Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-01-07 · Administracinė byla Nr. eI-707-596/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-01-07
Bylos Nr.
eI-707-596/2019
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jolita Rasiukevičienė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „TERRA SILVESTRIS“
Atsakovas
Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Advokatai
Algirdas Tomas Parulis
Administracinė byla Nr. eI-707-596/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03127-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 7 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė,dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Algirdui Tomui Paruliui,atsakovės atstovams Dianai Leitaitei ir Šarūnui Orlavičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „TERRA SILVESTRIS“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutarimą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 0507 (toliau – ir Nutarimas).

Nurodo, jog Nutarime konstatuota, kad pareiškėja, būdama rangove, pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 56 straipsnį, kadangi iš subrangovės UAB „Lendus“ prieš statybų pradžią nepareikalavo pateikti trečiosios šalies (Ukrainos) piliečių įdarbinimo dokumentų, nurodytų Įstatymo 56 straipsnio 2 dalyje, kopijų, nesiėmė priemonių jų teisingumui patikrinti. Pažeidimas nustatytas 2018 m. liepos 10 d. apie 9 val. VDI inspektoriams atlikus patikrinimą statybvietėje adresu: (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu pateikti pareiškėjos darbuotojų paaiškinimai, paslaugų sutartis tarp pareiškėjos ir UAB „Lendus“, rangos sutartis tarp pareiškėjos ir UAB „Dairosta“, darbuotojų saugos ir instruktavimo žurnalas. Už administracinį teisės pažeidimą pareiškėjai skirta 6 076 Eur bauda.

Teigia, kad vadovaujantis 2018 m. liepos 2 d. sutartimi dėl darbuotojų nuomos Nr. 2018/07/02 su UAB „Lendus“, pareiškėja nėra ir negali būti laikoma darbdaviu pagal Įstatymą, už įdarbinimą yra atsakingas išimtinai darbdavys.

Paaiškina, jog pareiškėja buvo informuota ir patikrino duomenis apie tai, kad UAB „Lendus“ buvo pateikusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir SODRA) teritorinei įstaigai pranešimą apie darbuotojo priėmimą į darbą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios, kitų galimybių patikrinti duomenis apie priimamus asmenis ji neturėjo, kadangi tai riboja Lietuvos Respublikos asmens duomenų apsaugos įstatymas.

Pažymi, kad, UAB „Lendus“ teigimu, tikrinimą atlikęs VDI atstovas nurodė, kad jis duomenis SODROS sistemoje pamatė vėliau, nei jie buvo pateikti, nes socialinio draudimo įstaiga ilgiau užtrunka, kol trečiųjų šalių piliečiams suteikia socialinio draudimo kodus.

Teigia, kad Įstatymas įpareigoja atsakingą asmenį pranešti ir sudaryti darbo sutartį, tačiau nereikalauja užtikrinti, kad darbuotojas pradėtų dirbti darbdavio įmonėje tik tada, kai duomenys būtų matomi SODROS sistemos duomenų bazėje.

Pastebi, kad Įstatymo prasme UAB „Lendus“ nelaikytina pareiškėjos rangovu ar subrangovu, nes tokie teisiniai santykiai tarp šalių nesusiklostė, tarp šalių susiklostė personalo nuomos, t. y. paslaugų, santykiai. Subrangos ar rangos santykių tarp UAB „Lendus“ ir pareiškėjos nenustatė ir atsakovė. Nutarime nemotyvuota ir nenurodyta, kokiu pagrindu padaryta išvada dėl subrangos ar rangos santykių tarp UAB „Lendus“ ir pareiškėjos.

Pažymi, kad Nutarime taip pat nenurodyta, kaip ir kurie pareiškėjos darbuotojai teikė VDI inspektoriams paaiškinimus; jei inspektoriai vadovavosi Nutarime nurodytų užsieniečių paaiškinimais, nėra aišku, kaip ir kokiu būdu, ar tinkamai ir dalyvaujant ukrainiečių kalbos vertėjui tie paaiškinimai buvo paimti. Mano, kad nedalyvaujant teisės aktų nustatyta tvarka vertėjui, VDI inspektoriai negalėjo surašyti ir vadovautis užsieniečių duotais paaiškinimais, juo labiau priimti Nutarimą, nesant objektyviai teisingų surinktų duomenų.

Daro išvadą, kad nesurinkus tinkamų duomenų, neužtikrinus vertėjo dalyvavimo, padarius klaidingas išvadas ir nesirėmus pateiktais dokumentais, pareiškėjai nepagrįstai Nutarimu skirta bauda. Pabrėžia, jog pareiškėja nėra nei darbdavys, nei nelegaliai įdarbinusi trečiosios šalies piliečius dirbti tam tikrą darbą subrangovė.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Nurodo, jog Įstatymo 56 straipsnis numato didžiausios ir mažiausios baudos dydžius. Teismui pripažinus Nutarimą pagrįstu, pareiškėjai skirta 6 076 Eur bauda turi būti pripažinta prieštaraujančia protingumo ir teisingumo kriterijams, proporcingumui, nes ne dėl pareiškėjos veiksmų buvo galimai pavėluotai paskelbti duomenys SODROS sistemoje. VDI Nutarimą priėmė, neįvertinusi visų galimų duomenų ar dokumentų bei informacijos, iki Nutarimo priėmimo nesikreipė į pareiškėją, nepagrįstas išvadas padarė, negavusi ir nenurodydama jokių faktinių, pagrįstų ir objektyvių duomenų, kuriuos nurodant Nutarime būtų galima padaryti būtent tokias išvadas ir taikyti būtent tokio dydžio sankciją. Todėl atsakovė pažeidė objektyvumo, teisinės valstybės ir gerojo viešojo administravimo principus, be kita ko, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalį (b. l. 1–4).

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti, remdamasis jame išdėstytais argumentais. Akcentavo, kad Nutarime remiamasi Ukrainos piliečių gautais paaiškinimais, kurie paimti nedalyvaujant ukrainiečių kalbos vertėjui, kas laikytina esminiu procedūriniu pažeidimu ir pagrindu panaikinti Nutarimą. Pažymėjo, jog UAB „Lendus“ dėl VDI nustatytų pažeidimų nebuvo nubausta. Teigė, kad duomenys SODRAI apie darbuotojų priėmimą į darbą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios buvo pateikti tinkamai.

Atsakovė pateiktame atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, jog pareiškėja su UAB „Lendus“ 2018 m. liepos 9 d. pasirašė sutartį dėl darbuotojų nuomos, kuria nuomos laikotarpiu darbuotojai privalo laikytis pareiškėjos darbo tvarkos, darbų saugos ir priešgaisrinės saugos reikalavimų, vykdyti paskirto asmens ir kitų atsakingų asmenų žodinius ir rašytinius nurodymus, pareiškėja privalo pasirašytinai supažindinti darbuotojus su minėtus reikalavimus nustatančiais lokaliais teisės aktais. Atkreipia dėmesį į tai, kad jokie Lietuvos Respublikoje galiojantys teisės aktai nenumato darbuotojų nuomos galimybės ar tokios paslaugos teikimo, pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą (toliau – ir DK) galima tik laikinojo darbo sutarties galimybė (DK 72 str.). Pagal DK 72 straipsnio 2 dalį, laikinojo darbo sutarties šalis, kaip darbdavė, gali būti tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą tvarką ir nustatytus kriterijus atitinkanti laikinojo įdarbinimo įmonė. Pažymi, kad nei pareiškėja, nei UAB „Lendus“ apie pradėtą vykdyti laikinojo įdarbinimo veiklą VDI nepranešė, pranešimo, kad UAB „Lendus“ atitinka nustatytus laikinojo įdarbinimo įmonėms keliamus kriterijus, VDI nėra gavusi. Darbo sutartys su Ukrainos Respublikos piliečiais sudarytos standartinės, t. y. neatitinka laikinojo darbo sutarties turinio reikalavimų (DK 73 str.), neaptarti darbuotojų siuntimo pas laikinojo darbo naudotoją reikalavimai, laikotarpiai tarp siuntimų dirbti, laikinojo darbuotojo ir laikinojo darbo naudotojo tarpusavio teisės ir pareigos ir kiti klausimai (DK 74, 76, 78, 79 str.). Daro išvadą, kad 2018 m. liepos 9 d. sutartis dėl darbuotojų nuomos Nr. 2018/07/02 pripažintina netinkama nei forma, nei turiniu.

Paaiškina, kad pareiškėja yra objekto, esančio (duomenys neskelbtini), rangovė, 2018 m. liepos 5 d. sudariusi rangos sutartį su užsakove UAB „Dairosta“, kuria įsipareigojo atlikti rūsio sienų bei perdangos įrengimo darbus, t. y. būtent pareiškėja rūpinasi tinkamu ir savalaikiu darbų atlikimu minėtame objekte. Kadangi pareiškėja yra statybos objekto, esančio (duomenys neskelbtini), rangovė, jos naudai statybos darbus tiesiogiai vykdė UAB „Lendus“ darbuotojai, tarp pareiškėjos ir UAB „Lendus“ faktiškai susiklostė subrangos teisiniai santykiai, kuriuose pareiškėja yra rangovė, o UAB „Lendus“ – subrangovė. Daro išvadą, kad rangovė (pareiškėja), vadovaudamasi Įstatymo 56 straipsnio 7 dalimi, privalėjo pareikalauti trečiųjų šalių (Ukrainos Respublikos) piliečių įdarbinimo dokumentų ir privalėjo imtis priemonių patikrinti jų teisingumą.

Nurodo, kad pareiškėjos teiginį apie tai, jog ji buvo informuota ir patikrino duomenis, kad UAB „Lendus“ buvo pateikusi pranešimus SODROS teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą, paneigia surinkti įrodymai. Nurodo, jog pareiškėjos direktorius E. L. 2018 m. liepos 13 d. VDI teiktame paaiškinime nurodė, kad „pagal rangos sutartį Nr. 2018-07-05 su UAB „Dairosta“ adresu: (duomenys neskelbtini), pradėjo 2018-07-09 vykdyti darbus, jo įmonės darbuotojas E. R. pradėjo dirbti 2018-07-09. Pagal sutartį dėl darbuotojų nuomos Nr. 2018/07/02 pasikviečiau UAB ,,Lendus“ 7 darbuotojus (trečiųjų šalių piliečius). Duomenų apie minėtus darbuotojus (sveikatos draudimo, leidimus dirbti ir kt.) patikrinti neturėjau galimybės, todėl nusprendžiau vykdyti darbus įprasta eiga. Apie 7 trečiųjų šalių piliečių socialinį draudimą ir įdarbinimą nežinojau. Minėtiems darbuotojams išdaviau asmenines apsaugos priemones ir paaiškinau darbus, kuriuos jie turi atlikti“. Daro išvadą, jog pareiškėja savo paaiškinime patvirtino, kad ji, būdama rangove, prieš darbų pradžią nepareikalavo nei žodžiu, nei raštu trečiosios šalies piliečių įdarbinimo dokumentų, nurodytų Įstatymo 56 straipsnio 2 dalyje, kopijų, nesiėmė priemonių jų teisingumui patikrinti, t. y. neįsitikino, kad trečiųjų šalių piliečiai, kuriems ji išdavė asmenines apsaugos priemones, paaiškino darbus, dirba legaliai, yra socialiai drausti, tuo pažeisdama Įstatymo 56 straipsnio 7 dalį.

Taip pat nurodo, jog SODROS Utenos skyrius 2018 m. liepos 27 raštu Nr. (7.16E) R3-20834 informavo VDI Vilniaus teritorinį skyrių, kad pranešimai apie trečiųjų šalių (Ukrainos Respublikos) piliečių B. P., H. A., I. V., K. V., L. P. ir T. Y. valstybinio socialinio draudimo pradžią SODRAI pateikti tik po VDI patikrinimo, kuris vyko 2018 m. liepos 10 d. 9 val., t. y. minėti pranešimai (forma 1-SD) pateikti tik 2018 m. liepos 10 d. 19 val. 48 min., o apie trečiosios šalies piliečio B. S. įdarbinimą pranešimas (forma 1-SD) pateiktas tik 2018 m. liepos 11 d. 12 val. 49 min. Pažymi, kad minėtame SODROS Utenos skyriaus 2018 m. liepos 27 rašte nurodyta informacija, būtent kada UAB „Lendus“ pateikė pranešimus (forma 1-SD) apie minėtų trečiųjų šalių (Ukrainos Respublikos) piliečių įdarbinimą. Šis SODROS raštas, atsakovės vertinimu, patvirtina, kad minėti trečiųjų šalių piliečiai VDI patikrinimo metu 2018 m. liepos 10 d. apie 9 val. dirbo nelegaliai, t. y. apie jų įdarbinimą nebuvo pranešta SODRAI prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios.

Nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad reikėjo vertėjo iš ukrainiečių kalbos. Paaiškina, kad patikrinimo metu su aukščiau nurodytais Ukrainos piliečiais buvo bendrauta rusų kalba, jų buvo paprašyta prisistatyti, pateikti asmens dokumentų kopijas, ką Ukrainos piliečiai ir padarė. Pažymi, kad bendravimas su minėtais septyniais Ukrainos Respublikos piliečiais rusų kalba vyko sklandžiai, jie su darbo inspektoriais laisvai kalbėjo, VDI patikrinimo metu minėtiems Ukrainos Respublikos piliečiams buvo užtikrinta teisė bendrauti kalba, kurią jie moka, t. y. rusų kalba, ir dėl to vertėjo paslaugomis naudotis nereikėjo.

Atkreipia dėmesį į tai, kad šioje byloje pareiškėją atstovauja advokato padėjėjas Algirdas Tomas Parulis, kuris taip pat atstovauja UAB „Lendus“ pagal 2018 m. birželio 12 d. įgaliojimą ir kuris, kaip UAB „Lendus“ įgaliotas asmuo, pasirašė 2018 m. liepos 9 d. sutartį dėl UAB „Lendus“ darbuotojų nuomos Nr. 2018/07/02 su pareiškėja. Ši aplinkybė, atsakovės nuomone, kelia įtarimų, kad šios įmonės yra susijusios ir galimai atlieka trečiųjų šalių piliečių nelegalų įdarbinimą.

Mano, kad VDI, priimdama Nutarimą, tinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasi įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą sprendimą, paskirta bauda nėra per griežta, ji proporcinga padarytam pažeidimui, atitinka baudų skyrimo pagrindus (b. l. 27–30).

Atsakovės atstovas teismo posėdyje su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti, remdamasis atsiliepime išdėstytais argumentais. Papildomai nurodė, kad UAB „Lendus“ yra surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl nelegaliai įdarbintų asmenų, nutarimas dar nėra priimtas. Atsakovės atstovė nurodė, kad rašytinių darbuotojų (Ukrainos piliečių) paaiškinimų nėra, šiuos asmenis VDI inspektorius apklausė žodžiu.

Teismas konstatuoja:

Byloje kilęs ginčas dėl Nutarimo, kuriuo pareiškėjai, vadovaujantis Įstatymo 56 straipsnio 7 dalimi, skirta 6 076 Eur bauda, nustačius, kad pareiškėja, būdama rangove, pažeidė Įstatymo 56 straipsnį, kadangi iš subrangovės UAB „Lendus“ prieš statybų pradžią nepareikalavo pateikti trečiosios šalies (Ukrainos) piliečių įdarbinimo dokumentų, nurodytų Įstatymo 56 straipsnio 2 dalyje, kopijų, nesiėmė priemonių jų teisingumui patikrinti, teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis byloje surinktais rašytiniais įrodymais, pareiškėjos ir atsakovės atstovų paaiškinimais, nustatyta, kad VDI darbo inspektoriai 2018 m. liepos 10 d. 9.08 val. pradėjo patikrinimą statybvietėje adresu: (duomenys neskelbtini), ir tyrimo veiksmų protokole išvardino statybvietėje dirbusius asmenis (be kita ko, Ukrainos piliečius) (b. l. 44–45), iš vieno jų – pareiškėjos darbuotojo (betonuotojo) E. R. – paimdami rašytinį paaiškinimą (b. l. 43). 2018 m. liepos 10 d. nurodymu Nr. SD-01-8980 pareiškėjos direktoriui nurodyta 2018 m. liepos 13 d. 9 val. atvykti į VDI Vilniaus skyrių pas vyriausiąjį darbo inspektorių Tomą Maceiną ir duoti paaiškinimus dėl trečiųjų šalių piliečių darbo statybvietėje (duomenys neskelbtini), bei dėl darbo iškasoje statybvietėje (duomenys neskelbtini), taip pat pateikti: 1) rangos / subrangos sutartį su užsakovu statybvietėje (duomenys neskelbtini), 2) rangos / subrangos sutartį su UAB „Lendus“ dėl atliekamų darbų statybvietėje (duomenys neskelbtini), 3) įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos dokumentus, technologines korteles darbui iškasose ar statybvietės projektą (b. l. 41). VDI 2018 m. rugpjūčio 3 d. surašė pareiškėjai Įstatymo pažeidimo protokolą Nr. UĮPPJ 0965-0005 apie tai, kad pareiškėja, būdama rangove ir atstovaujama direktoriaus E. L., pažeidė Įstatymo 56 straipsnio 7 dalies nuostatas, kadangi iš subrangovės UAB „Lendus“ prieš darbų pradžią nepareikalavo pateikti trečiosios šalies (Ukrainos) piliečių: B. P., B. S., H. A., I. V., K. V., L. P., T. Y., įdarbinimo dokumentų, nurodytų Įstatymo 56 straipsnio 2 dalyje, kopijų, nesiėmė priemonių jų teisingumui patikrinti. Pažeidimas nustatytas 2018 m. liepos 10 d. apie 9 val. VDI vyr. darbo inspektoriams T. Maceinai ir V. Žliobai atlikus patikrinimą statybvietėje adresu: (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu pateikti pareiškėjos darbuotojų paaiškinimai, paslaugų sutartis tarp pareiškėjos ir UAB „Lendus“, rangos sutartis tarp pareiškėjos ir UAB „Dairosta“, darbuotojų saugos ir instruktavimo žurnalas (b. l. 35–36). Ginčijamu Nutarimu, atsižvelgiant į pažeidimo bylos 302742010 nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, analogiškas nurodytoms 2018 m. rugpjūčio 3 d. Įstatymo pažeidimo protokole Nr. UĮPPJ 0965-0005, už Įstatymo 56 straipsnio 7 dalies dispozicijoje numatytą administracinį teisės pažeidimą pareiškėjai paskirta 6 076 Eur bauda (b. l. 31–33).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiant skundžiamo VDI 2018 m. rugpjūčio 16 d. Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, visų pirma, būtina įvertinti jo atitiktį VAĮ, be kita ko, sudarančio prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, nustatančio viešojo administravimo principus, garantuojančio asmenų teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimą, įtvirtinančio kitas viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje, 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams.

Pagal VAĮ 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo jurisprudencijoje, formuodamas VAĮ taikymo praktiką, ne kartą yra akcentavęs, jog visoms viešojo administravimo institucijoms yra keliami, be kita ko, VAĮ nustatyti reikalavimai, inter alia (lot. be kita ko), šio įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinta pareiga vadovautis viešojo administravimo principais (įstatymų viršenybės, objektyvumo, proporcingumo ir kt.), taip pat šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta pareiga priimamus individualius administracinius aktus pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomas priemones motyvuoti. Be to, šios institucijos yra saistomos gero administravimo principo, reiškiančio, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012, 2013 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-708/2013, išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014, išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015, 2017 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2185-146/2016, 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5129-415/2018).

LVAT praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A62-3506/2011, 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015, 2016 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-607-556/2016, 2018 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1028-556/2018). Viešojo administravimo subjektai savo veikla turi nepažeisti teisės aktų reikalavimų, jų sprendimai turi būti pagrįsti, o sprendimų turinys atitikti teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2016 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-813-556/2016, 2016 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1210-822/2016). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas (žr., pvz., 2017 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1833-442/2017, 2018 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018). Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr., pvz., 2012 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-212/2012, 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2074-146/2016, 2017 m. liepos 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1096-858/2017, 2018 m. balandžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-871-525/2018). Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (žr., pvz., 2013 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-658/2013, 2015 m. sausio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-112-858/2015). Kaip ne kartą akcentavo LVAT, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje A520-2294/2012, 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A398-442/2015, 2017 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-131-822/2017). Tuo tarpu pareigos nustatyti juridinių faktų visetą, būtiną ir pakankamą teisės normai taikyti, nesilaikymas nedera nei su gero administravimo principo, nei su VAĮ 8 straipsnio imperatyvais (LVAT 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2617-575/2016, 2018 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018). VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (LVAT 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2359/2012, 2016 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2957-520/2016, 2018 m. birželio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1198-520/2018).

Nagrinėjimu atveju, įvertinus skundžiamo VDI 2018 m. rugpjūčio 16 d. Nutarimo turinį, darytina išvada, jog jis neatitinka esminių VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

Nutarime nurodyta, kad pareiškėja, būdama rangove, pažeidė Įstatymo 56 straipsnio 7 dalies nuostatas, kadangi iš subrangovės UAB „Lendus“ prieš darbų pradžią nepareikalavo pateikti trečiosios šalies (Ukrainos) piliečių įdarbinimo dokumentų, nurodytų Įstatymo 56 straipsnio 2 dalyje, kopijų, nesiėmė priemonių jų teisingumui patikrinti. Tačiau kokiu pagrindu VDI pareiškėją pripažino rangove, o UAB „Lendus“ – subrangove, Nutarime nenurodyta. Pažymėtina, jog pagal Įstatymo 56 straipsnio 7 dalį, VDI baudą nuo 868 iki 2 896 Eur už kiekvieną nelegaliai dirbusį trečiosios šalies pilietį gali skirti tik rangovui, išskyrus atvejį, kai rangovas raštu iš subrangovo pareikalavo pateikti trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo dokumentus, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje, ir ėmėsi priemonių jų teisingumui patikrinti. Tik atsiliepime į pareiškėjos skundą atsakovė nurodė, jog kadangi pareiškėja pagal 2018 m. liepos 5 d. rangos sutartį Nr. 20180705, sudarytą su UAB „Daisora“, yra statybos objekto, esančio (duomenys neskelbtini), rangovė, jos naudai statybos darbus tiesiogiai vykdė UAB „Lendus“ darbuotojai, tarp pareiškėjos ir UAB „Lendus“ faktiškai susiklostė subrangos teisiniai santykiai, kuriuose pareiškėja yra rangovė, o UAB „Lendus“ – subrangovė. Tačiau pabrėžtina, kad atsiliepimas į skundą nėra skundžiamo Nutarimo dalis. Atsiliepimu į skundą tik pateikiami paaiškinimai dėl skundo, bet nėra užpildomos administracinio akto priėmimo metu padarytos spragos (LVAT 2015 m. kovo 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-723-556/2015). Atsakovė, kaip viešojo administravimo subjektas, negali taisyti priimto ir ginčijamo administracinio akto trūkumų, nurodydama tikslius faktinius duomenis ir tai atlikdama, nagrinėjant ginčą dėl akto teisme.

Iš ginčijamo Nutarimo turinio taip pat matyti, jog atsakovė Įstatymo 56 straipsnio 7 dalies nuostatų pažeidimą konstatavo dėl to, kad pareiškėja iš UAB „Lendus“ prieš darbų pradžią nepareikalavo pateikti trečiosios šalies (Ukrainos) piliečių įdarbinimo dokumentų, nurodytų Įstatymo 56 straipsnio 2 dalyje, kopijų.

Įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, jog nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas, darbdavys nelaikomas pažeidusiu šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, jeigu, įdarbindamas trečiosios šalies pilietį, įvykdo šias sąlygas: 1) ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos yra gautas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitas dokumentas, suteikiantis teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, ir leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje; 2) darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu saugo šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų dokumentų kopijas ir pateikia jas Valstybinei darbo inspekcijai, Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar kitai šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytai institucijai jų reikalavimu.

Įvertinus Nutarimo turinį išdėstyto teisinio reglamentavimo kontekste, neaišku, kokių konkrečių įdarbinimo dokumentų, nurodytų Įstatymo 56 straipsnio 2 dalyje, kopijų pareiškėja nepareikalavo pateikti iš UAB „Lendus“ ir kokių konkrečių šių dokumentų kopijų patikrinimo metu nepateikė atsakovei. Minėta, jog VAĮ 8 straipsnyje įtvirtintos nuostatos reiškia, jog viešojo administravimo subjekto priimtame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog būtent VDI, kaip viešojo administravimo subjekto, pareiga sprendime nurodyti tokius duomenis, t. y. teisiškai reikšmingus faktus, iš kurių net ir be papildomų informacijos šaltinių, laiko sąnaudų asmeniui, kuriam skirtas individualus administracinis aktas, būtų visiškai aiškus sprendime suformuluotų išvadų pagrindas, t. y. sprendimas privalo būti ne tik pagrįstas, bet ir motyvuotas (suprantamas asmeniui).

Be to, nagrinėjamu aspektu pažymėtina, jog vienas iš objektyviųjų nelegalaus darbo požymių yra tai, kad asmuo pradėjo realiai dirbti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018; LVAT 2012 m. lapkričio 28 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N442-1178/2012). Nagrinėjamoje byloje nėra paimti Nutarime nurodytų Ukrainos Respublikos piliečių, dėl kurių nelegalaus darbo pareiškėjai taikyta atsakomybė, paaiškinimai dėl jų darbo. Aplinkybės, kad būtent šie asmenys – Ukrainos Respublikos piliečiai B. P., B. S., H. A., I. V., K. V., L. P., T. Y. – nelegaliai dirbo, grindžiamos išimtinai pačios VDI įformintais dokumentais: 2018 m. liepos 10 d. tyrimo veiksmų protokolu ir 2018 m. rugpjūčio 3 d. nelegalaus darbo tyrimo aktu Nr. NDA 0965-0074 (b. l. 37–39).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, sprendžia, jog negalima tokia viešojo administravimo subjekto veikloje susiklostanti teisinė situacija, kuri neužtikrintų teisinio tikrumo bei aiškumo šio teisinio santykio dalyviams. Nagrinėjamu atveju VDI privalėjo tinkamai išnagrinėti pareiškėjos pažeidimo bylą 302742010 (pažeidimo protokolas Nr. 0965-0005), motyvuoti savo poziciją taip, jog motyvų išdėstymas būtų adekvatus, aiškus ir pakankamas, pagrįsdama ją ne tik konkrečiomis teisės normomis, bet ir objektyviais duomenimis (faktais). Minėti Nutarimo turinio trūkumai, t. y. tai, kad jame nenurodyta, kokiu pagrindu pareiškėja laikoma rangove, o UAB „Lendus“ – subrangove, taip pat tai, kad Nutarime nenurodyta, kokių konkrečių įdarbinimo dokumentų, nurodytų Įstatymo 56 straipsnio 2 dalyje, kopijų pareiškėja nepareikalavo pateikti iš UAB „Lendus“ ir kokių konkrečių šių dokumentų kopijų nepateikė VDI patikrinimo metu, kokios aplinkybės patvirtina, kad Ukrainos Respublikos piliečiai B. P., B. S., H. A., I. V., K. V., L. P., T. Y. nelegaliai dirbo statybvietėje adresu: (duomenys neskelbtini), kurioje darbus pagal 2018 m. liepos 5 d. rangos sutartį įsipareigojo atlikti pareiškėja, VAĮ 8 straipsnio 1 dalies prasme yra esminiai, kliudantys asmenims įgyvendinti bei ginti savo teises ir įstatymo saugomus interesus, apibrėžti ginčo ribas, kas sudaro pagrindą administracinį sprendimą panaikinti. Nesant faktinio pagrindimo (motyvacijos nebuvimas) ginčo nagrinėjimo ribos tapo neapibrėžtos ir teismui buvo atimta galimybė patikrinti, ar tai padaryta pagrįstai. Išdėstytos priežastys lemia išvadą, jog VDI 2018 m. rugpjūčio 16 d. Nutarimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, todėl turi būti panaikintas kaip neteisėtas iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui – VAĮ 8 straipsniui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 str. 1 d. 1 p.). Atitinkamai, VDI įpareigojama iš naujo išnagrinėti pareiškėjos pažeidimo bylą 302742010 (pažeidimo protokolas Nr. 0965-0005) ir priimti nutarimą, atitinkantį VAĮ 8 straipsnio reikalavimus. Kartu pabrėžtina, kad teismo sprendimas, kuriuo panaikintas viešojo administravimo subjekto priimtas aktas dėl to, jog jame nėra aiškūs jo priėmimo motyvai, inter alia, faktinis pagrindas, nereiškia kad viešojo administravimo subjektas yra įpareigojamas priimti tokį patį ar iš esmės priešingą sprendimą (LVAT 2014 m. vasario 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-120/2014, 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2617-575/2016). VDI gali priimti bet kokį nutarimą, tačiau jame turi būti aiškiai nurodytas tokio nutarimo priėmimo ne tik teisinis, bet ir faktinis pagrindas (adekvatūs, aiškūs ir pakankami motyvai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „TERRA SILVESTRIS“ skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutarimą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 0507 ir įpareigoti Lietuvos Respublikos valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iš naujo išnagrinėti pažeidimo bylą 302742010 uždaroji akcinė bendrovė „TERRA SILVESTRIS“ (pažeidimo protokolas Nr. 0965-0005) ir priimti nutarimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jolita Rasiukevičienė