuvo sudaryta pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis) dėl kažkurios šalies kaltės, prievolė sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigia, o priešinga šalis gali reikalauti nuostolių atlyginimo. Dėl nurodytų priežasčių pripažintina, kad prievolė sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį yra pasibaigusi.
Byloje nėra duomenų, kad terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti buvo pratęstas šalių susitarimu. Visi preliminarios sutarties pakeitimai ir papildymai turėjo būti įforminami raštu. Net jeigu šalys žodžiu ir buvo susitarusios pakeisti preliminarią sutartį ir pratęsti pagrindinės sutarties sudarymo terminą, šio preliminarios sutarties pakeitimo neįforminimas raštu daro jį negaliojančiu. Apibendrinant išdėstytą, darytina išvada, kad preliminarioje sutartyje įtvirtintas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti pasibaigė, t. y. pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties su atsakovais D. L. ir J. L. pasirašymo metu įsipareigojimai pagal preliminarią sutartį jau buvo pasibaigę. Dėl šių priežasčių atsakovai neprieštarauja, kad nesant duomenų apie termino pratęsimą, būtų teismo pripažinta, kad V. A. ir A. Š. prievolė sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį pasibaigė 2012 m. liepos 5 d. ir tuo pagrindu priešieškinį patenkinti.
Teismo posėdyje atsakovas A. M. prašė ieškinį atmesti, o priešieškinį patenkinti, taip pat paaiškino, kad dirbo įmonėje, kuri užsiminėjo žemių pirkimu (duomenys neskelbtini) teritorijoje. 2005 m. pirko žemes ir iš atsakovės V. A. vyro, sūnaus J., o po to ir iš pačios atsakovės V. A.. Kadangi atsakovės V. A. žemės nuosavybės dokumentai buvo nesutvarkyti, atsakovė jam parašė įgaliojimą, kuris galiojo iki 2012 m. V. A. sumokėjo už ginčijamą šioje byloje žemės sklypą 2005 m. ar 2007 m., tiksliai nepamena. 2012 m. metais atsakovė įgaliojimą pratęsė. Įgaliojime buvo numatyta, kad jis A. M. turi teisę pasirašyti atsakovės vardu, parduoti žemę ir kita. Tais pačiais 2012 m. susipažino su A. Š., kuriam pasakė, kad turi žemių – tai buvo O. L., L., V. A. ir R. Š. žemės, kurias būtų galima įkainoti 2,5 milijono Lt ir gauti kreditavimą. Paaiškino A. Š., kad jam reikalingi pinigai asmeninėms problemoms spręsti, tuomet A. Š. pasiūlė paskolinti jam 60 000 Lt. Taigi, tai buvo pinigų skolinimas su sąlyga, kad jis įkainos žemę 2,5 milijono Lt, perrašys ją A. Š. įmonei, o jis įkeis jas bankui. 2012 m. balandžio 4 d. jie nuvažiavo į Kaune, Laisvės alėjoje esantį DNB banką, kur A. Š. paėmė pinigus. Atvažiavę į A. M. namus, esančius (duomenys neskelbtini), A. Š. jam tuos pinigus perdavė ir A. M. pasirašė ieškovui vekselį 60 000 Lt. Iki to laiko tik buvo A. Š. minėjęs, kad yra žemė, kurią reikia įkeisti bankui apyvartinėms lėšoms gauti, tačiau būdamas sąžiningu žmogumi pasiūlė A. Š., kad gali pasirašyti su juo preliminarią žemės pirkimo-pardavimo sutartį, kaip apsidraudimą. Vekselis buvo garantas, kad pinigus atiduos, o sutartis – dėl sąžiningumo. Sutartį pasirašė tą pačią 2012 m. balandžio 4 d., turėjo visus žemės dokumentų originalus, tačiau nepamena, kad juos būtų atidavęs A. Š.. Pasižiūrėti sklypo nuvažiavo po 2 savaičių. Taip pat nurodė, kuomet A. Š. atsiuntė visus savo įmonės dokumentus, juos nuvežė kolegoms, kad jie pasižiūrėtų, ar galima gauti kreditavimą, jie pasakė, kad įmonės apyvarta 5-7 milijonai Lt, o uždarbis gal 12 000 Lt. Be to, A. Š. daug kartų klausė jo, ar galėtų jam gauti neteisingų sąskaitų-faktūrų, tada suprato, kad kažkas negerai. Tuomet pradėjo mažiau su A. Š. bendrauti, tačiau jis atvažiavęs užtikrino, kad viskas yra gerai ir atvežė originalią preliminarią sutartį, kurią jis suplėšė. Kai A. L. pasiūlė pirkti žemės sklypą ir jis juo susidomėjo, dar kartą pasiteiravo A. Š., ar šiam tikrai žemės sklypo nereikia. A. Š. patvirtino, kad jam žemės sklypo nereikia, skatino tvarkyti greičiau dokumentus ir įkeitinėti žemę. Todėl pardavė žemę J. ir D. L., apie prieš tai pasirašytą su A. Š. preliminarią žemės pirkimo-pardavimo sutartį nei jiems, nei V. A. nesakė, nes manė, kad sutarties nebėra, ją suplėšė, todėl net nematė reikalo šio fakto minėti. Apie vekselį taip pat nieko neinformavo. Kai A. Š. sužinojo, kad žemė parduota, tuomet pradėjo kalbėti, kad jam ta žemė reikalinga. Po metų ar dviejų sužinojo, kad yra ieškomas. Tik ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjo, kad A. Š. apie vekselį nieko nepasakė, tai paaiškėjo tik akistatos metu. Pažymėjo, kad skolos nevengia, bet A. Š. jos negrąžins, nes pagal paskaičiavimus A. Š. dabar skolingas daug daugiau, nes sugadino jam visą verslą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje liudytojas J. A. nurodė, kad 2006 m. A. M. supirkinėjo žemes. Jis jam pardavė savo 1,5 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), už 10 000 Lt. A. M. įkalbinėjo ir jo mamą V. A. parduoti jam žemę, tačiau jos žemės nuosavybės dokumentai buvo nesutvarkyti. 2006 m. buvo susitarta, kad A. M. nupirks mamos žemę už 20 000 Lt, nes mamai buvo sugrąžinta 7 ha žemės pagal žemėtvarkos sprendimą. Tada 2006 m. V. A., J. A. nuvyko į notarų biurą įforminti įgaliojimo A. M., kad jis turėtų teisę parduoti žemę. Įgaliojimas buvo išduotas 5 metams ir baigėsi 2011 m. Kitas įgaliojimas A. M. buvo pratęstas 2012 m., tačiau jo rašyti A. M. nelabai norėjo, siūlė A. M. pačiam tą žemę pirkti, tačiau jis pasakė, kad dabar negali, atidarinėja įmonę. Įgaliojimo terminas buvo pratęstas Kaišiadoryse notarės Vidos Bietkienės. Kaip jam atrodo, žemė jau buvo parduota ir motina, atsakovė V. A., jau buvo gavusi pinigus už žemę, todėl įgaliojimą sudarė parduotam žemės sklypui, kad A. M. galėtų jį parduoti. Po įgaliojimo pasirašymo praėjus keliems mėnesiams iš kažkurios Nekilnojamojo turto agentūros atėjo pranešimas, kad V. A. turi susimokėti virš 100 Lt už skelbimus. Pasitarus tarpusavyje, 2012 m. rugpjūčio mėn. sustabdė įgaliojimą. A. M. pinigus už skelbimus grąžino, tačiau, kai jis atvežė klientą žemės pirkimui, pasakė, kad daugiau įgaliojimo nebus – parduos žemę tiesiogiai, kad matytų žmones. Nurodė, kad sudarant 2013 m. kovo 7 d. sutartį nedalyvavo, už sandorį pinigų negavo, o mama V. A. pinigus – 20 000 Lt už žemę gavo dar 2006 m. ir pretenzijų A. M. neturėjo.
Liudytojas D. A. teismo posėdyje nurodė, kad jo mama V. A. 2006 m. arba 2007 m., tiksliai nepamena, sudarė įgaliojimą A. M., kad jis galėtų parduoti žemę. Įgaliojimas buvo sudarytas 5 metams. Pasibaigus jo galiojimo terminui, A. M. atvažiavo ir prašė įgaliojimo pratęsti. Tačiau jie siūlė A. M. grąžinti pinigus – 20 000 Lt, kuriuos jis mamai sumokėjo. Tačiau A. M. nesutiko, todėl įgaliojimą sutarė pratęsti. 2012 m. vasario 29 d. nuvežė mamą į notarės Vidos Bietkienės biurą, kur dalyvaujant A. M. – įgaliojimą jam pratęsė. Tais pačiais metais mama V. A. gavo laiškus iš Nekilnojamojo turto agentūros, kad A. M. vardu sudarytų, nes jis turėjo teisę taip veikti, susimokėtų įmokas už reklamą parduoti žemę. Apie tai pasiteiravus A. M., jis pasakė, kad susimokės. Tačiau, kad daugiau tokių pačių laiškų nebūtų, tais pačiais metais rugpjūčio mėn. jie nutraukė įgaliojimą. A. M. buvo pareikšta, kad jei jis dabar norės parduoti žemę, be mamos dalyvavimo jis jos neparduos. Tuomet 2012 m. ar 2013 m., tiksliai nepamena, A. M. atvažiavo su J. ir D. L. sūnumi A. L., kuris turėjo tėvų įgaliojimą, nupirkti žemę. Pas notarą buvo sudaryta sutartis, kadangi A. M. mamai jau buvo sumokėjęs pinigus, jiems buvo nesvarbu, kiek jis iš L. gavo pinigų, žemė buvo perrašyta L. Sudarant žemės pirkimo-pardavimo sutartį dalyvavo jis, D. A., A. M., V. A. ir A. L.. Notaro biure A. A. apie preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį nieko nesakė. Jokių pinigų pasirašant sutartį nei jis, nei jo mama V. A. negavo, nes mama pinigus jau buvo gavusi 2006 m. Nei vienas kitas brolis pinigų gauti irgi negalėjo, nes pasirašant sutartį nedalyvavo.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. L. paaiškino, jog A. M. dirbo įmonėje, kuri kreipėsi į jį dėl vertinimo paslaugų. Taip jie susipažino. Apie 2013 m. A. M. užsiminė, kad turi žemės sklypų ir pasiūlė jam variantą – žemės sklypą esantį(duomenys neskelbtini), kuris atrodė vertas dėmesio, už du sklypus kaina buvo 24 000 Lt. Pasitaręs su tėvais, nes sklypas buvo patrauklia kaina, nusprendė pirkti du žemės sklypus, esančius(duomenys neskelbtini), už 24 000 Lt. Davė A. M. avansą, o po kiek laiko notaro biure pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį. Kaišiadoryse pas notarą paskirtą dieną atvyko A. M., sklypo savininkė ir jos sūnus. Kaip suprato, kad kai derėjosi dėl sklypo su A. M., jis turėjo įgaliojimą tos žemės pardavimui, tačiau pasirašė žemės pirkimo-pardavimo sutartį su žemės sklypo savininke, nes tada įgaliojimas jau nebegaliojo, tai išsiaiškino dar iki sandorio sudarymo. Nurodė, kad pinigai priklauso jo tėvams – J. ir D. L.. Sutartyje nurodytą kainą sumokėjo grynais pinigais, pinigus padavė A. M., tačiau neprisimena ar po, ar prieš sandorio sudarymą. Taip pat nurodė, kad jo niekas neinformavo apie preliminarios sutarties buvimą, domėjosi viešuose registruose apie perkamą žemės sklypą, tačiau jokių kitų sutarčių nebuvo.
Liudytojas G. A. teismo posėdyje nurodė, kad 2006 m. arba 2007 m., tiksliai nepamena, pardavė A. M. 3 ha savo žemės, esančios(duomenys neskelbtini), už 35 000 Lt. Žino, kad A. M. 2006 m. nupirko iš mamos žemę, tačiau pardavime nedalyvavo ir apie įgaliojimą, išduotą A. M., taip pat nieko nežino. Taip pat nurodė, kad už mamos žemę iš A. M. jokių pinigų negavo.
Teismo posėdyje apklaustas liudytojas R. Š. paaiškino, kad su nagrinėjama byla nėra susijęs. Taip pat nurodė, kad su A. M. pažįstamas nuo 2007 m., kuomet jis A. M. parašė įgaliojimą dėl žemės pardavimo, už 2 ha žemės iš A. M. gavo 1000 Lt. Su A. M. turi kitų bylų – vyksta ikiteisminis tyrimas Kaišiadoryse, jis jaučiasi A. M. apgautas.
Liudytoja O. L. teismo posėdžio metu nurodė, jog su nagrinėjama byla nėra susijusi. Paaiškino, kad A. M. pažįsta, 2007 m. pagal įgaliojimą pardavė 6 ha žemės A. M. už 20 000 Lt, pinigus gavo. Šiuo metu su A. M. turi kitų teisinių reikalų.
Ieškinys atmestinas, priešieškinis tenkintinas.
Lietuvos respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 str. 1 d. nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus. Teismas negali keisti ieškinyje (priešieškinėje) nurodytų gynimo būdų, nes privalo užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 17 str.), išskyrus atvejus, kai yra siekiama apginti viešąjį interesą (CPK 49 str.), todėl pats ieškovas turi pasirinkti savo teisių gynimo būdą.
Teismas gina suinteresuotą asmenį, kuris kreipėsi į jį, pašalindamas byloje įrodytą pažeidimą (išspręsdamas ginčą tarp besibylinėjančių šalių) ir atkurdamas pažeistas suinteresuoto asmens teises (kai tai, pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes, joje nustatytą faktinę situaciją ir atlikus visų byloje esančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, yra pagrįsta ir teisėta) priimdamas teismo sprendimą (CPK 259 str.). Taigi, suinteresuotas asmuo, kuris kreipiasi į teismą, privalo ne tik nurodyti pažeidimą, tačiau ir jį įrodyti (CPK 178 str.).
CK 6.165 str. nustatyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Preliminarioji sutartis turi būti rašytinė ir tokios formos nesilaikymas daro šią sutartį negaliojančia. Taip pat preliminariojoje sutartyje šalys turi nurodyti terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti. Jeigu šis terminas nenurodytas, pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo.
Kaip matyti iš CK įtvirtinto apibrėžimo, preliminarioji sutartis – tai sutartis dėl kitos, pagrindinės sutarties sudarymo, kuomet kitos, pagrindinės sutarties esminės sąlygos turi būti nurodytos preliminariojoje sutartyje, kad būtų aiškus šalių ketinimas, kokią būtent sutartį jos įsipareigojo sudaryti ateityje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas preliminariąją sutartį vadina organizacine sutartimi, priskirtina ikisutartinių santykių stadijai, kurios objektas yra būsima pagrindinė sutartis, kuris nepripažintinas civilinių teisių objektu turtinių teisių požiūriu. Tais atvejais, kai reikia preliminariąją sutartį atskirti nuo pagrindinės, lemiamą reikšmę turi susitarimą sudariusių šalių valia. Civilinių santykių dalyviai dėl kokių nors priežasčių gali nuspręsti pagrindinės sutarties nesudaryti iš karto, o numatyti, kad ją sudarys ateityje. Nustačius, kad išreikšta šalių valia aiškiai rodo jų susitarimą ateityje sudaryti kitą, t.y. pagrindinę, sutartį, konstatuotinas ikisutartinių santykių etapas ir preliminariosios sutarties sudarymo faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006).
Iš nagrinėjamoje byloje esančios 2012 m. balandžio 4 d. sutarties turinio matyti, kad V. A. (Sutarties 1 p.) siūlo pirkti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) k.v., bendras plotas 5,9900 ha, esantį adresu(duomenys neskelbtini), ir sudaryti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį iki 2012 m. liepos 4 d. už 60 000 Lt, o ieškovas A. Š. pasiūlymą priima ir įsipareigoją minėtą 1 p. turtą pirkti, sudaryti bei pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį notaro biure ir 2012 m. liepos 4 d. apmoka 60 000 Lt avansą šios sutarties sudarymui patvirtinti. Sutartis pasirašyta tarp atsakovės V. A. įgaliotinio A. M. ir ieškovo A. Š.. Teismas, atsižvelgdamas į sudarytos sutarties turinį, konstatuoja, kad 2012 m. balandžio 4 d. sudaryta sutartis atitinka preliminariajai sutarčiai keliamus reikalavimus. Iš jos turinio aiškiai matyti šalių susitarimas ateityje sudaryti įvardyto žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, be to ji sudaryta rašytine forma bei yra nustatyta konkreti data, t.y. pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta tarp šalių iki 2012 m. liepos 4 d. Šios aplinkybės rodo, kad šalys 2012 m. balandžio 4 d. pasirašydami preliminarią sutartį dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo išreiškė valią pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį sudaryti ateityje, o ne iš karto. Ieškovas nurodo, jog priežastis dėl kurios pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta iš karto – tai neatlikti geodeziniai matavimai.
Kaip matyti iš preliminariosios sutarties teksto, atsakovas A. M. 60 000 Lt gavo iš ieškovo A. Š. prieš sudarant pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį 2012 m. balandžio 4 d. (Sutarties p. 3). Ieškovo tvirtinimu – jis ne tik sumokėjo atsakovui 60 000 Lt, bet kartu jam buvo perduoti žemės sklypo dokumentai ir pats žemės sklypas, kuriame jis nuo pat preliminariosios sutarties sudarymo pradėjo tvarkytis. Prašydamas pripažinti preliminariąją ginčo žemės sklypo sutartį pagrindine sutartimi, ieškovas remiasi CK 1.93 str. 4 d. ir 6.309 str.
CK 1.93 str. 4 d. nustatyta, kad jeigu viena iš šalių visiškai iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Šiuo atveju sandorio po to notarine tvarka įforminti nebereikia. CK 6.309 str. įtvirtina teisės norma nustato, kad įsipareigojimas parduoti daiktą kartu perduodant daiktą būsimajam pirkėjui valdyti yra to daikto pirkimas-pardavimas, o pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu), jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Kai pirkti ar parduoti daiktą įsipareigojęs asmuo atsisako įforminti sutartį įstatymų nustatyta forma, kita šalis turi teisę teismo tvarka reikalauti patvirtinti sutarties sudarymą. Pabrėžtina, kad tiek bendroji CK 1.93 str. 4 d., tiek specialioji pirkimui-pardavimui taikoma CK 6.309 str. įtvirtinta teisės norma reglamentuoja pagrindinės sutarties šalių santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2012). Kadangi nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tarp šalių buvo sudaryta preliminarioji sutartis, kas reiškia ikisutartinių santykių stadiją, todėl minėtos teisės normos negali būti taikomos šiuo nagrinėjamu atveju. Be to, nors norma, kuria įvirtintas preliminariosios sutarties institutas apie pinigų perdavimą nekalba, tačiau sutarties laisvės principas, galiojantis ir ikisutartiniuose santykiuose, leidžia šalims susitarti dėl bet kokių sąlygų, neprieštaraujančių imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006). Taigi preliminarioji sutartis nedraudžia šalims jos pagrindu perduoti viena kitai pinigus, tačiau išvardinti požymiai – perduoti pinigai (60 000 Lt), žemės sklypo dokumentai bei perduotas žemės sklypas ieškovui nereiškia, kad tarp šalių sudaryta sutartis turi būti kvalifikuojama kaip pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis. Sudarytoje sutartyje, kaip jau minėta, aiškus šalių susitarimas ir ketinimas sudaryti pagrindinę pirkimo-pradavimo sutartį ateityje.
Teismo posėdyje atsakovas A. M. nurodė, kad tą pačią 2012 m. balandžio 4 d. buvo pasirašyta ne tik ginčo sutartis, bet, prieš pasirašant sutartį, buvo surašytas paprastasis neprotestuotinas vekselis, kuriuo atsakovas A. M. įsipareigojo išmokėti A. Š. 60 000 Lt. Ieškovas A. Š. teismo posėdžio metu patvirtino šį faktą, pateikė vekselį teismui, tačiau skirtingai nei atsakovas A. M. nurodė, jog vekselis buvo pasirašytas kaip papildomas apsidraudimas, kad A. M. įvykdys visus savo įsipareigojimus, atliks geodezinius ginčo sklypo matavimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio. Prievolės abstraktumas reiškia tai, kad: pirma, abstrakti prievolė yra savarankiška, t. y. jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu; antra, abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės. Taigi vekselyje įtvirtintos prievolės abstraktumas reiškia tai, kad ši prievolė nesusijusi teisiniu ryšiu su vekselio išdavimo pagrindu, t. y. tuo teisiniu santykiu (tam tikru sandoriu), dėl kurio vekselis buvo išrašytas. Tai reiškia, kad skolininkas (vekselio davėjas), išduodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiškai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal tą teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio išduodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėtinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007).
Atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas aplinkybes, teismas konstatuota, kad 2012 m. balandžio 4 d. sutartis yra preliminarioji sutartis dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, ir pagrindo pripažinti šią sutartį pagrindine pirkimo-pardavimo sutartimi nėra. Faktas, kad pasirašant preliminarią žemės pirkimo-pardavimo sutartį buvo surašytas paprastasis neprotestuotinas vekselis, kuriuo atsakovas A. M. įsipareigojo išmokėti A. Š. 60 000 Lt niekaip nepaneigia 2012 m. balandžio 4 d. sudarytos preliminarios sutarties.
Kaip matyti iš bylos aplinkybių, pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis iki numatyto sutartyje termino, t.y. 2012 m. liepos 4 d. sudaryta nebuvo, vadovaujantis CK 6.165 str. 4 d. prievolė sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigia, jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro. Atsakovė V. A. priešieškinyje pripažino, kad laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 4 d. iki 2012 m. liepos 4 d. turėjo pareigą sudaryti pagrindinę žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, nors apie šią pareigą ir nežinojo, tačiau atsakovas A. M. veikė jos vardu pagal, tuo metu galiojusį, įgaliojimą. Atsakovas A. M. teismo posėdyje patvirtino, kad nei V. A., nei atsakovams D. ir J. L. apie sudarytą su A. Š. preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį nesakė, nes laikė ją nebeegzistuojančia. Teismo posėdžio metu ieškovas A. Š. paaiškino, kad 2012 m. liepos 4 d. nepasirašė pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties, nes A. M. nespėjo atlikti geodezinių matavimų, todėl žodiniu susitarimu preliminariosios sutarties terminas dar buvo pratęstas porai mėnesių ir ieškovas dar davė 6000 Lt geodeziniams matavimams atlikti. Taip pat nurodė, kad jokių reikalavimų, pretenzijų dėl pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo A. M. nesiuntė. Šiuo atveju, teismas sutinka su atsakovės V. A. priešiekinyje išdėstytais argumentais, kad kyla pagrįstas klausimas, kodėl net dvejus metus (skaičiuojant nuo preliminariosios sutarties sudarymo dienos iki ieškinio teismo padavimo dienos) A. Š. nesiėmė jokių veiksmų sudaryti pagrindinę žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, nereiškė jokių pretenzijų. Būdamas rūpestingas ir apdairus, ieškovas turėjo dėti visas pastangas kaip įmanoma greičiau sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį. Toks vėlyvas savo teisių ir teisėtų interesų gynimas negali būti pateisinamas dėl ieškovo veiklos pradėtu ikiteisminiu tyrimu kitoje byloje. Ieškovo argumentas, kad pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį vengė sudaryti atsakovų pusė, teismo vertintinas kaip nepagrįstas, nes atsakovė apie V. A. apie preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį nieko nežinojo, o A. M. ją laikė nebeegzistuojančia. Be to, byloje duomenų, kad terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti buvo pratęstas šalių susitarimu, nėra. CK 6.192 str. 4 d. reglamentuoja, kad sutarties pakeitimas arba papildymas turi būti tokios pat formos, kokios turėjo būti sudaryta sutartis, išskyrus įstatymų ar sutarties nustatytus atvejus. Pagal CK 6.165 str. 2 d. preliminarioji sutartis turi būti rašytinė ir formos reikalavimų nesilaikymas preliminarią sutartį daro negaliojančia. Visi preliminarios sutarties pakeitimai ir papildymai turėjo būti įforminami raštu. Net jeigu šalys žodžiu ir buvo susitarusios pratęsti pagrindinės sutarties sudarymo terminą, šio preliminarios sutarties pakeitimo neįforminimas raštu daro jį negaliojančiu. Kitaip tariant, ieškovas neturi teisės remtis preliminarios sutarties termino pratęsimu, jeigu neturi šią aplinkybę pagrindžiančių rašytinių įrodymų. Apibendrinant išdėstytą, darytina išvada, kad preliminarioje sutartyje įtvirtintas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti pasibaigė 2012 m. liepos 5 d., t. y. pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties su atsakovais D. L. ir J. L. pasirašymo metu įsipareigojimai pagal preliminarią sutartį jau buvo pasibaigę. Dėl šių priežasčių nesant duomenų apie termino pratęsimą, pripažintina, kad V. A. prievolė, sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį su A. Š., pasibaigė.
Atsižvelgiant į tai, kad preliminarioji sutartis dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo pagrindine pirkimo-pardavimo sutartimi nepripažintina, nėra pagrindo pripažinti negaliojančia pirkimo-pardavimo sutartį 2013 m. kovo 7 d. sudarytą tarp atsakovės V. A. ir atsakovų D. L. ir J. L.. Pats ieškovas A. Š. teismo posėdžio metu pripažino, kad atsakovai D. L. ir J. L. yra sąžiningi ginčijamo žemės sklypo įgijėjai, kurie nežinojo ir negalėjo žinoti apie tarp jo ir A. M. sudarytą preliminarią žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Kadangi ieškinio reikalavimai yra susiję, netenkinus pirmojo ieškovo reikalavimo kartu netenka teisinės prasmės ieškovo reikalavimas dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir vienašalės restitucijos taikymo.
Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str. 4 d.), ieškovo A. Š. ieškinys atsakovams V. A., D. L. ir J. L. atmestinas pilna apimtimi, o atsakovės V. A. priešieškinis ieškovui A. Š., atsakovams A. M., D. L., J. L. dėl prievolės sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį pripažinimo tenkintinas.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Atmetus ieškovo A. Š. ieškinį ir patenkinus atsakovės V. A. priešieškinį, iš ieškovo A. Š. priteistinos visos bylinėjimosi išlaidos, kurias patyrė atsakovė V. A. ir atsakovai D. L. ir J. L.. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė V. A. už priešieškinį sumokėjo 41,00 Eur žyminį mokestį (t. 2, b.l. 96) ir patyrė 1075,46 Eur išlaidų advokato pagalbai (t.2, b.l. 143), viso: 1116,46 Eur. Atsakovai D. L. ir J. L. pateiktame prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (t. 2, b.l. 53) nurodė, kad patyrė 847,00 Eur (t. 2, b.l. 54) išlaidų advokato pagalbai ir 23,78 Eur išlaidas (t.2, b.l. 156), patirtas dėl atvykimo į 2015 m. birželio 10 d. teismo posėdį bei grįžimą, kurias prašė priteisti iš ieškovo A. Š., viso: 870,78 Eur.
Atmetus ieškovo A. Š. ieškinį ir patenkinus atsakovės V. A. priešieškinį, iš ieškovo A. Š. taip pat priteistinos 43,92 Eur (t. 1, b.l. 2 ir t. 2, b.l. 2) pašto išlaidų valstybei (CPK 79 str. 1 d., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str. 1 d.).
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. nutartimi ieškovo A. Š. reikalavimų įvykdymo užtikrinimui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotas žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-1550-2159, kadastrinis adresas 4950/0008:475 Rumšiškių k.v., bendras plotas 5,9900 ha, esantis adresu Kaišiadorių r. sav., Rumšiškių sen., Rumšiškių mstl., priklausantis atsakovams D. L. ir J. L., uždraudžiant atsakovams D. L. ir J. L. juo disponuoti.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškinį atmesti, atsakovės V. A., a.k. (duomenys neskelbtini) priešieškinį patenkinti.
Priteisti iš A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidų – 1116,46 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą šešiolika eurų, 46 ct) V. A., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai
Priteisti iš A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidų – 870,78 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt eurų, 78 ct) D. L., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. L., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) 43,92 Eur (keturiasdešimt tris eurus, 92 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai (pašto išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas ,,Swedbank“, įmokos kodas – 5660, paskirtis – žyminis mokestis ir išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu.
Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. nutartimi ieškovo A. Š. reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikytas laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-1550-2159, kadastrinis adresas 4950/0008:475 Rumšiškių k.v., bendras plotas 5,9900 ha, esantį adresu Kaišiadorių r. sav., Rumšiškių sen., Rumšiškių mstl., priklausantį atsakovams D. L. ir J. L., uždraudžiant atsakovams D. L. ir J. L. juo disponuoti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.