Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Bronius Zalaga, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal nukentėjusiojo V. R. skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 11 d. nutarimo, kuriuo panaikintas Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK VPS Kelių policijos grupės 2014-11-10 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 82N-21410463-14 ir nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla A. K. atžvilgiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės Vyresnysis specialistas A. K. 2014 m. lapkričio 10 d. surašė A. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) už tai, kad šis 2014-09-23 12.36 val. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį Ford Mondeo, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) važiuodamas pagrindine gatve, sankryžoje lenkė automobilį Opel Omega, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris sankryžoje suko į kairę, ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. Protokole nurodyta, kad tokiais veiksmais A. K. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių 9, 140.1 punktų reikalavimus ir jo veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį.

Išnagrinėjęs A. K. administracinio teisės pažeidimo bylą Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės Vyresnysis specialistas A. K. pripažino A. K. kaltu dėl jam inkriminuoto pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., ir skyrė 43 Eur (150 Lt) baudą.

Nesutikdamas su 2014-11-10 nutarimu, A. K. jį apskundė Raseinių rajono apylinkės teismui, prašydamas jį panaikinti. 2015-02-11 Raseinių rajono apylinkės teismo nutarimu A. K. skundas buvo patenkintas ir 2014-11-10 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikintas, o administracinio teisės pažeidimo byla A. K. atžvilgiu nutraukta, teismui padarius išvadą, jog V. R., važiuodamas pirma eismo juosta suko į kairę neįsitikinęs, kad tai daryti yra saugu ir nedavė kelio antra eismo juosta tiesiai važiavusiam automobiliui Ford Mondeo. Teismas taip pat pažymėjo, jog nepriklausomai nuo to, ar kelio ženklas ,,Vienpusis eismas“ tą dieną buvo ar nebuvo, sukdamas į kairę vairuotojas turėjo įsitikinti, kad tai daryti yra saugu.

,,Sankryža su šalutiniu keliu“, ,,Šalutinis kelias iš dešinės“, ,,Šalutinis kelias iš kairės“ arba ,,Pagrindinis kelias“ reguliuojamose ir lygiareikšmių kelių sankryžose.“. Mano, kad teismas netinkamai įvertino aplinkybę, kad draudimas lenkti sankryžoje netaikomas važiuojant pagrindine vienpusio eismo gatve. Nurodo, kad įvykio vietoje ženklo ,,Vienpusis eismas“ nebuvo, jis buvo pastatytas tik 2014 m. spalio pirmoje pusėje ir tai patvirtina 2014-11-27 Raseinių rajono savivaldybės eismo saugumo komiteto posėdžio protokolas Nr. (5.50) ES-11, tai patvirtina ir kiti byloje esantys dokumentai (5, 6, 7. 8 psl.). Apeliantas pažymi, kad kelio ženklas ,,Vienpusis eismas“ buvo pastatytas 2014 m. spalio mėn. pradžioje, o avarija įvyko 2014-09-23.

Apelianto nuomone, teismo sprendimas patenkinti skundą gali sukurti precedento neturinčią praktiką kelių eisme, kai vairuotojas jam nepažįstamame mieste, kaip šiuokart Raseiniai, turi žinoti vietos važiavimo tradicijas, o ne vadovautis esamais kelio ženklais, nes jis Raseiniuose, V. D. gatvės pradžioje jis esą turėjo vairuoti automobilį pagal vietiniams žinomą tradiciją ,,nuo gatvės nutiesimo pradžios“ kaip vienpusio eismo, nors būtent tokią tvarką nurodančio ženklo ,,Vienpusis eismas“ nebuvo, ir nereikėjo vadovautis Kelių eismo taisyklėmis, todėl prieš sankryžą turėjo įsukti į priešpriešio eismo juostą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, jog A. K. veiksmuose nėra pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., sudėties.

ATPK 257 str. nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ATPK 127 str. 2 d. nustatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Už šio pažeidimo padarymą sankcijoje numatyta bauda nuo dvidešimt aštuonių iki penkiasdešimt septynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.

Apelianto nuomone, A. K. savo veiksmais padarė KET 9, 140.1 punktuose numatytus pažeidimus, todėl privalo atsakyti pagal ATPK 127 str. 2 d.

Iš apeliacinio skundo turinio galima daryti išvadą, jog, apelianto nuomone, A. K. padarė jam inkriminuotus KET pažeidimus dėl to, kad įvykio metu prieš įvykio vietą nebuvo kelio ženklo ,,Vienpusis eismas“, o A. K. važiavo pagal eismo reikalavimus, būdingus vienpusiam eismui, nepraleido jo sukant į kairę iš pirmosios eismo juostos.

KET 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 140.1 punktas lenkti draudžia sankryžose šalutiniame kelyje ir pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“, reguliuojamose ir lygiareikšmių kelių sankryžose.

Bylos duomenimis nustatyta, kad įvykio metu įvažiuojant iš Maironio g. į V. D. g., Raseinių mieste, nebuvo kelio ženklo, kad šioje atkarpoje yra vienpusis eismas. Eismo įvykis, kurio metu susidūrė automobiliai, įvyko tuo metu, kai V. R. priartėjo prie kelio vidurio ir siekė sukti į kairę. Sukimą į kairę nuo kelio vidurio, o ne nuo kelio krašto V. R. pateisino tuo, kad jis nežinojo, jog važiuoja kelio ruožu, kuriuo eismas vyksta viena puse, t.y. tokios eismo tvarką nustatančio kelio ženklo kelio ruožo pradžioje nebuvo. Tuo tarpu vairuotojas A. K., važiuodamas minėta kelio atkarpa, važiavo antra eismo juosta kaip keliu, kuriame eismas vyksta viena kryptimi per visą kelio plotą ir automobilių susidūrimas įvyko V. R. sankryžoje siekiant pasukti į kairę.

Šiuo atveju V. R. motyvas, kad kelio ruožo, kuriame eismas vyksta viena kryptimi per visą plotį, pradžioje nebuvo apie tai įspėjančio kelio ženklo V. R. kaltės nepaneigia, kadangi iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, jog vienpusio eismo kelio ruožo pradžioje yra kelio ženklinimas – užbrūkšniuotas plotas, kuris žymi nukreipimo saleles, kurios atriboja priešingų krypčių transporto srautus (KET taisyklių 3 priedo Nr. 1.15.1 kelio ženklinimas (aktuali redakcija Nr. 1436, 2012-11-28, Žin., 2012, Nr. 140-7186 (2012-12-05)). KET 8 punkte numatyta, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Atsižvelgiant į tai sprendžiama, kad, nesant atitinkamam kelio ženklo V. R., turėjo vadovautis kelio ženklinimu, atribojančiu priešingų krypčių transporto srautus ir suprasti, kad kelio ruože, kuriuo jis važiuoja, o vėliau nori pasukti į kairę pusę, eismas viena kryptimi vyksta per visą kelio plotį, todėl, prieš pasukdamas į kairę, jis privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies kairio krašto.

KET 106 punkte yra numatyta, kad prieš sukdamas į dešinę, į kairę arba apsisukdamas (išskyrus posūkį į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto.

Byloje esantys duomenys leidžia spręsti, kad buvusioje kelio eismo situacijoje būtent vairuotojo V. R. veiksmai – sankryžoje sukdamas į kairę nepasitraukė prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto – techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiu kilti, o A. K. veiksmai – važiavimas tos pačios krypties antra eismo juosta ir ties sankryža neįsitikinus, ar iš dešinės važiuojantis automobilis sankryžoje nekeis judėjimo krypties – taip pat techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu, tačiau nebuvo pagrindinė sąlyga jam kilti. KET 9 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui.

Taigi, nors abu vairuotojai važiuodamos per sankryžą pažeidė KET reikalavimus, tačiau būtent V. R. veiksmai ir buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti. V. R. laikantis KET 106 punkte nustatyto reikalavimo, jog sukdamas į kairę vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto, eismo įvykis nebūtų kilęs.

Ir nors A. K. suformuluotame kaltinime buvo inkriminuotas lenkimas sankryžoje, kurį draudžia KET 140.1 punktas, tačiau apeliacinis teismas konstatuoja, kad iš nustatytų byloje aplinkybių matyti, kad A. K. nagrinėjamo įvykio metu V. R. vairuojamo automobilio nelenkė, o važiavo tos pačios krypties eismo kelyje antra eismo juosta. Tuo tarpu, lenkimas – tai vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių apvažiavimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą (KET sąvokos išaiškinimas).

Teismas pažymi, kad administracinę atsakomybę pagal ATPK 127 str. 2 d. sukelia KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą. Administracinę atsakomybę pagal minėtą straipsnį gali sukelti kelio ženklų, ženklinimo ar kitų eismo saugumo reikalavimų, numatytų KET, pažeidimas, kas nagrinėjamuoju atveju A. K. veiksmuose nustatyta nebuvo.

Apygardos teismas taip pat pažymi, kad įvykio metu galiojusios KET redakcijos 9 punktas yra norma, nustatanti bendrojo pobūdžio pareigas kelių eismo dalyviams, nenumatančios jokių konkrečių pareigų ar draudimų, todėl, vien šio punkto pažeidimas nėra administracinės atsakomybės pagrindas nagrinėjamuoju atveju.

Aukštesnės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. K. nepadarė jam inkriminuoto pažeidimo, todėl administracinio teisės pažeidimo byla jo atžvilgiu nutraukta pagrįstai.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

palikti Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 11 d. nutarimą nepakeistą ir V. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.