Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo V. R. skundą dėl 2015-12-07 Šiaulių AVPK Raseinių rajono PK VPS Kelių policijos grupės pareigūno nutarimo administracinėje byloje Nr.82N-45531815-15 ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-12-07 Šiaulių apskrities VPK Raseinių PK nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.82N-45531815-15 V. R. nubaustas 28 Eur bauda pagal LR ATPK 127 str. 2 d.

Pareiškėjas V. R. parodė, kad įvykio dieną nuo Šiluvos jis įvažiavo į Raseinių miestą ir ketino toliau važiuoti į Kauną. Jis atidžiai stebėjo kelio ženklus ir jais vadovavosi, nes įvykio vietoje važiavo pirmą kartą. Jis parodė kairįjį posūkį ir ketino sukti į kairę. Prieš atlikdamas šį manevrą buvo pasižiūrėjęs per veidrodėlius ir tikrai buvo įsitikinęs, kad gali saugiai sukti į kairę. Jokio ženklo patvirtinančio, kad jis važiavo vienos krypties keliu nebuvo, todėl vadovavosi taisyklėmis, reglamentuojančiomis eismą dvipusiu keliu. Yra įsitikinęs, kad dėl eismo įvykio kaltas A. K., kuris turėjo objektyvią galimybę išvengti eismo įvykio. Prašė skundą tenkinti.

Nukentėjusysis A. K. paaiškino, kad tą dieną jis važiavo automobiliu Ford Mondeo Raseinių m. V. D. gatve. Šiame kelio ruože vienos krypties eismas. Jis važiavo antra eismo juosta, o pirma eismo juosta važiavo V. R.. Privažiavus sankryžą su šalutine (duomenys neskelbtini) gatve, V. R. vairuojamas automobilis iš pirmos eismo juostos suko kairėn, užkirto jam kelią ir jų automobiliai susidūrė. Neginčija faktinių aplinkybių, jog įvykio dieną kelio atkarpoje, kur įvyko eismo įvykis nebuvo kelio ženklo ,,Vienpusis eismas“. Prašė skundą atmesti.

Nukentėjusiojo atstovas advokatas D. D. prašė skundą atmesti ir priteisti iš V. R. jo atstovaujamojo A. K. turėtas atstovavimo išlaidas 150,00 Eur. Jis nurodė, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra konstatuota, kad dėl įvykusio eismo įvykio yra kaltas V. R.. Neginčija faktinių aplinkybių, jog įvykio dieną kelio atkarpoje, kur įvyko eismo įvykis nebuvo kelio ženklo ,,Vienpusis eismas“.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (LR ATPK 301 str.)

Iš administracinio teisės pažeidimo medžiagos matyti, kad Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės Vyresnysis specialistas A. K. 2014 m. lapkričio 10 d. surašė A. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 82N-214104631-14 už tai, kad šis 2014-09-23 12.36 val. Raseinių r. sav., Raseiniuose, (duomenys neskelbtini) 2 ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį Ford Mondeo, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) važiuodamas pagrindine gatve, sankryžoje lenkė automobilį Opel Omega, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris sankryžoje suko į kairę, ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. Protokole nurodyta, kad tokiais veiksmais A. K. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių 9, 140.1 punktų reikalavimus ir jo veika kvalifikuota pagal LR ATPK 127 str. 2 d.

Išnagrinėjęs A. K. administracinio teisės pažeidimo bylą Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės Vyresnysis specialistas A. K. pripažino A. K. kaltu dėl jam inkriminuoto pažeidimo, numatyto LR ATPK 127 str. 2 d., ir skyrė 43 Eur (150 Lt) baudą.

Nesutikdamas su 2014-11-10 nutarimu, A. K. jį apskundė Raseinių rajono apylinkės teismui, prašydamas jį panaikinti. 2015-02-11 Raseinių rajono apylinkės teismo nutarimu A. K. skundas buvo patenkintas ir 2014-11-10 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 82N-21410463-14 panaikintas, o administracinio teisės pažeidimo byla A. K. atžvilgiu nutraukta, teismui padarius išvadą, jog V. R., važiuodamas pirma eismo juosta suko į kairę neįsitikinęs, kad tai daryti yra saugu ir nedavė kelio antra eismo juosta tiesiai važiavusiam automobiliui Ford Mondeo. Teismas taip pat pažymėjo, jog nepriklausomai nuo to, ar kelio ženklas ,,Vienpusis eismas“ tą dieną buvo ar nebuvo, sukdamas į kairę vairuotojas turėjo įsitikinti, kad tai daryti yra saugu.

Šiaulių apygardos teismas 2015-03-26 išnagrinėjęs nukentėjusiojo V. R. skundą, jį atmetė, paliko Raseinių rajono apylinkės teismo 2015-02-11 nutarimą nepakeistą, motyvuodamas tuo, jog pagrindinė priežastis eismo įvykiui kilti buvo nukentėjusiojo V. R. veiksmai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-11-12 nutartimi atmetė V. R. prašymą atnaujinti A. K. administracinio teisės pažeidimo bylą, atkreipdamas dėmesį į tai, ar administracinio teisės pažeidimo byloje teisingai įvertinti įrodymai, ar teisingai nustatyta eismo įvykio situacija ir įrodytas asmens kaltumas padarius ATPK pažeidimą, galutinai patikrinama ir sprendžiama apeliacinės instancijos teisme. Iš byloje esančio V. R. pareiškimo matyti, kad prašymas dėl administracinės bylos atnaujinimo Lietuvos Aukščiausiajame teisme gautas 2015-06-15.

Pranešimas apie atnaujintos bylos nagrinėjimą iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Šiaulių apskrities VPK Raseinių r. PK gautas 2015-09-25, o nutartis gauta 2015-11-13.

Be to, iš administracinio teisės pažeidimo medžiagos matyti, kad Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės Vyresnioji specialistė L. J. 2015-12-07 surašė V. R. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 82P-45530834-15 už tai, kad šis 2014-09-23 12.36 val. Raseinių r. sav., Raseiniuose, (duomenys neskelbtini) 2 ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairuodamas transporto priemonę Opel Omega, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) važiuodamas pirma eismo juosta, sankryžoje sukdamas į kairę neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, prieš sukdamas į kairę iš anksto nepersirikiavo prie pat važiuojamosios dalies atitinkamo krašto ir susidūrė su automobiliu Ford Mondeo, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) važiuojančiu antra eismo juosta. Eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai. Protokole nurodyta, kad tokiais veiksmais V. R. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių 6, 106 punktų reikalavimus ir jo veika kvalifikuota pagal LR ATPK 127 str. 2 d.

Išnagrinėjusi V. R. administracinio teisės pažeidimo bylą Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės Vyresnysioji specialistė L. J. pripažino V. R. kaltu dėl jam inkriminuoto pažeidimo, numatyto LR ATPK 127 str. 2 d., ir skyrė 28 Eur baudą.

Šiaulių apskrities VPK Raseinių r. PK VPS Kelių policijos grupės laikinai einanti vyresniosios specialistės pareigas L. J. 2015-04-10 nutarime nurodė, kad medžiagos dėl 2014-09-23 įvykusio eismo įvykio pradėto tyrimo terminas baigėsi 2015-03-23. Medžiaga iš Šiaulių apygardos teismo gauta 2015-04-10, todėl nagrinėjimo terminą pratęsė 6 mėnesiams, kol bus nustatytas ir patrauktas administracinėn atsakomybėn automobilį vairavęs asmuo, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo dienos.

Bylos duomenimis nustatyta, kad įvykio metu įvažiuojant iš (duomenys neskelbtini) g. į (duomenys neskelbtini) g., Raseinių mieste, nebuvo kelio ženklo, kad šioje atkarpoje yra vienpusis eismas. Šias aplinkybės nurodė tiek pareiškėjas V. R., tiek nukentėjusysis A. K., tiek jo atstovas advokatas D. D.. Analogiškos aplinkybės nurodytos ir Raseinių rajono savivaldybės Eismo saugumo komisijos posėdžio protokole, konstatuojant, kad kelio ženklas Nr.503 ,,Vienpusis eismas“ (duomenys neskelbtini) gatvės sankryžoje yra pastatytas 2014 m. spalio mėnesio pirmoje pusėje (b. l. 5). Be to, eismo įvykio vietos schemoje taip pat nėra duomenų apie tai, kad joje būtų kelio ženklas ,,Vienpusis eismas“ ar kad eismo judėjimas vyktų viena kryptimi. Eismo įvykis, kurio metu susidūrė automobiliai, įvyko tuo metu, kai V. R. priartėjo prie kelio vidurio ir siekė sukti į kairę. Sukimą į kairę nuo kelio vidurio, o ne nuo kelio krašto V. R. pateisino tuo, kad jis nežinojo, jog važiuoja kelio ruožu, kuriuo eismas vyksta viena puse, manė, jog tai dvipusis kelias. Tuo tarpu vairuotojas A. K., važiuodamas minėta kelio atkarpa, važiavo antra eismo juosta kaip keliu, kuriame eismas vyksta viena kryptimi per visą kelio plotą ir automobilių susidūrimas įvyko V. R. sankryžoje siekiant pasukti į kairę.

Šiuo atveju V. R. motyvas, kad kelio ruožo, kuriame eismas vyksta viena kryptimi per visą plotį, pradžioje nebuvo apie tai įspėjančio kelio ženklo jo kaltės nepaneigia, kadangi iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, jog vienpusio eismo kelio ruožo pradžioje yra kelio ženklinimas – užbrūkšniuotas plotas, kuris žymi nukreipimo saleles, kurios atriboja priešingų krypčių transporto srautus (KET taisyklių 3 priedo Nr. 1.15.1 kelio ženklinimas (aktuali redakcija Nr. 1436, 2012-11-28, Žin., 2012, Nr. 140-7186 (2012-12-05)). KET 8 punkte numatyta, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Atsižvelgiant į tai sprendžiama, kad, nesant atitinkamo kelio ženklo V. R., turėjo vadovautis kelio ženklinimu, atribojančiu priešingų krypčių transporto srautus ir suprasti, kad kelio ruože, kuriuo jis važiuoja, turėdamas daugiau nei 30 m. vairavimo stažą, o vėliau nori pasukti į kairę pusę, eismas viena kryptimi vyksta per visą kelio plotį, todėl, prieš pasukdamas į kairę, jis privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies kairio krašto.

KET 106 punkte yra numatyta, kad prieš sukdamas į dešinę, į kairę arba apsisukdamas (išskyrus posūkį į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto.

Byloje esantys duomenys leidžia spręsti, kad buvusioje kelio eismo situacijoje būtent vairuotojo V. R. veiksmai – sankryžoje sukdamas į kairę nepasitraukė prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto – techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiu kilti, o A. K. veiksmai – važiavimas tos pačios krypties antra eismo juosta ir ties sankryža neįsitikinus, ar iš dešinės važiuojantis automobilis sankryžoje nekeis judėjimo krypties – taip pat techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu, tačiau nebuvo pagrindinė sąlyga jam kilti. Taigi, nors abu vairuotojai važiuodami per sankryžą pažeidė KET reikalavimus, tačiau būtent V. R. veiksmai ir buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti. V. R. laikantis KET 106 punkte nustatyto reikalavimo, jog sukdamas į kairę vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto, eismo įvykis nebūtų kilęs.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog skundžiamas 2015-12-07 Šiaulių apskrities VPK Raseinių PK nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.82N-45531815-15, kuriuo V. R. nubaustas 28 Eur bauda pagal LR ATPK 127 str. 2 d., yra pagrįstas.

LR ATPK 30 str. nuostatomis nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų.

Atkreiptinas dėmesys, kad administracinė nuobauda turi būti skiriama per LR ATPK 35 str. numatytus administracinės nuobaudos skyrimo terminus. Administracinės nuobaudos skyrimo terminai kartu yra ir trauktino atsakomybėn asmens garantija, turinti užtikrinti, kad byla būtų išsprendžiama per protingą laiką, ir taip saugoti asmenį nuo pernelyg ilgo persekiojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-12-2013, 2AT-5-2014).

Kaip minėta, administracinės nuobaudos skyrimo terminai nustatyti LR ATPK 35 str. Administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. Šio straipsnio 3 d. nustatyta, kad jeigu dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti asmens administracinės atsakomybės klausimo nurodytas terminas pratęsiamas, neatsižvelgiant į tai, ar administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ar ne, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos. Šio straipsnio 4 d. nustatyta, kad 3 d. numatytais atvejais administracinė nuobauda negali būti skiriama, jeigu nuo administracinio teisės pažeidimo padarymo dienos praėjo daugiau kaip dveji metai. Pagal LR ATPK 35 str. 5 d. administracinės nuobaudos skyrimo terminų eigai turi įtakos tik apeliacinės instancijos teismo sprendimas. Šiuo atveju LR ATPK 35 str. nurodyti terminai pradedami skaičiuoti iš naujo ne nuo pažeidimo padarymo dienos, o nuo teismo ar apeliacinės instancijos sprendimo įsiteisėjimo dienos. Įstatyme nėra nuostatų dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti bylos tyrimą, įtakos administracinės nuobaudos skyrimo terminų eigai. Bet kuriuo atveju pagal LR ATPK 35 str. 5 d. prasmę, panaikinus žemesnės instancijos teismo sprendimą, administracinės nuobaudos skyrimo terminai pradedami skaičiuoti ne nuo pažeidimo padarymo dienos, o nuo aukštesnės instancijos teismo sprendimo panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą priėmimo dienos.

Gi šioje byloje pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacinės instancijos teismo nebuvo panaikintas, todėl administracinės nuobaudos skyrimo terminai skaičiuotini nuo pažeidimo padarymo dienos.

LR ATPK 35 str. nereglamentuota, jog praleistas 6 mėn., nuobaudos skyrimo terminas gali būti atnaujinamas. Šioje teisės normoje reglamentuojamas tik administracinės nuobaudos skyrimo pratęsimo terminas, nors ir nustatyta, kad tam tikrais įstatymo nustatytais atvejais administracinė nuobauda negali būti skiriama, jeigu nuo administracinio teisės pažeidimo padarymo dienos praėjo daugiau kaip dveji metai. Tuo tarpu LR ATPK 293 str., 302¹⁹ str. reglamentuojami praleistų terminų atnaujinimo klausimai. LR ATPK 249 str. 2 d. nustatyta, kad šio kodekso nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą vadovaujasi LR BPK normomis. LR BPK 102 str. nustatyta, jog dėl svarbių priežasčių praleistas terminas gali būti atnaujintas. Toks teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, jog praleistas terminas pirmiausia turėtų būti atnaujintas, o tik po to sprendžiama dėl jo pratęsimo (neįmanoma pratęsti to, kas nutrūkę).

Byloje nustatyta, jog eismo įvykis įvyko 2014-09-23. Apie eismo įvykį Šiaulių apskrities VPK Raseinių r. PK buvo žinoma tą pačią dieną, nes į įvykio vietą vyko pareigūnai, sudarė eismo įvykio vietos schemą, surašė tarnybinius pranešimus, eismo įvykio dalyviai buvo žinomi. Dėl minėto eismo įvykio Šiaulių apskrities VPK Raseinių r. PK 2014-11-10 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas A. K., kuris tą pačią dieną nutarimu administracinėje byloje Nr.82N-21410463-14 buvo pripažintas kaltu dėl eismo įvykio ir nubaustas pagal LR ATPK 127 str. 2 d. Minėtas nutarimas 2015-02-11 Raseinių rajono apylinkės teismo nutarimu byloje Nr.II-1-476/2015 panaikintas. 2015-03-26 Šiaulių apygardos teismas nutartimi administracinėje byloje Nr.ATP-133-135/2015 paliko galioti Raseinių rajono apylinkės teismo 2015-02-11 nutarimą nepakeistą. Šiaulių apskrities VPK Raseinių r. PK VPS Kelių policijos grupės laikinai einanti vyresniosios specialistės pareigas L. J. 2015-04-10 nutarime nurodė, kad medžiagos dėl 2014-09-23 įvykusio eismo įvykio pradėto tyrimo terminas baigėsi 2015-03-23. Medžiaga iš Šiaulių apygardos teismo gauta 2015-04-10, todėl nagrinėjimo terminą pratęsė 6 mėnesiams, kol bus nustatytas ir patrauktas administracinėn atsakomybėn automobilį vairavęs asmuo, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. Taigi institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą atstovė pripažino, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminas baigėsi 2015-03-23, tačiau nepaisant to, jog terminas pasibaigė, jį nuo 2015-04-10 pratęsė 6 mėnesiams, kol bus nustatytas ir patrauktas administracinėn atsakomybėn automobilį vairavęs asmuo, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, todėl akivaizdu, jog neišsprendus klausimo dėl praleisto termino atnaujinimo, jau pasibaigęs terminas negalėjo būti pratęstas. Be to, kaip matyti, iš nutarimo pratęsti administracinio teisės pažeidimo medžiagos nagrinėjimo terminą, administracinės nuobaudos skyrimo terminas buvo pratęstas iki 2015-09-23, kaip teismas nustatė neteisėtai. Tuo tarpu administracinio teisės pažeidimo protokolas V. R. surašytas 2015-12-07 ir nutarimas jo atžvilgiu priimtas 2015-12-07, t. y. po to, kai buvo pasibaigęs terminas administracinei nuobaudai skirti, nuo įvykio, buvusio 2014-09-23 praėjus daugiau kaip 1 m. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuo Šiaulių apygardos teismo 2015-03-06 nutarties iki administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo V. R. 2015-12-07 praėjo daugiau nei 9 mėnesiai, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą V. R., delsė nepateisinamai ilgai. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad skundžiamas nutarimas yra neteisėtas (praleistas administracinės nuobaudos skyrimo terminas), todėl naikintinas, o administracinė byla nutrauktina (LR ATPK 250 str. 7 p.).

Teismui nutraukus administracinio teisės pažeidimo bylą, atmestinas nukentėjusiojo A. K. ir jo atstovo advokato D. D. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš administracinėn atsakomybėn trauktino asmens V. R..

Pareiškėjas, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo - V. R. prašė apmokėti jam patirtas kelionės išlaidas. Prašymas atmestinas, nes nei LR ATPK, nei LR BPK nereglamentuojami klausimai, susiję su kelionės išlaidų atlyginimu administracinėn atsakomybėn trauktinam asmeniui ar kaltinamajam.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 str., 302 str. 1 d. 2 p. teismas

nutarė:

Pareiškėjo V. R. skundą patenkinti.

Panaikinti 2015-12-07 Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK VPS Kelių policijos grupės vyresniosios specialistės L. J. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 82N-45531815-15 ir administracinę bylą nutraukti.

Nutarimas per 20 d. gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.