Šiaulių apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo D. B. skundą suinteresuotiems asmenims – Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, antstoliui A. B., dėl antstolio A. B. veiksmų, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolis 2018 m. vasario 15 d. patvarkymu skundą tenkinti atsisakė ir skundą su vykdomosiomis bylomis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) LR CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka persiuntė teismui. Atsisakydamas tenkinti pareiškėjo skundą, antstolis nurodė, kad nuo vykdomųjų bylų užvedimo ėmėsi aktyvių priemonių, siekdamas surasti atlikti vykdymo veiksmus, nuolat tikrino skolininko turtinę padėtį, o baudų išieškojimas užsitęsė dėl paties pareiškėjo vengimo vykdyti paskirtas nuobaudas. Nenustačius dviejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių neatliko jokių veiksmų dėl nuobaudos įvykdymo, pareiškėjas vengė mokėti baudas, todėl nuobaudos vykdymo senaties terminas nėra suėjęs, todėl ją taikyti nėra jokio pagrindo. Dėl sąskaitos atblokavimo antstolis nurodo, jog remiasi Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017, kurioje nurodyta, kad skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų kategorijai, remiantis CPK 736 str. Vykdymo išlaidos paskaičiuotos remiantis galiojančia Sprendimų vykdymo instrukcija, detalus vykdymo išlaidų apskaičiavimas pridedamas.

Suinteresuotas asmuo Šiaulių AVPK atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pareiškėjas pateikė teismui skundą dėl antstolio veiksmų, todėl taikytinos CPK VI dalies „Vykdymo procesas“ normos, reglamentuojančios vykdomųjų dokumentų pateikimo ir priėmimo vykdyti bei atskirų vykdymo veiksmų atlikimo tvarką. Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus.

Antstolio A. B. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 30,00 Lt baudos išieškojimo pagal išieškotojo Šiaulių apskrities VPK naudai pagal 2006 m. gegužės 19 d. Šiaulių rajono PK Kuršėnų policijos nuovados nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 20,00 Lt baudos išieškojimo pagal 2006 m. kovo 17 d. Šiaulių rajono PK Kuršėnų policijos nuovados nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas mano, kad antstolio kontoroje esančios vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomos suėjus išieškojimo vykdymo senačiai.

Byloje kilo ginčas dėl administracinės nuobaudos (baudos) vykdymo senaties terminų. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2010 m. balandžio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010, nurodė, kad CPK nenustatyta administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų; tokių terminų nenustatyta ir Administracinių teisės pažeidimų kodekse. Todėl reikia vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, kuris formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus, išaiškinimais. Nurodyta, kad sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 308 straipsnio 1 dalis), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jeigu negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo. Jeigu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo vengia vykdyti administracinę nuobaudą, senaties eiga sustoja (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 249 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 3 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010).

Iš teismui pateiktų vykdomųjų bylų nustatyta, kad 2006 m. gegužės 19 d. Šiaulių rajono PK Kuršėnų policijos nuovados nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstoliui vykdymui pateiktas 2006 m. liepos 5 d., priimtas vykdymui – 2006 m. liepos 11 d., 2006 m. kovo 17 d. Šiaulių rajono PK Kuršėnų policijos nuovados nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstoliui vykdymui pateiktas 2006 m. balandžio 24 d., pirmieji priverstinio vykdymo veiksmai pradėti 2006 m. gegužės 4 d. pasiūlius pateikti duomenis apie turtą. Taigi vykdomieji dokumentai buvo perduoti vykdyti laiku ir nebuvo praleistas (duomenys neskelbtini) str. 1d. nustatytas trijų mėnesių terminas.

Iš vykdomųjų bylų medžiagos nustatyta, kad baudų išieškojimo laikotarpiu vykdomosiose bylose antstolis atliko eilę vykdymo veiksmų: siūlė pateikti duomenis apie turtą ir pajamas, siūlė susimokėti baudą ir vykdymo išlaidas bei pateikti duomenis apie turtą ir pajamas, priimdavo patvarkymus areštuoti pingines lėšas, tikrino VĮ Registrų centro Gyventojų registro departamento (buvusio VĮ Gyventojų registro) duomenis, duomenis apie skolininko turimą nekilnojamąjį turtą, teikė užklausas bankams apie skolininko turimas piniginių lėšų sąskaitas, teikė užklausas VSDFV apie draudimo periodus ir gaunamas draudžiamąsias pajamas, teikė užklausas LR Kelių transporto priemonių registrui apie skolininko turimas transporto priemones, gavęs duomenis apie skolininko gaunamas pašalpas priimdavo patvarkymus dėl arešto panaikinimo, vykdė vykdymo išlaidų apskaičiavimą, priimdavo nurodymus priverstinai nurašyti pinigines lėšas, tikrino Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro duomenis, priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų. Visi šie veiksmai vykdomosiose bylose būdavo atliekami dažniau nei kartą metuose, šie duomenys, leidžia daryti išvadą, kad antstolis vykdomosiose bylose atliko visus galimus vykdymo veiksmus siekiant užtikrinti lėšų išieškojimą iš skolininko, tačiau to padaryti nepavyko iš dalies dėl paties skolininko kaltės, nes jis, būdamas baustas už administracinių teisės pažeidimų padarymą, žinojo apie pradėtas teiseną, tačiau baudų nesumokėjo. CPK 644 str. įtvirtinta skolininko pareiga nedelsiant informuoti antstolį apie savo gyvenamosios vietos, buveinės ar darbo vietos pasikeitimą, taip pat įtvirtinta pareiga aktyviai domėtis vykdymo eiga. Pareiškėjas būdamas skolininkas vykdymo procese elgėsi nerūpestingai ir neatsakingai, nes nesiėmė jokių veiksmų, kad baudos būtų sumokėtos gera valia.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, jog antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus dėl baudos išieškojimo iš skolininko, ėmėsi aktyvių priemonių, siekdamas surasti skolininko turtą bei pajamas ir išieškoti jam paskirtą baudą valstybei: periodiškai buvo atliekamos įvairios užklausos, bankams pateikiami patvarkymai dėl lėšų arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą ir gauti Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenys apie asmenį. Tai įvertinus, konstatuotina, kad vykdymo laikotarpyje nėra 2 metų laikotarpio, kai valdžios institucijos neatliko jokių veiksmų dėl nuobaudos įvykdymo. Taigi, remiantis nustatytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje antstolis neveikė aplaidžiai, vykdė išieškojimo veiksmus, todėl nuobaudos vykdymo senaties terminas nėra suėjęs ir nutraukti vykdymo procesų nėra jokio pagrindo. Kaip jau buvo minėta, vykdomosiose bylose nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų ėmęsis kokių nors veiksmų nutarimui įvykdyti ir nevengęs baudos išieškojimo. Minėto pasekoje bei įvertinus tai, jog pareiškėjas antstoliui teikė prašymus dėl lėšų arešto panaikinimų (vykd. b. (duomenys neskelbtini) 7, 34, 46), laikytina, kad jam apie pradėtą baudų ir vykdymo išlaidų išieškojimą buvo žinoma, todėl darytina išvada, kad išieškojimų pagal nutarimą senaties termino eiga tam tikrais laikotarpiais buvo sustojusi. Atsižvelgiant į tai, antstolis teisėtai skundžiamu patvarkymu atsisakė nutraukti vykdomąsias bylas.

Dėl antrojo skolininko reikalavimo, pažymėtina, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 130-4682) patvirtintoje Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Pagal kasacinio teismo išaiškinimą, pateiktą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, pareiškėjui priklausančios lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos sąskaitoje (pvz., gaunamos iš kitų asmenų), kvalifikuotinos kaip gaunamos kitos pajamos, todėl išskaitoms iš jų taikomos nuostatos, reglamentuojančios išieškojimą iš skolininko pajamų (CPK 733–744 straipsniai). Skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamas lėšas kasacinis teismas priskyrė kategorijai pajamų, išieškojimui iš kurių yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus nuostatos. Pajamų, iš kurių išieškojimas yra negalimas, sąrašas įtvirtintas CPK 739 straipsnyje, o kitų asmenų į skolininko sąskaitą laisvės atėmimo įstaigoje pervedamos lėšos į jį nepatenka. CPK 737 straipsnyje pateiktas skolininko pajamų, prilyginamų darbo užmokesčiui, sąrašas, kuris neapima tokios pajamų kategorijos kaip kitų asmenų pervedamos ar (ir) išmokamos lėšos, tačiau ši aplinkybė nereiškia, kad tokios lėšos nėra priskiriamos kitų pajamų, į kurias gali būti nukreiptas išieškojimas, kategorijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017).

Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios MMA, išskaitoma ne daugiau kaip 50 procentų, jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, aplinkybę, kad antstolis 2018-01-17 patvarkymu dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų Nr. S-18-41-2484 nustatyta tinkama išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų tvarka, t.y. vykdomojoje byloje antstolis areštavo pareiškėjo piniginės lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, vadovaudamasis išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis CPK 749, 611, 733–743 straipsnių normomis, nurodydamas (duomenys neskelbtini) pataisos namams iš skolininko gautų lėšų kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 proc. iš gautų lėšų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA, ir 20 proc. nuo gautų lėšų dalies, neviršijančios MMA (vykd. b. (duomenys neskelbtini) 69-70 b.l.). Įvertinus aptartas įstatymo nuostatas, darytina išvada, kad antstolio veiksmai priimant 2018 m. sausio 17 d. patvarkymą Nr. S-18-41-2484 teisėti, nes antstolis, nukreipdamas išieškojimą į pareiškėjo pajamas, laikėsi įstatymo nuostatų ir iš pareiškėjo pajamų, esančių (duomenys neskelbtini) pataisos namų sąskaitoje, nėra išskaitoma 100 procentų jo gaunamų pajamų.

Dėl trečiojo skolininko prašymo – paaiškinti, ar pagrįstai didelės tokios išlaidos, informuotina, kad Sprendimų vykdymo instrukcija numato, kad kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį per raginime įvykdyti sprendimą arba siūlyme sumokėti skolą nustatytą terminą, iš skolininko išieškomos būtinos ir papildomos vykdymo išlaidos, išskyrus vykdymo išlaidas, susijusias su skolininko asmens ir kitų duomenų, susijusių su vykdoma vykdomąja byla ar skolininko turtine padėtimi, patikrinimu. Atlygis antstoliui už sprendimo įvykdymą iš skolininko šiuo atveju neimamas. Nagrinėjamu atveju, skolininkas skolos ir vykdymo išlaidų per raginime (siūlyme susimokėti skolą ir vykdymo išlaidas) (vykd. b. (duomenys neskelbtini) 3 b.l., vykd. b. (duomenys neskelbtini) 2 b.l.) nustatytą terminą nesumokėjo, todėl antstolis pagrįstai toliau tęsė vykdymo veiksmus ir įgijo teisę išieškoti ne tik išlaidas, už atskirų vykdymo veiksmų atlikimą, bet ir atlygį antstoliui.

Pagal CPK 609 straipsnį vykdymo išlaidas sudaro vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje, papildomos administravimo išlaidos, patiriamos atliekant atskirus vykdymo veiksmus ir atlygis antstoliui. Vykdomosiose bylose 5,79 Eur ir 8,69 Eur dydžio išieškotinos sumos patenka į Sprendimų vykdymo instrukcijos 1 lentelės 2 punkte nustatytą intervalą, t.y. nuo 2,9 Eur iki 14,48 Eur, todėl atitinkamai būtinas vykdymo išlaidos sudaro po 16,00 Eur kiekvienoje vykdomoje byloje, o atlyginimas antstoliui – 40,00 Eur. Šioje vykdomoje bylos paskaičiuotos papildomos vykdymo išlaidos sudaro – 39,40 Eur, kurias sudaro kopijos darymas (0,20 Eur), patvarkymų priėmimas (po 2 Eur), siūlymas (po 2 Eur), užklausos kredito įstaigoms ir VSDFV (po 1,20 Eur) bei paskaičiuotos kitos išlaidų (pašto išlaidos (po 1,55 Eur, banko pavedimai (po 0,35 Eur)) išlaidos. Tęsiant vykdymo veiksmus bei priskaičiavus atlygį antstoliui, natūralu, kad vykdymo išlaidos per daugiau nei 10 metų laikotarpį padidėjo – antstoliui siunčiant užklausas, siūlymus, priimant patvarkymus, kartu didėjo pašto išlaidos. Papildomų vykdymo išlaidų ir neviršija Sprendimų vykdymo instrukcijos 60 punkte (3 lentelėje) pateiktų dydžių. Visos šios išlaidos pagrįstos vykdomosiose bylose esančiais dokumentais ir laikytinos pagrįstomis. Iš skundo dėl antstolio veiksmų turinio matyti, kad skolininkas nesutinka su vykdymo išlaidų dydžiu, motyvuodamas tuo, kad vykdymo išlaidos per didelės, tačiau pažymėtina, kad būtinosios vykdymo išlaidos ir atlygio antstoliui dydis neviršija Sprendimų vykdymo instrukcijos 50 punkto lentelėje nurodytų dydžių, o papildomos vykdymo išlaidos susidarė dėl skolininkui paskirtų, tačiau įstatyme nustatytu laiku nesumokėtų baudų, todėl šias išlaidas padengti privalo skolininkas.

Šiuo atveju nebuvo nustatyta aplinkybių, prilygstančių force majore aplinkybėms, dėl kurių antstoliui galėtų būti priteisiamas mažesnis už Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą minimalų atlyginimas. Toks atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą teisinis reglamentavimas paaiškinamas tuo, jog priverstinis teismo sprendimų vykdymas yra antstolio profesinė veikla, kurią griežtai reglamentuoja ir už kurios vykdymą atlyginimą antstoliui nustato valstybė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta matyti, kad antstolis pagrįstai priskaičiavo būtinas vykdymo išlaidas, papildomas vykdymo išlaidas, atlygį antstoliui, papildomas ir kitas vykdymo išlaidas.

Kadangi antstolio veiksmai vykdomojoje byloje yra atlikti pagal jam suteiktus įgalinimus, nepažeidžiant vykdymo proceso normų, yra teisėti ir pagrįsti, todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismui nenustačius antstolio atliktų vykdymo veiksmų neteisėtumo, pareiškėjo D. B. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsniu, 513 straipsniu, teismas

nutaria:

Pareiškėjo D. B. skundą atmesti.

Nutarties kopijas išsiųsti proceso dalyviams.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstoliui..

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.