Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės „Turto bankas“, skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė „Klaipėdos energija“, antstolė B. T..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020 m. rugsėjo 8 d. teisme gautas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašo panaikinti antstolės B. T. 2020 m. rugpjūčio 7 d. patvarkymą Nr. S-20-5-32558, kuriuo (duomenys neskelbtini) miręs skolininkas R. R. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pakeistas į naują skolininką – valstybę. Nurodė, jog skolininkas R. R. mirė (duomenys neskelbtini) Turto arešto akto išviešinimas viešame registre, nurodant konkrečius išieškotojus, kurių naudai vykdomas išieškojimas, turėjo būti atliktas iki 2020 m. kovo 10 d. Šiuo atveju, kaip matyti iš Turto arešto registro ir Nekilnojamojo turto registro išrašų, skolininko turto areštas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nėra išviešintas per įstatymo nustatytą terminą. Pastebėjo, jog vien tai, kad antstolė vykdė išieškojimą iš skolininko, bei faktas, kad valstybei paveldėjimo teise perėjo mirusiojo skolininko turtas, dar nėra pakankamas pagrindas pakeisti skolininką vykdymo procese iš mirusiojo į naująjį skolininką. Nurodė, jog šiuo atveju kreditoriaus kreditorinis reikalavimas nebuvo tinkamai išviešintas.

Suinteresuotas asmuo antstolė B. T. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalyje numatytais terminais išnagrinėjo pareiškėjos skundą, patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino ir skundą perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams. Nurodė, jog antstolė dar iki skolininko R. R. mirties Turto arešto aktų registre išviešino skolininko pareigą sumokėti skolą išieškotojai AB „Klaipėdos energija“. Tuo tarpu, pareiškėja vykdymo procese būdama aktyvi ir rūpestinga, turėjo realias galimybes sužinoti apie visas skolininko R. R. atžvilgiu vykdomas vykdomąsias bylas, juo labiau, kad dviejose iš trijų skolininko R. R. atžvilgiu vykdomų vykdomųjų bylų dar iki skolininko mirties viešajame registre buvo išviešintas skolininko turtui taikomas areštas.

Suinteresuoto asmens AB „Klaipėdos energija“ atsiliepimo į pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų nustatytu laiku nebuvo gautas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teismų procesinių sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-09-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007).

Bylos duomenimis nustatyta, jog antstolės B. T. kontoroje vykdomos šios vykdomosios bylos:

Vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 406,46 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo, išieškotojos AB „Klaipėdos energija“ naudai, pagal Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. teismo įsakymą, išduotą civilinėje byloje Nr. eL2-1415-904/2017;

Vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 275,48 Eur skolos išieškojimo, išieškotojos VšĮ „Gargždų švara“ naudai, pagal Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. gruodžio 17 d. vykdomąjį raštą, išduotą administracinėje byloje Nr. eI-6453-609/2018;

Vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1206,40 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo, išieškotojos AB „Klaipėdos energija“, naudai, pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. rugpjūčio 5 d. vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. e2-4016-941/2019.

2017 m. liepos 26 d. Turto arešto aktu Nr. S-17-5-13964 antstolė areštavo skolininko R. R. turtinę teisę, esančią ir/ar pateksiančią į UAGDPB „Aviva Lietuva“ sąskaitą ar kasą, priklausančią R. R. pagal (duomenys neskelbtini) pensijų kaupimo sutartį; 2017 m. liepos 26 d. Turto arešto aktu Nr. S-17-5-13965 antstolė areštavo skolininkui R. R. priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą, (duomenys neskelbtini) (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 21-24). 2019 m. sausio 7 d. patvarkymu dėl turto arešto patikslinimo atsiradus naujiems išieškojimams antstolė patikslino turto arešto aktą Nr. 2017045397, pakeisdama turto arešto mastą, bei areštuojant skolininkui R. R. priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini) (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 17). Iš vykdomųjų bylų medžiagos nustatyta, jog skolininkas R. R. mirė (duomenys neskelbtini). Pagal Klaipėdos rajono 2 – ojo notaro biuro notarės N. B. 2020 m. birželio 16 d. išduotą Palikimo perėjimo valstybei liudijimą, mirusio skolininko R. R. turtą paveldėjo valstybė (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 112-113). 2020 m. rugpjūčio 7 d. antstolė priėmė patvarkymą dėl šalies pakeitimo vykdymo procese Nr. S-20-5-32546, kuriuo nutarė mirusį skolininką R. R. pakeisti naujuoju skolininku Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ „Turto bankas“ (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini)).

Vadovaujantis CPK 596 straipsnio 1 dalimi, antstolis savo iniciatyva, vykdymo proceso šalių ar suinteresuotų asmenų prašymu per septynias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos patvarkymu išsprendžia vykdymo proceso šalies pakeitimo klausimą. Antstolio patvarkymas pakeisti arba atsisakymas pakeisti vykdymo procese išieškotoją ar skolininką fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais gali būti skundžiamas CPK nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju, pareiškėja skundžia antstolės 2020 m. rugpjūčio 7 d. patvarkymą Nr. S-20-5-32558, kuriuo (duomenys neskelbtini) miręs skolininkas R. R. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pakeistas į naują skolininką – valstybę. Pareiškėjos teigimu, skolininko turto areštas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nėra išviešintas, todėl šiuo atveju kreditoriaus kreditorinis reikalavimas nebuvo tinkamai išviešintas.

CK 5.63 straipsnio, reglamentuojančio kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką, 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Remiantis CK 5.63 straipsnio 4 dalimi, teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimas, laikantis CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos ir terminų, yra būtina jų teisės nukreipti savo reikalavimus į palikėjo įpėdinius įgyvendinimo ir tenkinimo sąlyga.

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Teismų praktikoje pripažįstama, kad greta nurodytoje teisės normoje įtvirtintų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013), taip pat kad šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikomas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. kovo 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016 suformulavo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę, jog palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimų įvykdymui užtikrinti viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino, laikytini tinkamai pareiškusiais reikalavimus CK 5.63 straipsnio 1 dalies prasme. Plėtodamas šią praktiką kasacinis teismas vienoje iš bylų tinkamu reikalavimų pareiškimu pripažino ir tokį atvejį, kai esant keliems palikėjo kreditoriams vieno iš jų atžvilgiu nebuvo priimtas atskiras turto arešto aktas, tačiau registre buvo nurodytas turto arešto mastas tokia apimtimi, kuri leido palikimą priėmusiam įpėdiniui (valstybei) suvokti palikėjo kreditorių reikalavimų dydį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-969/2019 42 punktą).

Pagal CK 5.63 straipsnio reglamentavimą informaciją apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą gali pateikti tiek patys kreditoriai, tiek jų įgalioti asmenys (CK 2.132, 2.137 straipsniai), tarp jų – asmenys pagal pavedimą (CK 6.756 straipsnis), vykdantys skolos išieškojimą iš palikėjo turto. Kasacinio teismo konstatuota, kad, atsižvelgiant į CK 5.63 straipsnio tikslą suteikti įpėdiniui informaciją apie turtines pretenzijas į palikėjo turtą, pranešimu apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą laikytinas tiek asmeninis kreditoriaus, tiek jo įgaliotų asmenų, tarp jų ir antstolio, kuris kreditoriaus pavedimu vykdo išieškojimą, kreipimasis. Tačiau kiekvienu atveju pareiškime išdėstyta informacija turi būti pakankama ir aiški, kad įpėdinis suprastų skolinių įsipareigojimų dydį ir jų pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2011).

Kasacinis teismas, formuodamas praktiką šios kategorijos bylose, taip pat yra pažymėjęs, kad CK 5.63 straipsnyje įtvirtintoms kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo procedūroms atliekant įpėdinių informavimo apie palikėjo skolas bei civilinių teisinių santykių stabilumo bei apibrėžtumo užtikrinimo funkcijas, jų tinkamą įgyvendinimą lemia ne informacijos pateikimo forma, o šios informacijos turinys bei jos pateikimas laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012).

AIS nuostatų 23 punktas nustato, kad antstolių informacinės sistemos duomenų gavėjai yra kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigos ir finansų įmonės, kurios teikia finansines paslaugas, susijusias su rizikos prisiėmimu, kreditingumo vertinimo paslaugas teikiančios įmonės, Valstybinė mokesčių inspekcija, teismai, bankroto administratoriai, kiti asmenys, kurie turi teisę gauti duomenis teisės aktų nustatytoms funkcijoms vykdyti. Šiame punkte nurodytiems duomenų gavėjams, išskyrus bankroto administratorius (bankroto administratoriams teikiami duomenys apie jų skelbtų elektroninių varžytynių vykdymą), teikiami šių nuostatų 15.2–15.4, 16.3–16.9 papunkčiuose išvardyti duomenys. Nuostatų 11.2 punkte įtvirtinta, kad Antstolių informacinės sistemos paslaugų gavėjai, be kita ko, yra ir asmenys, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka tiesioginėms funkcijoms atlikti yra reikalingi Antstolių informacinės sistemos duomenys. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, jog Valstybinė mokesčių inspekcija yra AIS duomenų gavėja, todėl, vykdydama savo funkcijas, turi teisę gauti duomenis apie skolininkus, išieškotojus bei išieškomų skolų dydį, o valstybės paveldėjimo atveju – informaciją apie tai, ar palikėjo atžvilgiu nėra pradėtų vykdomųjų bylų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-378/2019). Tai, kad Valstybinė mokesčių inspekcija ir VĮ „ Turto bankas “ vykdo analogiškas funkcijas valstybės paveldėto turto atžvilgiu, leidžia daryti išvadą, kad jos turi tokias pačias teises ir gavimui informacijos iš AIS.

Iš bylos duomenų nustatyta, jog informacija AIS apie skolų išieškojimą išviešinta dar esant gyvam skolininkui R. R. (2017 m. liepos 12 d. užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. gruodžio 19 d. užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. lapkričio 29 d. užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)), 2017 m. liepos 26 d. Turto arešto aktas Nr. S-17-5-13964, kuriuo antstolė areštavo skolininkui R. R. nuosavybes teise priklausančią turtinę teisę, esančią ir/ar pateksiančią į UAGDPB „Aviva Lietuva“ sąskaitą ar kasą, priklausančią R. R. pagal (duomenys neskelbtini) pensijų kaupimo sutartį; 2017 m. liepos 26 d. Turto arešto aktas Nr. S-17-5-13965, kuriuo antstolė areštavo skolininkui R. R. priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą, (duomenys neskelbtini) priimtas dar iki palikimo priėmimo. Pažymėtina, kad Turto arešto aktų registro išrašai patvirtina, kad nuo 2017 m. liepos 26 d. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) taikė skolininko R. R. turto areštą, nurodant, kad kreditorius, kurio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui areštuojamas turtas, yra AB „Klaipėdos energija“, taigi, areštas taikytas kitoje antstolės B. T. vykdomoje vykdomojoje byloje. Sutiktina su antstolės argumentu, kad skolininko turto areštas išieškotojo AB „Klaipėdos energija“ naudai buvo išviešintas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), todėl antstoliui nėra tikslinga iš naujo atlikti tuos pačius su nekilnojamojo turto areštu susijusius veiksmus to paties kreditoriaus naudai, taip didinant skolininkui vykdymo išlaidas. Be to, išieškotojas yra komunalines paslaugas teikiantis juridinis asmuo. CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad buto savininko pareiga mokėti išlaidas būtinas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas yra preziumuojama. Komunalines paslaugas teikianti įmonė AB „Klaipėdos energija“ paslaugas savo klientams teikia nuolat ir nepertraukiamai, todėl tai leidžia daryti išvadą, kad skolos dydis priklauso ne nuo vykdomųjų bylų skaičiaus, o nuo paslaugų teikimo laikotarpio. Skolos dydis tokiu atveju priklauso nuo to, kaip dažnai kreditorius kreipiasi į teismą dėl skolos priteisimo - jei kreditorius į teismą dėl skolos priteisimo kreipiasi rečiau, bus priteista didesnė skola, jei dažniau – skolos dydis bus mažesnis.

Atsižvelgiant į nurodytą, konstatuotina, kad valstybei, ketinančiai priimti palikimą, buvo žinoma, jog palikėjas turėjo skolų, kurių išieškojimas vykdomas priverstine tvarka, informacija apie išieškojimo apimtis buvo išviešinta AIS, kurios duomenų gavėju yra ir VĮ „Turto bankas“, paveldėjimo santykiuose atstovaujantis valstybei. Darytina išvada, jog toks valstybės informavimas apie esamą kreditorinį reikalavimą, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir aplinkybę, kad nėra suėjęs naikinamasis 3 m. terminas, laikomas tinkamu CK 5.63 straipsnio prasme.

Kadangi valstybė, prieš priimdama palikimą, yra tinkamai informuota apie palikėjo skolas, taigi antstolė skundžiamu 2020 m. rugpjūčio 7 d. patvarkymu Nr. S-20-5-32558 nepažeidė įstatymų įtvirtinto civilinių teisinių santykių stabilumo bei apibrėžtumo, taip pat nepraleido CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatyto trejų metų termino, per kurį yra galimas kreditorių reikalavimų pareiškimo termino atnaujinimas.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad antstolė turėjo teisinį pagrindą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) mirusį skolininką R. R. pakeisti jo teisių perėmėja Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ „Turto bankas“. Esant šioms aplinkybėms, vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimu, pareiškėjos skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 510 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos VĮ „Turto bankas“ skundą dėl antstolės B. T. veiksmų atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstolei B. T..

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.