- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-08-10
- Bylos Nr.
- A-261-1564-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00721-2011-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Veslava Ruskan (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Ričardas Piličiauskas
- Trečiasis asmuo
- A. S., B. S., sodininkų bendrijos „Linas“, T. I.
- Pareiškėjas
- Vilniaus apygardos prokuratūros
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Beata Vilienė
- Kategorijos
- 4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė),
dalyvaujant pareiškėjo atstovui Rolandui Kruopiui, atsakovo atstovei Dianai Kodis, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. S., B. S., jo atstovei R. J., T. I., jo atstovei advokatei Beatai Vilienei ir sodininkų bendrijos „Linas“ atstovui Povilui Stelmokui, vertėjai Jurgai Marcinkevičiūtei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiųjų suinteresuotų asmenų sodininkų bendrijos „Linas“, T. I. ir B. S. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (Vilniaus apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjas), trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant sodininkų bendrijai „Linas“, T. I., B. S. ir A. S., dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, gindamas viešąjį interesą, pareiškimu (b. l. 1-6) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. balandžio 6 d. įsakymą Nr. 2.3-4257-1301 „Dėl T. I. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio sodininkų bendrijoje „Rūta“ (duomenys neskelbtini) kaime, Riešės seniūnijoje, Vilniaus rajone, kadastro duomenų patikslinimo“.
Pareiškime (t. I, b. l. 1-6) pareiškėjas paaiškino, kad pagal 2010 m. kovo 16 d. T. I. prašymą Vilniaus apskrities viršininko administracijai, skundžiamu administraciniu aktu T. I. priklausančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Riešės seniūnijoje, Vilniaus rajone, patikslintos ribos neatitinka prie 1993 m. balandžio 26 d. valstybinės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2555 pridėtos žemės sklypo schemos, t. y. žemės sklypo ribos apima dalį kelio, kitoje pusėje buvusi žemės sklypo dalis nebepriskirta žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini). Tokios žemės sklypo ribos neatitinka nurodytųjų sodininkų bendrijos 1992 m. liepos 29 d. generaliniame plane ir 1992 m. kovo 31 d. žemės sklypo plane, pridėtame prie 1993 m. balandžio 26 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties, t. y. į sodininkų bendrijoje (toliau – ir SB) „Linas“ esančio žemės klypo Nr. (duomenys neskelbtini) teritoriją patenka dalis valstybinės žemės. Be to, 2003 m. spalio 4 d. SB „Linas“ pirmininkas patvirtino minėto žemės sklypo schemą M 1:500, kurioje pavaizduotos žemės sklypo ribos apima dalį kelio ir neatitinka nurodytųjų sodininkų bendrijos 1992 m. liepos 29 d. generaliniame plane ir 1992 m. kovo 31 d. žemės sklypo plane. Pagal Žemės įstatymo 14 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojusi nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2004 m. vasario 21 d.) žemės sklypo planas turėjo būti rengiamas nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo nustatyta tvarka. Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 39 punktu nustatyta, kad sodininkų bendrijų narių sodų sklypų planai turi būti parengti pagal sodininkų bendrijų valdybų patvirtintus sodų planavimo projektus ir suderinti su bendrijos valdybos pirmininku ir apskrities viršininko administracijos žemėtvarkos skyriumi. 2003 m. spalio 4 d. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) schema M 1:500 neparengta pagal teritorijų planavimo dokumentą, neatitinka sodo planavimo projekto (generalinio plano) ir nėra patvirtinta apskrities viršininko administracijos žemėtvarkos skyriaus, be to, bendrijos narių susirinkimo kompetencijai nebuvo priskirtas tokių klausimų, kaip valstybinės žemės sodininkų bendrijos nariams priskyrimas, leidimas ją privatizuoti ir pan., svarstymas ir sprendimų priėmimas. Pagal galiojusį teisinį reglamentavimą (Žemės įstatymo 24 str., Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ 2.2 p., 13 p., 12 p., 23 p.) sodininkų bendrijos narys galėjo įsigyti valstybinės žemės sodų bendrijos teritorijoje tik apskrities viršininko, o ne sodininkų bendrijos susirinkimo sprendimu, be to, asmuo turėjo teisę įsigyti tik naudojamą, savo vardu įformintą, ne didesnį kaip 0,12 ha valstybinės žemės sklypą sodininkų bendrijos teritorijoje, o ne kitą sodininkų bendrijoje esančią valstybinę žemę (kelio atkarpą).
Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu pažymėjo, jog atliekant T. I. SB „Linas“ esančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus, buvo pažeistas Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punktas, įtvirtinantis, kad kadastriniai matavimai turi būti atliekami tomis pačiomis ribomis, kokios yra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre arba suprojektuotos teritorijų planavimo dokumente, kadangi neatitiko prie 1993 m. balandžio 26 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2555 pridėtos žemės sklypo schemos. Šis žemės sklypo ribų neatitikimas turėjo būti pagrindu nederinti žemės sklypo plano ir todėl negalėjo būti priimtas apskrities viršininko įsakymas dėl kadastro duomenų tikslinimo. Atsižvelgiant į tai, jog skundžiamas įsakymas priimtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, toks įsakymas turėtų būti panaikintas. Administraciniai aktai ar jų dalys, prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo normoms, pažeidžia viešąjį interesą, todėl Vilniaus apygardos prokuratūra, 2011 m. vasario 28 d. gavusi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) pareiškimą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo galimai neteisėtai užvaldant valstybinės žemės dalį, ir kreipėsi į teismą dėl tokio intereso gynimo.
Šalies argumentai
Trečiasis suinteresuotas asmuo A. S. sutiko su pareiškimu ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsiliepime (t. I, b. l. 61-62) nurodė, kad 2003 metais jam atkurtos nuosavybės teisės į 1,66 ha miško žemę, kuri ribojasi su Neries upe, Žalesos upeliu bei SB „Linas“ teritorija. Įvažiavimas į jos valdą yra per SB „Linas“ teritorijoje esantį kelią. Priėmus skundžiamą Vilniaus apskrities viršininko įsakymą, kuriuo patikslintos T. I. žemės sklypo ribos, dalis kelio, kuriuo jis galėtų patekti į savo valdą, priskirta T. I. žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini), ir tuo apribotos jo teisės patekti į savo žemės sklypą. Skundžiamas apskrities viršininko įsakymas pažeidžia ne tik jo teises ir teisėtus interesus, bet ir viešąjį interesą, todėl turi būti panaikintas.
Šalies argumentai
Atsakovas Nacionalinės žemės tarnyba sutiko su pareiškimu ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į pareiškimą (t. I, b. l. 70-73) nurodė, kad sutinka su pareiškėjo argumentais. Pabrėžė, jog Nacionalinė žemės tarnyba inicijavo viešojo intereso gynimą, kai 2010 metais gavo A. S. skundą, atliko tyrimą ir 2011 m. vasario 25 d. raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą. Pažymėjo, jog skundžiamu Vilniaus apskrities viršininko įsakymu pagal 2010 m. kovo 16 d. T. I. žemės sklypo kadastrinių matavimų vykdytojo prašymą ir pateiktą kadastrinių matavimų bylą buvo patikslinti žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) SB „Linas“ (buvusi SB ‚Rūta“) (duomenys neskelbtini) k., Riešės sen., Vilniaus r., kadastro duomenys, tačiau šio žemės sklypo ribos neatitinka prie 1993-04-26 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2555 pridėtos žemės sklypo schemos bei neatitinka nurodytųjų šio žemės sklypo ribų sodininkų bendrijos 1992 m. liepos 29 d. generaliniame plane. Priimant skundžiamą apskrities viršininko įsakymą, pažeisti Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21, 65-69 punktų reikalavimai, todėl toks įsakymas, kaip pažeidžiantis imperatyvias teisės aktų nuostatas, turėtų būti panaikintas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo T. I. su pareiškimu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į pareiškimą (t. I, b. l. 79-84) nurodė, kad buvo pažeistas Lietuvos respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje numatytas 1 mėnesio skundo (prašymo) padavimo terminas, kadangi, nors Nacionalinės žemės tarnybos pareiškimas prokuratūroje gautas 2011 m. vasario 28 d., tačiau duomenys, kuriais grindžiamas prokuroro pareiškimas, prokuratūrai žinomi nuo 2007 m. vasario 20 d., kai prasidėjo įvairūs susirašinėjimai su A. S.. T. I. manymu, pareiškėjas neįrodė, kad ginčijamu Vilniaus apskrities viršininko įsakymu buvo pažeistas viešasis interesas, kurį reikėtų ginti, kadangi iš pareiškimo akivaizdžiai matyti, jog ginamas tik vieno asmens – trečiojo suinteresuoto asmens A. S., kuriam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) kaimas, Riešės seniūnija, Vilniaus rajonas, – privatus interesas.
Šalies argumentai
Paaiškino, kad pareiškėjas pareiškime nurodo, kad skundžiamu Vilniaus apskrities viršininko įsakymu patikslintos žemės sklypo ribos neatitinka prie 1993 m. balandžio 26 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 255 pridėtos žemės sklypo schemos, nes žemės sklypo ribos apima dalį kelio. Šis teiginys neatitinka tikrovės, kadangi SB „Rūta“ (šiuo metu – SB „Linas“) bendro naudojimo teritorijoje buvo privažiavimo kelias (akligatvis) tik iki žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), šis kelias nesiekė sodininkų bendrijos sklypo ribos, šį faktą patvirtina 2002 m. rugpjūčio 18 d. žemės valdos ribų paženklinimo abrisas, iš kurio matyti, kad A. S. miško sklype jokių kelių nėra, yra tik 3 metrų takas. Taip pat antstolio A. B. 2011 m. balandžio 6 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 42/11/16 patvirtina, jog už SB ribos nėra projektinio kelio, t. y. vietoje, kur baigiasi keliukas, auga pušis, kuriai apie 40 metų, ta vieta apaugusi kitais spygliuočiais, vaismedžiais ir krūmais. Trečiasis suinteresuotas asmuo nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2010 m. kovo 23 d. suderinto žemės sklypo plane M 1:500 T. I. žemės sklypo ribos neatitinka prie 1993 m. balandžio 26 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2555 pridėtos žemės sklypo schemos, kadangi prie šios sutarties pridėtas ne žemės sklypo planas, o schema, kurioje nurodyti tik apytiksliai matavimai, juolab, kad privatizavimo metu buvo atlikti preliminarūs žemės sklypo kadastriniai matavimai. Atkreipė dėmesį, jog po valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarčių pasirašymo trūko žemės 28 sodininkų sklypams, todėl buvo parengtas SB sklypo planas M 1:2000, kurį 1997-06-05 suderino VĮ Valstybinis žemėtvarkos institutas, Vilniaus rajono regioninis kadastro ir geodezijos centras ir SB „Linas“ pirmininkas bei 1997 m. liepos 16 d. patvirtino Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba ir Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius. Būtent atsižvelgiant į šį 1997 m. sodininkų bendrijos sklypo planą M 1:2000 ir buvo parengta jo nauja žemės sklypo schema, kuri buvo suderinta su besiribojančių sodo sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) savininkais, 2003 m. spalio 4 d. patvirtinta sodininkų bendrijos pirmininko. Prokuroro pareiškime minimas Žemės įstatymo 14 straipsnio 1 dalies ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 39 punkto pažeidimas nurodytas nepagrįstai, kadangi nurodytos teisės normos taikomos ne žemės sklypų schemoms, o planams. Šiuo atveju, pirmasis žemės sklypo planas M 1:500 buvo parengtas tik 2009 m. spalio 1 d., šį planą, kaip reikalauja nurodytos teisės aktų nuostatos, suderino SB pirmininkas bei Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus mano, kad jam priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai ir žemės sklypo planas parengtas ir suderintas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą įsakymą.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo sodininkų bendrija „Linas“ nesutiko su pareiškimu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime (t. I, b. l. 127-129) nurodė jog neaišku, kokį viešąjį interesą ir kokiu pagrindu gina pareiškėjas, kadangi iš pareiškimo matyti, jog pareiškėjas kreipėsi į teismą gindamas išskirtinai trečiojo suinteresuoto asmens A. S. interesus. Būtent A. S. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą su skundu, kuri ir inicijavo viešojo intereso gynimą dėl neteisėto dalies valstybinės žemės įsigijimo. Mano, kad yra praleistas pareiškimui paduoti nustatytas terminas, kadangi prokuroro pareiškimas ginti viešąjį interesą inicijuotas Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. vasario 25 d. rašto pagrindu, o teisme pareiškimas gautas ir priimtas teismo žinion tik 2011 m. kovo 29 d. pažymėjo, kad prokuroro reikalavimas yra paneigiamas faktu, jog „kelio“ buvimo vietoje jau daug metų auga sena pušis, tai įrodo, jog toje vietoje kelio niekada nebuvo. Be to, tai patvirtina SB „Linas“ žemės sklypo planas, 1997 m. birželio 6 d. suderintas Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus, bei Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2010 m. balandžio 15 d. žemės naudojimo patikrinimo aktas, kuriame konstatuota, jog kelio T. I. privatizuotame žemės sklype niekada nebuvo.
Trečiasis suinteresuotas asmuo B. S. su pareiškimu nesutiko ir prašė administracinę bylą nutraukti, nes prokuroras praleido terminą kreiptis į teismą. Jei teismas būtų kitos nuomonės, tai prokuroro pareiškimas turėtų būti netenkinamas, nes nėra jokio materialinio pobūdžio viešojo intereso, kurį reikėtų apginti (t. I, b. l. 165-168).
II.
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2011 m. spalio 21 d. sprendimu Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro pareiškimą patenkino – panaikino Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. balandžio 6 d. įsakymą Nr. 2.3-4257-1301 „Dėl T. I. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio sodininkų bendrijoje „Rūta“ (duomenys neskelbtini) kaime, Riešės seniūnijoje, Vilniaus rajone, kadastro duomenų patikslinimo“.
Teismas nustatė, kad T. I. 1993 m. balandžio 26 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2555 įsigijo 0,12 ha žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) SB „Rūta“ (dabartinėje SB „Linas“), esantį (duomenys neskelbtini) k., Riešės sen., Vilniaus r. Prie šios sutarties buvo pridėta 1992 m. kovo 31 d. žemės sklypo schema M 1:500, kurioje parduodamas žemės sklypas pažymėtas taisyklingo stačiakampio formos (ribų ilgiai 35 m ir 34,3 m), per visą vakarinės ribos ilgį kaip gretimybė nurodytas kelias. Prieš parduodant sklypus, 1992 metais buvo patvirtintas sodininkų bendrijos „Rūta“ generalinis planas, kuriame sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) konfigūracija yra taip pat stačiakampio formos. Šiame plane nurodoma, kad turimas 600 kv. m. sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) plečiamas iki 1200 kvadratinių metrų žalios zonos sąskaita. 2003 metais T. I. kreipėsi į SB „Linas“ su prašymu, kad jos nariai leistų valdybos pirmininkui patikslinti jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) detalųjį planą neišeinant iš jo privatizuotų 0,12 ha žemės sklypo ribų. 2003 m. spalio 14 d. vykusio SB „Linas“ eilinio narių susirinkimo metu buvo nutarta leisti SB „Linas“ valdybos pirmininkui patikslinti žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) detalųjį planą. T. I., atlikęs jam priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, 2010 m. kovo 16 d. pateikė prašymą Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamentui suderinti žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus. Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. baldančio 6 d. įsakymu Nr. 2.3-4257-1301 „Dėl T. I. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio sodininkų bendrijoje „Rūta“, (duomenys neskelbtini) kaime, Riešės seniūnijoje, Vilniaus rajone, kadastro duomenų patikslinimo“ patikslintos minėto sklypo ribos ir plotas – 1205 kv. m. (vietoj buvusio 1200 kv. m. ploto) pagal parengtą žemės sklypo planą M 1:500, kuris buvo suderintas su SB „Linas“ pirmininku. Iš kadastro duomenų byloje esančio Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2010 m. kovo 23 d. suderinto žemės sklypo plano M 1:500 matyti, jog žemės sklypo ribos neatitinka prie 1993 m. balandžio 26 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2555 pridėtos žemės sklypo schemos bei sklypo ribų, nurodytų 1992 m. liepos 29 d. sodininkų bendrijos generaliniame plane.
Teismas, remdamasis ABTĮ, Konstitucinio teismo 2008 m. spalio 30 d. nutarimu, nurodė, kad valstybinės žemės perdavimo privačiam asmeniui teisėtumas ir pagrįstumas, šio proceso atitikimas įstatymams ir poįstatyminiams teisės aktams bei individualių administracinių aktų neprieštaravimas aukštesnės galios teisės aktams, teismo nuomone, yra pakankamos vertybės, gintinos kaip viešasis interesas. Teismas pažymėjo, kad individualus administracinis aktas tampa neteisėtu ne dėl kiekvieno procedūrinio pažeidimo. Tokias pasekmes iššaukia esminiai procedūriniai pažeidimai, suvaržę valstybės ar privačių asmenų teises ar teisėtus interesus.
Šalies argumentai
Teismas pripažino nepagrįstais teiginius, kad pareiškimu yra ginamas tik trečiojo suinteresuoto asmens A. S. privatus interesas. Teismas nurodė, kad pagal byloje turimus dokumentus, A. S. šiuo metu net neturi teisėto pagrindo reikalauti leisti jam pravažiuoti sodininkų bendrijos „Linas“ keliu tarp sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nes patekimui į jo žemės sklypą jam nustatytas kelio servitutas kitoje vietoje. Antra, nors tyrimas Nacionalinės žemės tarnyboje buvo inicijuotas A. S. pareiškimu, tačiau pareiškėjas ginčijamo akto neteisėtumą grindžia ne konkretaus subjekto teisių pažeidimu, o tuo, kas reikšminga ir vertinga visuomenei. A. S., kaip ir kiekvienas pilietis, turi teisę atkreipti įgaliotų pareigūnų dėmesį į, jo manymu, padarytas klaidas, bet tik konkrečios institucijos, kurioms tokia teisė suteikta įstatymu, gali nustatyta tvarka patikrinti, ar nebuvo pažeistas viešasis interesas ir reikalui esant kreiptis į teismą.
Žemesnės instancijos teismas
Remiantis išdėstytu, teismas padarė išvadą, kad Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras turėjo pagrindą kreiptis į teismą ir ginti viešąjį interesą – valstybinės žemės perleidimo privačiam asmeniui teisėtumą ir pagrįstumą.
Teismas nustatė, kad ginčas dėl T. I. sodo sklypo ribų kilo, kai Nacionalinė žemės tarnyba 2010 m. birželio 14 d. gavo A. S. prašymą įvertinti, ar SB „Linas“ susirinkimas galėjo priskirti valstybinę žemę T. I.. Nacionalinė žemės tarnyba iki 2011 m. vasario 25 d. atliko tyrimą ir po to perdavė medžiagą Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai. Šioje institucijoje dokumentai buvo gauti 2011 m. vasario 28 d., į teismą buvo kreiptasi 2011 m. kovo 28 d. Teismas padarė išvadą, kad prokuroras, kaip viešąjį interesą ginantis asmuo, kreipėsi į teismą per vieną mėnesį nuo sužinojimo apie galimai padarytus pažeidimus, t. y. nepraleido bendrojo ABTĮ 33 straipsnyje numatyto termino.
Teismas pabrėžė, kad minėto termino eigos pradžia yra diena, kai pareiškėjas gauna pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Prokuroras nėra ginčijamų materialinių teisinių santykių dalyvis ir pagal Prokuratūros įstatymo 19 straipsnį gavęs informaciją iš kitų institucijų, turi patikrinti, ar administracinis aktas pažeidžia viešąjį interesą. Taigi ankstesni A. S. ir SB „Linas“ konfliktai dėl servitutų, aplinkos apsaugos reikalavimų nepaisymo ar Nacionalinės žemės tarnybos veiksmai tiriant A. S. skundą negali turėti įtakos kitokiam termino skaičiavimui – prokuratūra gavo dokumentus 2011 m. vasario 28 d. ir turėjo teisę per vieną mėnesį kreiptis į administracinį teismą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad remdamiesi Žemės įstatymo 24 straipsniu (iki 2004 m. vasario 21 d. galiojusi redakcija), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtinta tvarka, T. I. 1993 metais teisėtai įsigijo naudojamą 1200 kvadratinių metrų ploto sodo žemės sklypą, kurio ribas apibrėžė 1992 m. kovo 31 d. nubraižyta žemės sklypo schema M 1:500. Tokios T. I. žemės sklypo ribos buvo nurodytos ir 1992 m. liepos 29 d. sodininkų bendrijos „Rūta“ generaliniame plane bei 2000 metais patvirtintame (duomenys neskelbtini) kaimo Pikeliškių kadastrinės vietovės žemėtvarkos projekte, įregistruotos Nekilnojamojo turto registre ir įbraižytos kadastro žemėlapyje. Nors T. I. teigia, kad aukščiau minėta žemės sklypo schema yra neteisėta, nes prie žemės pirkimo pardavimo sutarties turėjo būti pridedamas žemės sklypo planas, tačiau teismas įvertino faktą, kad pagal tuo metu egzistavusią praktiką visi sodininkų bendrijos narių sklypai buvo parduodami parengus žemės sklypų schemas. Šiose schemose yra užfiksuoti visi žemės sklypų duomenys, reikalingi jų identifikavimui ir sutarties sudarymui, jos yra suderintos su sklypo naudotoju ir sodininkų bendrijos pirmininku. Schemos ir joje užfiksuotų duomenų teisingumas nėra nuginčytas nustatyta tvarka. Teismas padarė išvadą, kad 1992 m. kovo 31 d. T. I. žemės sklypo schema yra tinkamas dokumentas jo privatizuoto sodo sklypo riboms, kokios jos buvo 1992-1993 metais, bei sklypo plotui nustatyti.
Teismas pripažino, kad vėliau T. I. turėjo teisę atlikti savo sodo sklypo kadastrinius matavimus, juolab kad ankstesni dokumentai buvo parengti pagal preliminarius matavimus, nesiejant žemės sklypo duomenų su kuria nors koordinačių sistema, tačiau naujas žemės sklypo planas turėjo būti rengiamas Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas (Kadastrinių matavimų atlikimo metu galiojusio Žemės įstatymo 30 str. 2 d.). SB „Linas“ teritorijoje iki šiol galiojantys teritorijų planavimo dokumentai yra Sodininkų bendrijos 1992 m. liepos 29 d. generalinis planas bei 2000 m. kovo 10 d. patvirtintas (duomenys neskelbtini) kaimo žemės reformos žemėtvarkos projektas bei 2000 m. rugsėjo 25 d. Pikeliškių kadastro vietovės žemėtvarkos projektas. Kiti planai, schemos ir panašūs dokumentai nėra patvirtinti nustatyta tvarka, todėl remtis juose užfiksuotais duomenis teismas neturi pagrindo. 1997 metais parengtas SB „Linas“ planas M 1:2000 skirtas tik išorinėms sodų bendrijai paskirto žemės sklypo riboms nustatyti.
Teismas analizavo Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 21 punkto, Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 11 punkto, Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostatas.
Sugretinęs duomenis, užfiksuotus žemės sklypo schemoje, ištraukoje iš Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio bei Sodininkų bendrijos 1992 m. liepos 29 d. generaliniame plane iš vienos pusės, ir 2003 m. spalio 4 d. sudarytoje T. I. žemės sklypo schemoje, 2009 m. spalio 1 d. sudarytame žemės sklypo plane ir 1997 m. birželio 29 d. sudarytame SB „Linas“ žemės sklypo plane, iš kitos pusės, nustatė, jog vėlesniuose dokumentuose užfiksuotos ir ginčijamu administraciniu aktu patvirtintos žemės sklypo ribos neatitinka įregistruotų Nekilnojamojo turto registre ir suprojektuotų galiojančiuose teritorijų planavimo dokumentuose.
Teismas pažymėjo, kad atlikus kadastrinius matavimus, pasikeitė tiek T. I. sklypo konfigūracija, tiek ir sklypo plotas. Sklypo šiaurės rytinėje pusėje dalis 1993 metais įsigytos žemės neįtraukta į sklypo ribas, o šiaurės vakarinėje pusėje papildomai įtraukta apie 46 kv. m. žemės, kuri pagal teritorijų planavimo dokumentus buvo numatyta keliui tarp sklypų. Sklypo plotas padidėjo iki 1205 kv. m. Nustačius tokius pasikeitimus, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus žemėtvarkos skyrius neturėjo derinti parengto žemės sklypo plano, o privalėjo grąžinti jį su nekilnojamojo turto kadastro duomenų byla vykdytojui, kad šis patikslintų žemės sklypo posūkio taškus bei riboženklių padėtis.
Vadovaudamasis Nuostatų 32 punktu ir Taisyklių 29.9 punktu teismas pažymėjo, kad atliekant kadastrinius matavimus, kviestinis asmuo A. S. pareiškė pastabas, tačiau vykdytojas nesiėmė priemonių, kad jos būtų nuodugniai ištirtos ir nepriėmė jokio rašytinio sprendimo. To nepadarė ir vėliau kadastrinius duomenis tikslinęs atsakovas.
Pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnį mėgėjiško sodo teritoriją sudaro sodininkų naudojama nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomų sklypų ir bendrojo naudojimo žemė, kuri teisės aktais buvo skirta mėgėjiškai sodininkystei plėtoti (kolektyviniams sodams steigti) arba priskirta pagal vėliau patikslintą bendrijos teritorijos žemėtvarkos projektą ar kitą teritorijų planavimo dokumentą. Bendrojo naudojimo žemę bendrijos gali nuomoti ar išsipirkti iš valstybės. Duomenų, kad bendrojo naudojimo žemę SB „Linas“ yra išsipirkusi iš valstybės, nėra. Teismas padarė išvadą, kad SB „Linas“ valstybinė žemė suteikta tik naudotis, bet ne disponuoti. Bendrijos teritorijoje esanti bendro naudojimo žemė lieka valstybine žeme, kurios disponavimo teisę realizuoja valstybinės institucijos. SB „Linas“ neturėjo teisės 2003 metais patikslinti privačių sodininkų sklypų ribų, nes tokiu būdu vykdė disponavimą valstybine žeme.
Teismas pripažino, kad teisiškai nereikšminga aplinkybę, kad T. I. ir SB „Linas“ teigimu, pravažiavimo iki sodo tvoros šalia T. I. sklypo realiai nėra, ten auga medžiai ir krūmai, be to, už tvoros taip pat nėra jokio kelio. Pagal teritorijų planavimo dokumentus šioje vietoje buvo numatytas bendro naudojimo pravažiavimas valstybinėje žemėje ir ši žemės paskirtis ir naudojimo pobūdis teisėtai pakeistas nebuvo. SB „Linas“ ir kiti suinteresuoti asmenys, norėdami pakeisti naudojamų žemės sklypų konfigūraciją ar ribas, turėtų nustatyta tvarka parengti teritorijų planavimo dokumentus ar jų pataisymus, juos patvirtinti ir įregistruoti.
Teismas padarė išvadą, kad priimant ginčijamą Vilniaus apskrities viršininko įsakymą, buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Dėl to šis įsakymas yra neteisėtas ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Be to, ginčijamas įsakymas savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams – Nuostatams ir Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimui Nr. 260.
III.
Trečiasis suinteresuotas asmuo B. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 21 d. sprendimą ir administracinę bylą nutraukti arba pareiškėjo pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą.
Apeliacinis skundas (t. I, b. l. 213-216) grindžiamas šiais argumentais:
1. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina valstybinės žemės užvaldymo fakto.
2. Valstybės interesams ginčijamas aktas jokios reikšmės neturi, kadangi ginčijamu aktu patikslintos ne valstybinės žemės sklypo, o teisėtai nuosavybėn įgyto žemės sklypo ribos, t. y. žemės sklypo, kuris teisėtai valdytas ir naudotas sodininkų bendrijos, o 1993 metais privatizuota T. I..
3. Ginčo teritorijoje auga senas medis, todėl nuginčijus aktą ir suprojektavus kelią, būtų nukirsta sena pušis. Tinkama gamtos apsauga yra suinteresuota visa visuomenė, todėl interesas išsaugoti augaliją yra viešas interesas.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo sprendimu apgintas tik trečiojo suinteresuoto asmens A. S. privatus interesas. Šią aplinkybę patvirtina A. S. argumentai, kad jam turi būti leista įvažiuoti į jo valdas.
Atsiliepimas
5. Teismas nevertino B. S. atsiliepime nurodytų argumentų.
6. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika (pvz. 2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008) pirmosios instancijos teismas, traktuodamas kaip normalų Nacionalinės žemės tarnybos 10 mėnesių atlikto tyrimo dėl ginčo akto teisėtumo terminą, pažeidė procesines normas, valstybines institucijas iškeldamas aukščiau už privačius asmenis.
7. Sodininkų bendrijoje iš esmės nėra sklypų, kurie realiai būtų taisyklingos stačiakampio formos, kaip kad buvo nubraižyta preliminarius sklypų plotus ir orientacinę konfigūraciją atvaizduojančiose schemose ar SB „Linas“ teritorijai galiojančiame teritorijų planavimo dokumente.
8. T. I. žemės sklypas yra kraštinis žemės sklypas SB „Linas“ teritorijoje. Kaip patvirtina 1997 m. birželio 5 d. planas, ir kaip yra faktiškai, SB „Linas“ ir T. I. žemės sklypo šiaurės rytinė pusė niekada nebuvo stataus kampo konfigūracijos. Toje vietoje sodininkų bendrijos ribą žymi puslankiu einanti vielos tinklo tvora. Taigi T. I. žemės sklypas negali būti taisyklingo stačiakampio formos. Teisėtai įsigijus 1200 kv. m. žemės sklypo plotą kaimynui buvo suformuotas atitinkamo ploto žemės sklypas SB „Linas“ ribose. 5 kv. m. paklaida negali būti laikytina neteisėtu valstybinės žemės, esančios SB „Linas“ teritorijos ribose, užvaldymu.
9. 1997 metais parengtas SB „Linas" planas M 1:2000 skirtas išorinėms sodų bendrijai paskirto žemės sklypo riboms nustatyti, todėl 2003 m. formuojant žemės sklypą A. S., jis turėjo būti formuojamas pagal išorinę sodininkų bendrijos teritorijos ribą.
10. Nei viename iš teismo 3 nustatytų SB „Linas“ teritorijoje galiojančių teritorijų planavimo dokumentų nematyti teismo sprendime įvardinto projektuojamo kelio.
11. Teismas nepagrįstai vienodai traktuoja valstybinę žemę ir valstybinę žemę, esančią sodininkų bendrijos teritorijoje.
Žemesnės instancijos teismas
Sodininkų bendrijų įstatymo 15 straipsnio 15 punktas nustato bendrijos narių susirinkimui išimtinę teisę spręsti mėgėjiško kraštovaizdžio tvarkymo ir priežiūros, užstatymo ir kitus teritorijų planavimo klausimus. Todėl, kaip, kokiu būdu ir kokiam tikslui panaudoti valstybinę žemę, kuri yra bendrijos teritorijoje, diskrecijos teisė yra suteikta būtent bendrijos narių susirinkimui, kuris gali nuspręsti dėl konkretaus sklypo priskyrimo vienam ar kitam jos nariui (Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1126-464/2011).
Šalies argumentai
Trečiasis suinteresuotas asmuo T. I. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 21 d. sprendimą ir administracinę bylą nutraukti, o nenustačius nutraukimo pagrindų – pareiškėjo pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą.
Apeliacinis skundas (t. I, b. l. 218-223) grindžiamas šiais argumentais:
1. Ginčijamu administraciniu aktu T. I. nebuvo perleista jokia valstybinė žemė, kadangi 1200 kv.m žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį sodininkų bendrijoje „Rūta“, (duomenys neskelbtini) k., Riešės sen., Vilniaus r., T. I. privatizavo 1993 m. balandžio 26 d. pasirašyta valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2555.
2. Remiantis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 695 redakcija), 21 punktu, žemės sklypo plotas gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba (neįregistruotų žemės sklypų) nuo žemėtvarkos projekte ar kitame teritorijų planavimo dokumente suformuoto žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta šių Nuostatų 1 priede.
Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis iki 2009 m. spalio 1 d. žemės sklypo plano parengimo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotas buvo 0,1200 ha. Po kadastro duomenų patikslinimo T. I. žemės sklypas galėjo sudaryti 0,12693 ha, o Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 2.3-4257-1301 patikslinus jo žemės sklypo kadastro duomenis siekia tik 0,1205 ha.
3. Prokuroras gina išimtinai A. S. privačius interesus. A. S. nuo pat savo sklypo įsigijimo siekia pakeisti sklypo paskirtį, jį padalinti į mažesnius sklypus ir parduoti. A. S. siekia, kad valstybės institucijos sudarytų galimybę iš kelių pusių privažiuoti prie jo sklypo, nors tokio privažiavimo (kelio) į jo sklypą niekada nebuvo. Tai patvirtina 2002 m. rugsėjo 18 d. žemės valdos ribų paženklinimo abriso ir 2002 m. gruodžio 20 d. žemės sklypo plano M1:10000 nuorašai.
4. Prokuroras praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą 1 mėnesio terminą kreiptis į teismą.
Duomenys, kuriais grindžiamas pareiškimas, prokuratūrai žinomi nuo 2007 m. vasario 20 d., kai prokuratūroje buvo nagrinėjamas A. S. skundas dėl T. I. 2003 m. rudenį tariamai neteisėtai užimto kelio.
Nors prokuroras nėra ginčijamų materialinių teisinių santykių dalyvis, turi būti laikoma, kad prokurorui skundžiamas aktas turėjo būti žinomas nuo 2010 m. balandžio 9 d., kadangi tuomet viešame registre buvo įregistruotas kadastro duomenų tikslinimas, atliktas Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 2.3-4257-1301.
5. 1993 m. balandžio 26 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2555 pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus žemės sklypo ribas turėjo apibrėžti žemės sklypo planas, parengtas pagal teisės aktų reikalavimus. Nors 1993 m. balandžio 26 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. 2555 nurodyta, kad šios sutarties priedas yra sklypo planas su gretimybėmis M 1:500, tačiau iš tikrųjų žemės sklypo planas (ne schema) prie sutarties nebuvo pridėtas, nes toks planas nebuvo parengtas.
6. 1992 m. balandžio 31 d. žemės sklypo schema neatitiko Vyriausybės 1991 m. spalio 12d. nutarimu Nr. 424 žemės sklypo forai keliamų reikalavimų (ji nebuvo parengta ir patvirtinta valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro ar kitos Žemės ūkio ministerijos įgaliota tarnybos).
7. Nei privatizavimo metu, nei vėliau teisės aktai nenumatė galimybė prie žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarčių pridėti žemės sklypo schemą.
8. 1993 m. balandžio 26 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2555 sudarymo dieną galiojantys Vyriausybės 1991 m. spalio 12 d. nutarimas Nr. 424 ir Žemės sklypų pardavimo tvarkos 9.2 punktas reikalavo paženklinti parduodamą žemės sklypą riboženkliais, tai nurodant žemės sklypo plane. Žemės sklypo privatizavimo dieną nebuvo parengtas parduodamo žemės sklypo planas bei pats žemės sklypas nebuvo pažymėtas riboženkliais.
9. Privatizavimo metu galiojusio Žemės reformos įstatymo 22 straipsnyje buvo įtvirtinta, kad patvirtinus žemės reformos žemėtvarkos projektus, valstybinis žemėtvarkos institutas paženklina žemės sklypų ribas vietovėje ir parengia žemės nuosavybės ir žemės naudojimo teisės dokumentus. Valstybės įmonės Valstybinio žemėtvarkos instituto 1999 metais parengtas Vilniaus rajono Riešės seniūnijos, (duomenys neskelbtini) kaimo ((duomenys neskelbtini) kadastro vietovė) žemės reformos žemėtvarkos projektas M 1:10000 buvo patvirtintas Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. 711-41, o valstybės įmonės Valstybinio žemėtvarkos instituto 2000 metais parengtas Vilniaus rajono Riešės seniūnijos, Pikeliškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas M 1:5000 buvo patvirtintas Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 3261-41. Taigi tik patvirtinus šiuos žemės reformos žemėtvarkos projektus buvo galima paženklinti T. I. privatizuotą žemės sklypą.
10. Pagal ginčijamo administracinio akto galiojimo dieną galiojusio Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi, vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto skirtumą, neviršijantį leistino matavimo tikslumo, nustatyto Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintoje metodikoje, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama. T. I. žemės sklypo ribos paženklintos tik 2007 m. balandžio 16 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktu Nr. l. Anksčiau paženklinti žemės sklypo ribų nebuvo galimybės dėl to, kad nebuvo patvirtintos sodininkų bendrijos „Linas“ raudonosios linijos.
11. Nors 1993 m. balandžio 26 d. T. I. privatizavo faktiškai naudojamą 1200 kv.m ploto žemės sklypą, pagal 1992 m. liepos 29 d. sodininkų bendrijos „Rūta“ generalinį planą sklypo plotas buvo mažesnis (tik 600 kv.m ploto).
12. Visų sodininkų bendrijos „Linas“ kraštinių sklypų forma po kadastro duomenų patikslinimo neišliko stačiakampių formos, nors būtent tokios formos jie buvo numatyti sodininkų bendrijos „Rūta“ generaliniame plane.
13. T. I. žemės sklypas yra kraštinis sodo sklypas, todėl jo šiaurės rytinė sklypo pusė sutampa su bendrijos ribomis. Toje vietoje bendrijos ribą žymi vielinė tvora, pastatyta jau prieš gerą dešimtį metų, einanti puslankiu, t. y. užapvalinta. Atsižvelgiant į tai, T. I. žemės sklypas negali būti taisyklingos stačiakampio formos. Taigi žemės sklypo konfigūracija yra apspręsta išorinės sodininkų bendrijos „Linas“ teritorijos ribos, kurios teisėtumą pripažino teismas.
Žemesnės instancijos teismas
14. Pirmosios instancijos teismo teiginį, kad „sklypo šiaurės rytinėje pusėje dalis 1993 metais įsigytos žemės neįtraukta į sklypo ribas“ paneigia faktas, kad ši teismo nurodyta žemė nėra ir niekada nebuvo sodininkų bendrijos naudojama (jai skirta žemė), o priklauso laisvos valstybinės žemės fondui (žr. 1997 m. SB „Linas“ plane M 1:2000 gretimybes nuo 2 iki 8, b.l. 40, ir 2009-10-01 parengto T. I. žemės sklypo plane M 1:500 gretimybes nuo 5 iki 6, b.l. 29). Taigi šios žemės T. I. kaip sodininkų bendrijos narys net ir negalėjo įsigyti.
15. Tiek Vilniaus rajono Riešės seniūnijos, (duomenys neskelbtini) kaimo ((duomenys neskelbtini) kadastro vietovė) žemės reformos žemėtvarkos projekte M 1:10000, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. 711-41, tiek Vilniaus rajono Riešės seniūnijos, Pikeliškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte M 1:5000, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 3261-41, šis privažiavimo kelias iki T. I. ir B. S. priklausančių žemės sklypų net nepažymėtas. Juose pažymėtas tik kitoje sodininkų bendrijos „Linas“ vietoje esantis servitutinis kelias privažiavimui iki A. S. šiuo metu priklausančio žemės sklypo.
16. 1992 m. liepos 29 d. sodininkų bendrijos „Rūta“ generalinis planas neįrodo, kad kelias turi eiti tarp sklypų. Šiame generaliniame plane T. I. sklypo plotas buvo tik 600 kv.m ploto ir tik prie tokio ploto pavaizduoto mano žemės sklypo gretimybėje numatytas kelias, tačiau sodininkų bendrijos „Rūta“ generaliniame plane nebuvo numatyta, ne tik kokiomis ribomis ir kokia konfigūracija T. I. bus kompensuojamas žalios zonos sąskaita numatomas parduoti žemės sklypo plotas, bet ir kokios bus šio papildomai turimo suteikti žemės sklypo ploto gretimybes.
Šalies argumentai
Trečiasis suinteresuotas asmuo SB „Linas“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 21 d. sprendimą ir administracinę bylą nutraukti, o nenustačius nutraukimo pagrindų – pareiškėjo pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą.
Apeliacinis skundas (t. I, b. l. 225-228) grindžiamas šiais argumentais:
1. Ginčijamu aktu valstybinė žemė nebuvo perleista, nes sodininkų bendrijos narys T. I. 1993 metais teisėtai įgijo naudojamą 1200 kv. m. ploto sodo sklypą.
2. Šioje byloje ginamas išimtinai A. S. interesas.
3. Prokuroras į teismą kreipėsi praleidęs įstatymo nustatytus terminus.
4. Tiek teritorijų planavimo dokumentuose, tiek schemose visi sklypai yra itin taisyklingos formos, tačiau realiai nėra nei vieno tokiose schemose užfiksuotos konfigūracijos sklypo.
5. Tiek 2007 m. balandžio 16 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas Nr. 2, tiek 2009 m. spalio 1 d. žemės sklypo planas M 1:500, parengtas licencijuotų matininkų, t.y. dokumentai, kurių pagrindu įformintas ginčijamas aktas, yra tinkamos formos, todėl laikytini galiojančiais, kol nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas numato, jog matininkas privalo savo veikloje vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais, būti nešališkas (11 str. 8 d. 1 ir 2 p.). Tai reiškia, jog matininkas atsako už savo parengto dokumento atitikimą teisės aktų reikalavimams, tačiau teismas, ignoruodamas šiuos dokumentus, to vėlgi nelaiko svarbia aplinkybe.
6. Sodininkų bendrijos teritorijoje esančia žeme, nors ir nepriklausančia nuosavybės teise bendrijai, valstybinės institucijos laisvai disponuoti negali.
7. Pagal SB „Linas“ 2003 m. spalio 4 d. visuotinio susirinkimo sprendimo priėmimo momentu galiojusių 2000 m. balandžio 10 d. nutarimu Nr. 404 patvirtintų Sodininkų bendrijos tipinių įstatų 6.5 punktą, bendrija gali rengti arba patikslinti net bendrijos sodo teritorijos planavimo dokumentus, nekalbant apie schemų, apibrėžiančių preliminarias sklypų ribas, rengimą. Visuotinis sodininkų bendrijos „Linas“ 2003 m. spalio 4 d. susirinkimas, nepažeisdamas 1997 m. sodininkų bendrijos plano išorinių ribų ir kitų teismo sprendime minimų teritorijų planavimo dokumentų, kuriuose nebuvo numatyti projektuojami keliai, nutarė, kad šios administracinės bylos ginčo žemė yra faktiškai valdoma T. I., kuris ją nuosavybės teisėmis juridiškai turi nuo 1993 m. balandžio 26 d. SB „Linas“ 2003 m. spalio 4 d. susirinkimo sprendimas yra galiojantis, nes priimtas pagal teisės aktų reikalavimus ir nėra nuginčytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 4 dalies bei 2.82 straipsnio 4 dalies nustatyta tvarka (Panevėžio apygardos teismo 2010 m. sausio 29 d. nutartis civ. byloje Nr. 2A-102-544/2010, Vilniaus apygardos 2011 m. vasario 2 d. nutartis civ. byloje Nr. 2A-1126-464/2011).
8. 2003 m. spalio 4 d. SB „Linas“ sprendimo priėmimo metu teritorijų planavimo dokumentai nefiksavo jokio projektuojamo kelio.
9. T. I. 1993 metais įsigijo 1200 kv. m. žemės preliminarių matavimų ribose, todėl, siekiant tikslių ribų, buvo reikalingi tikslieji matavimai. Kadangi teisinis reguliavimas sodininkų bendrijos visuotiniam susirinkimui suteikė išimtinę teisę spręsti teritorijų planavimo ir bendro turto naudojimo klausimus, jis ir nusprendė, įvertinęs 1997 m. planu, kurio teisėtumas patvirtintas teismo sprendimu, nustatytas išorines bendrijos ribas, apsprendusias T. I. sklypo konfigūraciją, ir galiojusius teritorijų planavimo dokumentus, jog teisėtai naudojama sodininko žemė turi pakliūti į jo nupirktos žemės ribas.
10. Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai numato galimybę po tiksliųjų kadastrinių matavimų pakisti žemės sklypo konfigūracijai ir plotui leistinos paklaidos ribose (21 p.). Tuo pačiu naginėjamame nuostatų punkte aptarta situacija, kai žemės sklypo konfigūracija po tiksliųjų matavimų neatitinka konfigūracijos teritorijų planavimo dokumente ir plotas viršija galimą paklaidą. Šiuo atveju nustatyta, kad žemėtvarkos skyrius, išnagrinėjęs reikiamą medžiagą įskaitant gretimų sklypų suformavimo dokumentus, nustato skirtumų priežastis ir rašo išvadą dėl žemės sklypo ploto ir ribų teritorijų planavimo dokumente keitimo būtinumo. Jei nustatomi pažeidimai teritorijų planavimo dokumentuose, inicijuojami teritorijų planavimo dokumentų pakeitimai. 2010 m. balandžio 15 d. žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 26 teisės aktų pažeidimų dėl T. I. suformuoto sklypo nenustatyta. Kadangi jis nenuginčytas – yra galiojantis.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismas pripažinęs, jog T. I. 1993 metais teisėtai įgijo 1200 kv. m. ploto žemės sklypą ir 1997 metų bendrijos planas teisingai nustato bendrijos išorines ribas, panaikindamas ginčijamą aktą savo sprendimu atėmė iš asmens dalį teisėtai įgytos privačios nuosavybės, t. y. žemės. Jokie teisės aktai tokiu atveju nenumato galimybės atimti teisėtai įgytą privačią žemę, kompensuojant už tai pinigais ar natūra. Taigi teismas, panaikindamas ginčijamą aktą, nusprendė dėl asmens nuosavybės sumažinimo. Tokiu būdu teismo sprendimu pažeista tiek Konstitucijos, tiek Europinių dokumentų saugoma esminė žmogaus teisė – teisė į nuosavybę.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo A. S. su apeliaciniais skundais nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Atsilipime į apeliacinius skundus (t. II, b. l. 14) nurodė, kad:
1. T. I. argumentai, jog jam priklausančio ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ribų negalima nustatyti pagal šio sklypo privatizavimo schemą yra nepagrįsta, kadangi būtent tomis ribomis sklypas buvo pažymėtas Nekilnojamojo turto registro kadastro žemėlapyje. Atliekant kadastrinius matavimus tomis ribomis ir turėjo būti nustatomas žemės sklypo plotas naudojant tikslesnes matavimo priemones.
2. Atliekant T. I. priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, sklypo ribos buvo nustatytos pagal sodininkų bendrijos pirmininko 2003 m. spalio 4 d. patvirtintą T. I. sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) schemą, kuri parengta taip pat, kaip ir pirminio privatizavimo schema, kuri be kitų įrodymų patvirtina tai, kad privataus žemės sklypo ribos buvo pakeistos ir jos buvo pakeistos taip, kad apie 46 kv. m valstybinės žemės buvo priskirta T. I. sodo sklypui neatligintinai be jokio teisinio pagrindo.
3. Apeliacinio skundo argumentai dėl A. S. ketinimų miško sklypą padalinti į mažesnius sklypus ir juos parduoti nėra paremti jokiais įrodymais.
4. Privažiavimas prie A. S. priklausančio miško sklypo, besiribojančio su sodininkų bendriją „Linas“, buvo numatytas sodininkų bendrijos bendro naudojimo keliu.
5. Sodininkų bendrijų teisė rengti ir tikslinti bendrijos sodo teritorijos ar jos dalies teritorijų planavimo dokumentus turi būti įgyvendinama teisės aktų, reglamentuojančių žemės teisinius santykius, nustatyta tvarka. Visuotiniame sodininkų bendrijos susirinkime nusprendus kad dalis bendro naudojimo žemės gali būti privatizuota, sodininkų bendrija dėl leidimo rengti bendrijos sodo teritorijos ar jos dalies teritorijos planavimo dokumento pakeitimus turi kreiptis į valstybinę instituciją kurios kompetencijai priskirta tokius leidimus ir planavimo sąlygas išduoti, ir leidimo privatizuoti bendroms reikmėms nenaudojamą valstybinę žemę, skirtą sodininkų bendrijai.
SB „Linas“ teritorija yra kaimiškoje vietovėje, todėl šios bendrijos teritorijos pertvarkymo projektai turi būti rengiami pagal Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D- 452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“.
6. Valstybės interesas nagrinėjamu atveju pasireiškia tuo, kad prokuroro ginčijamu viešojo administravimo subjekto administracinių aktu buvo patvirtinti privataus žemės sklypo kadastriniai matavimai, pažeidžiant Žemės reformos įstatymo ir poįstatyminių teisės aktų reikalavimus, ko pasėkoje T. I. privačiam žemės sklypui neatlygintinai buvo priskirta valstybinės žemės dalis. Valstybė ir visuomenė, turi būti suinteresuota, kad valstybinė žemė butų perleidžiama nuosavybėn įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis.
7. Tai, jog T. I. apie 46 kv. m. valstybinės žemės naudoja faktiškai, nereiškia, jog ji jam priklauso juridiškai. Sodininkų bendrijos visuotiniam susirinkimui pritarus, T. I. galėjo kreiptis į Vilniaus apskrities viršininko administraciją dėl papildomo ploto pirkimo, o ne prijungtu šį plotą be atlygio. Papildomo ploto valstybinės žemės pirkimui teisės aktais numatytos atitinkamos procedūros, kurių nebuvo atlikta.
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba su apeliaciniais skundais nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstus.
Atsiliepime į apeliacinius skundus (t. II, b. l. 5-9) nurodė, kad:
1. Remiantis Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d., 2005 m. rugpjūčio 23 d. nutarimais, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2008, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. aprobuotu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas pagal viešąjį interesą ginančių subjektų skundus (prašymus), apibendrinimu (Administracinė jurisprudencija, 2008, Nr. 16), tinkamas disponavimas valstybine žeme yra viešasis interesas, ir šio disponavimo pažeidimai, kaip šiuo atveju – atliekant kadastrinius matavimus be teisėto pagrindo savavališkai prijungta valstybinė žemė ir pakeistos privataus žemės sklypo ribos, turi būti pašalinami. Priešingu atveju teismo sprendimas turėtų precedentinę reikšmę suteikiant galimybę asmenims, nepatenkintiems savo nuosavybės teise valdomų žemės sklypų ribomis ar pageidaujantiems įsigyti šalia esančios laisvos valstybinės žemės, šiuos veiksmus atlikti savavališkai, nesilaikant tam nustatytų imperatyvių teisės normų reikalavimų.
2. Nacionalinė žemės tarnyba ne tik analizavo bei vertino archyvinius ir kitus reikšmingus dokumentus šioje byloje nagrinėjamoms aplinkybėms nustatyti, tačiau ir teikė užklausą dėl papildomos būtinos informacijos suteikimo Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, kuri j Nacionalinės žemės tarnybos 2010 m. lapkričio 18 d. raštą Nr. 4B-(3.1)-5224 atsakė 2010 m. gruodžio 23 d. raštu Nr. A33-7200-(4.22), Nacionalinėje žemės tarnyboje gautu 2010 m. gruodžio 29 d.
3. Teisės aktai nenustato Nacionalinės žemės tyrimo trukmės įtakos bendram ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytam 1 mėnesio terminui, per kurį prokuroras, sužinojęs apie galimus viešojo intereso pažeidimus, turėjo kreiptis į teismą dėl jų pašalinimo, kas laikantis minėto įstatymo nustatytos tvarkos bei terminų ir buvo padaryta.
4. Nedidelis buvusio ir esamo žemės sklypo plotų skirtumas susidarė dėl to, kad rytinėje pusėje žemės sklypo riba taip pat buvo pakeista, dalį privataus žemės sklypo ploto atskiriant ir tokiu būdu, prijungus vakarinėje pusėje valstybinės žemės dalį, neviršytas bendras žemės sklypo plotas. Tačiau prokuroro pareiškime nurodomo pažeidimo esmė yra ne tai, kad valstybė prašomo panaikinti Įsakymo pagrindu būtų praradusi valstybinės žemės plotą, viršijantį leistiną paklaidą, o tai, jog apskritai Įsakymas, prieštaraujantis imperatyvioms nuostatoms ir be pagrindo keičiantis žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribas, negalėjo būti priimtas.
5. Įsakymo priėmimo metu nurodyto Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punkto redakcijoje (nuo 2008 m. gruodžio 7 d. iki 2011 m. spalio 18 d.) buvo numatyta tik apie žemės sklypo ploto, bet ne ribų (konfigūracijos) skirtumus.
6. Net ir pagal šiuo metu galiojančią Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punkto redakciją (nuo 2011 m. spalio 19 d.) kadastrinių matavimų vykdytojui yra privalomos žemėtvarkos skyriaus išvados dėl žemės sklypų ribų ar konfigūracijos neatitikimų, tačiau nesuteikia teisės vykdytojui veikti savarankiškai sprendžiant dėl galimybės keisti žemės sklypo ribas pagal kadastrinių matavimų užsakovo pageidavimus.
7. Žemės sklypo plano formos ar pavadinimo neatitikimas negali būti priežastis teigti, kad šis planas neteisėtas ar jo duomenys netikslūs. Kilus abejonių dėl sklypo ribų, nurodytų žemės sklypo plane, turėtų būti vertinamas teritorijų planavimo dokumentas, kuriame šis žemės sklypas suprojektuotas, t. y. sodininkų bendrijos 1992 m. liepos 29 d. generalinis planas. Šiame teritorijų planavimo dokumente žemės sklypo ribos sutampa su nurodytosiomis 1992 m. kovo 31 d. žemės sklypo schemoje.
8. Sodininkų bendrijos „Linas“ teritoriją žyminti vielos tinklo tvora nėra tas objektas, pagal kurį turi būti sprendžiama apie žemės sklypų ribas.
9. Generaliniame plane pavaizduotos buvusios tuometinės sodininkų bendrijos „Rūta“ ribos II poligono ribos, pažymėtos ženklu „I“ ir esamos pagal perkamų žemės sklypų plotus, pažymėtos ženklu „II“. Pagal šiuos duomenis prie T. I. perkamo 600 kv. m žemės sklypo projektuojama papildomai 600 kv. m, ir sklypo forma atitinka užfiksuotą 1992 m. kovo 31 d. žemės sklypo schemoje bei matyti, kad tarp T. I. ir B. S. žemės sklypų iki pat sodininkų bendrijos teritorijos ribos eina kelias, kurio dalis šiuo metu po ginčijamo Įsakymo priėmimo neteisėtai pateko į žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribas.
10. Sodo suplanavimo projektai (generaliniai planai) yra tinkami teritorijų planavimo dokumentai ir pagal juos formuojami parduodami ar nuomojami valstybinės žemės sklypai mėgėjų sodo teritorijoje (Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“ (Žin., 2004, Nr. 167-6129; 2010, Nr. 158-8044) 2.2 punktas). Todėl T. I. žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), esančio sodininkų bendrijoje „Rūta“, (duomenys neskelbtini) kaime, Riešės seniūnijoje, Vilniaus rajone, kaip ir kita šios bendrijos teritorijoje esanti žemė, nebuvo formuojama žemės reformos žemėtvarkos projektais.
11. Pagal sodininkų bendrijos „Linas“ 2003 m. spalio 4 d. susirinkimo, kurio metu nutarta leisti sodininkų bendrijos „Linas“ vaidybos pirmininkui patikslinti žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) detalųjį planą, galiojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. balandžio 10 d. nutarimo Nr. 404 „Dėl sodininkų bendrijų“ (Žin., 2000, Nr. 31-865) 20 punktą, reglamentavusį visuotinio bendrijos narių susirinkimo teises, bendrijos narių susirinkimo kompetencijai nebuvo priskirtas tokių klausimų, kaip valstybinės žemės sodininkų bendrijos nariams paskyrimas, leidimas ją privatizuoti ir pan. svarstymas ir sprendimų šiais klausimais priėmimas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras su apeliaciniais skundais nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstus.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinius skundus (t. II, b. l. 10-12) nurodė, kad:
1. Šioje byloje viešasis interesas identifikuojamas kaip visos visuomenės teisėtas lūkestis, kad valstybei nuosavybės teise priklausančia žeme atitinkamus įgaliojimus turinčios institucijos disponuos griežtai laikydamosi imperatyvių įstatymo nuostatų bei asmenų lygybės prieš įstatymą principo. Tuo tarpu asmuo, įgijęs daugiau žemės pažeidžiant nustatytą tvarką, pažeidžia šį lūkestį. Į prokuratūrą kreipėsi Nacionalinė žemės tarnyba, kuri kompetencijos ribose atlikusi patikrinimą, nustatė pareiškėjo pareiškime išdėstytus ir teismo pagrįstais pripažintus nustatytos tvarkos pažeidimus. Savarankiškai kreiptis į teismą Nacionalinė žemės tarnyba negalėjo, kadangi įstatymo pagrindu yra perėmusi subjekto, priėmusio ginčijamą sprendimą – Vilniaus apskrities viršininko administracijos teises ir pareigas, todėl šioje byloje ieškovas ir atsakovas būtų buvęs vienas subjektas.
2. Prokuratūroje nacionalinės žemės tarnybos medžiaga, o šiuo atveju ir pakankamai duomenų, iš kurių buvo galimybė spręsti apie teisės pažeidimą, buvo gauta 2011 m. vasario 28 d., o į teismą buvo kreiptasi 2011 m. kovo 28 d., t. y., nepraleidus ABTĮ nustatyto 1 mėnesio termino.
3. Atlikus sodininkų bendrijoje „Linas“ esančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus žemės sklypo ribos neatitiko teritorijų planavimo dokumentais suformuotų žemės sklypo ribų, todėl vadovaujanti Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, 21, 65-69, 64 punktų nuostatomis, žemės sklypo planas negalėjo būti suderintas ir negalėjo būti priimtas apskrities viršininko įsakymas dėl kadastro duomenų tikslinimo. Nagrinėjamu atveju, atlikus kadastrinius matavimus, pasikeitė tiek T. I. sklypo konfigūracija, tiek ir sklypo plotas.
Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apeliantai palaikė apeliacinius skundus ir prašė juos patenkinti.
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovas paaiškino, kad apeliaciniai skundai yra nepagrįsti ir prašė jų netenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė paaiškino, kad su apeliaciniais skundais nesutinka ir prašė juos atmesti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo A. S. prašė palikti pirmosios instancijos tesimo sprendimą nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliaciniai skundai tenkintini.
Pareiškėjas ginčija Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. balandžio 6 d. įsakymą Nr. 2.3-4257-1301, kuriuo buvo patikslinti T. I. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio sodininkų bendrijoje „Rūta“ (duomenys neskelbtini) kaime, Riešės seniūnijoje, Vilniaus rajone, kadastro duomenys.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus apskrities viršininko įsakymas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams ir remdamasis ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu įsakymą panaikino.
Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai įvertino faktines aplinkybes bei neteisingai taikė bei aiškino teisės aktus. Taip pat nurodo, kad pareiškėjas praleido pareiškimo padavimo teismui terminą.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagristu. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl faktinių aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo bei aiškinimo vertintini kartu.
Administracinio teismo kompetenciją vertinant administracinio akto teisėtumą nustato ABTĮ 3 straipsnio 2 dalis, kuria nustatyta, jog administracinis teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.
Todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas vadovaudamasi ABTĮ 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis privalėjo vertinti tik administravimo subjekto veiksmų teisėtumą tvirtinant kadastro duomenų patikslinimą ir nevertinti ginčo dėl žemės sklypo ribų. Ginčas dėl žemės sklypo ribų nagrinėjamas remiantis CK 4.45 straipsnio nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinė byla Nr. 3K-3-189/2011).
Tokiu būdu, trečiasis suinteresuotas asmuo A. S. gali savo teises ginti bendrosios kompetencijos teisme vadovaudamasis CK 4.45 nuostatomis, todėl šioje byloje trečiojo suinteresuoto asmens A. S. bei pareiškėjo argumentai dėl galimai A. S. pažeistų teisių nenagrinėtini.
Pareiškėjas, prašydamas panaikinti aktą dėl kadastrinių matavimų patikslinimo, iš esmės ginčija žemės sklypo ribas ir nurodo, kad atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus buvo privalu remtis tomis ribomis, kurios buvo įregistruotos Nekilnojamojo turto registre arba teritorijų planavimo dokumente. Šio pareiškimo apimtyje dėl viešojo intereso gynimo administracinis teismas privalo tikrinti tik administravimo subjekto veiksmų teisėtumą tuo aspektu ar kadastrinių duomenų tikslinimo metu nebuvo neteisėtai perduota valstybinės žemės dalis privačiam trečiojo suinteresuoto asmenins T. I. valdymui.
Bylos įrodymai patvirtina, kad T. I. 1993 m. balandžio 26 d. pirkimo-pardavimo sutartimi buvo parduotas 1200 kv. m žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis sodininkų bendrijoje „Rūta“ (t. I, b. l. 38-39). Ginčijamu įsakymu, remiantis atliktais kadastriniais matavimais, buvo patikslintas žemės sklypo plotas ir nustatytas žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotas 1205 kv. m, tai yra 5 kv. m didesnis nei buvo įgytas. Tai atitinka Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 1 priede nustatytą maksimalią leistiną (ribinė) paklaidą tarp nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto ir apskaičiuoto žemės sklypo ploto, atlikus kadastrinius matavimus. Todėl šie žemės sklypo duomenys patvirtina, kad T. I. įgijo teisės aktais leistino dydžio žemės sklypą ir neteisėtai valstybinės žemės neužvaldė.
Vertinant ar kadastro duomenų tikslinimo metu teisingai buvo atliktos nustatytos procedūros , būtina vadovautis iki žemės sklypo kadastrinių matavimų buvusia situacija, kadangi Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 11 punktu nustatyta, kad kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą.
Pareiškėjas nurodo, kad po kadastrinių sklypo duomenų patikslinimo į T. I. valdomą žemės sklypą pateko bendro naudojimo kelias. Šie argumentai yra nepagrįsti. Sodininkų bendrijos planas suderintas 1997 m. birželio 5 d. Vilniaus regioninio kadastro ir geodezijos centre patvirtina, kad kelias tarp sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nesiekia šių sklypų ir sodininkų bendrijos išorinės ribos, kuri šiuo metu ribojasi su A. S. sklypo riba, todėl daroma išvada, kad kelias yra skirtas privažiavimui prie sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Sodininkų bendrijos 1997 m. birželio 5 d. planas nėra paneigtas ir šioje byloje nėra ginčijamas, todėl šio ginčo apimtyje nėra pagrindo remtis kitais planais kurie buvo parengti iki 1997 m. birželio 5 d. plano patvirtinimo.
Remiantis žemės sklypų formavimo taisyklėmis žemės sklypo ribos turi būti pažymėtos riboženkliais. Byloje nėra duomenų, kad žemės sklypas jo pardavimo metu T. I. buvo pažymėtas riboženkliais, todėl kadastrinių matavimo metu nustatytos ribos negali būti paneigtos vien tik ankstesnio sklypo konfigūracija bei nubrėžtu plane sklypo kraštiniu tiesumu nes šie duomenis kadastrinių matavimų metu priklausomai nuo faktinės situacijos gali būti koreguojami. Nesant riboženklių privalomai turi būti atlikta ribų nustatymo procedūra. Žemės sklypo ribos nustatomos ir riboženkliais paženklinamos, jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta, arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypų riboženkliai, dalyvaujant užsakovui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų žemės sklypų savininkams, naudotojams arba jų įgaliotiems asmenims Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1 punkte nustatyta tvarka.
Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo 2007 m. balandžio 6 d. aktas Nr.1 patvirtina, kad tokie darbai buvo atlikti iki kadastrinių matavimų atlikimo, buvo nustatytos ribos ir jos paženklintos (t. I, b. l. 30). T. I. kadastrinių matavimų žemės sklypo plano, įregistruoto 2010 m. balandžio 13 d. kadastro žemėlapyje, pažymėta taškais 3-6 yra lenktos formos (t. I, b. l. 29). Apeliantai nurodo, kad tokia situacija susiklostė dėl faktinio žemės sklypo naudojimo. Byloje nėra duomenų, kad ribos nustatytos minėtu aktu, buvo nuginčytos ar pakeistos. Todėl kadastriniai matavimai turėjo būti atliekami pagal ribas nustatytas 2007 m. balandžio 6 d. aktu Nr. 1. Taip pat pažymėtina, kad žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo metu, remiantis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.3 punktu, kadastrinių matavimų metu vietovėje kartografuojamos faktinės žemės naudmenos. Remiantis šiuo teisiniu reguliavimu konstatuojama, kad kadastrinių duomenų tikslinimo metu žemės sklypo ribos turi būti nustatomos remiantis Taisyklių 11 punkte nurodytais duomenų šaltiniais bei faktinio naudojimo ribomis.
Parengtas kadastrinių matavimų žemės sklypo planas atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl esant šioms aplinkybėms buvo faktinis ir teisinis pagrindas tikslinti žemės sklypo kadastro duomenis.
Remdamasi šiais argumentais teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. balandžio 6 d. įsakymas Nr. 2.3-4257-1301 „Dėl T. I. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio sodininkų bendrijoje „Rūta“ (duomenys neskelbtini) kaime, Riešės seniūnijoje, Vilniaus rajone, kadastro duomenų patikslinimo“ yra teisėtas bei pagrįstas ir jo naikinti pareiškime nurodytais argumentais nėra pagrindo. Dėl ko konstatuojama, kad viešasis interesas šio ginčo atveju nebuvo pažeistas.
Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino ginčo faktines aplinkybes bei netinkamai pritaikė materialinės teisės normas ir tai yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos tesimo sprendimą (ABTĮ 143 str.).
Panaikinus sprendimą, priimtinas naujas sprendimas, kuriuo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimas atmestinas kaip nepagrįstas(ABTĮ 88 str. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjas, teikdamas pareiškimą teismui, nustatyto termino pareiškimui paduoti nepraleido, kadangi teismo nurodyta termino skaičiavimo tvarka atitinka LVAT suformuotą praktiką (LVAT 2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
sodininkų bendrijos „Linas“, T. I. ir B. S. apeliacinius skundus patenkinti.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas neskundžiamas.